Byla 2A-531-357/2012
Dėl skolos priteisimo ir atsakovės R. Č. priešieškinį ieškovams D. B., N. G., P. Č. dėl įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu bei pavedimo teisinio santykio pakeitimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Bartašienės, kolegijos teisėjų: Reginos Agotos Gutauskienės ir Vytauto Kursevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. B., G. Z., P. Č. ieškinį atsakovei R. Č. dėl skolos priteisimo ir atsakovės R. Č. priešieškinį ieškovams D. B., N. G., P. Č. dėl įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu bei pavedimo teisinio santykio pakeitimo,

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

4Ieškovės D. B., N. G. ( mirusio sutuoktinio G. Z. teisių perėmėja) ir P. Č. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovės R. Č. priteisti ieškovei D. B. 23 582,50 Lt skolos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti ieškovei N. G. 15 725,00 Lt skolos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti ieškovui P. Č. 23 582,50 Lt skolos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

5Atsakovė R. Č. 2012-01-18 pateikė byloje priešieškinį ir jį patikslino, prašydama ieškovų ieškinį atmesti, taip pat pripažinti negaliojančiu 2007-02-28 V. Č. išduotą įgaliojimą dėl atsakovės suklydimo; pakeisti teisinį santykį, nustatant, kad pavedimo teisiniai santykiai pagal išduotą įgaliojimą buvo ieškovo P. Č. ir jo motinos V. Č..

6Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Nurodė, kad V. Č. 2007-11-12 Šiaulių miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl 62 900 litų priteisimo iš atsakovės R. Č., gautų pagal 2007-02-28 išduotą įgaliojimą tvarkyti, valdyti ieškovei nuosavybės teise priklausantį mišką, esantį Šiaulių r. sav., Papelkių k. (b.l. 1-2; 3-6). 2008-12-29 teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2-262-797/2008 buvo nutarta ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtu Lietuvos Respublikos CPK 41 str., 296 str. 1 d. 12 p. pagrindais, konstatavus, kad ( - ) mirus ieškovei, buvo išaiškinta nustatytiems paveldėtojams G. Z., D. B. ir P. Č. teisė pareikšti prašymus dėl jų įstojimo į procesą, kaip ieškovės teisių perėmėjams, tačiau tokių prašymų negavus, ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtu, nes procesas be šalies vykti negali (b.l. 83; 84-85).Darė išvadą, kad ieškovai pateikdami skolinius reikalavimus atsakovei ir pradėdami savarankišką ginčo procesą, nesilaikė esminių Lietuvos Respublikos CPK 48 straipsnio reikalavimų, taikomų procesinių teisių perėmėjams civilinėje byloje. Kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo savo procesinėmis teisėmis disponuoja pats (CPK 13 str.). Ieškovai šioje byloje gina privatų turtinį interesą, todėl savo sprendimų dėl naudojimosi ar nesinaudojimo įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis pasekmių jie negali paneigti. Iš proceso pasitraukusios šalies procesinių teisių perėmimas yra galimas tik tuomet, jeigu galimas jos materialiųjų subjektinių teisių perėmimas (CPK 48 str. 1 d.). Ieškovai, būdami informuoti apie pradėtą teisminį procesą prieš atsakovę civilinėje byloje Nr.2-262-797/2008), P. Č. asmeniškai dalyvaujant 2008-01-18 parengiamajame teismo posėdyje, D. B. 2008-09-23 pateikiant papildomus duomenis toje byloje, nevykdė 2008-11-25 teismo nutarties dėl įstojimo ieškovės V. Č. teisių perėmėjais į nagrinėjamos bylos procesą. Savo iniciatyva po kelių metų pateikę savarankišką procesinį dokumentą ieškovai nesilaikė reikalavimų, keliamų procesinių teisių perėmėjams, nepagrįstai eliminavo pradinį V. Č. ieškinį ginčo teisena ir atsakovės atsiliepimą į tą ieškovės ieškinį, šalių argumentus, teiktus prašymus bei tuo sukeltas procesines pasekmes civilinėje byloje. V. Č. procesinių teisių perėmimas nustatyta CPK 48 straipsnio tvarka neįvyko, be to ieškovai, kreipdamiesi su atitinkamais prašymais į notarą dėl palikimo priėmimo net neišreiškė savo valios, kad į paveldėjimą būtų įtraukta jų motinos turėta 62 900 litų kreditorinio reikalavimo teisė, ši teisė nefiksuota nė viename iš ieškovams išduotų paveldėjimo teisės liudijimų. Nėra pagrindo teigti, kad nerealizuota nustatyta tvarka ir atsakovės užginčyta skolinio reikalavimo teisė pateko į V. Č. palikimo masę pagal CK 5.1 straipsnio nuostatas, ir ieškovai gali ginti savo, kaip įpėdinių teises, savarankišku ieškiniu (pareiškimu) kreipdamiesi į teismą, apeinant CPK 48 straipsnio reikalavimus.

7Dėl atsakovo priešieškinio nurodo, kad nebūdama vienašalio sandorio 2007-02-28 V. Č. išduoto įgaliojimo šalimi, atsakovė neįgijo ir teisės reikšti reikalavimą dėl šio notarine tvarka patvirtinto sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal CK 1.90 straipsnį bei reikalauti pakeisti teisinį santykį, nustatant, kad pavedimo teisiniai santykiai pagal išduotą įgaliojimą buvo ieškovo P. Č. ir jo motinos V. Č.. Atsakovė pagal jos ginčijamą sandorį atliko eilę veiksmų: paėmė avansą, sudarė su kitu asmeniu – UAB “Bangenės miškas“ stataus miško pirkimo – pardavimo sutartį, iš savo banko sąskaitos paėmė bendrovės pravestus pinigus, ir tai rodo, kad ji faktiškai patvirtino įgaliojimą (CK 6.757 str. nuostatos). Be to šis pavedimo sandoris pasibaigė CK 6.763 straipsnio pagrindu ir nebegaliojo nuo to momento, kai 2007-10-29 V. Č. panaikino notarine tvarka išduotą 2007-02-28 įgaliojimą atsakovei (b.t. II, b.l. 50).

8 Apeliaciniu skundu ieškovai prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012m.gegužės 8 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas ieškovų ieškinys panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovų ieškinį tenkinti.

9Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais.

10Dėl procesinių ir materialinių civilinių subjektinių teisių santykio nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovai, neįstoję į procesą kaip V. Č. procesinių teisių perėmėjai, prarado teisę reikšti savarankišką ieškinį dėl materialinių civilinių subjektinių teisių gynimo. Neįstojus į V. Č. užvestą procesą, Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 29 dienos nutartimi civilinėje byloje 2-262-797/2008 ieškinį Atsakovei R. Č. paliko nenagrinėtu. Ieškinio palikimas nenagrinėtu reiškia, jog ginčas teismine tvarka nėra išspręstas ir suteikia teisę šalims kreiptis pakartotinai į teismą dėl materialinių civilinių subjektinių teisių gynimo. Ieškinį palikus nenagrinėtu, t.y. neišsprendus ginčo, neatima teisės reikšti tapatų ieškinį. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino Apeliantų (Ieškovų) procesines teises įstoti į V. C. užvestą bylą Atsakovei, kuriomis Apeliantai (Ieškovai) nepasinaudojo, su jų materialinėmis civilinėmis subjektinėmis teisėmis, kurios yra pažeistos ir teismo turi būti ginamos.

11Dėl kreditorinio reikalavimo teisės paveldėjimo nurodo, kad LR CK 5.1 str. numato, kad paveldėjimas yra mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. V. Č. palikimą priėmė pirmosios eilės įpėdiniai D. B., G. Z. ir P. Č., o taip pat jos sutuoktinis V. Č.. LR CK 5.50 str. numato, kad neleidžiama priimti palikimo iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Ieškovai ir V. Č. sutuoktinis V. Č., pateikė pareiškimus apie V. Č. palikimo priėmimą, priėmė jos palikimą ir taip įgyvendino paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir yra paveldėję (įgiję) 62 900 Lt kreditorinio reikalavimo teise į atsakovę, paveldėjo ne tik nekilnojamuosius daiktus bei pinigines lėšas, į kurias notaras yra išdavęs paveldėjimo teisės liudijimus, bet 62 900 Lt dydžio kreditorinio reikalavimo teisę atsakovei R. Č.. Atsakovei jokios reikšmės neturi pirmosios instancijos teismo argumentai, kad į šią reikalavimo teisę nėra išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, kadangi paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, tačiau jo išdavimas ar neišdavimas nekeičia teisių į paveldėtą turtą ar turtines teises apimties.

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė R. Č. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, kad ieškovai neįrodė, kad atsakovė yra neatsiskaičiusi su savo atstovaujama V. Č.. Negalima objektyviai patikrinti bei patvirtinti ar paneigti, atsakovės R. Č. duotų paaiškinimų, kad gautus pinigus perdavusi ieškovui P. Č., o su atstovaujamąja V. Č. yra atsiskaičiusi.Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad gavus pinigus atsakovė R. Č. būtų praturtėjusi, ar įgijusi kokius tai daiktus, ar tuos pinigus pasisavinusi ir išleidusi savo poreikių tenkinimui, nes ieškovai nesikreipė į teisėsaugos organus, kad būtų siekta ieškinyje minimų aplinkybių ištyrimo. V. Č. pradėtą teismo procesą civilinėje byloje Nr. 2-262-797/2008 negalima vertinti kaip tinkamą įrodymą, kad su ja buvo neatsiskaityta. Ieškovas P. Č. nuo 2002 m. gyveno ir dirbo Airijoje, todėl negalima atmesti ieškovo P. Č. pastangų ir iniciatyvos, nes V. Č. teisminį procesą pradėjo tik jo iniciatyva. Ieškovas P. Č., nors ir bendravo su savo motina V. Č., tačiau apie išduotą atsakovei R. Č. įgaliojimą jam nebuvo pranešta, todėl nėra pagrindo atmesti ir aplinkybės, kad R. Č. yra atsiskaičiuosi su V. Č., nes rašytinio patvirtinimo apie atsiskaitymo patvirtinimą nėra reikalaujama. Be to, V. Č. labai pergyveno dėl pradėto teismo proceso ir į teismą kreipėsi nepagrįstai, vykdydama ieškovo P. Č. nurodymus. Aprašomos įgaliojimo išdavimo aplinkybės, nesutampa su duotais ieškovo P. Č. paaiškinimais bylose, t. y., apie tai, kad V. Č. apie išduotą įgaliojimą atsakovei nieko nežinojo. Iš bylos medžiagos (civilinė byla Nr. 2-262-797/2008) matyti, kad įgaliojimas buvo išduotas dviems metams, tačiau prie ieškinio nepateikiamas bei ieškinyje nekalbama apie įgaliojimo panaikinimą, tačiau nurodoma, kad atsakovė R. Č. buvo paprašyta atiduoti gautus pinigus ir jų negrąžinusi iki šiol. Civilinėje byloje Nr. 2-262-797/2008 buvo surengtas tik vienas parengiamasis teismo posėdis (b. 1. 37-38), būtent 2008 m. sausio 18 d., pati ieškovė nedalyvavo. Atsakovė teigia, kad šitas įgaliojimas buvo surašytas atsakovei tam, kad pakenktų jai, ieškovė ir tretysis asmuo žinojo apie atsakovės ligą-depresiją, jos dvasinę būseną.

13Teismas sprendime padarė aiškią išvadą, kad ieškovai pateikdami skolinius reikalavimus atsakovei ir pradėdami savarankišką ginčo procesą, nesilaikė esminių Lietuvos Respublikos CPK 48 straipsnio reikalavimų, taikomų procesinių teisių perėmėjams civilinėje byloje. Nurodo, kad duodamas paaiškinimus teisme ieškovas P. Č. paaiškino, kad apie savo motinos V. Č. išduotą įgaliojimą savo sutuoktinei atsakovei nieko nežinojo, nors tik parvykus 2007 m. spalio mėn., vyko apžiūrėti miško. Ieškovas P. Č. patvirtino, kad jo iniciatyva buvo panaikintas V. Č. išduotas įgaliojimas bei jo iniciatyva pradėtas V. Č. teisminis procesas prieš atsakovę R. Č.. Ieškovas P. Č., V. Č. miško atžvilgiu elgėsi kaip tikras savininkas ir esant gyvai V. Č., faktiškai rūpinosi, tvarkė, prižiūrėjo bei valdė minimą mišką.Atsakovė R. Č. bei ieškovas P. Č. yra sutuoktiniai, vedė bendrą ūkį, bendrai tvarkė ir visus piniginius klausimus, vadovaujantis LR CK 3.92 str. nuostatomis. Ieškovo P. Č. ir atsakovės R. Č. turtas turėjo ir tebeturi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį režimą, todėl pinigų gavimo faktas atsakovės nebuvo sureikšmintas, nei pinigų gavimo metu, nei dabar atsakovė nesuvokia, kad turi kažkam pateikti ataskaitą bei atsiskaityti, be to jokių nurodymų iš savo sutuoktinio tuo klausimu ji ir nesulaukė.2007 m. spalio mėn., atsakovė, veikdama pagal ieškovo P. Č. nurodymus, išgrynino pinigus, kuriuos ieškovas P. Č., grįžęs iš Airijos, paėmė savo žinion, kartu su visais dokumentais, gautus už parduotą mišką. Atsakovė nepareikalavo rašytinio patvirtinimo nei iš ieškovo, jos sutuoktinio P. Č. nei tuo labiau iš jo motinos V. Č.. Apeliantai klaidina teismą aiškindami LR CK 5.1 str., 5.50 str. numatytas paveldėjimo bei palikimo priėmimo sąvokas, tikėdami, kad jie turi realią turtinę teisę kaip V. Č. bei jos įpėdinių įpėdiniai, atsiradusią iš V. Č. palikimo. Ir nekreipia dėmesio į tą aplinkybę, kad civilinėje byloje Nr. 2-262-797/2008 buvo kilęs ginčas dėl apeliantų tariamai turimos V. Č. turtinės teisės, kilusios iš V. Č. palikimo.

14Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas, todėl sprendimas skundžiamoje dalyje panaikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

16Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjamas 2007-11-12 pateiktas V. Č. ieškinys dėl nuostolių priteisimo iš atsakovės R. Č., tuo pagrindu, kad atsakovė pagal 2007-02-28 išduotą įgaliojimą tvarkyti, valdyti ieškovei nuosavybės teise priklausantį mišką, esantį ( - ), gavo 62 900 litų. ( - ) ieškovei mirus, 2008-02-07 nutartimi teismas sustabdė bylą, iki kol paaiškės V. Č. teisių perėmėjas ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko. 2008-11-25 civilinė byla Nr.2-262-797/2008 atnaujinta, gavus duomenis, kad į V. Č. palikimą išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą G. Z., pagal įstatymą ir testamentą D. B., P. Č.. 2008-12-29 teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2-262-797/2008 buvo nutarta ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtu Lietuvos Respublikos CPK 41 str., 296 str. 1 d. 12 p. pagrindais, ieškovės teisių perėmėjams nepateikus prašymų perimti teises ir dalyvauti procese.

17Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino ieškovus praradus teisę reikšti savarankišką ieškinį dėl materialinių civilinių subjektinių teisių gynimo tuo pagrindu, kad neįstojo į procesą kaip V. Č. procesinių teisių perėmėjai. Procesinių teisių perėmimo paskirtis yra procesinių teisių ir pareigų perėmimas, sudarant galimybę išspręsti ginčą tame pačiame procese. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 29 dienos nutartimi civilinėje byloje 2-262-797/2008 V. C. ieškinį atsakovei R. Č. palikus nenagrinėtu, ginčas teismine tvarka nebuvo išspręstas ir nepanaikino teisės ieškovams kreiptis pakartotinai į teismą dėl materialinių civilinių subjektinių teisių gynimo (CPK 297 str.). Nepasinaudojus procesinių teisių perėmimo institutu, neatimama teisė reikšti savarankišką ieškinį dėl pažeistų materialinių civilinių subjektinių teisių gynimo.

18Ieškovai pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sutapatino ieškovų procesines teises įstoti į V. Č. užvestą bylą, su jų materialinėmis civilinėmis subjektinėmis teisėmis, kurios yra pažeistos ir teismo turi būti ginamos.

19Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas ir nepagrįstai nurodė, kad ieškovai po V. Č. mirties ( - ) d, priėmę jos palikimą, kreditorinio reikalavimo teisės atsakovei nėra paveldėję, nes kreipdamiesi į notarą dėl palikimo priėmimo, neišreiškė savo valios, kad į paveldėjimą būtų įtraukta V. Č. turėta 62 900 Lt kreditorinio reikalavimo teisė. Iš paveldėjimo dokumentų matyti, kad V. Č. palikimą priėmė pirmosios eilės įpėdiniai D. B., G. Z. ir P. Č., jos sutuoktinis V. Č..

20LR CK 5.1 str. nustato, kad paveldėjimas yra mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą; paveldimo materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir kitos įstatyme nustatytos turtinės teisės bei pareigos. LR CK 5.50 str. nuostatos neleidžia priimti palikimo iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Ieškovai priėmę palikimą įgyvendino paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir palikėjos turėtą (ar tariamą) reikalavimo teisę. Ieškovai paveldėjo nekilnojamuosius daiktus bei pinigines lėšas, į kurias notaras yra išdavęs paveldėjimo teisės liudijimus, tačiau gali reikalauti ir į paveldėjimo teisės liudijimą neįtrauktos palikimo dalies.

21Kolegija vertina, kad neturi reikšmės tai, kad į pinginio reikalavimo teisę nėra išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, kadangi paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas. Atsakovės prievolei (esamai ar tariamai) šiuo atveju, neturi reikšmės paveldėjimo liudijimo išdavimas, nes tai nėra dokumentas, sukuriantis turtines teises įpėdiniams, bet yra tik įpėdinio jau turimas teises įforminantis dokumentas, jo išdavimas ar neišdavimas nekeičia teisių į paveldimą turtą apimties ar atsiradimo momento.

22Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovai kaip V. C. įpėdiniai ir procesinių teisių perėmėjai, neįstoję į procesą pagal V. C. ieškinį atsakovei R. Č. dėl pagal įgaliojimą gautos sumos priteisimo, prarado procesinę teisę pareikšti savarankišką ieškinį atsakovei. Taip pat nepagrįstai nurodoma, kad ieškovai prarado teisę reikšti ieškinį, nes V. Č. paveldėjimo byloje bei išduotose paveldėjimo teisės liudijimuose nėra duomenų apie ieškovų paveldėtą kreditorinio reikalavimo teisę atsakovei.

23Pirmosios instancijos teismas pačios bylos iš esmės neanalizavo, netyrė byloje esančių įrodymų ir jokių išvadų dėl ieškinio pagrįstumo nepadarė. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio yra pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog bylos esmė neatskleista pirmosios instancijos teisme ir dėl to yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

24Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui galima, kai yra sąlygos: pirma, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad dėl proceso teisės normų pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla; antra, šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jo dalį, ar priimdamas naują sprendimą arba pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir taip bylą tinkamai išspręsdamas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. E. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-184/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vaivorykštė“ v. UAB „Revinė“, bylos Nr. 3K-3-121/2009; kt.).

25Konkrečiu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl bylos esmės, dėl materialinių normų taikymo ir atkūrimo teisėtumo. Teisėjų kolegija, vertindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo aspektu, sprendžia, kad pagal pirmosios instancijos teismo tirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį ieškinys turės būti nagrinėjamas beveik visa apimtimi naujais aspektais.

26Todėl esant šiems argumentams, teisėjų kolegija konstatuoja, jog iš esmės šioje byloje nebuvo atskleista jos esmė, nustatytos tikrosios faktinės aplinkybės, todėl bylą nagrinėjant iš naujo reikia sudaryti šalims pakankamas procesines garantijas ir sąlygas pateikti įrodymus, jų pagrindu tinkamai kvalifikuoti šalių teisinius santykius, kartu visiškai atskleisti bylos esmę, kad būtų galima priimti teisingą (teisėtą ir pagrįstą) galutinį procesinį sprendimą. Dėl nurodytų aplinkybių (kadangi pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės) kolegija negali išnagrinėti bylos iš esmės ir priimti galutinio procesinio sprendimo apeliacinėje instancijoje, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje panaikinamas, o byla grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Respublikos CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

27Kolegija atmeta atsakovų atsiliepime išdėstytus motyvus dėl įrodymų vertinimo, nes teismas iš esmės nenagrinėjo šių faktinių aplinkybių ir nevertino įrodymų. Atsižvelgiant į CPK 320 str. bylos nagrinėjimo ribas, teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Kolegija konstatuoja, kad atsiliepimo motyvai neatitinka ir peržengia apeliacinio skundo ribas, bylą grąžinant nagrinėti pakartotinai, kolegija nepasisako iš esmės dėl atsiliepimo argumentų (CPK 318 str.). Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įrodymų susijusių su faktinėmis bylos aplinkybėmis, analizę kolegija pripažįsta netikslinga ir dėl jų nepasisako.

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str., 1 dalies, 4 punktą,

Nutarė

29Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

30Kitoje dalyje Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. ... 4. Ieškovės D. B., N. G. ( mirusio sutuoktinio G. Z. teisių perėmėja) ir P.... 5. Atsakovė R. Č. 2012-01-18 pateikė byloje priešieškinį ir jį patikslino,... 6. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį... 7. Dėl atsakovo priešieškinio nurodo, kad nebūdama vienašalio sandorio... 8. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo... 9. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais.... 10. Dėl procesinių ir materialinių civilinių subjektinių teisių santykio... 11. Dėl kreditorinio reikalavimo teisės paveldėjimo nurodo, kad LR CK 5.1 str.... 12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė R. Č. prašo apeliacinį skundą... 13. Teismas sprendime padarė aiškią išvadą, kad ieškovai pateikdami skolinius... 14. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 16. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių miesto apylinkės teisme buvo... 17. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino... 18. Ieškovai pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sutapatino... 19. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė... 20. LR CK 5.1 str. nustato, kad paveldėjimas yra mirusio fizinio asmens turtinių... 21. Kolegija vertina, kad neturi reikšmės tai, kad į pinginio reikalavimo teisę... 22. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė,... 23. Pirmosios instancijos teismas pačios bylos iš esmės neanalizavo, netyrė... 24. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį... 25. Konkrečiu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos... 26. Todėl esant šiems argumentams, teisėjų kolegija konstatuoja, jog iš esmės... 27. Kolegija atmeta atsakovų atsiliepime išdėstytus motyvus dėl įrodymų... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 29. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimo dalį,... 30. Kitoje dalyje Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d....