Byla 2A-883-440/2014
Dėl 6831,44 Lt žalos, 5 procentų metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo trečiojo asmens A. M. apeliacinį skundą ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Tauja” apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-153-632/2014 m. pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Tauja“, trečiajam asmeniui A. M. dėl 6831,44 Lt žalos, 5 procentų metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas A. A. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti 6831,44 Lt piniginę kompensaciją už padarytą žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 6518,00 Lt sumos nuo 2012-11-26 pareikštos pretenzijos iki bylos iškėlimo teisme, 311,44 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio palūkanas nuo visos priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Tauja”, gretimame miško sklype kirsdama medieną, iškirto ir jo miško sklypo 0,2 ha plotą, viso 65,18 m3 medienos, kurią, pagal patvirtintą metodiką, įvertino 6518,00 Lt. Žala apskaičiuota miškotvarkos specialisto, byloje apklausto liudytojo I. S.. Valksna (medienos išvežimo takas) buvo suformuota per ieškovo sklypą, atsakovo darbų data sutampa su žalos paskaičiavimo data. Dėl medienos iškirtimo jo pareiškimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, kad medieną, vykdydami kirtimą, neatsargiai iškirto atsakovas UAB „Tauja“, kurios vadovas pradžioje siūlė atlyginti padarytą žalą, vėliau atsisakė. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Pateikė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuris ieškovo teigimu patvirtina valksmų išdėstymą per atsakovės ir ieškovo sklypus.

5Atsakovas UAB „Tauja“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad atsakovo veiksmuose nėra pagrindinio civilinės atsakomybės elemento – atsakovo neteisėtos veikos, nes miško kirtimo darbus atliko trečiasis asmuo A. M. su kuriuo atsakovas buvo sudaręs sutartį. Atsakovas ikiteisminio tyrimo metu pripažino kaltę ir siūlė atlyginti ieškovui žalą, nes negalėjo susisiekti su kirtėju, tyrėjų buvo spaudžiamas, nes buvo grasinama baudžiamąja byla, todėl neturėdamas informacijos apie faktą davė tokius parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Buvo susitikęs su ieškovu, ieškovui reiškiant pretenzijas kreipėsi į advokatą. Vėliau pasiaiškino su trečiuoju asmeniu, kuris nurodė, kad ribos buvo aiškios ir atsakovo sklypo jis nekirto. Liudytojas R. B. parodė, kad riba buvo ne tiesi, tačiau pažymėta akivaizdžiai, todėl trečiasis asmuo, užsiimantis miškų kirtimu, negalėjo suklysti. Atsakovas pats neatliko kirtimų, vadovaujasi trečiojo asmens, liudytojo paaiškinimais. Nurodė, kad medieną ištraukė kitas rangovas, išsivežė atsakovas. Dėl ieškovo pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nurodė, kad nurodyti GPS taškai yra toli nuo atsakovo sklypo, protokolas neaiškus, painus, jame nurodytas nežinomas sklypas, nenurodytas sertifikuotas GPS taškų nustatymo įrenginys, pateiktos nuotraukos neįvardintos, neaišku, kas jose pavaizduota, todėl protokolu remtis negalima.

6Trečiasis asmuo A. M. parodė, kad pagal sutartį kirto atsakovo miško sklypą, griežtai laikėsi sudaryto kirtimo projekto, esant neaiškumams, ribas kelis kartus tikslinosi telefonu, nuo ribos nenukrypo. Kirtavietės ribas nurodė UAB „Tauja“ atstovas. Valksmas kirtavietėje darydavo, medienos traukimo darbų neatliko.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui A. A. iš atsakovo UAB „Tauja“ 6518 Lt žalos, 5 procentų metinių palūkanų nuo 2013-12-06 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 205,00 Lt žyminio mokesčio ir 500,00 Lt už advokato pagalbą. Teismas nurodė, kad sklypų planais ir šalių pripažinimu įrodyta, kad ieškovo sklypas ribojasi su atsakovo miško sklypu. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu įrodyta, kad ( - ) girininkijos 35 kvartale 8 sklype, ( - ), yra medienos išvežimo takai. Iš pateikto plano (schemos) matyti, kad visi iš atsakovo sklypo einantys medienos išvežimo takai stačiu kampu kerta ieškovo ir atsakovo sklypų ribą ir prasitęsia ieškovo sklype. Akivaizdu, kad takai esantys ieškovo sklype yra atsakovo išvežimo takų tąsa, todėl daroma neginčijama išvada, kad takai ieškovo sklype atsirado vienu metu, kertant atsakovo miško sklypą. Nors atsakovas ginčija protokolo sudarymo vietą, jame aiškiai nurodytas miško kvartalas, sklypo numeris, kaip ir atsakovo ir trečiojo asmens sudarytoje rangos sutartyje, todėl teismui nekyla abejonės dėl to, kad pareigūnas – antstolis, faktines aplinkybes konstatavo būtent nurodytoje vietoje, net jei GPS įrenginys parodė ir kitus duomenis. Teismas vertino, kad sutarties tarp ieškovo ir atsakovo nėra, žala kilo iš delikto – tyčinio ar neatsargaus svetimo miško pasisavinimo. Atsakovas miško kirtimo darbams pasitelkė rangovą – trečiąjį asmenį, su juo sudarydamas rangos sutartį. Šia sutartimi, atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimais įrodyta, kad status miškas pirmiausia buvo nukirstas, paliekant jį kirtimo vietoje. Atsakovo ir S. L. IĮ sutartimi, priėmimo – perdavimo aktu bei atsakovo parodymais įrodyta, kad 2011-03-28 nukirstas miškas buvo ištrauktas iš kirtimo vietos, sukrautas į rietuves šalia kelio, t.y. paruoštas išvežimui. Atsakovas, pasirašydamas rangos sutartį privalėjo prisiimti visišką atsakomybę už atliktų miško ruošos darbų kontrolę, o supratęs, kad darbai atlikti nekokybiškai – reikalauti juos pataisyti, arba pamatęs ieškovui kirtimu padarytą nuostolį, atlyginti kirtimu (bet ne pagrobimu) padarytą žalą ar reikalauti, kad ją atlygintų kirtėjas. Atsakovas pripažino, kad jis savo transportu išvežė medieną iš miško, teismas šiuos veiksmus laiko esminiais atskiriant ieškovo turtą iš jo disponavimo, todėl ieškovo reikalavimas laikomas pagrįstu. Ieškovo paskaičiuota žala grindžiama nuo 2014-03-07 negaliojančiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 521 „Dėl Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos bei fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžių patvirtinimo“, tačiau jos dydis neviršija nuo 2014-03-07 įsigaliojusios Aplinkos apsaugos ministro įsakymu Nr. D1-249 patvirtintos Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos dydžių, todėl reikalavimo ribose tenkinama.

9III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo A. M. prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kviesti liudytoju R. Š., Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-05-28 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Tačiau tuo atveju, jei teismas šio prašymo netenkintų, prašo teismo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-05-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti.

11Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12Priimtas Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimas turi būti panaikintas absoliučiais negaliojimo pagrindais. LR CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, jog absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Apie 2014-03-18 ir 2014-05-08 posėdžius pranešta buvo tinkamai ir jis 2014-03-18 teismo posėdyje dalyvavo, tačiau apie 2014-05-15 posėdį pranešta nebuvo ir posėdžio metu byla buvo išnagrinėta iš esmės jam nedalyvaujant. Todėl priimtas teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas ir negaliojantis, todėl turi būti panaikintas ir byla grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Be to, nežinojo, jog ieškovas teismui yra pateikęs 2014-04-18 Nr. 0041-14-17 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kurį atliko antstolis A. B.. Šis įrodymas jam nebuvo įteiktas. Todėl negalėjo pateikti teismui savo pozicijos apie neteisingai konstatuotas faktines aplinkybes. Teismas, jo nekviesdamas į 2014-05-15 teismo posėdį, taip pat pažeidė jo teisę būti išklausytam. Atsižvelgiant į tai, kad 2014-04-18 Nr. 0041-14-17 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas buvo prijungtas prie bylos jam nedalyvaujant, bei jis negalėjo paprieštarauti dėl jame teiktos informacijos, todėl vadovaujantis LR CPK 314 straipsniu teiks teismui naujus įrodymus. Prašo iškviesti ir apklausti liudytoju R. Š., kuris galėtų patvirtinti jo parodymus pirmosios instancijos teisme apie valksmų išsidėstymą ir kirtimo atlikimą, nes šis asmuo tuo metu dalyvavo ir matė faktinę situaciją. Jo parodymai labai svarbus ir turi esminės reikšmės šiai bylai. Todėl remiantis LR CPK 322 straipsnio nuostatomis prašo teismo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

13Nurodė, kad pagal jo ir atsakovo sudarytą Miško ruošos sutartį 2010-09-06 atliko miško kirtimo darbus atsakovui priklausančiame miško sklype ir atsakovo miško sklype valksmas pats įrenginėjo, teritorija pažymėta ir ribos miško sklypo nurodytos taip pat buvo, todėl yra įsitikinęs, jog kirto būtent atsakovui priklausantį miško plotą. Tačiau teismas dėl šių jo parodymų visiškai nepasisakė, nenurodė kodėl jo parodymus atmetė. Po teismo sprendimo priėmimo buvo nuvykęs į vietą ir dar kartą apžiūrėjo ieškovo ir atsakovo miško sklypus, tačiau tokių aplinkybių, kurios nurodytos 2014-04-18 Nr. 0041-14-17 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, nepastebėjo. Valksmos yra būtent atsakovo miško sklype. Jos niekaip nesusiekia su ieškovo miško sklypu. O ieškovo miško sklype jokių valksmų nebuvo matyti.

14Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Tauja“ prašo prijungti prie bylos 2014-06-24 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kviesti liudytoju asmenį, kuris atliko nukirsto miško ištraukimo darbus - S. L. įmonės darbuotoją R. Š.. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimą 2014-05-28 panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškovo A. A. ieškinį atmesti. Iš ieškovo A. A. priteisti atsakovo UAB „Tauja“ patirtas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

15Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16Atsakovas jokių miško kirtimo darbų neatliko, tam buvo samdomi kirtėjai. Su trečiuoju asmeniu buvo pasirašyta 2010-08-06 Miško ruošos sutartis. Sutartyje numatyta, kad rangovas trečiasis asmuo įsipareigoja laikytis atitinkamų taisyklių reikalavimų. Trečiasis asmuo atliko kirtimo darbus atsakovo sklype, atsakovas nebuvo nurodęs atlikti kirtimus ieškovo sklype. Teismas dėl visiškai nesuprantamų priežasčių ir nenurodydamas jokių teisinių argumentų priteisė visą ieškovo prašomą sumą kaip ieškovo nuostolius, nors teismo sprendime nenurodė kodėl padarė išvadą, jog būtent atsakovas, o ne trečiasis asmuo arba apskritai kiti asmenys, padarė žalą ieškovui, t.y. nekonstatavo konkrečiai atsakovo padarytų neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp ieškovui atsiradusios žalos ir atsakovo veiksmų. Pasekmės ieškovui atsirado ne dėl atsakovo kaltės. Netgi teismui konstatavus, jog visgi ieškovui priklausančioje žemės sklypo dalyje miškas buvo iškirstas tuo pačiu metu, kai buvo kertama atsakovo žemės sklype ir tai padarė atsakovo samdytas trečiasis asmuo (nors atsakovas to nepripažįsta), žalą turėtų atlyginti trečiasis asmuo, o ne atsakovas. Teismas, priimdamas 2014-05-28 sprendimą, iš esmės vadovavosi tik vienu dokumentu, t.y. ieškovo pateiktu 2014-04-18 Nr. 0041-14-17 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kurį atliko antstolis A. B.. Pagal atliktą netikslų faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą teismas negalėjo priimti sprendimo. Be to faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepatvirtina, kad išvežimo takai buvo įrengti būtent atsakovo, net jei tokie ir egzistuotų. Atsakovas nesutinka su teismo padaryta išvada, nes teismui buvo pateikęs 2014-05-13 pažymą, kurioje A. N. įmonė atliko 2014-04-18 Nr. 0041-14-17 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytų koordinačių nustatymą. Nurodyta, jog koordinačių taškai yra nutolę nuo UAB „Tauja“ priklausančio miškų ūkio paskirties žemės sklypo ir jie nepriklauso šiam sklypui. Vienas taškas yra nutolęs nuo atsakovui priklausančio žemės sklypo 3,5 km., o du taškai yra nutolę 120 m ir atsakovo žemės sklypui nepriklauso. Tačiau teismas dėl šios pažymos visiškai nepasisakė ir jos nevertino.

17Atsakovas, susipažinęs su teismo sprendimu, kreipėsi į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo nustatant atsakovo žemės sklype įrengtų valksmų koordinates ir matavimus. Antstolis R. K. 2014-06-24 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 98-108 konstatavo, jog skirtingai, nei nurodoma antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, valksmos baigiasi atsakovo žemės sklype ir galinė valksmą taip pat yra būtent atsakovo žemės sklype. Jokių į ieškovo žemės sklypą statmenai įeinančių valksmų, skirtingai nei nurodoma antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, nebuvo konstatuota, t.y. konstatuota, jog atsakovo žemės sklype esančios valksmos apskritai niekaip nesusisiekia su kokiu nors kitu žemės sklypu, tame tarpe ir su ieškovo. Šio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neturėjo, todėl pateikti teismui negalėjo. Todėl prašo prijungti kaip įrodymą prie bylos. Prašo kviesti į teismą ir apklausti liudytoju S. L. įmonės darbuotoją R. Š., kuris dirbo atsakovui priklausančiame miško sklype ir matė įrengtas valksmas bei jomis atliko nukirsto miško išvilkimo darbus.

18Atsiliepimu į atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinius skundus ieškovas A. A. prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

19Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais argumentais:

20Susipažinęs su atsakovo ir trečiojo asmens skundais nesutinka su juose išdėstytomis aplinkybėmis. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis pats jokio miško kirtimo darbų nevykdė, samdė kirtėjus sudarydamas miško ruošos sutartį. LR CK 6.264 straipsnis numato samdančio darbuotojus asmens atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės, numato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Šios normos antroje dalyje nurodoma, kad darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami. Ieškovas teismui pateikė atsakovo UAB „Tauja“ raštą dėl savo kaltės pripažinimo ir žalos atlyginimo, kas įrodo, kad žala ieškovui padaryta dėl atsakovo kaltės ir yra visos sąlygos civilinei atsakomybei (LR CK 6.246.1 dalis, 6.247 straipsnis, 6.248 straipsnio 1 dalis ir 6.246 straipsnio 1 dalis). Byloje šios sąlygos yra: neteisėtais veiksmais atliktas ieškovo miško sklypo dalies iškirtimas; priežastinis ryšys tarp atsakovo rangos pagrindu atlikusių miško kirtimo darbus darbuotojų padarytų neteisėtų veiksmų ir žalos; kaltės forma neatsargumas. Atsakovas pats raštu niekieno neverčiamas atsiuntė ieškovui raštą, kuriame nurodo, kad dėl neatsargumo padarė ieškovui žalą. Mano, kad to pakanka atsirasti atsakovo civilinei atsakomybei. Atsakovas ir trečiasis asmuo A. M. skunduose nurodo, kad byla teisme išnagrinėta, kai nebuvo byloje vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Su tokiu teiginiu negali sutikti, nes trečiasis asmuo dalyvavo teismo posėdžiuose, davė parodymus ir jis žinojo viską apie bylos aplinkybes ir teismo posėdžius.

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Apeliaciniai skundai tenkintini.

23Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis).

24Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl piniginės kompensacijos už žalą priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo.

25Apeliaciniame skundu trečiasis asmuo A. M. nurodė, kad nagrinėjant civilinę bylą teisme jam apie 2014-03-18 ir 2014-05-08 posėdžius pranešta buvo tinkamai ir jis 2014-03-18 teismo posėdyje dalyvavo, tačiau apie 2014-05-15 posėdį pranešta nebuvo ir posėdžio metu byla buvo išnagrinėta iš esmės jam nedalyvaujant. Todėl priimtas teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas ir negaliojantis, todėl turi būti panaikintas ir byla grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Be to, nežinojo, jog ieškovas teismui yra pateikęs 2014-04-18 Nr. 0041-14-17 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kurį atliko antstolis A. B.. Šis įrodymas jam nebuvo įteiktas. Todėl negalėjo pateikti teismui savo pozicijos apie neteisingai konstatuotas faktines aplinkybes. Teismas, jo nekviesdamas į 2014-05-15 teismo posėdį, taip pat pažeidė jo teisę būti išklausytam. Atsižvelgiant į tai, kad 2014-04-18 Nr. 0041-14-17 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas buvo prijungtas prie bylos jam nedalyvaujant, bei jis negalėjo paprieštarauti dėl jame teiktos informacijos, kuri mano yra neteisinga.

26Vadovaujantis LR CPK nuostatomis byloje dalyvaujančių asmenų informavimas apie teismo posėdžio laiką ir vietą yra bylą nagrinėjančio teismo pareiga. Šios pareigos tinkamai neįvykdžius, atsiranda LR CPK nustatytų procesinių teisinių padarinių : teismas atideda bylos nagrinėjimą (LR CPK 247 straipsnis), jeigu byla jau išnagrinėta ir priimtas teismo sprendimas, tai neinformavimo aplinkybė pripažįstama absoliučiu pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (LR CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). LR CPK 247 straipsnyje numatyta, kad tuo atveju, kai neatvyksta į teismo posėdį kuris nors iš trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, kuriam tinkamai nepranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jis neturi atstovo, teismas atideda bylos nagrinėjimą. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai trečiasis asmuo bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta trečiasis asmuo ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta trečiojo asmens atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ar jo atstovo prašymu, jeigu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Jeigu duomenų apie neatvykimo priežastis nėra arba jeigu gautas prašymas nagrinėti bylą trečiajam asmeniui nedalyvaujant, arba jeigu teismas pripažįsta neatvykimo priežastis nesvarbiomis, byla gali būti nagrinėjama be neatvykusio asmens. Kai be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ar jų atstovai, o teismas yra pripažinęs šių asmenų dalyvavimą būtinu, teismas turi teisę skirti jiems, taip pat juridinio asmens vadovui, dėl kurio kaltės atstovas neatvyko į teismo posėdį, iki vieno tūkstančio litų baudą.

27Pagal LR CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindo taikymo sąlygos yra trys: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui (t. y. byloje dalyvaujančiam asmeniui, kuriam nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką); 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti LR CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teismo pareiga informuoti byloje dalyvaujančius asmenis apie teismo posėdžio laiką ir vietą įgyvendinama LR CPK 117–134 straipsniuose nustatyta tvarka. LR CPK 133 straipsnyje numatyta, kad dalyvaujantiems byloje asmenims teismo šaukimais ar pranešimais pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Dalyvaujančiam byloje asmeniui tinkamai įteikus teismo šaukimą, apie kitus teismo posėdžius pranešama pranešimais. Dalyvaujantiems byloje asmenims šaukimas ar pranešimas turi būti įteiktas LR CPK 117–132 straipsniuose nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad jie turėtų pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismą ir pasirengti bylai. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, sprendžiant, ar byloje dalyvaujančiam asmeniui tinkamai buvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, teismo veiksmai vertintini ne tik pagal formalią jų atitiktį pirmiau nurodytų proceso teisės normų reikalavimams, bet ir atsižvelgiant į šių teisės normų tikslą bei paskirtį bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

28Esant akivaizdžiam byloje dalyvaujančio asmens neinformavimo apie teismo posėdį faktui, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, turi grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. ( pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-604/2007).

29Konkrečiu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad trečiajam asmeniui apie 2014-03-18 ir 2014-05-08 posėdžius pranešta. Jis 2014-03-18 teismo posėdyje dalyvavo ir buvo informuotas apie atidedamą teismo posėdį 2014-05-18, į kurį neatvyko ( b.l.67, 79). 2014-05-08 posėdį teismas nutarė atidėti 2014-05-15 9 val. ir kviesti trečiąjį asmenį. Byloje nėra duomenų, kad trečiajam asmeniui būtų pranešta apie posėdį. Iš teismo posėdžio įrašo matyti, kad klausimas dėl bylos nagrinėjimo nepranešus apie posėdį ir nedalyvaujant trečiajam asmeniui buvo sprendžiamas. Teismas įvertino tai, kad trečiasis asmuo dalyvavo ankstesniame teismo posėdyje ir išsakė savo poziciją, tai, kad jis turi pareigą domėtis proceso eiga, kad turėjo galimybę susižinoti apie teismo posėdžio datą skelbiamą viešai, teismas vertino, kad trečiasis asmuo nepageidauja dalyvauti teismo posėdyje ir nutarė bylą nagrinėti iš esmės jam nedalyvaujant. Posėdžio metu buvo nuspręsti priimti šalių pateiktus papildomus duomenis 2014-04-18 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir pažymas dėl nustatytų koordinačių. ( 83-107 b.l.) Bylos duomenimis 2014-05-15 posėdyje byla buvo išnagrinėta iš esmės. Trečiasis asmuo nurodė, kad teismas, jo nekviesdamas į 2014-05-15 teismo posėdį pažeidė jo teisę būti išklausytam. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad trečiasis asmuo dalyvavo ankstesniame posėdyje, nurodė savo poziciją dėl pareikšto ieškinio, nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, neatvyko į 2014-05-08 teismo posėdį ir nėra duomenų, kad nedalyvavo teismo posėdyje dėl svarbių priežasčių. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo turi pareigą domėtis proceso eiga, nevilkinti proceso, savalaikiai pateikti bylai turinčius reikšmės duomenis. Tačiau sutiktina su trečiojo asmens argumentais, kad jam apie posėdį nebuvo pranešta, kad jam galėjo būti nežinoma apie ieškovo teismui pateiktą 2014-04-18 Nr. 0041-14-17 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kad nedalyvaudamas teismo posėdyje negalėjo pateikti savo pozicijos dėl jo vertinimu neteisingai konstatuotų faktinių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas buvo nutaręs kviesti į teismo posėdį trečiąjį asmenį bet nepranešė apie posėdžio datą, bei įvertinus konkrečias bylos aplinkybes, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos trečiojo asmens teisėms arba pareigoms, bei tai, kad atsakovo pozicija dėl pareikšto ieškinio be kitų argumentų grindžiama ir trečiojo asmens konkrečiais veiksmais, jo pozicija , taip pat atsižvelgiant į trečiojo asmens apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, sprendžia, kad konkrečiu atveju yra pagrindo konstatuoti absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (LR CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

30Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų tiek trečiojo asmens, tiek atsakovo apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų bei pareikštų prašymų priimti ir tirti naujus įrodymus, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi.

31Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad įrodinėjimo procese būtina siekti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų proceso principų pusiausvyros. Faktų ir įrodymų nurodymas, įrodymų rinkimas ir pateikimas prasideda jau keliant civilinę bylą ir paprastai turi pasibaigti iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (LR CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai, 112 straipsnio 2, 3 punktai, 226 straipsnis, kt.). Ieškovas ieškinyje, atsakovas atsiliepime ar priešieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus. Negalėdamos pateikti įrodymų, kuriais remiasi, šalys privalo savo procesiniuose dokumentuose nurodyti priežastis, dėl kurių negali jų gauti, ir suformuluoti prašymą teismui juos išreikalauti, nurodant jų buvimo vietą bei aplinkybes, kurias šie įrodymai patvirtina (LR CPK 112 straipsnio 3 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 dalis, 226 straipsnis). Pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje teismas privalo išsiaiškinti šalių ginčo esmę ir apimtį, jų pateiktus įrodymus, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti, preliminariai įvertinti teisinį santykį, dėl kurio kilo ginčas, surasti taikytiną teisės normą ir jos pagrindu nustatyti įrodinėjimo dalyką, esant pagrįstam šalių prašymui, išreikalauti įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti ir prašo juos išreikalauti, patikrinti įrodymų ryšį su įrodinėjimo dalyku (įrodymų sąsajumą), įrodymų leistinumą, prireikus patikslinti šalių pareigą įrodinėti (LR CPK 159 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 1 dalis, 225 straipsnio 1 punktas, 226 straipsnis, 227 straipsnio 4 dalis, 230 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos LR CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą.

32Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismui civilinę bylą gražinus nagrinėti iš naujo, vertintini į bylą pateikti papildomi duomenys, analizuotini tarp atsakovo ir trečiojo asmens susiklostę sutartiniai santykiai bei iš to kylančios teisės ir pareigos, vertintinos ikiteisminio tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės ir kita. Dėl įrodymų vertinimo, pažymėtina, kad kiekvienoje civilinėje byloje teismas turi įsitikinti ir sprendime nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – nenustatytos. Tuo teismas įsitikina vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami įrodymai. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (LR CPK 177 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalga Nr. 51. Teismų praktika).

33Dėl nurodytų proceso teisės normų pažeidimų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti, todėl yra naikintinas, o byla perduotina iš naujo nagrinėti Radviliškio rajono apylinkės teismui (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, LR CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

34Teisėjų kolegijos vertinimu nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindų.

35Panaikinus teismo sprendimą dėl absoliučių negaliojimo pagrindų, kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su faktinėmis bylos aplinkybėmis, analizę teisėjų kolegija pripažįsta netikslinga ir dėl jų nepasisako.

36Pagal LR CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktą, panaikinus sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų, grąžintinas trečiajam asmeniui 196,00 Lt žyminis mokestis, sumokėtas 2014-06-27 ( b.l. 127 ) ir atsakovui 196,00 Lt žyminis mokestis sumokėtas 2014-06-27 ( b.l. 150). Šį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija, ieškovams pateikus šią nutartį. Kitų bylinėjimosi išlaidų klausimas spręstinas pirmosios instancijos teisme, priimant sprendimą iš esmės (LR CPK 93 straipsnio 5 dalis).

37Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

38Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

39Gražinti trečiajam asmeniui A. M., asmens kodas ( - ) 196,00 Lt (šimtą devyniasdešimt šešis litus) ir atsakovei UAB „Tauja“, įmonės kodas 171427895 196,00 Lt (šimtą devyniasdešimt šešis litus) sumokėto žyminio mokesčio.

40Grąžinti žyminį mokestį pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

41Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

42Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims, trečiajam asmeniui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas A. A. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti 6831,44 Lt piniginę... 5. Atsakovas UAB „Tauja“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad atsakovo... 6. Trečiasis asmuo A. M. parodė, kad pagal sutartį kirto atsakovo miško... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 28 d. sprendimu... 9. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo A. M. prašo bylą nagrinėti žodinio... 11. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 12. Priimtas Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimas turi būti... 13. Nurodė, kad pagal jo ir atsakovo sudarytą Miško ruošos sutartį 2010-09-06... 14. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Tauja“ prašo prijungti prie bylos... 15. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 16. Atsakovas jokių miško kirtimo darbų neatliko, tam buvo samdomi kirtėjai. Su... 17. Atsakovas, susipažinęs su teismo sprendimu, kreipėsi į antstolį dėl... 18. Atsiliepimu į atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinius skundus ieškovas A.... 19. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais argumentais:... 20. Susipažinęs su atsakovo ir trečiojo asmens skundais nesutinka su juose... 21. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 22. Apeliaciniai skundai tenkintini.... 23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 24. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl piniginės kompensacijos už žalą... 25. Apeliaciniame skundu trečiasis asmuo A. M. nurodė, kad nagrinėjant civilinę... 26. Vadovaujantis LR CPK nuostatomis byloje dalyvaujančių asmenų informavimas... 27. Pagal LR CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą absoliutaus sprendimo... 28. Esant akivaizdžiam byloje dalyvaujančio asmens neinformavimo apie teismo... 29. Konkrečiu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad trečiajam asmeniui... 30. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų tiek trečiojo asmens, tiek... 31. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra akcentavęs,... 32. Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismui civilinę bylą gražinus... 33. Dėl nurodytų proceso teisės normų pažeidimų teisėjų kolegija... 34. Teisėjų kolegijos vertinimu nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą... 35. Panaikinus teismo sprendimą dėl absoliučių negaliojimo pagrindų, kitų... 36. Pagal LR CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktą, panaikinus sprendimą dėl... 37. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 38. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. sprendimą... 39. Gražinti trečiajam asmeniui A. M., asmens kodas ( - ) 196,00 Lt (šimtą... 40. Grąžinti žyminį mokestį pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai.... 41. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.... 42. Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims, trečiajam asmeniui....