Byla 2S-45-275/2010

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

2kolegijos pirmininkė ir pranešėja Danutė Kutrienė,

3kolegijos teisėjai Tatjana Žukauskienė ir Henrichas Jaglinskis,

4kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens H. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. G. pareiškimą dėl praleisto palikimui priimti termino pratęsimo, suinteresuoti asmenys Vilniaus rajono 3-asis notarų biuras, Vilniaus apskrities VMI, H. M.

5Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6I.Ginčo esmė

7Pareiškėjas M. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė pripažinti, kad jis terminą palikimui, atsiradusiam po jo močiutės J. M. 2008-08-08 mirties praleido dėl svarbios priežasties ir terminą pratęsti. Nurodė, kad močiutė testamentu paliko savo turtą (pusę gyvenamojo namo, esančio ( - )) pareiškėjui bei jo seseriai H. M. Su palikimu susiję dokumentai buvo pas seserį. Pareiškėjui nuėjus pas notarą, pastarasis informavo, kad pareiškėjas neturįs teisę į palikimą patvirtinančių dokumentų. Po kelių dienų pakartotinai kreipiantis į notarą pastarasis pareiškė, kad jau praleistas terminas palikimui priimti bei paaiškino, kad pareiškėjas kreiptųsi į teismą. Pareiškėjas nurodė, kad sesuo atsisakė duoti sutikimą dėl palikimo priėmimo, nes nori pati užvaldyti visą močiutės turtą. Mano, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių, nes neturėjo mirties liudijimo, kuris buvo pas seserį bei pasitikėjo tuo, kad sesuo kaip žadėjusi sutvarkys paveldėjimo reikalus, be to nebuvo teisiškai išprusęs, negalėjo dėl lėšų trūkumo samdytis advokato.

8II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

9Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009-08-18 nutartimi pareiškėjo prašymą patenkino. Pratęsė pareiškėjui M. G. praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po J. M. mirties 2008-08-08, priimti. Teismas terminą pratęsė trijų mėnesių laikotarpiui nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Teismas konstatavo, kad 2008-08-08 mirė J. M., kuri 2001-11-21 testamentu savo turtą paliko H. M. ir M. G., kurie yra paveldėtojai pagal testamentą (CK 5.5 str. 1 d. 2 p.). J. M. mirties metu galiojęs CK 5.50 str. nustatė trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas laiku nepadavė notarų biurui pareiškimo apie palikimo priėmimą. Teismas posėdžio metu teismas nustatė, kad mirties liudijimas buvo pas pareiškėjo seserį H. M., o ne pas pareiškėją, tačiau testamentu J. M. išreiškė savo valią palikti savo turtą tiek pareiškėjui, tiek suinteresuotam asmeniui H. M. Pareiškėjas į notarą kreipėsi laiku, tačiau neturėjo mirties liudijimo, todėl antrą kartą kreipėsi pavėlavęs vos kelias dienas. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais pareiškėjo nurodytas aplinkybes pripažino svarbiomis termino palikimui priimti praleidimo priežastimis ir sprendė, jog tai sudaro pagrindą pratęsti praleistą terminą (CK 5.57 str. 1 d.).

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

11Suinteresuotas asmuo H. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-08-18 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - pareiškėjo pareiškimą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog mirties liudijimo buvimas pas suinteresuotą asmenį buvo kliūtis kreiptis į notarą, nes šio dokumento kopiją (pakartotinį mirties liudijimą) galima gauti civilinės metrikacijos įstaigoje pateikus prašymą ir asmens dokumentus. Pakartotinis mirties liudijimas išduodamas mirusiųjų įstatyminiams ir testamentiniams įpėdiniams. Be to, net ir neturėdamas mirties liudijimo, pareiškėjas galėjo netrukdomas ir laiku, t.y. iki pat 2008-11-08, kreiptis į palikėjos gyvenamosios vietos notarą ir priimti palikimą. Pavedėjimo byla jau buvo užvesta ir joje buvo palikėjos mirties liudijimo nuorašas, patvirtintas notaro. Pareiškėjo neveikimas turėtų būti vertinamas kaip aplaidumas ir neturėtų būti pagrindas pratęsti palikimo priėmimo terminą. Aplinkybė, jog testamentu J. M. išreiškė savo valią palikti savo turtą tiek pareiškėjui, tiek suinteresuotam asmeniui H. M., pareiškėjui buvo žinoma nuo pat palikimo atsiradimo momento, t.y. nuo 2008-08-08. Testamento buvimas pats savaime niekaip nėra susijęs su termino palikimui priimti pratęsimu ir nelemia termino praleidimo priežasties svarbumo. Pareiškėjas termino palikimui priimti atžvilgiu nesielgė sąžiningai - per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo pareiškėjas palikimo nepriėmė be svarbios priežasties, dėl savo neveikimo, aplaidumo ir nerūpestingumo. Objektyvių kliūčių jam pačiam ar per savo atstovą tai padaryti nebuvo. Terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjas turėjo galimybę pats ar per įgaliotą atstovą atlikti veiksmus, būtinus pagal testamentą atsiradusiam palikimui priimti. Neįgyvendinus subjektinės teisės iki materialinės teisės normose apibrėžtų terminų pabaigos, tokia teisė pasibaigia. Teismo sprendimas yra prieštaringas. Pirmosios instancijos teismas svarbia termino palikimui priimti pratęsimo priežastimi nurodė tai, jog pareiškėjas į notarą kreipėsi laiku, tačiau neturėjo mirties liudijimo, todėl antrą kartą kreipėsi pavėlavęs vos kelias dienas. Ši aplinkybė prieštarauja byloje nustatytiems faktams. Teismas nurodė, jog terminas palikimui priimti praleistas, į notarą laiku nesikreipta. Nepraleidus termino palikimui priimti netektų prasmės kreipimasis į teismą pareiškimu pratęsti jį. Pareiškėjas turėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, tačiau įrodymų, kad laiku kreipėsi į notarą, pareiškėjas nepateikė ir tokių įrodymų byloje nėra. Pareiškėjas nurodo, jog artimo žmogaus netekimas, pastovių pajamų nebuvimas, aktyvi darbo paieška, šeimyniniai rūpesčiai, pasitikėjimas sese, teisinio išsilavinimo nebuvimas, negalėjimas pasisamdyti kvalifikuotą teisininką dėl lėšų trūkumo lėmė, jog palikimas laiku nebuvo priimtas. Nurodytos aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas neva negalėjo laiku išreikšti savo valios pagal testamentą priimti palikimą, nelaikytinos svarbiomis. Pareiškėjas byloje savo interesus gynė per atstovą, todėl lėšų trūkumas, teisinio išsilavinimo nebuvimas ar kitos aplinkybės, nebuvo kliūtis jam laiku paduoti pareiškimą notarui palikimui priimti, jei pareiškėjas būtų to siekęs ir norėjęs.

12Pareiškėjas M. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti nepakeistą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-08-18 nutartį ir apeliantės H. M. atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad mirusiojo asmens mirties liudijimo buvimas pas apeliantę yra svarbi priežastis sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo dėl to, kad šis faktas parodo, jog apeliantė, turėdama mirties liudijimą ir pažadėjusi sutvarkyti visus formalumus bei informuoti pareiškėją apie vizito pas notarą dieną, piktnaudžiavo pareiškėjo pasitikėjimu, t.y. pati viena nunešė dokumentus pas notarą, nepaisydama savo pažado pareiškėjui nueiti pas notarą kartu. Jeigu apeliantė būtų įvykdžiusi savo pažadą ir informavusi pareiškėją apie vizito pas notarą dieną, pareiškėjas jau būtų turėjęs paveldėjimo teisės liudijimą, t.y. termino praleidimas buvo sąlygotas pareiškėjo sesers - apeliantės - piktnaudžiavimu pareiškėjo pasitikėjimu. Kaip paaiškinama CK 5.57 str. komentare, svarbiomis aplinkybėmis dėl kurių galima pratęsti palikimui priimti skirtą terminą be kitą ko gali būti įpėdinio tėvų, globėjų ar rūpintojų piktnaudžiavimas savo teisėmis. Apeliantė klaidingai aiškina įstatymą, teigdama, jog CK 5.50 str. 1 d. ir 3 d. nustatytas trijų mėnesių terminas yra sankcija, t.y. šiam terminui suėjus, asmuo netenka teisės į palikimą. Remiantis CK 1.117 str. 6 d., civilinė teisė ar pareiga išnyksta pasibaigus naikinamajam terminui, o, kaip pažymima teismų praktikoje, CK 5.50 str. 3 d. nustatytas terminas nėra naikinamasis (VAT 2008-04-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-315-52/2008). Tokiu būdu, praleidus terminą palikimui priimti, pareiškėjo teisė į palikimą nedingsta, priešingai nei teigia apeliantė, kurios logika remiantis, termino pratęsimo institutas neturi reikšmės, nes teisė jau dingusi. Pareiškėjo statusą šioje situacija apibūdina artimas ryšis su mirusiuoju asmeniu, kuris nusprendė palikti dalį savo turto būtent pareiškėjui. Akivaizdu, kad patenkinus apeliantės atskirąjį skundą, būtų ignoruojama mirusiojo asmens valią. Šiuo atveju, kiekvieno iš įpėdinių apibūdinimas kaip gero ar blogo vaikaičio priklauso ne nuo jų pačių nuomonės apie vienas kitą, o nuo jų močiutės nuomonės, kurios atžvilgiu tas gerumas ar blogumas galėjo pasireikšti. Testamentas, kuriuo turtas paliekamas tiek apeliantei, tiek pareiškėjui lygiomis dalimis, reiškia, kad jie abu mirusiajai buvo vienodai brangūs, vienodai mylimi ir vienodai geri. Pareiškimu, kuriuo buvo kreiptasi į pirmosios instancijos teismą, pareiškėjas nurodė, kad laiku neatvyko pas notarą ne tik dėl to, kad laukė sesers skambučio apie vizitą pas notarą, bet ir dėl to, kad tuo metu susiklosčiusios gyvenimo aplinkybės ribojo jo galimybes būti aktyviam.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14Atskirasis skundas atmestinas.

15CK 5.50 str. 2 d. nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti; 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo; 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad CK 5.50 str. 3 d. nustatytas terminas nėra naikinamasis, todėl remiantis CK 5.57 str. 1 d., teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

16Bylos medžiaga nustatyta, kad 2008-08-08 mirė J. M., kuri 2001-11-21 testamentu savo turtą paliko H. M. ir M. G. Pareiškėjas nurodė, kad su palikimu susiję dokumentai buvo pas jo seserį, t.y. suinteresuotą asmenį H. M. Ji buvo pažadėjusi sutvarkyti paveldėjimo dokumentus ir apie tai informuoti pareiškėją, tačiau pati viena nunešė dokumentus pas notarą, nepaisydama savo pažado pareiškėjui nueiti pas notarą kartu, taigi termino praleidimas buvo sąlygotas sesers piktnaudžiavimu pareiškėjo pasitikėjimu. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad laiku neatvyko pas notarą ir dėl to, kad tuo metu susiklosčiusios gyvenimo aplinkybės ribojo jo galimybes būti aktyviam: artimo žmogaus netekimas, pastovių pajamų nebuvimas, aktyvi kito darbo paieška, šeimyniniai rūpesčiai, teisinio išsilavinimo nebuvimas, negalėjimas pasisamdyti kvalifikuotą teisininką dėl lėšų trūkumo ir kt. Apeliantė neginčijo nei vienos iš minėtų aplinkybių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėjas elgėsi nesąžiningai, o procesinį terminą praleido dėl savo paties aplaidumo. Trijų mėnesių terminas, per kuriuos asmenys turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, nėra labai ilgas, todėl tikėtina, kad pareiškėjas dėl susiklosčiusių aplinkybių nesuspėjo realizuoti savo teisės per įstatyme nustatytą terminą. Be to, pareiškėjo praleistas terminas nėra nepagrįstai ilgas, todėl teisėjų kolegija vadovaudamasi sąžiningumo ir protingumo kriterijais konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui atnaujino terminą palikimui priimti (CPK 78 str. 1 d.).

17Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas ypač neigiamai paveiktų suinteresuoto asmens H. M. teisėtus interesus. Tokias aplinkybes ji turėjo įrodyti (CPK 178 str.), tačiau jokių įrodymų nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme. Taigi, termino palikimui priimti atnaujinimas šiuo atveju nėra vertinamas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis suinteresuoto asmens teises.

18Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pilnai ištyrė reikšmingas byloje aplinkybes, objektyviai įvertino įrodymus, teisingai taikė materialinės ir proceso teisės normas. Kadangi atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-08-18 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

19Dėl suinteresuoto asmens H. M. atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Netenkinus suinteresuoto asmens atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš suinteresuoto asmens į valstybės biudžetą.

20Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija

Nutarė

21Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

22Priteisti iš suinteresuoto asmens H. M. (a.k. ( - ), gyv. ( - )) į valstybės biudžetą 8,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią... 2. kolegijos pirmininkė ir pranešėja Danutė Kutrienė,... 3. kolegijos teisėjai Tatjana Žukauskienė ir Henrichas Jaglinskis,... 4. kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto... 5. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 6. I.Ginčo esmė... 7. Pareiškėjas M. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė... 8. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009-08-18 nutartimi pareiškėjo... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai... 11. Suinteresuotas asmuo H. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto... 12. Pareiškėjas M. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti... 13. Teisėjų kolegija... 14. Atskirasis skundas atmestinas.... 15. CK 5.50 str. 2 d. nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas... 16. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2008-08-08 mirė J. M., kuri 2001-11-21... 17. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam... 18. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 19. Dėl suinteresuoto asmens H. M. atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės... 20. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329,... 21. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutartį... 22. Priteisti iš suinteresuoto asmens H. M. (a.k. ( - ), gyv. ( - )) į valstybės...