Byla 2A-1899-230/2016
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sweco Lietuva“, trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė 1.

6Ieškovas V. Ž. ieškinyje teismo prašė iš UAB „Sweco Lietuva“ priteisti 1 277 Eur turtinę ir 10 000 Eur neturtinę žalą. Ieškinyje nurodė, kad 2013 m. vasario 5 d. ieškovas pateikė Kauno apylinkės teismui ieškinį dėl 3 800 Lt atlyginimo iš UAB „Sweco Lietuva“ už kadastrinių matavimų atlikimą. 2013 m. gegužės 29 d. nutartimi, tenkinus ieškovo prašymą dėl ieškinio atsiėmimo ir esant atsakovo sutikimui, ieškinys paliktas nenagrinėtu, o iš ieškovo priteista 3 188 Lt bylinėjimosi išlaidos atsakovės naudai. Dėl 3 800 Lt žalos atlyginimo iš UAB „Sweco Lietuva“ už kadastrinių matavimų atlikimą ieškovas pakartotinai kreipėsi į Kauno apylinkės teismą. Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Kauno apylinkės teismo sprendimą panaikino ir priteisė iš UAB „Sweco Hidroprojektas“ 1 100,56 Eur nuostolių atlyginimą bei 66,03 Eur bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartimi UAB „Sweco Hidroprojektas“ kasacinį skundą atmetė. Ieškovo nuomone, 2013 m. rugsėjo 4 d. pateikus patikslintą ieškinį byla dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu buvo tęsiama, tačiau Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 23 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl bylinėjimosi išlaidų išieškojimo. Taip ieškovas patyrė 1 277 Eur nuostolius. Ieškovo teigimu, jis atsiimdamas ieškinį buvo suklaidintas, nes nežinojo apie 1998-03-20 Žemės reformos Žemėtvarkos projekto darbų atlikimo sutartį Nr. 83. Jis, manydamas, kad atsakomybė dėl kadastrinių matavimų neatlikimo tenka žemėtvarkos tarnybai, ieškinį atsiėmė. Dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovas nurodė, kad 2000 m. kovo 23 d. gavus iš žemėtvarkos laikinąjį žemės sklypo planą ir pastebėjus klaidą, iškart buvo kreiptasi į žemėtvarką ir AB „Hidroprojektas“ dėl klaidos ištaisymo. Ieškovas ir jo motina (dovanotoja) dėl šios klaidos patyrė pergyvenimą, dvasinį sukrėtimą. Kiekvieną kartą, kreipiantis į įvairias institucijas dėl klaidos ištaisymo, ieškovas patirdavo pažeminimą ir dvasinį sukrėtimą, kad šios institucijos negina paprasto žmogaus teisių, o gina institucijų akivaizdžias klaidas. Visa tai lėmė ilgalaikius dešimt metų trukusius teisminius ginčus. 2.

7Atsakovė UAB ,,Sweco Lietuva“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad prašoma priteisti turtinė ir neturtinė žala nėra atsakovės neteisėtų veiksmų pasekmė. Nėra nei vienos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos atsakovės deliktinei atsakomybei kilti.

8II.

9Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3.

10Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo V. Ž. atsakovės UAB „Sweco Lietuva“ naudai 900 Eur bylinėjimosi išlaidas, 6,80 Eur valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. 4.

11Teismas nustatė, kad, nors ieškovas prašo priteisti 1 277 Eur žalą, tačiau ši žala savo esme yra bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidų, patirtų civilinėje byloje Nr. 2-5094-894/2013, klausimas tarp tų pačių šalių yra išspręstas įsiteisėjusia Kauno apylinkės 2013 m. gegužės 29 d. teismo nutartimi, kuri buvo peržiūrėta apeliacine tvarka. Teismas šių ieškovo patirtų išlaidų nelaikė materialiaisiais nuostoliais. Minėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo priteistos atsižvelgiant į jo procesinį elgesį civilinėje byloje Nr. 2-5094-894/2013, kurioje, ieškinį palikus nenagrinėtu, teismas privalėjo paskirstyti šalių patirtas išlaidas, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Dėl šių išlaidų paskirstymo pagrįstumo jau yra pasisakyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo atmestinas. Teismas pažymėjo, kad ieškovo nurodyti argumentai dėl ieškinio atsiėmimo priežasčių ir suklydimo atsakovės neteisėtų veiksmų pasėkoje turėjo būti pateikti (ir buvo teikti) toje pačioje byloje, kurioje buvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (vertinant šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos) teikiant atskirąjį skundą. Teismas taip pat konstatavo, jog ieškovas nepagrįstai prašo priteisti neturtinę žalą dėl senelės ir motinos patirtų išgyvenimų, kadangi neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėtos veikos. Tokio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo jis bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi šio asmens gyvybės atėmimo atveju. Ieškovas hipotetiškai ir abstrakčiai nurodė neturtinės žalos atsiradimą, jos konkrečiai ir aiškiai nepagrindė. Nagrinėjamu atveju ieškovui neįrodžius būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – žalos atsiradimo fakto, kaip ir nepagrindus prašomos priteisti žalos dydžio, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo ieškovui priteisti prašomą neturtinės žalos atlyginimą.

12III.

13Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 5.

14Apeliaciniu skundu ieškovas V. Ž. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

151.1.

16Teismas pažeidė ieškovo procesines teises, kadangi ieškovas ieškinyje prašė prijungti civilinę bylą Nr. 3K-3-484-686/2015, kurią nagrinėjant buvo prijungti civilinės bylos Nr. 2-5094-894/2013 atskiruose prieduose esatys įrodymai, jais buvo vadovautasi nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-488-920/2014 ir 2A-2306-657/2014. Teismas posėdžio metu pareikalavo nurodyti įrodymų puslapius. Nors ieškovas visus įrodymus išvardijo žodžiu, vykstant teismo posėdžiui, surasti ir išvardinti jų bylos puslapius būtų užėmę daug laiko, todėl posėdis buvo atidėtas. Visgi civilinė byla Nr. 2-488-920/2014 ieškovui nebuvo pateikta, joje esančių įrodymų nebuvo galima įvardinti, nes buvo nagrinėjamas atsakovės pateiktas prašymas dėl šios bylos atnaujinimo. 2016 m. balandžio 28 d. vykusio teismo posėdžio metu buvo pateikta civilinė byla Nr. 2-488-920/2014 ir pareikšta, jog ji skubiai turi būti išsiųsta Kauno apygardos teismui, todėl išvardinti joje esančių įrodymų ir nurodyti bylos puslapių taip pat nebuvo galimybės.

171.2.

18Teismas 2016 m. vasario 9 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė sustabdyti civilinę bylą Nr. 2-1067-192/2016, kadangi Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-484-686/2015, Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėtoje byloje Nr. 1-11433-426/2015, Kauno apylinkės teisme nagrinėtoje byloje Nr. A2-6914-924/2016 priimti sprendimai galėjo turėti įtakos teisingam civilinės bylos išnagrinėjimui.

191.3.

20Teismas neįvertino visų šiai bylai reikšmingų įrodymų, kurie yra pakankami nustatyti atsakovės kaltei, neteisėtam neveikimui (veikimui) ir priežastiniam ryšiui tarp atsakovės elgesio ir nuostolių atsiradimo.

211.4.

22Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – žalos atsiradimo fakto, kaip ir nepagrindė prašomos priteisti žalos dydžio. Atsakovės kaltę pagrindžia 1992 m. balandžio 2 d. jos surašytas žemės sklypo(-ų), skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo aktas, pagal kurį savininkė nedalyvavo, kviestinių nebuvo, riboženkliai nepastatyti, gretimybės nenustatyta, savininko ir kviestinių parašų nėra, sklypo plotas įrašytas neteisingai. Atsakovės darbuotojas V. G. paliudijo, jog to sklypo nematė, o dokumentus pasirašė atgaline tvarka (neteisėtas veikimas). To pasėkoje, vietoje dviejų sklypų (archyvinis Nr. 55 - 22,75 ha ir Nr. 98 - 2,75 ha) buvo įregistruotas vienas sklypas 25,5 ha. Atsakovės pateikti klaidingi duomenys, jog sklypui 6-1 (55) priklauso 0,03 ha ežero, neteisingas sklypo 6-1 ploto nurodymas, sklypų 6-2, 6-3 (98) dėl projekto vadovo A. Š. pateikto paaiškinimo įtraukimas į valstybės žemę lėmė 15 metų kreipimosi į įvairias institucijas, 10 metų bylinėjimosi teismuose. Pastovi nemaloni būsena, negalėjimas pasiekti teisybės, nerimas dėl tolesnės ateities, bejėgiškumas negalint apginti savo pažeistų teisių, negalėjimas susigrąžinti ir naudotis teisiškai priklausančia nuosavybe pagrindžia aplinkybę, jog ieškovas dėl to patyrė neturtinę žalą. 6.

23Atsakovė UAB „Sweco Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad ieškovas (apeliantas) atstovavimą jam buvo pavedęs savo motinai O. Ž., kuriai buvo suteikta teisė byloje atlikti visus procesinius veiksmus. Ieškovo atstovė pasinaudojo teise pateikti prašymą dėl civilinės bylos Nr. 2-488-920/2014 prijungimo prie nagrinėjamos civilinės bylos. Šie įrodymai buvo prijungti ir priimant sprendimą buvo įvertinti kartu su kita byloje esančia medžiaga. Taigi nėra pagrindo teigti, jog įrodinėjimo procese buvo neproporcingai apribota ieškovo galimybė žinoti ir komentuoti įrodymus byloje. Nagrinėjamu atveju ieškovo prašoma priteisti turtinė ir neturtinė žala nėra atsakovės neteisėtų veiksmų pasekmė. Nėra nei vienos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos atsakovės deliktinei atsakomybei kilti. Ieškovo ir atsakovės ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra galutinai išspręstas kitu teismo sprendimu ir jo negalima nei pakeisti, nei panaikinti. Ieškovo nurodomos aplinkybės dėl neturtinės žalos negali būti vertinamos kaip pakankamos pripažinti neturtinės žalos ieškovui atsiradimą. Neturtinė žala gali būti priteista tik įstatymo nustatytais atvejais, o nagrinėjamu atveju įstatymai nenumato galimybės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo dėl juridinio asmens atliktų veiksmų, kuriais pažeidžiamos fizinio asmens teisės į tinkamą nuosavybės teisių atkūrimą. Įstatymuose nenumatyta ir galimybė atlyginti asmenų patirtą moralinę žalą dėl bylinėjimosi bendrosios ir specialiosios kompetencijos teismuose. Be to, ieškovo neturtinei žalai, tariamai patirtai iki 2012 m. spalio 22 d., taikytinas senaties terminas ieškiniui pareikšti. 7.

24Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad apeliantas nepagrįstai kvestionuoja įsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5094-894/2013, turintį ginčo šalims tiek prejudicinę, tiek res judicata galią, todėl pakartotinis šio klausimo kėlimas negalimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas gali būti patikrintas tik taikant proceso atnaujinimo institutą. Kadangi neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, tai kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. Vadinasi, apeliantas neturi teisės gauti neturtinės žalos dėl senelės ir mamos ligų.

25IV.

26Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės 8.

28Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis). 9.

29Ieškovas byloje pareiškė ieškinį atsakovei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, savo teisę į žalos atlyginimą grindė tuo, kad būdamas suklaidintas dėl tam tikrų duomenų nepakankamumo 2013-04-03 atsiėmė atsakovei pareikštą ieškinį dėl 3 800 Lt žalos atlyginimo už kadastrinių matavimų netinkamą atlikimą. Vėliau prašė jo raštą dėl ieškinio atsiėmimo pripažinti negaliojančiu, tačiau Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 6 d. nutartimi prašymą atmetė. Pasibaigus apeliaciniam procesui dėl teismo priimtų nutarčių, kuriomis buvo priimtas ieškovo ieškinio atsisėmimas ir ieškinys paliktas nenagrinėtas bei atmestas jo prašymas pripažinti raštą dėl ieškinio atsiėmimo negaliojančiu, t. y. palikus nutartis nepakeistomis, ieškovas tęsė procesą dėl žalos atlyginimo, pateikdamas patikslintą ieškinį, tačiau buvo išduotas vykdomasis raštas dėl bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš ieškovo ankstesniame procese, dėl ko jis patyrė 1 277 Eur žalą. 10.

30Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, nustatęs, kad bylinėjimosi išlaidų, kurios buvo patirtos nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-5094-894/2013, klausimas jau yra išspręstas ir dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant šią bylą, paskirstymo yra priimti įsiteisėję teismo procesiniai sprendimai. Kadangi bylinėjimosi išlaidos yra procesinio, o ne materialinio teisinio pobūdžio, teismas jų nepripažino žala, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo laikė neįrodytu. 11.

31Ieškovas, nesutikdamas su teismo sprendimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės normų pažeidimus, kadangi nesuteikė jam galimybės pasiremti kitoje civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, kuri yra išnagrinėta po to, kai jis po ieškinio atsiėmimo pateikė pakartotiną ieškinį, esančiais įrodymais, be to, teismas nepagrįstai nesustabdė šios bylos dėl kitos nagrinėjamos bylos, nors tai galėjo turėti įtakos šioje byloje nagrinėjamo ginčo išsprendimui. Taip pat mano, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus.

32Dėl procesinės teisės normų pažeidimo 12.

33Ieškovo teigimu, teismui neprijungus civilinės bylos Nr. 3K-3-484-686/2015 (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-488-920/2014) ieškovui buvo atimta galimybė pasiremti joje buvusiais ir nagrinėjamam ginčui išspręsti reikalingais įrodymais. 13.

34Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas, tiek pateikdamas ieškinį, tiek dublike, tiek atskirame 2016 m. balandžio 21 d. pareiškime reiškė prašymą prijungti nurodytą bylą. Toks prašymas buvo patenkintas, priimant teisėjos rezoliuciją ant ieškovo paduoto pareiškimo. Nors ši byla nėra perduota kartu su apeliacine tvarka nagrinėjama byla, tačiau iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad ieškovo prašyta prijungti civilinė byla buvo prijungta prie nagrinėjamos bylos, tačiau vėliau gavus atsakovės prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą civilinėje byloje Nr. 2-488-920/2014 buvo atjungta ir tapo prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo dalimi civilinėje byloje Nr. A2-6914-924/2016. Teismo posėdžio, vykusio nagrinėjamoje byloje 2016 m. balandžio 28 d. ir apie kurį nurodyta apeliaciniame skunde, metu byla dėl proceso atnaujinimo (kurią prašė prijungti ieškovas), gavus atskirąjį skundą buvo išsiųsta apeliacinės instancijos teismui. 14.

35Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad prašymas prijungti ieškovo nurodytą bylą buvo realizuotas tik tam tikrame bylos nagrinėjimo etape, todėl ieškovas, manydamas, kad byloje, kurios prijungti iš esmės nebuvo galimybių dėl jos nagrinėjimo kita civilinio proceso tvarka, t. y. dėl prašymo atnaujinti procesą, yra reikšmingų šiai bylai įrodymų, juos galėjo pateikti pakartotinai į šią bylą. Tačiau iš 2016 m. balandžio 28 d. teismo posėdžio garso įrašo akivaizdu, kad ieškovo atstovės O. Ž. nurodyti neva prijungtinoje byloje esantys įrodymai iš esmės yra ir kitoje prie šios bylos prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-5094-894/2013 ir šie įrodymai faktiškai yra susiję su žalos padarymo aplinkybėmis atsakovei netinkamai atlikus kadastrinius matavimus, kas buvo civilinės bylos Nr. 2-488-920/2014 nagrinėjimo dalykas. Tuo tarpu nagrinėjamos bylos dalykas buvo ir yra žalos, atsiradusios ieškovui dėl jo bylinėjimosi išlaidų, turėtų prisiteisiant žalą dėl atsakovės atliktų kadastrinių matavimų, atlyginimo. 15.

36Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nebuvo apribotos ieškovo procesinės teisės teikti byloje įrodymus, kurie, kaip nustatyta, neturėjo tiesioginės įtakos nagrinėjamai bylai, o ir pats ieškovas turėjo galimybę, neprijungiant nurodytos bylos, pateikti juos šioje byloje, pasidaręs nuorašus. Pažymėtina, kad ir apeliaciniame skunde tik abstrakčiai ir deklaratyviai teigiama apie ieškovo pažeistą teisę teikti įrodymus, nenurodant, kokiems konkretiems įrodymams gauti ir pateikti ieškovo teisė buvo apribota. Todėl kolegija negali įvertinti jų sąsajumo su nagrinėjamoje byloje nustatytinomis aplinkybėmis ir nėra jokio pagrindo spręsti, kad buvo apribota ieškovo teisė įrodinėti. 16.

37Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 329 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Todėl vien kitos bylos neprijungimas, nenustačius joje esančių įrodymų sąsajumo su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, neleidžia spręsti, kad dėl to buvo neteisingai išnagrinėta ši byla.

38Dėl nepagrįsto atsisakymo sustabdyti bylą 17.

39Ieškovas bylos nagrinėjimo eigoje buvo pareiškęs prašymą sustabdyti šią bylą iki bus išnagrinėta ir priimtas teismo sprendimas Vilniaus apygardos administracinėje byloje Nr. I-11433-426/2015. 18.

40Pirmosios instancijos teismas 2016 m. vasario 9 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl bylos sustabdymo, konstatavęs nesant tarp jų prejudicinio ryšio, su kuo apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka. 19.

41CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. 20.

42Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai; be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti; jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. J. v. D. M., kt., bylos Nr. 3K- 3-95/2012). 21.

43Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl turtinės ir neturtinės žalos ieškovui, kuri atsirado dėl atsakovės UAB „Sweco Lietuva“ neteisėtų veiksmų (neveikimo), o Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje – dėl žalos atlyginimo, kuri atsirado dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų. Tai reiškia, kad šių bylų nagrinėjimo dalykas yra skirtingas, ir nenustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje bus nustatytos prejudicinę reikšmę šiai bylai turinčios aplinkybės, jų nenurodė ir pats ieškovas, todėl šios bylos gali būti nagrinėjamos atskirai.

44Dėl turtinės žalos atlyginimo 22.

45Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kadangi, priešingai nei nustatė teismas, yra įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. 23.

46Ieškovas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą, žala laiko bylinėjimosi išlaidas, kurias iš jo teismas priteisė byloje, baigtoje jam atsiėmus ieškinį dėl žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad procesinės išlaidos nėra materialinio pobūdžio reikalavimas, todėl jų paskirstymo klausimas spręstinas toje byloje, kurioje jos ir buvo turėtos. Tai atitinka suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išnagrinėtoje byloje yra procesinio teisinio, bet ne materialinio teisinio pobūdžio, todėl šio teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo ir kito atstovo pagalbai apmokėti atlyginimo pareikšti ieškinį naujoje byloje negalima. Šis klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2001). 24.

47Taigi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas turėjo ir buvo išspręstas būtent byloje, kurioje ieškovas atsiėmė ieškinį dėl žalos atlyginimo, ir ieškovas iš esmės negali reikšti ieškinio dėl nuostolių, kuriuos sudaro bylinėjimosi išlaidos, turėtos kitoje byloje, atlyginimo atskira tvarka. 25.

48Be to, byloje priimti ir įsiteisėję teismo procesiniai sprendimai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turi res judicata galią byloje dalyvavusioms šalims ir negali būti peržiūrėti. Analogiškai įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra išspręstas ir ieškovo reikalavimas atsakovei dėl turtinės žalos, ieškovui padarytos atsakovei atliekant kadastrinius matavimus, atlyginimo. 26.

49Pagrindinės teismo sprendimo res judicata taisyklės suformuluotos ir nuosekliai plėtojamos kasacinio teismo praktikoje. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galia reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Sprendimas, turintis res judicata galią, sukuria materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius; procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys reiškia, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta, t. y. apeliacine, tvarka (CPK 301 straipsnio 1 dalis); materialieji tokio sprendimo padariniai dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio (negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje), antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje (pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010; kt.). 27.

50Apibendrinant darytina išvada, kad ieškovas negali reikšti ieškinio dėl žalos, kurią sudaro bylinėjimosi išlaidos, kitoje byloje, kaip ir negali reikšti pakartotinio ieškinio dėl žalos, atsiradusios atliekant kadastrinius matavimus, atlyginimo. Ieškovas būtent ir remiasi išnagrinėtoje byloje dėl žalos atlyginimo nustatytais faktais, kaip pagrindu tenkinti ir šį ieškinį, nes jo nuomone, išnagrinėtoje byloje yra nustatytos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos. Tačiau kitoje byloje nustatytos atsakovės civilinės atsakomybė sąlygos šiuo atveju nepagrindžia ir negali pagrįsti ieškovo žalos, atsiradusios dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų, atlyginimo sąlygų. Bylinėjimosi išlaidos atsakovei buvo priteistos iš ieškovo todėl, kad ieškovui pradėjus teismo procesą jis pats savo valia jo tam tikrame etape atsisakė, nors vėliau ir tęsė procesą paduodamas naują ieškinį. Būtent dėl ieškovo procesinių veiksmų atsakovė turėjo bylinėjimosi išlaidų ir tai yra išspręsta priimtais ir įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais, kuriais paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

51Dėl neturtinės žalos 28.

52Pirmosios instancijos teismas šią ieškinio dalį atmetė, nurodydamas, kad ieškovas neįrodė žalos atsiradimo fakto ir žalos dydžio. 29.

53Ieškovas, teigdamas, kad šiuo atveju civilinės atsakomybės sąlygos yra įrodytos ir nustatytos civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo byloje, iš esmės akcentuoja šioje byloje nustatytus atsakovės neteisėtus veiksmus ir juos pagrindžiančius įrodymus, tačiau visiškai neįrodinėja ir nepagrindžia neturtinės žalos atsiradimo aplinkybių, apsiribodamas vien nuoroda, kad ieškovas dirbo policijoje ir jam ilgalaikis bylinėjimasis sukėlė daug nepatogumų ir bendravimo galimybių sumažėjimą, tai jam kėlė pastovų stresą. 30.

54Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir kaltė. 31.

55Teisėjų kolegija pažymi, kad tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralus gyvenimo ir dalyvavimo civilinėje apyvartoje reiškinys ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis. Iš bylos medžiagos matyti, kad žalos padarymo faktą ieškovas įrodinėjo tik paaiškinimais apie patirtus nepatogumus. Teisėjų kolegijos nuomone, vien ieškovo ar jo atstovės paaiškinimai abstrakčiai įvardijant tam tikrus nepatogumus nėra pakankamas pagrindas konstatuoti neturtinės žalos ieškovui padarymo faktą, todėl konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, o teismas pagrįstai nenustatė neturtinės žalos padarymo fakto. Atsižvelgiant į tai nenustačius šios civilinės atsakomybės sąlygos, nėra pagrindo konstatuoti kitų civilinės atsakomybės sąlygų buvimą, o nenustačius šių sąlygų visumos – priteisti neturtinės žalos atlyginimą. 32.

56Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovas, nurodydamas ieškinyje neturtinės žalos padarymo aplinkybe, jas faktiškai grindė kitų asmenų – senelės, jo atstovės motinos O. Ž. – dėl bylinėjimosi patirtais nepatogumais, sveikatos sutrikimais, išgyvenimais dėl padarytų klaidų atliekant kadastrinius matavimus, ir tik vėliau buvo nurodyta ir dėl paties ieškovo patirtų tam tikrų nepatogumų, juos susiejant su darbu policijoje ir pan. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala ir ieškovas nepagrįstai prašo priteisti žalą dėl senelės ir motinos patirtų išgyvenimų. Dėl bylinėjimosi išlaidų 33.

57Nenustačius pagrindų teismo sprendimą panaikinti ar jį pakeisti, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl šios priežasties tenkinamas atsakovės prašymas priteisti atstovavimo išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis), kurios pagal pateiktus rašytinius įrodymus yra 1 000 Eur. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte numatyto maksimalaus dydžio (maksimalus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydis yra 1.3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).

58Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

59Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

60Priteisti iš ieškovo V. Ž. (a. k. ( - ) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sweco Lietuva“ (įm. kodas 301135783) 1 000 Eur atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

61Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,... 4. I.... 5. Ginčo esmė 1.... 6. Ieškovas V. Ž. ieškinyje teismo prašė iš UAB „Sweco Lietuva“... 7. Atsakovė UAB ,,Sweco Lietuva“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad prašoma... 8. II.... 9. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3.... 10. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškovo ieškinį... 11. Teismas nustatė, kad, nors ieškovas prašo priteisti 1 277 Eur žalą,... 12. III.... 13. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 5.... 14. Apeliaciniu skundu ieškovas V. Ž. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo... 15. 1.1.... 16. Teismas pažeidė ieškovo procesines teises, kadangi ieškovas ieškinyje... 17. 1.2.... 18. Teismas 2016 m. vasario 9 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė sustabdyti... 19. 1.3.... 20. Teismas neįvertino visų šiai bylai reikšmingų įrodymų, kurie yra... 21. 1.4.... 22. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė būtinos civilinės... 23. Atsakovė UAB „Sweco Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį... 24. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 25. IV.... 26. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 27. Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės 8.... 28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 29. Ieškovas byloje pareiškė ieškinį atsakovei dėl turtinės ir neturtinės... 30. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, nustatęs, kad bylinėjimosi... 31. Ieškovas, nesutikdamas su teismo sprendimu, nurodo, kad pirmosios instancijos... 32. Dėl procesinės teisės normų pažeidimo 12.... 33. Ieškovo teigimu, teismui neprijungus civilinės bylos Nr. 3K-3-484-686/2015... 34. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas, tiek pateikdamas... 35. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad prašymas prijungti ieškovo nurodytą... 36. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nebuvo apribotos ieškovo procesinės... 37. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 329 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad... 38. Dėl nepagrįsto atsisakymo sustabdyti bylą 17.... 39. Ieškovas bylos nagrinėjimo eigoje buvo pareiškęs prašymą sustabdyti šią... 40. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. vasario 9 d. nutartimi atmetė ieškovo... 41. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti... 42. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą CPK 163... 43. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl turtinės ir neturtinės... 44. Dėl turtinės žalos atlyginimo 22.... 45. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė... 46. Ieškovas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą, žala laiko bylinėjimosi... 47. Taigi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas turėjo ir... 48. Be to, byloje priimti ir įsiteisėję teismo procesiniai sprendimai dėl... 49. Pagrindinės teismo sprendimo res judicata taisyklės suformuluotos ir... 50. Apibendrinant darytina išvada, kad ieškovas negali reikšti ieškinio dėl... 51. Dėl neturtinės žalos 28.... 52. Pirmosios instancijos teismas šią ieškinio dalį atmetė, nurodydamas, kad... 53. Ieškovas, teigdamas, kad šiuo atveju civilinės atsakomybės sąlygos yra... 54. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai,... 55. Teisėjų kolegija pažymi, kad tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralus... 56. Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovas, nurodydamas ieškinyje... 57. Nenustačius pagrindų teismo sprendimą panaikinti ar jį pakeisti, teismo... 58. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 59. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 60. Priteisti iš ieškovo V. Ž. (a. k. ( - ) atsakovei uždarajai akcinei... 61. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....