Byla I-6085-244/2014
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Jūros Marijos Strumskienės ir Violetos Balčytienės, dalyvaujant atsakovės atstovui advokatui Virgilijui Kaupui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Audriui Bareišiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo C. R. I. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentui ir Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nustatė

2Pareiškėjas C. R. I. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas:

31) panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Baltarusijos Respublikoje 2013 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. 45 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta išduoti C. R. I. vienkartinę nacionalinę „D“ vizą;

42) įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją (toliau – ir URM, atsakovas) ir/ar diplomatinę atstovybę užsienyje išduoti C. R. I. vienkartinę nacionalinę „D“ vizą;

53) priteisti iš atsakovo URM bylinėjimosi išlaidas (100 Lt žyminio mokesčio ir advokato pagalbos išlaidas).

6Skunde pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. vasario mėnesį kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Minske su prašymu išduoti jam vienkartinę nacionalinę „D“ vizą, kurios išdavimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 3 dalyje, t. y. kai asmeniui yra suteikta teisė laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje, tačiau pats leidimas dar nėra įformintas. Skundžiamas Sprendimas užkerta pareiškėjui kelią užbaigti jam suteikto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje įforminimo procedūrą. Tuo pažeista pareiškėjo teisė laikinai apsigyventi Lietuvoje pagal Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir organizuoti savo individualios įmonės ūkinę komercinę veiklą. 2005 m. gruodžio 22 d. Bendrųjų konsulinių instrukcijų Šengeno konvencijos susitariančiųjų šalių diplomatinėms atstovybės ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų 1 straipsnyje numatyta, kad Bendrųjų konsulinių instrukcijų bendrosios nuostatos yra grindžiamos Šengeno konvencijos 3 skyriaus (1 ir 2 skirsnių) nuostatomis, taikomomis nagrinėjant prašymus išduoti vizą ne ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui, įskaitant tranzitines vizas, galiojančias visų susitariančiųjų šalių teritorijose. Ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui išduodamoms vizoms toliau taikomos nacionalinės procedūros, o jų turėtojams suteikiama teisė būti tik vienos valstybės teritorijoje. Įstatymo 21 straipsnio 8 dalyje yra numatyta, kad dokumentų vizai gauti pateikimo ir vizos išdavimo, taip pat vizos išdavimo pasienio kontrolės punktuose, vizos panaikinimo tvarkai taikomos Bendrosios konsulinės instrukcijos ir vidaus reikalų ministro kartu su užsienio reikalų ministru nustatyta tvarka tiek, kiek ji neprieštarauja Bendrosioms konsulinėms instrukcijoms. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 1V-280/V-109 yra patvirtintos Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo, taip pat ir vizos išdavimo pasienio kontrolės punktuose, buvimo Lietuvos Respublikoje turint vizą laiko pratęsimo, vizos panaikinimo, kelionių organizatorių ir kelionių agentūrų akreditavimo atvejų nustatymo, kai užsienietis turintis vizą, gali studijuoti, dirbti ar užsiimti kita teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 97 punkte nustatyta, kad, gavęs iš centrinės institucijos neigiamą atsakymą dėl vizos išdavimo, nustatęs atsisakymo išduoti vizą pagrindus, taip pat kai užsienietis neatitinka vizos išdavimo sąlygų, įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas priima sprendimą atsisakyti išduoti vizą užsieniečiui. Šiuo atveju atsakovas priėmė skundžiamą Sprendimą atsisakyti išduoti nacionalinę vizą, gavęs Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento neigiamą atsakymą, kuriame nurodyta, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog pareiškėjas Lietuvoje gali kelti nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjo manymu, tiek išduodant jam Šengeno vizas, tiek nagrinėjant klausimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, pareiškėjo asmenybė buvo kruopščiai patikrinta, jis visuomet laikėsi vizų režimo, nekėlė pavojaus Šengeno erdvės valstybėms ir/ar Lietuvai, nepažeidinėjo teisės aktų.

7Atsakovas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija atsiliepime į skundą (b. l. 44–49) su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8Atsiliepime į skundą atsakovas paaiškino, kad teisinis reglamentavimas, nustatantis Šengeno bei nacionalinės vizų išdavimą, nustato Užsienio reikalų ministerijos konsulinio pareigūno diskrecijos teisę įvertinti gautą pareiškėjo medžiagą ir gautos medžiagos bei kitos konsulo surinktos informacijos pagrindu vienasmeniškai priimti sprendimą išduoti vizą arba atsisakyti išduoti vizą. Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos teisės aktai įpareigoja diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas prisiimti asmeninę atsakomybę, įvertinant nelegalios imigracijos į Europos Sąjungą pavojų, nagrinėjant prašymus dėl Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos vizų išdavimo. Teisės aktai konsulinį pareigūną įpareigoja, kad jis, priimdamas arba jau priėmęs dokumentus, kaip įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas, įsitikintų užsieniečio sąžiningumu ir jo nurodomo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo pagrįstumu ir teisėtumu. Atsakovas pažymėjo, kad šiuo atveju Užsienio reikalų ministerijos konsuliniam pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo, kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, todėl pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą. Atsakovas nesutiko su tuo, kad pareiškėjas konsului pateikė pakankamai dokumentų, įrodančių vykimo į Lietuvą tikslą, nes pareiškėjas nepaisė teisės normų reikalavimo, kad pats prašantis vizą išduoti asmuo privalo pateikti reikiamus, patikimus ir objektyvius įrodymus apie buvimo Lietuvoje, kaip Europos Sąjungos šalyje, tikslą, pagrindžiančius buvimo Lietuvoje, kaip Europos Sąjungos šalyje, sąlygas, kad turi pakankamai vykimui ir pragyvenimui lėšų numatomo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo gyvenamąją vietą. Taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas savo reikalavimą grindžia teisės aktais – 1999 m. balandžio 28 d. Šengeno vykdomojo komiteto sprendimas dėl bendrųjų konsulinių instrukcijų ir Taisyklėmis, kurie nėra galiojantys.

9Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas atsiliepime į skundą (b. l. 42–43) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas bei priimtas atsižvelgiant į Valstybės saugumo departamento rekomendacijas, kurios buvo pateiktos įvertinus visas aplinkybes ir turimus duomenis apie pareiškėją.

10Skundas netenkintinas.

11Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados Baltarusijos Respublikoje 2013 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. 45, kuriuo pareiškėjui neišduota nacionalinė viza bei įpareigojimo atlikti veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo.

12Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (2004 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-2206 redakcija) 19 straipsnio 10 punkte reglamentuota, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad jis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę. Taigi šioje normoje įtvirtinta sąlyga (aplinkybė), kuriai atsiradus taikoma elgesio taisyklė (dispozicija), t. y. nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama. Minėtos normos specifika ta, kad joje įtvirtinta normos taikymo sąlyga, kuri nėra pakankamai detali ir išsami. Tokiais atvejais, kai šios sąlygos nėra aiškiai suformuluotos, kiekvienu konkrečiu atveju jas savo sprendime privalo detalizuoti kompetentingas viešojo administravimo subjektas. Pažymėtina, jog nepakanka vien tik konstatuoti, kad tokios sąlygos (aplinkybės) yra, bet būtina jas nustatyti, konkrečiai įvardyti ir įvertinti.

13Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis (b.l. 7), individualios įmonės IĮ „Lentokonnen“, registruotos Lietuvoje, savininkas (b.l. 8-9).

142012-12-18 Migracijos departamentas prie Lietuvos VRM priėmė sprendimą Nr.(l5/4-1) 10K-36552 išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį vienerius metus (b.l. 10).

15Pareiškėjas 2013-02-07 Lietuvos Respublikos ambasadai Baltarusijoje pateikė specialios formos prašymą išduoti nacionalinę „D“ tipo vizą ir dokumentus, pagrindžiančius kelionės tikslą ir buvimo sąlygas (b. l. 50–51). 2013-02-07 Lietuvos Respublikos Ambasados Baltarusijoje konsulinis pareigūnas, spręsdamas vizos išdavimo pareiškėjui klausimą, per Vizų informacinę sistemą (VIS) kreipėsi konsultacijos į Lietuvos Respublikos Migracijos departamentą dėl galimumo išduoti vizą pareiškėjui (b. l. 54). Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas Lietuvos Respublikos ambasadai Baltarusijoje konsulinių procedūrų valdymo sistemoje (KPVS) 2013-02-19 pateikė neigiamą išvadą, t. y. remiantis Bendrijos vizų kodekso 21 straipsnio 1 punktu ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 19 straipsnio 10 punktu, rekomendavo pareiškėjui Lietuvos Respublikos vizos neišduoti (b. l. 54).

162013-02-20 Lietuvos Respublikos ambasada Baltarusijos Respublikoje priėmė sprendimą Nr. 45 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą I. C. R. (( - ) Federacinė Respublika)“ (b.l. 20), kuriame nurodė, kad atlikus konsultaciją gautas VSD neigiamas atsakymas, todėl vadovaudamasis VSD išvadoje nurodytais pagrindais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 19 straipsnio 10 punktu: (yra rimtas pagrindas manyti, kad jis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę) ir Vizų kodekso 21 straipsnio l dalimi, nusprendė atsisakyti išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui.

17Europos Parlamento ir Tarybos 2009-07-13 Reglamentu (EB) Nr.810/2009 patvirtintas Vizų kodeksas viena svarbiausių vizų politikos sričių nurodo neteisėtos imigracijos sustabdymą (Preambulės 3 str.). Vizų kodekse tarp prašymų gauti vizą nagrinėjimo pagrindinių kriterijų nurodyta ir tai, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas - nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir juose įsikurti. Todėl reikia ypatingo budrumo bendraujant su „rizikos grupėms" priklausančiais asmenimis, bedarbiais, neturinčiais nuolatinių pajamų ir t.t. Vizų kodekse itin daug dėmesio skiriama neteisėtos migracijos pavojaus vertinimui. Konsulatai įpareigoti įvertinti pavojų - ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo neteisėtai imigruos į valstybių narių teritoriją (t.y. prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo, siekdamas neteisėtai ilgam laikui įsikurti valstybių narių teritorijoje, kelionės tikslu nurodo turistinę kelionę, verslo reikalus, studijas ar pan.), atsižvelgti į vietos sąlygas ir aplinkybes, taip pat į bendrą padėtį gyvenamosios vietos šalyje (pvz., politiškai nestabilios vietovės, aukštas nedarbo lygis, plačiai paplitęs skurdas) prašymą pateikiančio asmens socialinės ir ekonominės padėties stabilumui. Kiekvienu atveju stabilumo lygis priklauso nuo tam tikrų veiksnių: šeimos ir kitų asmeninių ryšių gyvenamosios vietos šalyje, šeimos ar kitų asmeninių ryšių valstybės narėse, šeimyninės padėties, su darbu susijusios padėties (atlyginimo dydžio), socialinio statuso gyvenamosios vietos šalyje. Vizų kodeksas nustato, jog siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.

18Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai yra nustatyti Įstatymo 19 straipsnyje. Pagal šios teisės normos nuostatas, nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, jeigu: 1) jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų; 2) norėdamas gauti vizą, jis atsisakė pateikti būtiną informaciją apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis; 3) norėdamas gauti vizą, jis pateikė dokumentus, kuriuose yra klastojimo požymių; 4) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis Lietuvos Respublikoje gali užsiimti neteisėta veika, už kurią yra nustatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus; 5) jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą; 6) priimtas sprendimas jį įpareigoti išvykti, grąžinti arba išsiųsti iš Šengeno valstybės; 7) jis veiksmu, žodžiu ar raštu pažemino vizas išduodančius pareigūnus, tarnautojus dėl jų veiklos arba Lietuvos Respublikos valstybę; 8) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą arba vykdė genocidą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose; 9) jis nepateikia sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, kai būtina jį turėti kelionės metu; 10) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę. Iš prašomo panaikinti sprendimo matyti, kad jis buvo priimtas motyvuojant tuo, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog užsienietis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę. Toks Sprendimo teisinis pagrindas atitinka Įstatymo 19 straipsnio 10 punktą.

19Pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, kad Lietuvos Respublikos ambasada Baltarusijos Respublikoje neturėjo teisės atsisakyti išduoti pareiškėjui vienkartinę nacionalinę vizą, kai Migracijos departamento priimtu sprendimu pareiškėjui jau buvo suteikta teisė laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje. Šių dviejų administracinių sprendimų priėmimas nėra siejamas tarpusavyje ir joks teisės aktas nenustato, kad nacionalinė viza gali būti išduodama kita tvarka, nei įprasta, kai asmuo yra gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

20Taip pat minėta, kad atsisakymo pareiškėjui išduoti nacionalinę pagrindas yra Įstatymo 19 str. 10 punktas, kuris numato, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad jis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę.

21Europos Parlamento ir Tarybos 2009-07-13 Reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio 2009-07-13 Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), 21 str. 1 punktas numato, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.

22Teismo nuomone, atsakovas, vykdydamas cituoto reglamentavimo reikalavimus, ne tik turėjo teisę bet ir privalėjo įvertinti, inter alia konsultuojantis su kitomis institucijomis, ar pareiškėjas nekelia nelegalios imigracijos rizikos, į bylą pateikti ir šiame sprendime ištirti įrodymai patvirtina, kad tokia rizika egzistuoja. Todėl atsakovo atsisakymas išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą yra teisėtas, t. y. atitinka teisės aktų reikalavimus, priimtas surinkus pakankamus įrodymus dėl pareiškėjo keliamos rizikos nelegaliai migracijai.

23Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes ir teisės aktų reglamentuojančių vizų išdavimą nuostatas, bei pareiškėjui skunde nurodytais motyvais ir byloje pateiktais įrodymais nepatvirtinus ginčijamo sprendimo, priimto susiklosčiusių faktinių aplinkybių pagrindu, neteisėtumo, darytina išvada, kad pareiškėjui buvo pagrįstai atsisakyta išduoti nacionalinę D tipo vizą.

24Teismui pripažinus, kad sprendimas dėl atsisakymo išduoti vizą yra teisėtas ir pagrįstas, nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę ir / ar diplomatinę atstovybę užsienyje išduoti C. R. I. vienkartinę nacionalinę „D“ vizą. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalis).

25Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas netenkinamas, nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

26Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais,

Nutarė

27Pareiškėjo C. R. I. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

28Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Pareiškėjas C. R. I. kreipėsi į... 3. 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Baltarusijos Respublikoje 2013 m.... 4. 2) įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją... 5. 3) priteisti iš atsakovo URM bylinėjimosi išlaidas (100 Lt žyminio... 6. Skunde pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. vasario mėnesį kreipėsi į... 7. Atsakovas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija atsiliepime į... 8. Atsiliepime į skundą atsakovas paaiškino, kad teisinis reglamentavimas,... 9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas atsiliepime į... 10. Skundas netenkintinas.... 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados... 12. Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (2004 m.... 13. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad... 14. 2012-12-18 Migracijos departamentas prie Lietuvos VRM priėmė sprendimą... 15. Pareiškėjas 2013-02-07 Lietuvos Respublikos ambasadai Baltarusijoje pateikė... 16. 2013-02-20 Lietuvos Respublikos ambasada Baltarusijos Respublikoje priėmė... 17. Europos Parlamento ir Tarybos 2009-07-13 Reglamentu (EB) Nr.810/2009... 18. Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai yra nustatyti Įstatymo 19... 19. Pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, kad Lietuvos Respublikos ambasada... 20. Taip pat minėta, kad atsisakymo pareiškėjui išduoti nacionalinę pagrindas... 21. Europos Parlamento ir Tarybos 2009-07-13 Reglamento (EB) Nr. 810/2009,... 22. Teismo nuomone, atsakovas, vykdydamas cituoto reglamentavimo reikalavimus, ne... 23. Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes ir teisės aktų reglamentuojančių... 24. Teismui pripažinus, kad sprendimas dėl atsisakymo išduoti vizą yra... 25. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 26. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 27. Pareiškėjo C. R. I. skundą atmesti... 28. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...