Byla 1A-103-582-2012

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Reginos Majauskienės ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam N. S., nuteistojo gynėjai advokatei Alvydai Medišauskienei, nukentėjusiajam V. J. T., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. S. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2011-10-24 nuosprendžio, kuriuo N. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė - 2 (dveji) metai laisvės atėmimo; Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš N. S. 2277,42 Lt (du tūkstančiai du šimtai septyni šimtai septyniasdešimt litų 42 ct) išlaidų nukentėjusiojo V. J. T. sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti Valstybinės ligonių kasos naudai; ir

Nustatė

2N. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. už tai, kad jis 2011 m. sausio 17 d. vakare, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, ( - ), V. C. namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia, mažiausiai du kartus šepečiu sudavė ant lovos sėdinčiam V. J. T. į galvos sritį ir padarė nosies kaulų, dešinio momenkaulio lūžimus, galvos smegenų skysčio susikaupimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų dislokaciją į dešinę ir tokiu būdu sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V.J. T. sveikatą.

3Nuteistasis N. S. skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir prašo jį panaikinti, priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodoma, jog teismas nustatė ne visas bylai reikšmingas aplinkybes. Konfliktas tarp jo ir nukentėjusiojo kilo 2011 m. sausio 17 d. vakare, o nukentėjusysis buvo pristatytas į ligoninę tik 2011 m. sausio 19 d. apie 18 val. Jis kreipėsi į gydymo įstaigą tik praėjus dviem paroms po tariamo konflikto patirtų sužalojimų. Neaišku, kodėl jis nesikreipė į gydymo įstaigą iš karto po konflikto, nes, kaip nustatyta, jam sveikata buvo sutrikdyta sunkiai. Nukentėjusysis neturi pastovios gyvenamosios vietos, dažnai būna neblaivus, jis yra linkęs konfliktuoti, smurtauti, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo daryta prielaida, kad jis nukentėjo ne nuo apelianto veiksmų, o nuo kieno nors kito veiksmų. Šios prielaidos galimumą patvirtina byloje pateikti medicininiai dokumentai. Įvykio vietoje kraujo pėdsakų neužfiksuota. Liudytoja V. M. gali pavirtinti, kad akivaizdžių nukentėjusiojo sužalojimų nesimatė. Byloje yra pakankamai įrodymų, jog N. S. sudavė šluota vieną smūgį per galvą. Be to, šioje byloje buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Tai, kad nuo padarytos veikos iki sunkaus sveikatos sutrikdymo praėjo gana ilgas laiko tarpas – dvi paros, kyla abejonių, ar tarp apelianto veiksmų ir padarinių yra priežastinis ryšys. Atkreipia dėmesį į tai, kad specialistas išvadoje nustatė, jog sužalojimas padarytas mažiausiai dviem smūgiais į galvą. Tačiau tiek nuteistasis, tiek nukentėjusysis viso bylos nagrinėjimo metu teigė, kad sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas mažiausiai 2 smūgiais į galvą. Suduodamas tik vieną kartą jis negalėjo padaryti sunkaus sveikatos sutrikdymo. Mano, kad byloje nėra pakankamai duomenų tvirtinti, jog apelianto veika yra būtinoji padarinių atsiradimo priežastis. Teismas netyrė specialisto išvadoje pateiktos informacijos apie vėlesnę nukentėjusiojo traumą, netyrė aplinkybės, kad jis galėjo būti sužalotas ir kitą dieną po įvykio. Be to, jis nesutinka su tuo teismo teiginiu, kad jis, suduodamas nukentėjusiajam šluota per galvą, veikė netiesiogine tyčia. Priešingai, nei konstatuoja teismas, jis nesuvokė savo veiksmų pavojingumo, kad taikydamas asmeniui į petį gali sunkiai sutrikdyti sveikatą. Ypač nusikalstamos veikos įrankiu – šluota. Tai, kad nukentėjusiajam sudavė tik vieną kartą, rodo, kad jis nesiekė jo sužaloti. Nuteistojo veika turėtų būti vertinama kaip neatsargumas. Todėl nuosprendyje klaidingai konstatuota, kad jo nusikalstama veika atitinka BK 135 str. 1 d. veikos požymius. Be to, teismas neteisingai paskyrė bausmę. Nebuvo įvertinta tai, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus, pats išprovokavo konfliktą, be to, nuteistasis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Teismas, skirdamas bausmę, turėjo atsižvelgti į atsakomybę lengvinančią aplinkybę pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. Be to, teismų praktikoje pripažįstama ir tokia aplinkybė, kaip nukentėjusiojo atsiprašymas, jie susitaikė, bendrauja, todėl teismas galėjo ir neskirti su laisvės atėmimu susijusios bausmės. Daroma išvada, kad N. S. veika neturi būti kvalifikuojama pagal BK 135 str. 1 d., kadangi nėra nustatytas būtinasis priežastinis ryšys tarp nuteistojo veiksmų ir padarinių – sunkaus Vito J. T. sveikatos sutrikdymo.

4Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusysis prašė skundą atmesti.

5Nuteistojo N. S. apeliacinis skundas atmestinas.

6Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

7Apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jį išteisinti, tačiau skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija įstatyminio pagrindo keisti ar naikinti apylinkės teismo nuosprendį nemato. Apylinkės teismas nustatė ir įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, ir teisminio posėdžio metu ištirtų įrodymų pagrindu grindė apkaltinamąjį nuosprendį.

8Teismas nustatė visas reikšmingas byloje aplinkybes. Nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Apklaustas apeliacinėje instancijoje jis tik patvirtino visas jau nustatytas aplinkybes, kad viskas įvyko sausio 18 d. vakare, į Šakių ligoninę jį išvežė tą pačią dieną, o 19 dieną darė operaciją. V. J. T. buvo sumuštas N. S., daugiau niekas jo nemušė.

9Nepagrįstas yra nuteistojo skundo argumentas, kad jis tik vieną kartą šluota sudavė nukentėjusiajam. Nukentėjusysis viso tyrimo metu davė nuoseklius parodymus apie tai, kad N. S. šepečiu jam trenkė per galvą. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad nuteistasis sudavė jam ne mažiau 2 smūgių, jį mušė tik nuteistasis, o kraujo nebuvo dėl tos priežasties, kad kraujas išsiliejo organizmo viduje. Tokiu būdu ir sužalojimų ant jo kūno iš karto po konflikto matyti nebuvo. Nukentėjusysis paaiškino, kad prarado sąmonę, todėl darytina išvada, kad jis negali tiksliai nurodyti kiek smūgių jam buvo suduota, tačiau specialisto išvada, patvirtina, kad smūgių buvo nemažiau kaip du. Specialisto išvadoje konstatuojama, jog V. J. T. sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų smūgių pasekoje. Specialistas, apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad sužalojimo lokalizacija nėra būdinga kritimui, išorinių sužalojimų nebuvo, sužalojimai padaryti bukais daiktais, kontaktai į veido nosies sritį vieną kartą ir į viršugalvio dešinę pusę, nukentėjęs kažkiek laiko turėjo būti be sąmones, sąmonės netekimas galėjo turėti įtakos atminčiai, sužalojimai galėjo būti padaryti šepečio kotu. Tai, kad apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis nurodė, kad įvykis įvyko 2011-01-18, nepaneigia to, kad nukentėjusįjį sumušė būtent nuteistasis, o ne kitas asmuo (asmenys). Nukentėjusysis ir ikiteisminio tyrimo metu ir duodant parodymus apeliacinės instancijos teisme gali suklysti dėl datos, nes patyrė sunkią traumą, be to iš bylos medžiagos matyti, kad įvykio metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl galėjo nesiorientuoti laike. Nusikaltimo padarymo diena yra nustatyta pagal nuteistojo ir nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

10Darytina išvada, kad nuteistojo veika yra pilnai įrodyta nukentėjusiojo parodymais, specialisto išvada ir specialisto parodymais. Tarp nuteistojo veikos ir nukentėjusiajam padarytų kūno sužalojimų yra priežastinis ryšys. Nukentėjusiajam sveikata buvo sunkiai sutrikdyta dėl nuteistojo veikos. Priežastinis ryšys – tai toks santykis tarp reiškinių, kuriam esant vienas reiškinys ar sąveikaujančių reiškinių visuma (veika) sukelia ir nulemia kitą reiškinį (pasekmę). Nuteistasis nusikalstamais veiksmais – suduodamas šepečio kotu du smūgius nukentėjusiajam į galvą – sukėlė pasekmes – sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Šis faktas yra pilnai įrodytas specialisto išvada ir specialisto duotais parodymais, nukentėjusiojo ir kaltinamojo pirmosios instancijos teisme duotais parodymais. Kitus apeliacinio skundo argumentus pilnai paneigia byloje esanti 2011-02-25 specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajam sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai ir įvykio aplinkybėse minima šluota ar pan., sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų smūgių pasėkoje, sužalojimai padaryti galimai ir nurodomo įvykio metu, būdu.

11Apeliantas nesutinka su nusikalstamos veikos kvalifikacija, jo manymu, veika turėjo būti kvalifikuota kaip neatsargus nusikaltimas. Nuteistasis teigia, kad jis tyčios sužaloti nukentėjusįjį neturėjo, nesiekė jo sužaloti ypač nusikalstamos veikos įrankiu – šluota. Tokia jo pozicija nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia. Teisiamasis smūgius nukentėjusiajam sudavė tyčia, norėdamas tai padaryti, ir nors nenorėjo numatytų pasekmių, tačiau sąmoningai leido joms atsirasti, turėjo numatyti ir suprasti, kad suduodamas smūgius šepečiu gali sunkiai sužaloti nukentėjusįjį.

12Skunde prašoma atsižvelgti į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes kaip tai, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus, pats išprovokavo konfliktą, be to, nuteistasis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Ir šie skundo argumentai atmestini. Byloje nenustatyta, kad pats nukentėjusysis išprovokavo konfliktą. Priešingai, byloje nustatyta, kad pats kaltinamasis yra konfliktiška, linkusi smurtauti asmenybė, nusikalstamos veikos padarymo metu elgėsi neadekvačiai situacijai, buvo neblaivus. Tokiu būdu atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 str. 1 d. 6 p., nepripažintina.

13Nuteistasis mano, kad jo atsakomybę lengvina aplinkybė, numatyta BK 59 str. 1 d. 2 p. tačiau šiuo atveju nepripažintina ir ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė. BK 59 str. 1 d. 2 p. numato, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Tokia atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kaip kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis, nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės prisipažinimo; jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru. Asmens prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką laikytinas savanorišku, kai jis apie tai praneša savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių. Nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino iš dalies, pirmosios instancijos teisme pareiškė, kad nukentėjusiajam tik vieną kartą sudavė šluota į petį, neprisipažino, kad smūgiavo du kartus ir sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, apeliaciniu skundu nuteistasis prašo jį išteisinti jam nepadarius veikos, numatytos BK 135 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad lengvinančių kaltinamojo atsakomybę aplinkybių nenustatyta, nes nuteistasis neprisipažino sunkiai sutrikdęs nukentėjusiojo sveikatą.

14Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagrįstai N. S. pripažino kaltu ir teisingai paskyrė jam bausmę. Nukentėjusysis apeliacinės instancijos teismui pareiškė, kad su nuteistuoju nesusitaikė, todėl nėra pagrindo sumažinti nuteistajam paskirtą bausmę. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis nuteistajam atleido, bet apeliacinės instancijos teisme pareiškė, kad dabar neatleidžia. Tokiu būdu yra vertinama nukentėjusiojo pozicija apeliacinės instancijos teisme, ir pagrindo neskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę šiuo atveju nėra. Esant nustatytai vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei (BK 60 str. 1 d. 9 p.), pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę, kurios dydis parinktas mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų taikyti BK 54 str. 3 d., 62 str.

15Atsižvelgiant į visa išdėstyta aukščiau, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, ir jį naikinti ar keisti remiantis apeliacinio skundo motyvais, įstatyminio pagrindo nėra.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

17Nuteistojo N. S. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai