Byla 2A-871-464/2016
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno, Nijolės Piškinaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ir atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-754-324/2016 pagal A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas A. B. 2014-07-14 kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 7-8), kuriame prašė priteisti iš atsakovės 1 509 269 Lt dydžio žalą.
  2. Nurodė, kad žala padaryta Kauno apylinkės teisme civilinių bylų Nr. 2-1066/2004 ir 2-581-586/2005 arba Nr.2-11342-615/2008 nagrinėjimo metu, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Kauno apygardos teismo ir Kauno apylinkės teismo teisėjai nevykdė savo funkcijų, nesivadovavo įstatymais, buvo šališki, vykdė nusikalstamą veiką ieškovo ir jo artimųjų atžvilgiu, kad sistemingai sutrikdyti sveikatą, sudaryti tokias sąlygas, kurios sukeltų ir lemtų mirtį, persekiotų dėl politinių ir tautinių motyvų, sulaikytų, areštuotų ar kitaip atimtų laisvę, ieškovo ir jo artimųjų turto plėšimo, prievartavimo, kyšininkavimo, sukčiavimo, banditizmo ir kitais nusikalstamais tikslais ir interesais. Šias aplinkybes, ieškovo įsitikinimu, patvirtina nurodytų civilinių bylų eiga ir medžiaga.
  3. Dėl Vilniaus apygardos teismo 2009-08-05 nutarties (c. b. Nr. 2-3658-392/2013) pateikus atskirąjį skundą, šiam skundui CPK nustatyta tvarka bei terminu nebuvo duota eiga, neigiant, kad toks registruotu paštu siųstas atskirasis skundas teisme gautas. Lietuvos apeliacinis teismas nereagavo į ieškovo skundus dėl siųstų procesinių dokumentų suradimo ir kaltų asmenų nustatymo. Tai patvirtina ieškovo 2010-02-11 skundas, 2010-02-18 raštas Nr.(1.15)-03-75. Taip pat nepagrįstai atsisakyta dėl to pradėti ir ikiteisminį tyrimą, pirmiau nurodžius, kad atskirasis skundas nebuvo siunčiamas registruotu paštu, o kai skundas po pusantrų metų atsirado, pripažinus, kad nei ieškovui, nei valstybei nebuvo padaryta didelė žala.
  4. Teismas suvaržė ieškovo teisę apskųsti ir 2014-05-08 nutartį, kadangi 2014-05-29 nutartyje nurodė, kad skundas neva paduotas praleidus terminą ir dėl to atsisakyta jį priimti. Tačiau 2014-06-30 nutartimi Vilniaus apygardos teismas panaikino neteisėtą 2014-05-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį (2014-05-22 skundas, 2014-05-29 nutartis, 2014-06-30 nutartis).
  5. Ieškovo įsitikinimu, šiais veiksmais valstybė bei jos institucijos ir teisėjai organizuotai dengė nuo civilinės ir baudžiamosios atsakomybės pareigūnus ir piliečius, įvykdžiusius nusikaltimus ieškovo atžvilgiu ir vykdė pseudoteisingumą, siekdami neatlyginti ieškovui padarytos didelės žalos ir toliau nebaudžiamai vykdyti tarptautinės teisės uždraustą elgesį BK 100 straipsnio prieš ieškovą ir jo artimuosius, todėl atsakovė privalo atlyginti ieškovui padarytą 1 309 269 Lt (379 190,51 Eur) turtinę ir 200 000 Lt (57 924,00 Eur) neturtinę žalą. Neturtinę žalą sudaro patirti nepatogumai ir sukelti pergyvenimai bei organizuoti institucijų trukdymai nuo 1986 m. apginti teises ir turtinius interesus, kurių pažeidimą nulėmė bendros jungtinės nuosavybės teise ieškovui priklausančio buto areštas bei kiti neteisėti veiksmai.
  6. Ieškovas pažymėjo, kad civilinė byla Nr. 2-3658-392/2013 truko 6 metus, civilinė byla Nr. 2-1066/2004 – 10 metų, o civilinė byla Nr. 2-581-586/2005 (Nr. 2-11342-615/2008) – 14 metų. Civilinės bylos, ieškovo įsitikinimu, tyčia buvo paliktos nenagrinėtos ir vilkintos, slepiant įvykdytą nusikalstamą veiką ieškovo atžvilgiu, kad sueitų baudžiamojo persekiojimo senatis.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Kauno apygardos teismas 2016-04-13 sprendimu (t. 1, b. l. 149- 161) ieškovo ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; bylos dalį pagal ieškovo ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl turtinės ir neturtinės žalos padarymo nagrinėjant Kauno miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-1066/2004 nutraukė; likusius ieškinio reikalavimus atmetė.
  2. Teismas nustatė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodęs, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr.2-3658-392/2013 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, ir V. V. dėl nusikalstamo ieškovo teisių ir turtinių interesų pažeidimo ir atstatymo bei žalos atlyginimo Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1066/2004 pažeidė CPK 315 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reikalavimą apeliacinio skundo priėmimo klausimą išspręsti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo teismui. Teismas šią išvadą grindė Lietuvos apeliacinio teismo 2011-04-07 priimta atskirąja nutartimi, kurioje konstatuota, kad ieškovo atskirasis skundas bei prašymas atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti Vilniaus apygardos teisme gauti 2009-12-07, tačiau bylą nagrinėjantis teisėjas atskirąjį skundą priėmė ir nurodė jį su byla išsiųsti Lietuvos apeliaciniam teismui tik 2011-01-13 rezoliucija.
  3. Teismas pažymėjo, kad tokia padėtis, kai dėl aplaidumo, žymiai praleidus įstatyme nustatytus terminus, neišsiunčiama byla iš vienos instancijos teismo į kitą, neatitinka proceso operatyvumo, koncentruotumo, ekonomiškumo principų, civilinio proceso tikslų, nedera su asmens teise į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 str. 1 d., CPK 2 str., 7 str.). Lietuvos apeliacinis teismas informavo apie pažeidimą Vilniaus apygardos teismo pirmininką priimdamas atskirąją nutartį, todėl nėra pagrindo konstatuoti Lietuvos apeliacinio teismo neveikimo.
  4. Ieškovo argumentus, kad teismai nesiaiškino atskirojo skundo priėmimo aplinkybių, pirmosios instancijos teismas atmetė, nurodęs, kad byloje esantys įrodymai šiuos ieškovo teiginius paneigia. Tačiau sprendė, kad nustatytos priežastys (kelių skundų pateikimas teismui vienu lydraščiu ir skundo įdėjimas ne į tą bylą) neeliminuoja teisėjo veiksmų neteisėtumo.
  5. Dėl neteisėtų teismo veiksmų ieškovas pergyveno, privalėjo atlikti papildomus procesinius veiksmus. Pažymėjo, jog Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijoje dėl Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatų, susijusių su proceso trukme, pažeidimų, laikomasi nuostatos, kad egzistuoja stipri, bet nuginčijama prezumpcija, jog pernelyg užsitęsęs procesas sukelia neturtinę žalą, kuri apibūdinama kaip gyvenimo netikrumo ir susirūpinimo dėl proceso rezultato būsena. Teismas pripažino, kad tarp ieškovo išgyvenimų bei nepatogumų ir minėtų neteisėtų teismo veiksmų yra priežastinis ryšys, todėl konstatavo, kad ieškovas patyrė neturtinę žalą.
  6. Nustatydamas 1 000 Eur neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad neteisėti teismo veiksmai nesukėlė nepataisomų pasekmių (2009-08-05 nutartis buvo panaikinta 2011-04-07 apeliacinės instancijos teismo nutartimi, nustatant ieškinio trūkumų pašalinimo terminą iki 2011-05-06), kad nors šios bylos procesas buvo užvilkintas trylika mėnesių dėl teismo nepateisinamo neveikimo, tačiau kiti procesiniai veiksmai buvo atliekami intensyviai, o ištęsto proceso pagrindine priežastimi buvo paties ieškovo veiksmai (ieškinio trūkumų šalinimas).
  7. Teismo vertinimu, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl nurodytų neteisėtų veiksmų patyrė ieškinyje nurodytą turtinę žalą, civilinės bylos Nr.2-3658-392/2013 medžiaga, kurioje buvo pareikštas analogiško dydžio turtinės žalos atlyginimo reikalavimas tokios žalos padarymo ieškovui neįrodo. Priešingai, joje pirmosios instancijos teismas 2013-04-29 sprendimu ir apeliacinės instancijos teismas 2013-04-29 nutartimi konstatavo, kad ieškovas neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, be to, yra praleidęs ieškinio senaties terminą.
  8. Teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamoje byloje nėra priežastinio ryšio tarp turtinės žalos, kuri ieškovui galėjo būti padaryta 1994-09-16 V. V. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavus bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą, taip pat dėl kitų žalos sudėties elementų ir pirmiau nurodytų neteisėtų teismo veiksmų (po 13 mėnesių išsprendus atskirojo skundo, paduoto dėl teismo nutarties dėl ieškinio trūkumų šalinimo, priėmimo klausimą).
  9. Deklaratyvaus pobūdžio ieškovo teiginiai apie teisėjų ir kitų institucijų siekį sistemingai sutrikdyti sveikatą, sudaryti tokias sąlygas, kurios sukeltų ir lemtų mirtį, persekiotų dėl politinių ir tautinių motyvų, sulaikytų, areštuotų ar kitaip atimtų laisvę, ieškovo ir jo artimųjų turto plėšimo, prievartavimo, kyšininkavimo, sukčiavimo, banditizmo ir kitais nusikalstamais tikslais ir interesais, teismo vertinimu, yra nepagrįsti, todėl ieškinys dėl turtinės žalos padarymo, nagrinėjant civilinę bylą Nr.2-3658-392/2013, atmestinas nenustačius visų civilinės atsakomybės sąlygų.
  10. Teismas CPK 293 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu nutraukė bylos dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos padarymo nagrinėjant Kauno miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr.2-1066/2004 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei V. V., tretiesiems asmenims 199 gyvenamųjų namų statybos kooperatyvui, A. N. dėl pajaus ir turto padalijimo, nuosavybės teisės pripažinimo, kadangi dėl to yra įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2013-04-29 sprendimas civilinėje byloje Nr.2-3658-392/2013 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, ir V. V. dėl nusikalstamo ieškovo teisių ir turtinių interesų pažeidimo ir atstatymo bei žalos atlyginimo Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1066/2004. Teismas akcentavo, jog abiejų bylų šalys yra tapačios; nurodyta ta pati turtinė bei neturtinė žala bei reikalavimų pagrindai. Pažymėjo, kad dėl rašytiniame ieškovo paaiškinime nurodytų neteisėtų veiksmų – civilinio proceso trukmės civilinėje byloje Nr. 2-1066/2004 – yra pasisakyta ir civilinėje byloje Nr.2-3658-392/2013 priimtuose teismo procesiniuose sprendimuose, ir EŽTT 2011-12-13 nutarime Nr.20510/08, kuriuo pareiškėjo A. B. pareiškimas dėl pernelyg ilgo proceso byloje Nr. 2-1066/2004 buvo atmestas.
  11. Detaliai išnagrinėjęs Kauno miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-581/2005 eigą, teismas sprendė, kad reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo ir šioje ginčo dalyje yra nepagrįstas, todėl atmestinas neįrodžius civilinės atsakomybės sąlygų. Ištirti faktai paneigia ieškovo teiginius apie neteisėtus teismo veiksmus, nevykdant savo funkcijų, nesivadovaujant įstatymais, su kitomis institucijomis vykdant neteisėtą ir nusikalstamą veiką ieškovo ir jo artimųjų atžvilgiu.
  12. Vertindamas reikalavimo dėl neturtinės bei turtinės žalos atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl atskirojo skundo paduoto dėl Vilniaus apygardos teismo 2009-08-05 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3658-392/2013, teismas ištyrė šio proceso eigą bei nurodė, kad padarytų klaidų pašalinimas instancine tvarka nesudaro pagrindo visais atvejais konstatuoti, kad žemesnės instancijos teismo teisėjas neįvykdė įstatyme nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Akcentavo, kad ieškovo teiginiai apie prokuratūros ir teismų kriminalinę veiklą nepagrįsti įrodymais.
  13. Teismas taip pat nenustatė buvusio Palangos policijos komisariato tardymo poskyrio viršininko J. Š. neteisėtų veiksmų, naudojusis ieškovui priklausančiu automobiliu su suklastotais valstybinius numerius, todėl ieškovo reikalavimą priteisti su tuo susijusią turtinę ir neturtinę žalą atmetė kaip neįrodytą. EŽTT 2011 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr.45073/07 buvo atsisakyta priimti A. B. skundą, kuriame, be kitų aplinkybių, neteisėtu automobilio naudojimu jis kaltino buvusią sutuoktinę ir J. Š..
  1. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
  1. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliaciniame skunde (t. 1, b. l. 164-166) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos priteisimo ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. Nors pats pirmosios instancijos teismas pripažino, kad neteisėti teismo veiksmai nesukėlė nepataisomų pasekmių bei neapribojo ieškovo procesinių teisių, taip pat atsižvelgė į tos bylos procesinę baigtį - išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės ieškovo reikalavimai buvo atmesti neįrodžius civilinės atsakomybės sąlygų bei praleidus ieškinio senaties terminą, nepagrįstai iš dalies patenkino reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.
    2. Teismas turėjo vertinti teisėjo kaltės klausimą, tačiau sprendime vartotos formuluotės bei nurodytos aplinkybės patvirtina, jog nebuvo įrodyta, kad teisėjas sąmoningai, siekdamas priimti ieškovui nepalankų sprendimą, skundo įdėjo į kitą civilinę bylą. Techninio darbo klaidų ištaisymas neturėtų sukelti teismui ar teisėjui neigiamų pasekmių.
    3. Bylos eiga patvirtina, kad ieškovas siekė ne galimai pažeistų teisių gynybos, bet tiesiog pasibylinėti.
  2. Ieškovas A. B. apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 9-10) prašo: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl žalos, padarytos Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-754-324/2016 ir patenkinti ieškinį pilnai; 2) nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka; 3) prijungti ir išnagrinėti papildomą ieškinio reikalavimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes yra absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, pažeistos bei netinkamai taikomos procesinės ir materialinės teisės normos, todėl sprendimo dalis, kuria nutraukta bylos dalis, naikintina.
    2. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti bei išnagrinėti papildomą ieškinio reikalavimą, kadangi būtinumas pakeisti ieškinio dalyką ir pagrindą iškilo vėliau, t. y. po 2015-09-16 nutarties, kurioje nustatyti menami ieškinio trūkumai. Šios aplinkybės patvirtina ir teismo šališkumą bei priklausomumą.
    3. Nepagrįstai konstatuota, kad neįrodytas priežastinis ryšys tarp turtinės žalos, padarytos 1994-09-16 ginčo buto nusikalstama pardavimo–pirkimo sutartimi, ir neteisėtų teismų veiksmų instancine tvarka nagrinėjant civilines bylas Nr. 2-1066/2004, Nr. 2-581/2005, Nr. 2-3658-392/2013.
    4. Civilinėse bylose Nr. 2-1066/2004, Nr. 2-581/2005, Nr. 2-3658-392/2013 teismai tyčia nesiaiškino ir nenustatė nusikalstamos veikos požymių atsakovės V. V. veikoje, nusikalstamai pardavus areštuotą ginčo butą, organizuotai stabdė bei vilkino šių bylų nagrinėjimą, kad sueitų baudžiamojo persekiojimo senaties terminas. EŽTT pripažino, kad pažeistos teisės turėjo būti ginamos ne civilinio, bet baudžiamojo proceso tvarka.
    5. Nors nustatyta, kad ieškovo atžvilgiu 1994-09-16 buvo padarytas nusikaltimas bei kelių tūkstančių eurų turtinė žala, tačiau teismas priteisė tik 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
    6. Nepagrįstai nuspręsta, kad atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, nebuvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Akivaizdu, kad teismai organizuotai slėpė nuo baudžiamosios atsakomybės V. V. ir kaip bendrininkai padarė turtinę ir neturtinę žalą.
    7. Konstatuotinas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes neišnagrinėtas reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjo J. Š. nusikalstamų veikų.
  1. Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 2) ieškovas A. B. prašo skundą atmesti ir pilnai patenkinti ieškovo apeliacinį skundą.
    1. Nurodė, kad nesupranta apeliacinio skundo argumentų, kadangi juos parašė nestabilios psichinės sveikatos asmuo, todėl jie turėtų būti vertinami gydytojo.
  1. Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 30-31) atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:
    1. Ieškovas nepagrįstai nurodo, jog 2015-09-16 pirmosios instancijos teismo nutartis sąlygojo būtinumą pateikti papildomą ieškinį. Ieškovas buvo įpareigotas nurodyti konkrečius veiksmus ir procesinius sprendimus, kurie sąlygojo ieškovo ir jo artimųjų turto plėšimą, prievartavimą.
    2. Teismas pagrįstai nutraukė bylą dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos padarymo, nagrinėjant Kauno miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-1066/2004, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas išnagrinėjus tapatų reikalavimą tarp tų pačių šalių.

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

  1. CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Dalyvaujančių byloje asmenų prašymai dėl žodinio proceso apeliacinės instancijos teismui nėra privalomi. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašymą dėl žodinio proceso grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nesuprato jo ieškinio prasmės ir padarytos žalos turinio. Šiuo aspektu pažymėtina, ieškinio teksto tinkamas parengimas yra bylą inicijuojančio asmens (t. y. ieškovo) pareiga ir tai ieškovui ir šioje byloje ne kartą buvo aiškinama priimtomis teismo nutartimis dėl trūkumų pašalinimo. Teisę teikti žodinius paaiškinimus apeliantas galėjo realizuoti pirmosios instancijos teisme, tačiau į teismo posėdžius, įskaitant ir tą, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, jis neatvyko, taigi šia savo teise nepasinaudojo. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai.

7Dėl bylos dalies nutraukimo

  1. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Negatyvusis res judicata poveikis pasireiškia tuo, kad šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, taip pat negali ginčyti kitoje byloje nustatytų faktų ir teisinių santykių (CPK 18 str., 279 str. 4 d.). Įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, yra pagrindas teismui atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 4 p.). Jeigu šios aplinkybės paaiškėja jau po ieškinio priėmimo, teismas tokiu atveju bylą nutraukia (CPK 293 str. 3 p.).
  2. Pirmosios instancijos teismas bylos dalį pagal dėl turtinės ir neturtinės žalos padarymo nagrinėjant Kauno m. apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-1066/2004 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei V. V., tretiesiems asmenims 199 gyvenamųjų namų statybos kooperatyvui, A. N. dėl pajaus ir turto padalijimo, nuosavybės teisės pripažinimo nutraukė esant įsiteisėjusiam Vilniaus apygardos teismo 2013-04-29 sprendimui, priimtam civilinėje byloje Nr. 2-3658-392/2013.
  3. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagrindinės abiejų bylų šalys yra tos pačios – ieškovas A. B. ir Lietuvos valstybė. Nagrinėjamos bylos ieškinyje ieškovas nurodė tą pačią turtinę ir neturtinę žalą ir tuos pačius reikalavimo pagrindus, ieškinio aprašomosios dalies 9 pastraipoje savo reikalavimus bei jų pagrindimą nukreipdamas į civilinėje byloje Nr. 2-3658-329/2013 pareikštą ieškinį. Dėl civilinio proceso trukmės civilinėje byloje Nr. 2-1066/2004 – yra pasisakyta ir civilinėje byloje Nr. 2-3658-392/2013 priimtuose teismo procesiniuose sprendimuose, ir EŽTT 2011-12-13 nutarime Nr. 20510/08, kuriuo pareiškėjo A. B. pareiškimas dėl pernelyg ilgo proceso byloje Nr. 2-1066/2004 buvo atmestas.
  4. Ieškovo A. B. apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas negalėjo nutraukti proceso, nes Vilniaus apygardos teismo 2013-04-29 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-3658-392/2013 nekonstatavo, jog ieškovui civilinėje byloje buvo padaryta žala. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovas prašo iš naujo įvertinti įsiteisėjusio teismo sprendimo rezultatą, jo pagrįstumą, siekia ginčyti teismo jau nustatytus faktus. Tačiau atlikti procesinės kontrolės funkciją tos pačios pakopos, t. y. pirmosios instancijos teismas negali dėl procesiniame įstatyme įtvirtintos teismų instancinės sistemos ir kompetencijų tarp teismų pasiskirstymo. Be to, pakartotinį bylinėjimąsi dėl to paties įstatymas, kaip minėta, draudžia (CPK 137 str. 2 d. 4 p.) Tai, kad ieškovas nesutinka su įsiteisėjusiame teismo sprendime padarytomis išvadomis, nėra pagrindas jį peržiūrėti ar pakartotinai nagrinėti. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylos dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos padarymo nagrinėjant Kauno m. apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-1066/2004.

8Dėl ieškovo procesinio dokumento, pavadinto papildomu ieškiniu, priėmimo

  1. Pagal CPK 141 straipsnio 1 dalį iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Iš bylos medžiagos matyti, ieškovo procesinis dokumentas, pavadintas papildomu ieškiniu, pateiktas po nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje (2015-01-26 teismo posėdžio informacinė pažyma, t. 1, b. l. 55). Dar daugiau, šis procesinis dokumentas, pavadintas papildomu ieškiniu, pateiktas į bylą tą paskirto teismo posėdžio dieną, į kurį nei viena iš šalių neatvyko, t. y. 2016-03-24 (t. 1, b. l. 143-144), o tai neabejotinai neatitinka proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principo reikalavimų (CPK 7 str.) Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016-03-24 nutartimi atsisakė priimti procesinį dokumentą, pavadintą papildomu ieškiniu, o dėl jo nepateikimo laiku atsakingas pats ieškovas, netinkamai naudojęsis procesinėmis teisėmis.

9Dėl valstybės civilinės atsakomybės sąlygų

  1. Valstybės civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, nustatyta CK 6.272 straipsnio 1 - 3 dalyse. CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Taigi, valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala (CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.). Nenustačius bent vienos iš paminėtų sąlygų, civilinė atsakomybė nėra galima. Šioje vietoje pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai identifikavo aplinkybę, kad ieškinio reikalavimai didžia dalimi buvo siejami būtent su civilinių bylų procesais (CPK 6.272 str. 2 d.), todėl tokia teismo išvada, paremta kitos teisės normos, t. y. CK 6.272 straipsnio 1 dalies taikymo kasacinio teismo išaiškinimais, kad nagrinėjamoje byloje valstybės atsakomybė kyla be kaltės, stokoja teisinio pagrįstumo. Be to, ši išvada atitinkamai lemia ir tokį teisėjų kolegijos vertinimą, kad tokia privaloma civilinės atsakomybės sąlyga, kaip teisėjų ar teismo kaltė, iš viso nebuvo nustatinėjama.
  2. Ieškovas prašė priteisti neturtinę žalą dėl to, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-3658-392/2013 pagal jo ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, ir V. V. dėl nusikalstamo ieškovo teisių ir turtinių interesų pažeidimo ir atstatymo bei žalos atlyginimo Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1066/2004 teismas pažeidė Lietuvos Respublikos CPK 315 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintą reikalavimą apeliacinio skundo priėmimo klausimą išspręsti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo teismui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas ir ieškovui iš valstybės priteisė 1 000 Eur neturtinę žalą, nors, kaip nurodyta šios nutarties 30 punkte, teisėjų ar teismo kaltė nenustatyta. Apeliaciniuose skunduose su šia sprendimo dalimi nesutinka abi šalys. Ieškovas teigia, kad 1 000 Eur neturtinės žalos dydis neatitinka teisingo žalos atlyginimo principo. Atsakovė teigia, kad teismas nepagrįstai iš dalies tenkino reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, nes ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, nebuvo įrodyta, kad teisėjas sąmoningai, siekdamas priimti ieškovui nepalankų sprendimą, lėmė skundo patekimą į kitą civilinę bylą.
  3. Lietuvos apeliacinio teismo 2011-04-07 priimta atskirąja nutartimi, kuria, kaip lemiančia padarytos žalos atlyginimą, rėmėsi pirmosios instancijos teismas yra konstatuotos tokios faktinės aplinkybės: apeliacine tvarka nagrinėjant ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009-08-05 nutarties, kuria A. B. ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, nustatyta, jog ieškovo atskirasis skundas bei prašymas atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti Vilniaus apygardos teisme gauti 2009-12-07; tą bylą nagrinėjantis teisėjas atskirąjį skundą priėmė ir nurodė jį su byla išsiųsti Lietuvos apeliaciniam teismui tik 2011-01-13 rezoliucija, atitinkamai, į Lietuvos apeliacinį teismą byla buvo išsiųsta 2011-01-14. CPK 315 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinio skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendžia per tris dienas nuo jo pateikimo teismui. Teismas, priėmęs skundą, per septynias dienas nuo termino, nustatyto sprendimui apskųsti, pasibaigimo turi nusiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims apeliacinio skundo ir jo priedų nuorašus, o apeliacinės instancijos teismui išsiųsti bylą su apeliaciniu (atskiruoju) skundu ir jo priedais (CPK 317 str. 1 d.). Šios taisyklės taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui bei bylų su šiais skundais išsiuntimui (CPK 338 str.). Nors ant į Lietuvos apeliacinį teismą atsiųstos bylos viršelio prisegtame raštelyje nurodyta, kad atskirasis skundas išsiųstas pavėluotai, nes jis teisėjo nepasiekė tik dėl to, kad per klaidą buvo įsiūtas į kito teisėjo nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-3826-104/2010 ir surastas, tačiau dėl kokių priežasčių atskirojo skundo priėmimas ir bylos išsiuntimas į Lietuvos apeliacinį teismą užtruko ilgiau negu metus, nėra aišku. Tokią situaciją, kai žymiai praleidus įstatyme nustatytus terminus byla neišsiunčiama iš vienos instancijos teismo į kitą, apeliacinės instancijos teismas įvertino kaip aplaidumą, neatitinkantį proceso operatyvumo, koncentruotumo, ekonomiškumo principų, civilinio proceso tikslų, nederanti su asmens teise į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 str. 1 d., CPK 2 str., 7 str.). Dėl to ir buvo priimta atskiroji nutartis, informuojant apie padarytus akivaizdžius proceso taisyklių pažeidimus Vilniaus apygardos teismo pirmininką.
  4. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovo argumentu, jog dėl tokių neteisėtų teismo veiksmų jis išgyveno ir patyrė nepatogumų, nes apskųstąja 2009-08-05 nutartimi teismas ieškovo ieškinį nutarė laikyti nepaduotu ir grąžinti, ieškovui nepašalinus ankstesne, t. y. 2009-05-07 nutartimi jam nustatytų trūkumų bei neįvykdžius įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį iki 2009-06-08, o nepatogumus (neturinę žalą), patirtus dėl skundo priėmimo tik po 13 mėnesių, įvertino 1 000 Eur dydžiu. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas taikė EŽTT praktikoje aptariamą prezumpciją, jog pernelyg užsitęsęs procesas dažniausiai sukelia asmenims neturtinę žalą, tačiau neanalizavo, ar ši nuginčijama prezumpcija šiuo konkrečiu atveju nėra paneigta.
  5. Teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nagrinėjamu atveju nustatytas nepagrįstai užsitęsusio civilinio proceso faktas, susijęs ir su teismo nepakankamu apdairumu (veiksmų neteisėtumo), negali sutikti su tuo, kad ši situacija sukėlė ieškovui neturtinę žalą. Viena vertus, ne kiekvienas asmens, įskaitytinai ir bylos dalyvio, patiriamas nepatogumas ar išgyvenimas jau besąlygiškai yra pripažįstamas neturtine žala, kuri galėtų būti vertinama pinigais ir kompensuojama, o žala dėl ilgai užsitęsusio proceso yra tik preziumuojama ir gali būti nuginčijama. Tą lemia įvairios priežastys, susijusios su proceso trukme, tame tarpe ir priklausančios nuo parties asmens, kuris teigia patyręs žalos. Todėl bet kuriuo atveju padarytos žalos faktas bei dydis turi būti byloje įrodinėjamas (CK 6.249 str., 6.250 str.). Kita vertus, kaip pirmiau nurodyta, ieškovas, reikalaudamas atlyginti teismo (teisėjo) padarytą žalą dėl civilinės bylos (ar bylų) nagrinėjimo, turėjo įrodyti, be kita ko, ir tokią sąlygą, kad šios žalos atsiradimą lėmė ne tik neteisėti, bet ir kalti teismo (teisėjo) veiksmai. Teisėjo kaltė gali būti nustatyta tik tuo atveju, kai padaryta akivaizdžių ir šiukščių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, kurių kvalifikuotas teisėjas neturėtų daryti (CK 6.248 str.); sprendžiant teisėjo kaltės klausimą, būtina nustatyti, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimą, ne tik aiškiai pažeidė įstatymus, bet kad ir kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2016-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-827-516/2016).
  6. Šioje byloje nustatyta, kad teisėjas ieškovo 2009-12-07 gautą teisme procesinį dokumentą (atskirąjį skundą) prijungė prie kitos civilinės bylos medžiagos (Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-3658-392/2013; t. 1, b. l. 102), todėl trylika mėnesių nebuvo sprendžiamas ieškovo pateikto procesinio dokumento priėmimo klausimas. Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad teisėjas minėtą ieškovo atskirąjį skundą prijungė prie kitos bylos sąmoningai ar siekdamas priimti ieškovui nepalankų sprendimą, kaip yra tvirtinama ieškinyje bei ieškovo apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija taip pat kaip itin svarbią ir reikšmingą, sprendžiant dėl tokio teismo neapdairumo priežasčių, pripažįsta ir tokią aplinkybę, kad ieškovas sistemingai dėl savo menamų teisių pažeidimo teikia visų instancijų teismas ieškinius ir skundus, juos grįsdamas ne kuriais nors objektyviais faktiniais duomenimis ar įrodymais, o būtent kitų teismų priimtais procesiniais dokumentais (nutartimis ar sprendimais). Vien Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 str. 3 d.) nuo šios sistemos funkcionavimo pradžios (kai pradėta sisteminti asmenų ieškinius, skundus ir pareiškimus) iki 2009-12-07, kai buvo inicijuota eilinė (aptariama) byla, kurioje ilgai neišspręstas atskirojo skundo priėmimo klausimas, yra užregistruotos net 329 bylos, kuriose dalyvavo ieškovas (ieškiniai, pareiškimai, skundai), o vien 2009 metais jų užregistruota net 41. Atsižvelgiant ir į šią aplinkybę, darytina išvada, kad bet kuris kitas teisėjas ar teismo darbuotojas taip pat galėjo suklysti ir prijungti kurį nors ieškovo pateiktą procesinį dokumentą (skundą) prie kitos bylos medžiagos, juolab kad ieškovas vienu lydraščiu teikia daug su tebenagrinėjamomis tame teisme ar jau anksčiau išnagrinėtomis bylomis susijusių teismų procesinių dokumentų, kurių dažnai ir turinys būna neįskaitomas (jie pateikiami faksimiliniu ryšiu). Identifikuoti skundus ir priskirti kuriai nors atskirai bylai būna sudėtinga dar ir todėl, kad visuose bylose iš esmės reiškiami tapatūs reikalavimai, įrodinėjami ir tais pačiais ankstesnių bylų pareiškimais, ieškiniais, skundais ar nutartimis, pakeičiant tik bylos, iš kurios kildinama žala, numerį. Bet kurioje iš tuo metu nagrinėjamų civilinių bylų atsisakius priimti palankų ieškovui teismo sprendimą ar atsisakius priimti ieškinį, tuoj pat pateikiamas naujas ieškinys dėl ankstesnėje byloje nepatenkinto reikalavimo priteisimo iš naujo. Akivaizdu, kad paties ieškovo pasirinktas procesinio elgesio modelis didžia dalimi lėmė būtent tokios situacijos, kad jo paduotas eilinis skundas buvo įsiūtas ne į tą bylą, susidarymą. Aptarti argumentai ir ieškovo procesinis elgesys nesuponuoja išvados, kad vien dėl to, t. y. konkrečios ir tik vienos iš daugelio analogiškų bylų procesui užsitęsus ieškovas patyrė neturtinę, ar juo labiau, turtinę žalą.
  7. Aplinkybe, kad dėl teismo nepakankamo apdairumo užtrukęs civilinės bylos procesas pats savaime nepadarė ieškovui žalos, leidžia įsitikinti ir toks faktas, kad minėta teismo padaryta klaida neapribojo ieškovo procesinių teisių - jo atskirasis skundas, kad ir pavėluotai, bet buvo priimtas ir peržiūrėtas apeliacine tvarka. Taip pat teisėjų kolegija pritaria ir tokiems pirmosios instancijos teismo argumentams, kad vėliau priimti teismo procesiniai sprendimai tik patvirtina, jog analizuojamoje civilinėje byloje ieškovo pretenzijos (reikalavimai) buvo pareikštos nepagrįstai ir nepatenkintos, nenustačius atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų.
  8. Taigi, nors atskirojo skundo priėmimo klausimas nebuvo išspręstas trylika mėnesių, tačiau kitu bylos eigos metu procesiniai veiksmai buvo atliekami intensyviai. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šešerių metų bendros bylos trukmės priežastis yra paties ieškovo veiksmai (įvairių skundų teikimai, poreikis ieškinio trūkumų pašalinimui). Tokiu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai ne sprendė pirmosios instancijos teismas, neturtinė žala dėl trylika mėnesių neišspręsto jo atskirojo skundo priėmimo klausimo nepadaryta (žalos prezumpcija paneigta), o patirti nepatogumai nesuponuoja jų įvertinimo pinigais poreikio pagal CK 6.250 straipsnyje nustatytas taisykles. Sutiktina ir su tokiais teismo argumentais, kad juo labiau neįrodytas ir turtinės žalos padarymas dėl užtrukusio atskirojo skundo priėmimo proceso, o pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų dėl praleisto ieškinio senaties termino pagrįstumo, kas taip pat lėmė jo reikalavimų netenkinimą, ieškovas neskundžia (CPK 320 str. 1 d.).
  9. Ieškovui neįrodžius, kad jis patyrė žalos dėl teismo (teisėjo) kaltės, atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje ieškinys buvo patenkintas iš dalies, naikintinas ir dėl šios dalies priimtinas naujas sprendimas - ieškovo reikalavimas atlyginti žalą dėl teismo (teisėjo) veiksmų Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-3658-392/2013 atmestinas visiškai.

10Dėl kitų ieškovo apeliacinio skundo argumentų

  1. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams bei motyvams, kad ieškovas neįrodė valstybės civilinės atsakomybės sąlygų tiek nagrinėjant Kauno m. apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-581/2005 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovėms A. N. ir V. V. dėl buto pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tiek atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl atskirojo skundo, paduoto dėl Vilniaus apygardos teismo 2009-08-05 nutarties civilinėje byloje Nr.2-3658-392/2013, jų nekartodama. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ieškovas siekia, jog apeliacinės instancijos teismas kitaip įvertintų tas pačias teismo jau nustatytas aplinkybes, tačiau apeliaciniame skunde nėra pateikta svarių argumentų ir įrodymų, galinčių paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas. Vien apelianto nesutikimas su pirmosios instancijos teismo argumentais ar padarytomis išvadomis dėl ginčo dalyko neteikia pagrindo panaikinti kitą skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuria ieškovo ieškinys buvo atmestas.
  2. Teisėjų kolegija taip pat nepagrįstais pripažįsta ir ieškovo apeliacinio skundo argumentus dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų buvimo. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo jo reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą dėl Palangos policijos komisariato tardymo poskyrio viršininko J. Š. veiksmų. Tačiau, priešingai nei nurodo ieškovas, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išnagrinėjo ir šį reikalavimą, pasisakydamas, kad nėra įrodymų apie buvusio Palangos policijos komisariato tardymo poskyrio viršininko J. Š. veiksmų neteisėtumą, naudojusis ieškovui priklausančiu automobiliu, uždėjus suklastotus valstybinius numerius, ir jais padarytą ieškovui žalą. Dėl to reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą atmetė kaip neįrodytą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, nepakankamas teismo sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas, nurodytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šis pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas (nutartis) yra visiškai be motyvų. Jei teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu tik tada, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 329 str. 1 d.). Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2013). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas nebūtų pasisakęs dėl esminių ieškinio argumentų ar visiškai neargumentavęs savo sprendimo atmesti šį ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo.
  3. Kiti ieškovo skundo argumentai nesudaro prielaidų ginčą toje dalyje, kurioje ieškinys buvo atmestas, išspręsti kitaip, nei jį išsprendė pirmosios instancijos teismas, todėl dėl jų nepasisakytina.

    11

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

13Panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista ieškovui A. B. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 1000 Eur neturtinė žalai atlyginti, ir dėl šios sprendimo dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

14Kitą Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai