Byla 2-1471-341/2011

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Marius Rapolas Žukas, sekretoriaujant A. Buinovskienei, dalyvaujant ieškovo UAB DK PZU Lietuva atstovei adv. pad. G. R., atsakovui E. Š., teismo posėdyje nagrinėdamas civilinę bylą pagal ieškovo UAB DK PZU Lietuva ieškinį atsakovui E. Š. dėl žalos atlyginimo

Nustatė

2Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ kreipėsi su ieškiniu atsakovui E. Š. dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo. Ieškinyje nurodė, kad 2008-12-17 tarp ieškovo ir UAB „SEB lizingas“ buvo sudaryta transporto priemonių savanoriškojo draudimo („Kasko“) sutartis, kuria buvo apdraustas automobilis „Opel Astra‘‘, valst. Nr. ( - ) 2009-01-10 Vilniuje, prie ( - ) g. sankryžos įvykusio eismo įvykio automobilis buvo apgadintas. Remiantis policijos pažyma dėl eismo įvykio kaltininku pripažintas atsakovas. Ieškovas nukentėjusiajam automobilio draudėjui 2009-05-21 išmokėjo 2510,97 Lt draudimo išmoką. Vadovaudamasi įstatyme nustatyta subrogacijos teise, ieškovas pateikė atsakovui pretenzija dėl 2510,97 žalos atlyginimo. Atsakovas į pretenziją nereagavo ir nurodytos sumos ieškovui nesumokėjo. Prašė priteisti iš atsakovo E. Š. 2510,97 Lt skolos, 62,08 Lt palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 39 Lt žyminio mokesčio ir 363 Lt išlaidų advokato pagalbai, ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka (b.l.1-4).

3Teismas ieškinį tenkino preliminariame sprendime 2011-05-06 nurodydamas, kad rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2008-12-17 UAB DK „PZU Lietuva“ su UAB „SEB lizingas“ sudarė transporto priemonių savanoriškojo draudimo sutartį PZULT Nr. ( - ), kuria buvo apdraustas automobilis „Opel Astra‘‘, valst. Nr. ( - ) (b.l.23-31). 2009-01-10 Vilniuje ( - )g. įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis „Opel Astra‘‘, valst. Nr. ( - ) kurio kaltininku pripažintas E. Š. (b.l.7.8). 2009-05-21 UAB DK „PZU Lietuva“ nukentėjusiajam asmeniui išmokėjo 2510,97 Lt draudimo išmoką (b.l.9,10) ir pateikė atsakovui pretenziją, kuria regreso tvarka pareikalavo iš atsakovo sumokėti nukentėjusiajam asmeniui išmokėtą žalos sumą (b.l.11), tačiau atsakovas į pretenziją nereagavo ir žalos neatlygino, todėl liko ieškovui skolingas 2510,97 Lt. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas įvykdė savo įsipareigojimą apmokėti susidariusį įsiskolinimą. Pagal LR CK 6.263 str. kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmens turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą. Remiantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Jeigu žala buvo padaryta tyčia, reikalavimo teisė draudikui pereina, nepaisant to, kad draudimo sutartis subrogaciją draudžia. Subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo atveju, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad UAB DK „PZU Lietuva“ atlygino už atsakovą jo padarytą žalą, ieškovui iš atsakovo priteistina 2510,97 Lt. (CK 6.266 straipsnio 1 dalis, CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 6.261 straipsniu, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį, palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovas prašo priteisti 5 procentų dydžio palūkanas už 180 dienų. Nurodytų motyvų pagrindu, ieškovui priteistina iš atsakovo 62,08 Lt palūkanų (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Remiantis išdėstytu, ieškovui priteistina iš atsakovo 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2573,05 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-05-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 88 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 39 Lt žyminio mokesčio (b.l. 18) ir 363 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 13-17), viso 402 Lt bylinėjimosi išlaidų. Tokiu būdu teismas, vadovaudamasis LR CPK 262-264, 428 str., n u s p r e n d ė: Ieškinį tenkinti. Ir priteisė iš atsakovo E. Š. (a.k. ( - ) ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ (į. k. 110057869) 2510,97 Lt skolos, 62,08 Lt palūkanų, iš viso 2573,05 Lt (du tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt tris litus 05 ct) įsiskolinimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2011-05-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 402,00 Lt (keturis šimtus du litus) bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė iš atsakovo E. Š., 5,80 Lt (penkis litus 80 ct.) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

4Atsakovas, nesutikdamas su preliminariu teismo sprendimu prieštaravimais dėl preliminaraus sprendimo nurodė, kad su pareikštu UAB DK „PZU Lietuva" ieškiniu bei Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-05-06 preliminariu sprendimu, kuriuo iš atsakovo ieškovui priteisė 2510,97 skolos, 62,08 palūkanų bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos ir 402,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, nesutinka, nes:

51.Ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi atsakyti:

  1. 2009-01-10 Vilniuje, prie ( - )g. Sankryžos įvykusios eismo įvykio metu kaltininku pripažintas E. Š. vairavęs UAB ( - )" (toliau - bendrovė) priklausantį automobilį Opel Zafira valst. Nr. ( - ). Pažymėtina, kad E. Š. eismo įvykio metu buvo ir šiuo metu yra bendrovės, kuriai priklausė eismo įvykyje dalyvavęs automobilis, samdomas darbuotojas, t.y. tuo metu ėjo savo darbines pareigas. Šiuos faktus patvirtina pridedami dokumentai: Automobilio lizingo sutartis Nr. ( - ), 2007-07-02 darbo sutartis Nr. ( - )., UAB „( - )" 2011-05-20 pažyma „Dėl generalinio direktoriaus pavaduotojo E. Š.". Šių aplinkybių ieškovas nenurodė. Pagal LR CK 6.264 straipsnio 1 dalį samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės. Taigi, pagal ieškovo reikalavimus žalą turėtų atlyginti UAB „( - )", bet ne eismo įvykio metu žalą padaręs savo darbines pareigas atliekantis jos samdomas darbuotojas E. Š..
  2. Atsakovui yra žinoma tai, kad UAB „( - )" automobilį Opel Zafira valst. Nr. ( - ) 2008-03-12 buvo apdraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. ( - )UAB DB „Ergo Lietuva". Ši sutartis galiojo nuo 2008-03-12 iki 2009-03-13. Taigi eismo įvykis buvo šios sutarties galiojimo laiku. Todėl padarytą žala turėjo padengti UAB DB „Ergo Lietuva". Apie tai ieškovas buvo informuotas 2009-07-31 ir pakartotinai 2010-03-29 atsakovo atsiliepime į ieškovo 2009-07-23 pretenziją Nr. 23-1771 ir šio fakto ieškovas neginčijo.

62.Ieškovas ieškinį pateikė suėjus ieškinio senaties terminui nustatytam LR CK 1.125 ir 1.127 straipsniuose:

72.1. Ieškovo reikalavimai kyla iš jo ieškinyje nurodytos 2008-12-17 tarp ieškovo ir UAB „SEB lizingas" sudarytos transporto priemonių savanoriškojo draudimo sutarties, o atsakovo darbdavys UAB „Euroresursai" buvo sudaręs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Todėl ieškovas padengtą žalą turėjo išsireikalauti iš bendrovės automobilio civilinę atsakomybę apdraudusios UAB DB „Ergo Lietuva". Minimi faktai byloja, kad šio ginčo atveju reikalavimai atsirado iš draudimo teisinių santykių. Tuo tarpu eismo įvykis buvo ir žala atsirado 2009-01-10, žalą nukentėjusiam automobilio draudėjui ieškovas atlygino 2009-05-21, o ieškinį ieškovas pateikė tik 2011 m. balandžio mėnesį, t.y. praėjus daugiau nei LR CK 1.125 ir 1.127 straipsniuose nustatytam 1 metų ieškinio senaties terminui. Šio termino praleidimas pagal LR CK 1.131 straipsnio 1 d. yra pagrindas atmesti ieškovo ieškinį.

83. Ieškovas klaidina teismą ieškinyje nenurodydamas tikrųjų faktiniu aplinkybių ir pateikdamas tikrovę neatitinkančius faktus:

  1. Ieškovas nurodė, kad į pretenziją atsakovas nereagavo ir, kad skolos neginčijo. Tačiau atsakovo teismui pateikiami dokumentai, nurodyti šio prieštaravimo 1.2 punkte, patvirtina, kad atsakovas atsakė į ieškovo pretenziją, nesutikdamas su joję nurodytais reikalavimais. Į atsakovo atsiliepimą atsakovas negavo jokio ieškovo atsakymo ir manė, kad nutylėjimu ieškovas sutiko su atsakovo argumentais, Nežiūrint to, ieškovas, veikdamas nesąžiningai, nepateikė teismui turimų rašytinių atsakovo atsiliepimų į jo pretenzijas. Tokiais savo veiksmais ieškovas galimai siekė išvengti LR CPK 12 straipsnyje nustatyto rungimosi principo bei pažeidė LR CPK 42 straipsnio 5 dalyje nustatytą pareigą procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai.
  2. Ieškovas nurodė, kad jam nėra žinoma apie atsakovo turtinę padėtį ir sąmoningai vengia vykdyti pinigines prievoles arba to negali padaryti dėl sunkios turtinės padėties ir kt., nepateikdamas jokių tai pagrindžiančių įrodymų. To sekoje teismas, remdamasis LR CPK 148 str. 1 d., pritaikė atsakovui laikinąsias apsaugos priemones bei suvaržė atsakovo turtines teises, kas gali apsunkinti atsakovo kitų sutartinių įsipareigojimų (būsto paskolos sutarties, komunalinių paslaugų ir kitų sutarčių) vykdymą ir dėl to įtakoti galimą nuostolių atsiradimą. Reaguodamas į tokius nesąžiningus ieškovo veiksmus, atsakingai pareiškia, kad nėra asocialus, niekada nevengė ir nevengia vykdyti savo prievoles, kad šiuo metu yra darbingas ir dirba net dvejose darbovietėse, kuriose gauna pakankamus atlyginimus, kad yra deklaravęs savo gyvenamą vietą bei pajamas ir turtą, kad ne kartą buvo pas ieškovą ir su juo bendradarbiavo bei pateikė jam visą prašytą informaciją bei kitus paaiškinimus. Visus atsakovo asmens padėtį patvirtinančius duomenis galima gauti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (Sodroje, Registrų centre, Policijoje, viešai skelbiamuose skolininkų sąrašuose ir kt.). Tačiau ieškovas to nebandęs daryti arba gavęs jam nepalankią informaciją, pateikė teismui klaidingą informaciją apie atsakovo asmenį kaip apie išimtinai blogą atvejį. Mano, ieškovas, nepateikdamas teismui pirmiau minėtų atsakovo atsiliepimo į pretenziją dokumentų, sąmoningai siekė suklaidinti teismą apie faktines aplinkybes, kurios gali turėti įtakos teismo sprendimui tinkamo atsakovo atžvilgiu, ieškinio nagrinėjimo tvarkai (ne dokumentinio proceso tvarka) bei ieškinio užtikrinimui. Remdamasis pirmiau nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jas patvirtinančiais pateikiamais įrodymais, LR CK 1.125 ir 1.127 straipsniais, 1.131 straipsnio 1 d., 6.264 straipsnio 1 ir 2 dalimis, vadovaudamasis LR CPK 430 straipsnio 1 dalimi, teismą prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 -05-06 preliminarų sprendimą panaikinti ir UAB DK „PZU Lietuva" ieškinį atmesti.

9Ieškovas atsiliepimu į atsakovo prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo nurodo, kad Ieškovas palaiko visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu išdėstytus ieškinyje, dėl žemiau nurodytų motyvų. 1. Dėl įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. ( - )nutraukimo Atsakovas E. Š. pateiktuose 2011 m. gegužės 23 d. prieštaravimuose dėl preliminaraus Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo nurodė, kad automobilis „Opel Zafira", v/n ( - ), nuo 2008 m. kovo 12 d. buvo apdraustas transporto priemonių valdytoju civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. ( - )UADB „Ergo Lietuva". Ši transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis galiojo laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 12 d. iki 2009 m. kovo 13 d. Tokiu būdu atsakovas nurodo, jog eismo įvykio metu minėta privalomojo draudimo sutartis galiojo, todėl padarytą žalą turėtų padengti UADB „Ergo Lietuva". Pirma, pabrėžtina, kad atsakovas sąmoningai klaidina Teismą ir melagingai teigia, jog automobilio „Opel Zafira" draudimo sutartis eismo įvykio metu galiojo. Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva" 2009 m. birželio 23 d. pateikė UADB „Ergo Lietuva" pretenziją 2 510,97 Lt sumai Nr. 23-7379, kurioje nurodė, kad tarp atsakovo ir UADB „Ergo Lietuva" buvo sudaryta įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. ( - ), kuria automobilis „Opel Zafira", v/n ( - ), buvo apdraustas transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 14 d. iki 2009 m. kovo 13 d. Minėtoje pretenzijoje UAB DK „PZU Lietuva" taip pat nurodė, kad 2009 m. sausio 10 d. Vilniuje, prie ( - ) g., eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis „Opel Astra", o atsakovas E. Š., automobilio „Opel Zafira" vairuotojas buvo pripažintas kaltu dėl šio eismo įvykio sukėlimo. Tokiu būdu ieškovas UAB DK „PZU Lietuva" išmokėjo draudimo išmoką, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - „LR CK") 6.1015 straipsniu, turi į UADB „Ergo Lietuva" subrogacijos teisę 2 510,97 Lt sumai. 2009 m. birželio 29 d. UADB „Ergo Lietuva" atsakovui pateikė raštą dėl pretenzijos grąžinimo, kuriame nurodė, jog minėta transporto priemonė „Opel Zafira", v/n ( - ), minėto eismo įvykio dieną (2009 m. sausio 10 d.) neturėjo UADB „Ergo Lietuva" galiojančios transporto priemonių privalomojo draudimo sutarties, kadangi ši sutartis 2008 m. gegužės 19 d. buvo nutraukta. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes pažymi, jog atsakovas E. Š. teismui nurodė tikrovės neatitinkančius faktus, t.y. teismui nurodė, jog eismo įvykio dieną (2009 m. sausio 10 d.) automobilis „Opel Zafira" buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tokiu būdu atsakovas 2011 m. gegužės 23 d. prieštaravimuose išdėstė melagingas aplinkybes bei nurodė teismą klaidinančius duomenis apie įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. ( - ) galiojimą. Atsakovas prieštaravimuose nurodė, kad eismo įvykio dieną įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 02-0742998 nebuvo nutraukta, nors iš ieškovo pateiktų duomenų matyti, jog ši sutartis eismo įvykio dieną jau buvo nutraukta, o automobilis „Opel Zafira" nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ieškovo pateikti dokumentai apie minėtos sutarties nutraukimą yra neginčijamas įrodymas, kad eismo įvykio dieną (2009-01-10 d.) automobilis „Opel Zafira", v/n ( - ), nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsižvelgiant į šią aplinkybę bei vadovaujantis LR CK 6.1015 straipsniu, darytina pagrįsta išvada, kad ieškovas UAB DK „PZU Lietuva" įgijo subrogacijos teisę ne į UADB „Ergo Lietuva", tačiau į atsakovą E. Š. 2 510,97 Lt sumai. Todėl atsakovo argumentas, jog ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi atsakyti už žalą, yra atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog 2011 m. birželio 10 d. ieškovas UAB DK „PZU Lietuva" kreipėsi į UADB „Ergo Lietuva" su prašymu dėl informacijos pateikimo apie 2008 m. kovo 12 d. įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. ( - ) nutraukimo, kuriuo prašė UADB „Ergo Lietuva" išduoti visus dokumentus, susijusius su šios sutarties nutraukimu. Informuoja, jog šiuos dokumentus pateiks teismui, kai UADB „Ergo Lietuva" išduoti dokumentai bus ieškovo dispozicijoje. Apibendrinant šioje dalyje išdėstytas aplinkybes, ieškovas UAB DK „PZU Lietuva", ginčydamas atsakovo pateiktus argumentus, pateikė visą eilę rašytinių įrodymų. Šie įrodymai pagrindžia aplinkybę, kad 2009 m. sausio 10 d. aukščiau minėto eismo įvykio metu automobilis „Opel Zafira", v/n ( - ), nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytoju civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. 2008 m. gegužės 19 d. įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. ( - ), sudaryta tarp UADB „Ergo Lietuva" ir atsakovo E. Š., buvo nutraukta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, jog ta aplinkybė, kad automobilis „Opel Zafira", v/n ( - ), eismo įvykio dieną (2009 m. sausio 10 d.) nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytoju- civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o ieškovas UAB DK „PZU Lietuva" įgijo subrogacijos teisę į atsakovą 2 510,97 Lt, yra įrodyta.

102. Dėl ieškinio senaties termino 2011 m. gegužės 23 d. prieštaravimuose atsakovas E. Š. nurodė, kad ieškovas UAB DK „PZU Lietuva" žalą nukentėjusiam automobilio „Opel Astra" draudėjui atlygino 2009 m. gegužės 21 d., o ieškinį atsakovui E. Š. pateikė tik 2011 m. balandžio mėnesį, tokiu būdu, pasak atsakovo, ieškovas praleido LR CK 1.125 ir 1.127 straipsniuose numatytą vienerių metu ieškinio senaties terminą. Atsakovo nuomone, minėto termino praleidimas yra pagrindas atmesti ieškovo ieškinį. Vadovaujantis LR CK 1.125 straipsnio 7 dalimi, sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Remiantis LR CK 1.127 straipsnio 4 dalimi, iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju atsakovas netinkamai aiškina LR CK 1.125 straipsnio 7 dalies ir 1.127 straipsnio 4 dalies taikymą, tokiu būdu nukrypsta nuo suformuotos teismų praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. vasario 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009 konstatavo, kad „nors CK šeštosios knygos VII skyriuje, reglamentuojančiame reikalavimo perėjimą trečiajam asmeniui regreso tvarka (subrogaciją), nenurodyta regreso ir subrogacijos institutų skirtumo, tačiau aiškinant šio skyriaus ir kitų CK straipsnių, reglamentuojančių asmenų pasikeitimą prievolėje, taip pat CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio subrogaciją draudimo teisiniuose santykiuose, nuostatas, galima daryti išvadą, kad subrogaciją ir regresinė prievolė draudimo teisiniuose santykiuose skiriasi; regresinė prievolė yra nauja prievolė, kuri paprastai atsiranda trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę už skolininką: kai trečiasis asmuo jvykdo prievolę už skolininką, skolininko prievolė, kuri sieja skolininką ir skolininko prievolę įvykdžiusį asmenj; tuo tarpu subrogacijos atveju, kai draudikas išmoka pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos draudėjui žalos, žalos atlyginimo prievolė, siejant nukentėjusį draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis: draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t.y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje.". Pažymi, kad ieškovas UAB DK „PZU Lietuva" ieškinyje nurodė, kad ieškovas turi būtent subrogacijos teisę į atsakovą (LR CK 6.1015 straipsnis) 2 510,97 Lt sumai. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. vasario 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009 pažymi, kad „dėl to, jog subrogacija yra įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje, t.y. subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis, ieškinio senaties terminui ir jo skaičiavimo tvarkai taikoma LR CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė - prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos: tai reiškia, kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto." Apibendrinant tai, kas išdėstyta bei vadovaujantis suformuota teismų praktika, daro išvadą, kad vienerių mėtų ieškinio senaties terminas yra taikomas tik tais atvejais, kai ieškovą ir atsakovą sieja draudimo sutartiniai teisiniai santykiai. Nagrinėjamu atveju, ieškovo subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (žalos atlyginimo prievolė). Tai reiškia, kad yra taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas (LR CK 1.125 straipsnio 8 dalis), kuris taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Ieškovo ieškinys atsakovui teismui pateiktas dar nesuėjus minėtam terminui, todėl senaties terminas nebuvo praleistas. 3. Dėl atsakovo vengimo įvykdyti prievolę bei jo turtinės padėties Atsakovas teismui pateiktuose prieštaravimuose nurodė, kad ieškovas ieškinyje nutylėjo visas faktines aplinkybes ir (ar) pateikė teismą klaidinančius faktus apie atsakovo turtinę padėtį bei jo vengimą padengti ieškovui susidariusį įsiskolinimą. Pažymi, jog ieškovas nuolat siųsdavo atsakovui pretenzijas (pateiktos teismui), kuriose ragindavo atsakovą sumokėti ieškovui susidariusį įsiskolinimą. Tačiau atsakovas, atsakydamas į ieškovo pretenziją, pridėdavo įprastinės transporto priemonių valdytoju civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. ( - ) kopiją, nurodydamas, jog tariamai ši sutartis galiojo eismo įvykio dieną (2009-01-10 d.), todėl atsakovas neprivalo padengti ieškovui įsiskolinimo ir šis turi kreiptis į UADB „Ergo Lietuva", kuri ir yra tikroji skolininkė. -Iš teismui pateiktų ieškovo rašytinių įrodymų, akivaizdu, jog eismo įvykio dieną (2009-01-10 d.) minėta draudimo sutartis negaliojo, kadangi 2008 m. gegužės 19 d. buvo nutraukta, o tikrasis skolininkas yra atsakovas E. Š.. Toks atsakovo elgesys tik patvirtina faktą, jog jis vengia įvykdyti savo prievolę, t.y. padengti ieškovui susidariusį įsiskolinimą. Atsakovas prieštaravimuose nurodė, kad ieškovas teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu tariamai dėl to, jog atsakovo bloga finansinė padėtis, nors, kaip atsakovas teigia prieštaravimuose, jis gauna pakankamas pajamas ir gali įvykdyti prievolę. Atsakovas jokių dokumentų apie savo mėnesines pajamas nei teismui, nei ieškovui nepateikė, o dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, t.y. dėl atsakovo vengimo įvykdyti prievolę, kilo reali grėsmė, kad dėl tokių atsakovo veiksmų, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba taptų neįmanomas. Kaip vėliau paaiškėjo, vadovaujantis atsakovo pateikta darbo sutartimi, sudaryta tarp atsakovo E. Š. ir UAB „( - )", atsakovo mėnesinės pajamos yra 1 000 Lt, todėl, ieškovo nuomone bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, laikinos apsaugos priemonės buvo pritaikytos teisėtai. Remdamiesi tuo, kas išdėstyta bei vadovaudamiesi LR CPK 430 straipsnio 2 dalimi. teismo prašo 2011-05-06 d. preliminarų teismo sprendimą palikti nepakeistą.

11Ieškovas per atstovą teismo posėdyje 2011-08-10 atsisakė pareikšto ieškinio atsakovui E. Š., nes šis atsakovas netinkamai byloje įtrauktas, kaip šalis. Atsakovas E. Š. su ieškovo prašymu sutiko.

12Kadangi ieškovas atsisakė ieškinio atsakovui E. Š. ir atsisakymą teismas priėmė, todėl byla nutrauktina /LR CPK 293 str. 1d. 4p./.

13Teismas, vadovaudamasis LR CPK 94 290-294 str., 430 str.

Nutarė

141. Vilniaus raj. apyl. Teismo civ. Bylą Nr. 2-1471-341/2011 pagal ieškovo UAB DK PZU Lietuva ieškinį atsakovui E. Š. dėl žalos atlyginimo, nutraukti.

152. Priteisti iš ieškovo UAB DK PZU Lietuva, į/k 110057869, pašto išlaidų 16,17 lt /šešiolika litų 17 ct/ į valstybės pajamas /LR CPK 94 str./.

163.Nutartis per 7 d. gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

174. Nutarties nuorašą pasiųsti šalių žiniai.

Proceso dalyviai
Ryšiai