Byla 2A-2045-520/2011
Dėl skolos priteisimo pagal ieškovo AB „City Service“ ieškinį atsakovams R. G. ir A. G. (byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja UAB „Gabijos investicijos“)

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Liuda Uckienė, Alvydas Barkauskas, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant atsakovui R. G., jo atstovui advokatui M. N., trečiojo asmens atstovei advokatei S. A., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. G. ir A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje dėl skolos priteisimo pagal ieškovo AB „City Service“ ieškinį atsakovams R. G. ir A. G. (byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja UAB „Gabijos investicijos“),

Nustatė

2Ieškovas AB „City Service“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė jam iš atsakovų R. G. ir A. G. priteisti 3 114,40 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad jis yra gyvenamojo namo, esančio ( - ), bendrojo naudojimo objektų administratorius ir teikia šių objektų eksploatavimo, komunalines ir priežiūros paslaugas. Iki 2008-07-03 jis veikė 2007-04-26 sutarties Nr. 07-04-46 su UAB „Gabijos investicijos“ pagrindu. Nuo 2008-07-03 jis eksploatavimo, administravimo ir komunalines paslaugas teikia veikdamas 2008-07-03 įsakymu Nr. 30-1370. Atsakovai yra buto, esančio ( - ), bendrasavininkiai. Jis teikia daugiabučių namų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, kuriame atsakovai nuosavybės teise turi butą ir jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovai privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Jis iki 2008 m. liepos mėn. veikdamas sutarties pagrindu ir nuo 2008 m. liepos mėn. administracinio teisės akto pagrindu, kaip gyvenamojo namo, esančio ( - ), administratorius, savo veikloje vadovaujasi CK nuostatomis, Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniais nuostatais, patvirtintais 2001-05-23 Vyriausybės nutarimu Nr. 603, Vilniaus miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais, patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-2050 bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais daugiabučių namų administravimą, eksploatavimą. CK 4.82 str. 3 d., 4.84 str. 4 d., Pavyzdiniai administravimo nuostatai, Vilniaus miesto administravimo nuostatai bei kiti teisės aktai imperatyviai nurodo, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Jis, remdamasis sutartimi, kiekvieną mėnesį patalpų savininkams, taip pat ir atsakovams, apskaičiuoja ir paskirsto mokesčius už ( - ) namo bendrosios nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir komunalines paslaugas. Jis, vykdydamas sutarties 4.1.1.2 ir 4.1.1.3 p., kiekvieną mėnesį atsakovams jų buto adresu pateikia sąskaitą su nurodytomis per ataskaitinį mėnesį suteiktomis paslaugomis, jų tarifais bei priskaičiuota mokėti suma. Sąskaitoje nurodyta suma turi būti sumokėta iki mėnesio, einanančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos, paskutinės dienos. Atsakovų įsiskolinimas už per laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2010-05-31 suteiktas daugiabučio namo, esančio ( - ), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas, tenkantis atsakovams nuosavybės teise priklausančiam butui, yra 3 114,40 Lt. Buto ar kitos patalpos savininko, įskaitant ir atsakovų, pareiga mokėti mokesčius už namo, kuriame jis nuosavybės teise turi butą, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės (bendrojo naudojimo objektų) išlaikymą yra besąlyginė ir imperatyvi. Iš surinktų lėšų namo administratorius, t. y. jis atlieka visas jam kaip namo administratoriui priskirtas funkcijas, susijusias su atitinkamo namo priežiūra, teikia sutarties 4.1.-4.1.3., 5 p. nurodytas paslaugas.

3Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų R. G. ir A. G. 2 646,40 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2010-05-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, jog ieškovas 2007-04-26 sutarties Nr. 07-04-46, sudarytos su UAB „Gabijos investicijos“, iki 2008-07-03 bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-07-03 įsakymo Nr. 30-1370 pagrindu nuo 2008-07-03 vykdo daugiabučio namo, esančio ( - ), administravimo funkcijas, kad ieškovo apskaičiavimu nuo 2008-01-01 iki 2010-05-31 butui, esančiam ( - ), priskirtinoms bendrojo naudojimo patalpoms, esančioms pastate ( - ), suteikta administravimo paslaugų, už kurias liko nesumokėta 3 114,40 Lt suma, kad butas, esantis ( - ), 2007-06-05 su trečiuoju asmeniu sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu priklauso atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2007-06-05 pirkimo-pardavimo sutarties 8.2 p. numatyta, jog pirkėjas (atsakovai) sutinka nuo nuosavybės teisės į butą perleidimo momento mokėti jo butui priskirtai daliai bendrojo naudojimo patalpų, esančių daugiabučiame name, suteiktas administravimo paslaugas, kad analogiška atsakovų pareiga numatyta ir tarp atsakovo R. G. ir trečiojo asmens 2007-06-05 sudarytos techninės priežiūros ir darbų saugos koordinavimo sutarties 2.3.3 p., kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, kad nenustatyta, jog minėtų sutarčių sąlygos prieštarautų imperatyvioms įstatymų normoms, atsakovai nėra pareiškę reikalavimo dėl jų nuginčijimo, laikė, kad atsakovai teisėtai įsipareigojo ir sutiko nuo nekilnojamojo turto objekto įsigijimo momento mokėti jų butui priskirtai daliai bendrojo naudojimo patalpų, esančių daugiabučiame name, suteiktas administravimo paslaugas. Teismas, vadovaudamasis CK 4.82 str. 3 d., 4.83 str. 3, 4 d., 4.84, 4.85 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, padarė išvadą, jog išlaidas, kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, galima atsisakyti mokėti esant dviem sąlygoms: a) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimtas sprendimas ir b) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Teismas, remdamasis tuo, kad atsakovai faktiškai yra davę sutikimą dėl nuo nekilnojamojo turto objekto įsigijimo momento mokėti jų butui priskirtai daliai bendrojo naudojimo patalpų, esančių daugiabutyje name, suteiktas administravimo paslaugas, padarė išvadą, kad atsakovams kyla pareiga atsiskaityti su ieškovu už nuo 2008-01-01 iki 2010-05-31 suteiktas administravimo paslaugas (CK 4.82 str. 3 d.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra rašytinių įrodymų apie tai, kad atsakovai būtų pavėlavę priduoti butą techniniam prižiūrėtojui, kad atsakovas teismo posėdžio metu paneigė aplinkybę, jog butas būtų priduotas pavėluotai, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens sudaryta sutartis nesukelia atsakovams jokių teisinių pasekmių jų teisėms ir pareigoms, konstatavo, jog ieškovo reikalavimas dėl 848 Lt baudos priteisimo yra nepagrįstas.

4Ieškovai R. G. ir A. G. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir ginčą išspręsti iš esmės- atmesti ieškovo ieškinio dalį dėl 2 536,08 Lt priteisimo. Nurodo, kad jiems perleistas butas ir kitas turtas bei bendrosios namo patalpos pripažintos tinkamomis naudoti tik 2008-03-14. 2007-06-05 buto, žemės sklypo dalies, pagalbinės patalpos ir parkavimo vietos pirkimo-pardavimo sutarties, kurią pasirašė jie ir UAB „Gabijos investicija“, 7.1. p. įtvirtintas patvirtinimas, kad pirkėjas (atsakovai) pareiškia, kad jis žino ir sutinka, kad butu, sandėliuku, parkavimo vieta bei žemės sklypo dalimis jis galės naudotis pagal jų tiesioginę paskirtį tik po to, kai statinys ir jo patalpos, taip pat statinys, kuriame yra požeminė parkavimo vieta, bus pripažinti tinkamais naudoti galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Sutartyje nėra įtvirtintas terminas iki kurio pardavėjas įsipareigotų baigti statyti statinį ir pripažinti jį tinkamu naudoti ir realizuotų pirkėjui teisę realiai naudotis asmeniniams poreikiams bei tikslams įsigyjamu turtu. Visas skolos susidarymo laikotarpis skaičiuojamas nuo 2007-06-05 iki 2010-05-31, kurio metu jiems apskaičiuota 212 Lt bauda keturis kartus, iš viso 848 Lt. Jų butui priskirtinoms bendrojo naudojimo patalpoms, esančioms pastate ( - ), už nuo 2008-01-01 iki 2010-05-31 neapmokėtų administravimo paslaugų suma kartu su nepagrįstai apskaičiuota 848 Lt bauda yra 3 114,40 Lt. Ieškovo apskaičiuoto įsiskolinimo ir baudos skirtumas yra 2 266,40 Lt. Teismas neįvertino į bylą pateiktą įrodymą apie dalies skolos sumokėjimą po ieškinio teismui pateikimo. Jie papildomai bylos nagrinėjimo metu sumokėjo 578,32 Lt ir pateikė tai patvirtinantį įrodymą. Ieškovas pripažino faktą, jog minėta suma yra sumokėta ir tokiu būdu mažintinas bendras įsiskolinimas. Vertinant vien tik formaliai faktą ir nevertinant reikalavimo teisinio pagrįstumo, bendra skola turėtų sudaryti ne daugiau kaip 1 682,08. Jie bylos nagrinėjimo metu teikė savo poziciją ir reiškė reikalavimus pripažinti 2007-06-05 pirkimo-pardavimo sutarties 8.2 p. nesąžiningu ir prieštaraujančiu vartojimo sutarčių principams. Gyvenamasis namas, esantis ( - ), tinkamu naudoti buvo pripažintas 2008-03-14 pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (101)11.4-625, tai reiškia, kad vadovaujantis pirkimo-pardavimo sutarties bei teisės aktų nuostatomis nuo šio momento buvo galima pradėti eksploatuoti pastatą ir jame esančias patalpas. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis sąžininga verslo praktika bei galimybe naudotis jiems priklausančia turto dalimi, pastato ir jo bendrojo naudojimo patalpų eksploatavimo bei naudojimo išlaidos turėjo atsirasti bei ieškovo galėjo būti pradėtos skaičiuoti tik nuo 2008-03-14. 2008-03-14, kol pastato statyba nebuvo baigta, už pastato mechaninį patvarumą, atsiradusių defektų šalinimą ir kt. buvo atsakinga aukščiau nurodyta pirkimo-pardavimo sutartimi turtą perleidusi bei minėto gyvenamojo namo statybą vykdanti UAB „Gabijos investicija“ ar jos pasirinkti rangovai, todėl ji ir turėjo apmokėti ieškovo reikalaujamas sumas už bendrųjų patalpų priežiūra iki pastato pripažinimo tinkamu naudoti. Minėtos pirkimo-pardavimo sutarties 8.2. p. nuostatomis UAB „Gabijos investicija“ nepagrįstai perkėlė jiems (vartotojams) savo pareigas pagal 2007-04-26 sutartį Nr. 07-04-46, sudarytą su ieškovu. Minėtame pirkimo-pardavimo sutarties punkte pardavėjas UAB „Gabijos investicija“ informavo juos apie tai, jog jie turės atlyginti iki pastato pripažinimo tinkamu naudoti susidariusias su bendrojo naudojimo objektų eksploatavimu susijusias išlaidas, kurias surinks kreditorius. Atsižvelgiant į tai, kad tiek minėtos pirkimo-pardavimo sutarties, tiek teisės aktų nuostatos draudžia eksploatuoti nepripažintą tinkamu naudoti pastatą bei jo patalpas, eksploatavimo išlaidų negalėjo atsirasti, šios išlaidos yra statytojo/rangovo su pastato statyba/įrengimu susijusios išlaidos (pvz. patalpų išvalymas, statybinių šiukšlių išvežimas, defektų šalinimo darbai ir kt.), kurias jis pats turi ir padengti. 2007-06-05 pirkimo-pardavimo sutartis pripažintina vartojimo sutartimi, kadangi nekilnojamasis daiktas buvo įsigytas asmeniniams poreikiams tenkinti. Ši pirkimo-pardavimo sutartis numato jiems pareigą ieškovui bendrąsias išlaidas už bendrąsias patalpas, prisiimti visas tenkančias statybos, pastato priežiūros išlaidas iki pardavėjas (ieškovas yra pardavėjo teisių perėmėjas, todėl jam keliami tokie patys reikalavimai kaip ir turto pardavėjui) pastatys, įrengs ir pripažins statinį tinkamu naudoti. Sutartis nesukuria jokių pareigų pardavėjui pripažinti statinį tinkamu naudoti ir tokiu būdu leisti teisėtiems savininkams naudotis perduotu turtu. Tokia sutartis iškreipia šalių teisių pusiausvyrą, nes jie tapo priklausomi tik nuo pardavėjo veiksmų ir noro pripažinti statinį tinkamu naudoti. Pardavėjas, naudodamasis kitų asmenų, t. y. pirkėjų (jų), teisiniu neišprusimu, perkėlė pardavėjui tenkančias išlaidas asmenims, kurie buvo suklaidinti. Pardavėjas galėjo neribotą terminą baiginėti statinio statybą, įrenginėti jam priklausančius butus ir tokiu būdu kompensuoti savo išlaidas iš vartotojų, kurie buvo įpareigoti pasirašyti sutartį prisijungimo būdu. 2007-06-05 pirkimo-pardavimo sutarties 8.2. p. prieštarauja sąžiningumo principams ir kriterijams, prieštarauja sąžiningoms vartojimo sutartims, imperatyvioms teisės aktų normoms, todėl yra niekinis. Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sąlygos visais atvejais turi būti vertinamos pagal CK 6.188 str. nustatytus sąžiningumo kriterijus, vartojimo sutarties sąlygos gali būti pripažįstamos nesąžiningomis bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva. Teismas, priimdamas sprendimą nepasisakė dėl jo prašymo pripažinti sutartį vartojimo sutartimi ir pripažinti sutarties 8.2 p. kaip nesąžiningą ir negaliojantį. Ieškovo reikalavimas būtent grindžiamas sutarties sąlyga, kurią jie laiko nesąžininga ir prašė teismo pripažinti šią sąlygą negaliojančia. Vadovaujantis suformuota teismų praktika, ginčą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio. Ieškovas, grįsdamas savo reikalavimus iki 2008-03-14, nepagrįstai vadovaujasi tik CK, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nuostatomis, numatančiomis savininkų atsakomybę už bendro naudojimo patalpų tvarkymą, priežiūrą ir remontą, kadangi jiems buvo perleistas nebaigtas statyti butas bei kitos patalpos.

5Apeliacinis skundas iš esmės netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

6Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, pritaikęs materialinės teisės normas, pagrįstai iš dalies tenkino ieškovo UAB „City service“ reikalavimą ir iš atsakovų R. G. ir A. G. ieškovui UAB „City service“ priteisė išlaidas už bendrojo naudojimo objektams suteiktas administravimo paslaugas nuo 2008-01-01 iki 2010-05-31.

7Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovai yra nekilnojamojo daikto- buto, esančio ( - ), savininkai (b. l. 4-5). Nuosavybės teises į minėtą butą atsakovai įgijo 2007-06-05 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Ieškovas pareiškė ieškinį CK 4.82 str. 3 d., 4.84 str. 4 d. pagrindu, t. y. kaip bendrojo naudojimo objektų administratorius už bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo, komunalines ir priežiūros paslaugas, ieškovas į bylą pateikė sąskaitos išrašus apie atsakovų įsiskolinimo dydį (3 114,40 Lt). Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinio reikalavimus tenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 2 646,40 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2010-05-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netenkino ieškovo reikalavimo dėl 848 Lt baudos priteisimo. Atsakovai savo apeliacinį skundą grindžia tuo, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja mokėti išlaidas už bendrojo naudojimo patalpų eksploatavimą iki daugiabučio namo pripažinimo tinkamu naudoti, kad 2007-06-05 pirkimo-pardavimo sutartis pripažintina vartojimo sutartimi, o šios sutarties 8.2 p.- nesąžiningu ir negaliojančiu. Šie atsakovų apeliacinio skundo argumentai nepripažinti pagrįstais.

8Butų ir kitų patalpų bendrosios dalinės nuosavybės administravimas yra nustatomas administraciniu aktu (CK 4.84 str. 3 d., 4.236 str. 2 d.). Turto administratoriaus veikla administruojant jam priskirtas bendrojo naudojimo patalpas detaliai reglamentuota įstatymo ir kitų teisės aktų, taip pat ir vietos savivaldos institucijų priimtų lokalinių poįstatyminių teisės aktų, kuriais administratorius įpareigotas atlikti visus veiksmus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų išsaugojimu, naudojimu ir priežiūra pagal jų tikslinę paskirtį, taip pat įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Byloje nustatyta, kad ieškovas iki 2008-07-03 teikė daugiabučio namo, esančio ( - ), bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas 2007-04-26 sutarties pagrindu (b. l. 7-18), o nuo 2008-07-03 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1370, t. y. savivaldybės įgaliotas asmuo– savivaldybės administracijos direktorius – administraciniu aktu paskyrė ieškovą daugiabučio namo, esančio ( - ), patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi. Pagal CK 4.82 str. 1 d. butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 str. 5 d.). Pagal CK 4.82 str. 3 d. butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo patalpų administravimu. Buto savininkas kartu yra bendrosios dalinės nuosavybės subjektas. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.82 str. 1 d.). Kaip jau minėta, namo, esančio ( - ), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi yra paskirtas ieškovas. Pagal CK 4.84 str. 4 d. administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Taigi šių įstatymo nuostatų pagrindų butų savininkai privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu.

9Atsakovai apeliaciniu skundu ginčija laikotarpį, už kurį jie turi mokėti ieškovui už bendrojo naudojimo patalpų eksploatavimo išlaidas, t. y. ieškovai nesutinka, jog ieškovas skaičiuotų bendrojo naudojimo objektų administravimo išlaidas laikotarpiu nuo 2008-01-01, mano, jog šios išlaidos jiems turėtų būti skaičiuojamos nuo 2008-03-14, t. y. nuo namo, esančio ( - ), pripažinimo tinkamu naudoti. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutiktina. Iš bylos medžiagos matyti, jog trečiasis asmuo UAB „Gabijos investicijos“ ir atsakovas R. G. 2007-06-05 sudarė sutartį, pagal kurią pardavėjas (trečiasis asmuo), valdantis parduodamą turtą nuosavybės teise, parduoda, o pirkėjas (atsakovas R. G.) kartu su sutuoktine A. G., bendrosios jungtinės nuosavybės teise perka: butą, sandėliuką, parkavimo vietą ir žemės sklypo dalį, esančius ( - ). Šios sutarties 4.3 p. šalys susitarė, kad sutartis yra ir parduodamo turto priėmimo-perdavimo aktas. Taigi nuosavybės teisė atsakovams perėjo nuo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, t. y. 2007-06-05, tokie duomenys yra ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, todėl atsakovai, kaip buto savininkai, nuo sutarties sudarymo ir nuosavybės teisės į butą perėjimo įgijo pareigą proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Sutarties 7.1 p. pirkėjas įsipareigojo atlikti būtinąją apdailą iki 2007-09-30, taip pat pirkėjas pareiškė, kad jis žino ir sutinka, kad turtą sudarančiais objektais jis galės naudotis pagal jų tiesioginę paskirtį tik po to, kai statinys ir jo patalpos, taip pat statinys, kuriame yra požeminė parkavimo vieta, bus pripažinti tinkamais naudoti galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka, o pagal sutarties 8.1 p. pirkėjui yra žinoma ir jis sutinka, kad po nuosavybės teisės į turtą perėjimo pirkėjui, jam kartu su kitų patalpų statinyje savininkais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausys statinio bendro naudojimo objektai: 1) bendrojo naudojimo patalpos, 2) pagrindinės statinio konstrukcijos, 3) bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pažymėtina, kad sutarties 8.2 p. numatyta, jog pirkėjui yra žinoma ir jis sutinka, kad po nuosavybės teisės į turtą perėjimo jis kartu su kitais patalpų statinyje savininkais privalės apmokėti už visus resursus (elektros energiją, vandenį ir kt.) ir padengti eksploatacijos išlaidas, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas proporcingai savo daliai bendrojoje dalinėje bendrojo naudojimo objektų nuosavybėje (proporcingą nuosavybės teise turimų patalpų ir viso statinio naudingo ploto santykiui) laikotarpiu nuo nuosavybės teisės įgijimo iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti pagal apskaitos prietaisų parodymus. Sutarties 8.3 p. numatyta, kad pardavėjas, sudarant sutartį, tinkamai paaiškino pirkėjui, kad pirkėjas, pasirašydamas šią sutartį, kartu sutinka, kad statinio administravimas, eksploatavimas bei komunalinių paslaugų teikimas bus perduotas pardavėjo paskelbtą konkursą laimėjusiai ir geriausias sąlygas pasiūliusiai bendrovei- AB „City service“, o sutarties 8.4 p.- kad AB „City service“ teikia statinio, kuriame yra butas, sandėliukas, statinio, kuriame yra parkavimo vieta, administravimo, eksploatavimo bei komunalines paslaugas pirkėjui nuo šios sutarties pasirašymo dienos, o pirkėjas šios sutarties pagrindu nuo šios dienos įsipareigoja mokėti AB „City service“ už administravimą, eksploatavimą bei komunalines paslaugas pagal sutarties priede Nr. 8 nurodytus tarifus.

10CK 4.83 str. 4 d. nustato bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 str. nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovai, pasirašydami pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, sutiko, kad jie nuo nuosavybės teisės į turtą perėjimo kartu su kitais patalpų statinyje savininkais privalės apmokėti už visus resursus (elektros energiją, vandenį ir kt.) ir padengti eksploatacijos išlaidas, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas proporcingai savo daliai bendrojoje dalinėje bendrojo naudojimo objektų nuosavybėje laikotarpiu nuo nuosavybės teisės įgijimo iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti pagal apskaitos prietaisų parodymus. Sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Jeigu sutarties sąlygas nustato dispozityvioji teisės norma, tai šalys gali susitarti šių sąlygų netaikyti arba susitarti dėl kitokių sąlygų. Tik tuo atveju, jei šalys tokio susitarimo nesudarė, jų teisės ir pareigos nustatomos pagal dispozityviąją teisės normą (CK 6.156 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai– jis suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams. Šalių pasiektas susitarimas įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšmingu visuomeninės savireguliacijos instrumentu. Valstybė, siekdama ūkio našumo, įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių (pacta sund servanda), ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, negalima ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.), viešajai tvarkai (CK 1.81 str.) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2011). Atsakovai, pasirašydami pirkimo-pardavimo sutartį su trečiuoju asmeniu, susitarė dėl bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos išlaidų, mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų proporcingai savo daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, t. y. sutarties šalys laisvai sudarė sutartį ir savo nuožiūra nustatė tarpusavio teises ir pareigas, įskaitant ir pareigą mokėti ieškovui bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos išlaidas, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Sutarties šalys patvirtino, kad jiems sutarties turinys ir pasekmės išaiškintos ir atitinka jų valią. Byloje nenustatyta, kad sutartis prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms, bendriesiems teisės principams, viešajai tvarkai, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovai ieškovui laikotarpiu nuo nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą iki jo pripažinimo tinkamu naudoti neprivalo mokėti už bendrojo naudojimo patalpų administravimą, nes tokią pareigą atsakovams numato įstatymas. Be to, bendrojo naudojimo išlaidos yra susijusios su nuosavybės teisės įgijimu, o ne su pastato pripažinimo tinkamu naudoti (nuosavybės teisė į butą, esantį ( - ), atsakovams perėjo nuo sutarties pasirašymo dienos, iš priedo Nr. 5 prie sutarties matyti, kad sutarties pasirašymo dieną atsakovui R. G. buvo perduoti pirkimo-pardavimo sutartimi perleisto nekilnojamojo daikto dokumentai ir raktai (b. l. 59)). Atsakovas R. G. pats nurodė, kad butą jis įsirenginėjo iki 2008-09-01, t. y. kad buvo sudaręs sutartis su statybininkais, baldų gamintojais (2008-09-01 butas buvo su baldais, virtuvės įranga, visiškai paruoštas gyventi), todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovai, įsirenginėdami butą, nesinaudojo ieškovo sąskaitose nurodytomis suteiktomis paslaugomis. Atsakovai neginčija ir neteikia įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovams nebuvo suteiktos atsakovo pranešimuose mokėti už paslaugas nurodytos paslaugos (pavyzdžiui, kad name neveikė liftas, kad nebuvo išvežamos šiukšlės ir pan.), atsakovai taip pat neginčija konkrečių ieškovo atsakovams apskaičiuotų išlaidų, t. y. kad dalis išlaidų nėra susijusios su bendrojo naudojimo patalpų administravimu, kad tam tikros išlaidų rūšys nepatenka į sutarties 8.2 p. ir kad už tam tikros rūšies išlaidas yra atsakingas trečiasis asmuo, kaip daugiabučio namo statytojas.

11Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, jog jų ir trečiojo asmens sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis yra vartojimo sutartis ir kad šios sutarties 8.2 p. turi būti pripažintas nesąžiningu ir negaliojančiu, kadangi sutartis buvo sudaryta tarp trečiojo asmens (nekilnojamojo turto pardavėjo- verslininko) ir jų dėl nekilnojamojo daikto pirkimo, kuris nesusijęs su jų verslu ar profesija, kad sutartis numato pareigą jiems mokėti tenkančias bendrąsias išlaidas už bendrąsias patalpas, prisiimti visas tenkančias statybos, pastato priežiūros išlaidas iki pardavėjas visiškai pastatys, įrengs ir pripažins statinį tinkamu naudoti, kad sutartis nesukuria jokių pareigų pardavėjui pripažinti statinį tinkamu naudoti (sutartyje nėra terminų), t. y. kad sutartis iškreipia šalių teisių pusiausvyrą, nes jie tapo priklausomi nuo pardavėjo veiksmų ir noro pripažinti statinį tinkamu naudoti, kad pirkėjas pasinaudojo jų teisiniu neišprusimu, kad jie buvo suklaidinti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad nėra pagrindo ex officio atsakovų nurodomą sutarties sąlygą pripažinti nesąžininga, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovai, kaip sutarties šalys, dėl objektyvių priežasčių buvo akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi- pardavėju, kad bylos medžiaga netvirtina, kad atsakovai, kurie 2006-10-03 su trečiuoju asmeniu sudarė preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, 2007-06-05 pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, negalėjo daryti įtakos šalių laisva valia sudarytos sutarties turiniui, kad jie būtų kreipęsi į kitą sutarties šalį dėl sutarties sąlygų, t. y. kad kurios nors sutarties sąlygos yra neaiškios, nesąžiningos, individualiai neaptartos, todėl keistinos. Be to, atsakovų nurodoma kaip nesąžininga sutarties sąlyga yra dėl išlaidų, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, ir kurias, kaip jau minėta, buto savininkas, kuris yra bendrosios dalinės nuosavybės subjektas, privalo padengti proporcingai savo daliai, o atsakovai, pirkimo-pardavimo sutartimi įsigydami nekilnojamąjį daiktą, įgijo nuosavybės teises ne tik į butą, sandėliuką, parkavimo vietą, bet ir į namo bendrojo naudojimo patalpas, pagrindines namo konstrukcijas, bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, sanitarinę- techninę ir kitokią įrangą, todėl, kaip bendrosios dalinės nuosavybės savininkai įgijo prievolių, susijusių su šio turto administravimu.

12Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai iš dalies tenkino ieškovo reikalavimą priteisti jam solidariai iš atsakovų išlaidas už bendrojo naudojimo patalpų administravimą. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad po ieškinio pareiškimo teisme jie sumokėjo ieškovui 578,32 Lt, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių dokumentų nėra. Iš byloje esančio atsakovų atsiliepimo į ieškinį matyti, kad atsakovui apeliaciniame skunde nurodytą sumą (578,32 Lt) planuoja nedelsdami sumokėti (t. y. kad 2010-08-04, atsiliepimo į ieškinį pateikimo dieną, šios sumos nėra sumokėję) (b. l. 96), kad iš 2010-08-20 teismo posėdžio protokolo matyti, jog teismo posėdžio metu atsakovai nurodė, jog likusią dalį skolos ieškovui atsakovai sumokėjo po ieškinio gavimo, tačiau iš protokolo nematyti, kad teismo posėdžio metu buvo pateikti skolos sumokėjimo faktą patvirtinantys įrodymai (b. l. 110). Ieškovo atstovas, išnagrinėjus bylą iš esmės, prašė ieškovo ieškinį tenkinti visiškai, t. y. ieškovas savo reikalavimo nesumažino. Esant šioms aplinkybėms, t. y. nesant duomenų apie tai, kad atsakovai apeliaciniame skunde nurodomą sumą (578,32 Lt) yra sumokėję, nėra pagrindo sumažinti ieškovui iš atsakovų priteistą sumą 578,32 Lt suma. Jeigu atsakovai yra sumokėję 578,32 Lt už tą laikotarpį, dėl kurio ieškovas yra kreipęsis į teismą, t. y. nuo 2008-01-01 iki 2010-05-31 suteiktą daugiabučio namo, esančio ( - ), bendrojo naudojimo patalpų administavimą, atsakovams nėra užkirsta galimybė minėtas aplinkybes patvirtinančius dokumentus pateikti vykdymo proceso metu.

13Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį iš dalies, t. y. sumažino ieškovo prašomą iš atsakovų priteisti sumą 848 Lt (atsakovams priskaičiuota bauda), likusią ieškinio dalį tenkino. Kadangi iš ieškovo į bylą pateiktos mokesčių suvestinės matyti, jog atsakovų įsiskolinimas ieškovui yra 3 114,40 Lt (b. l. 22, 83), netenkinus ieškovo reikalavimo dėl 848 Lt baudos priteisimo, ieškovui solidariai iš atsakovų priteistina suma yra ne 2 646,40 Lt, kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo rezoliucinėje dalyje, o 2 266,40 Lt. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas patikslintinas, nurodant, kad ieškovui solidariai iš atsakovų priteistina suma sumažintina iki 2 266,40 Lt.

14Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių apeliacinis skundas iš esmės netenkintinas, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas, patikslintina ieškovui solidariai iš atsakovų teismo sprendimu priteista skolos suma.

15Trečiasis asmuo byloje pateikė įrodymus apie tai, kad jis apeliacinės instancijos teisme turėjo 752,30 Lt bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 9 p., t. y. kad jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda, kad teismo posėdis apeliacinės instancijos teisme truko 25 minutes, taip pat į tai, kad pagal CPK 98 str. prašymas priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti turi būti su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindu, o trečiojo asmens nurodytoje sąskaitoje minėtos išlaidos nedetalizuotos, nenurodytos advokatės suteiktos konkrečios paslaugos, už kurias trečiasis asmuo sumokėjo 752,30 Lt, suteiktų paslaugų trukmė, apimtis, pobūdis, daro išvadą, kad trečiajam asmeniui iš atsakovų išlaidos advokato pagalbai apmokėti nepriteistinos. Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 11,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus iš esmės atsakovų apeliacinio skundo, nurodytos išlaidos priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovų į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

16Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Nutarė

17Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

18Patikslinti ieškovui AB „City service” solidariai iš atsakovų R. G. ir A. G. priteistą 2 646,40 Lt skolos sumą, nurodant, kad ieškovui AB „City service” solidariai iš atsakovų R. G. ir A. G. priteista suma yra 2 266,40 Lt.

19Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, AB „Swedbank” įmokos kodas 5660) iš atsakovų R. G. ir A. G. po 5,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią... 2. Ieškovas AB „City Service“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė... 3. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. kovo 16 d. sprendimu... 4. Ieškovai R. G. ir A. G. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti... 5. Apeliacinis skundas iš esmės netenkintinas, pirmosios instancijos teismo... 6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 7. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovai yra nekilnojamojo daikto- buto,... 8. Butų ir kitų patalpų bendrosios dalinės nuosavybės administravimas yra... 9. Atsakovai apeliaciniu skundu ginčija laikotarpį, už kurį jie turi mokėti... 10. CK 4.83 str. 4 d. nustato bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir... 11. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, jog jų ir trečiojo asmens sudaryta... 12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, daro... 13. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį iš dalies,... 14. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių apeliacinis skundas iš esmės... 15. Trečiasis asmuo byloje pateikė įrodymus apie tai, kad jis apeliacinės... 16. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 17. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. sprendimą iš... 18. Patikslinti ieškovui AB „City service” solidariai iš atsakovų R. G. ir... 19. Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija...