Byla Ik-1025-365/2012

Dėl sprendimo pakeitimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos ir Mildos Vainienės, sekretoriaujant Rasai Šimkuvienei, vertėjaujant Ritai Nasalytei, dalyvaujant pareiškėjui D. T., jo atstovui advokato padėjėjui Kastyčiui Kuzmickui, atsakovo atstovui Adomui Puidokui, trečiajam suinteresuotam asmeniui I. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui I. M. dėl sprendimo pakeitimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, ir

Nustatė

2Pareiškėjas D. T. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) pakeisti Migracijos departamento 2011 09 08 sprendimą Nr. (15/4-2)31-570(00043) ,,Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos piliečiui D. T.“; 2) įpareigoti Migracijos departamentą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos piliečiui D. T. (b. l. 1-2).

3Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčijamu sprendimu jam atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Jo santuoka su Lietuvos Respublikos piliete I. M. įregistruota ( - ). Tris kartus yra teikęs Migracijos departamentui atitinkamai užpildytą prašymą su priedais leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui. Pirmųjų dviejų sprendimų, kuriais buvo atsisakyta išduoti leidimą, neskundė, kadangi atsakymus gavo praėjus įstatymo nustatytam sprendimo apskundimo terminui. Ginčijamas sprendimas yra neadekvatus jo šeimos atžvilgiu. Priimtas sprendimas nepagrįstai riboja jo teises į asmeninį ir šeimyninį gyvenimą ir prieštarauja Konstitucijos 22 str. 1 d. bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. 1 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 128 straipsnis, nustato, kad priimant sprendimą, privalo būti atsižvelgiama į jo teisėto buvimo Lietuvoje laiką, šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika. Su sutuoktine, abu yra vieniši, senai apsisprendę gyventi kartu, ir kartu jau pragyveno daugiau kaip septynerius metus. Ši faktinė aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad mūsų šeimyniniai santykiai yra tvirti ir nepaisant akivaizdų amžiaus skirtumą skirtis neketina. Migracijos departamento sprendimas kertasi su Europos Sąjungos Tarybos 2003 09 22 direktyva Nr. 203/86/EB „Dėl teisės į šeimos susijungimą“.

4Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 20-23) nurodė, kad ( - ) D. T. Vilniaus m. civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete I. M., gim. ( - ). Ketindamas gyventi su sutuoktine 2004 10 15 minėtas užsienietis pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei dokumentus, patvirtinančius teisę gauti minėtą dokumentą. Migracijos departamentas, įtardamas, kad yra sudaryta fiktyvi santuoka, kadangi tarp sutuoktinių yra 21 metų skirtumas, t.y. žmona vyresnė už vyrą ir vyresnė už jo motiną, kuri gimusi ( - ), be to I. M. po santuokos nekeitė pavardės, įpareigojo Vilniaus m. VPK viešosios policijos Migracijos skyrių (šiuo metu - Migracijos valdyba) apklausti D. T. ir jo sutuoktinę I. M. apie susipažinimo ir santuokos sudarymo aplinkybes. Įvertinus D. T. ir I. M. apklausos lapuose nurodytus duomenis apie santuokos sudarymo aplinkybes 2005 04 25 Migracijos departamento Imigracijos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių taisinės padėties“ 35 straipsnio 1 dalies 4 punktu, priėmė sprendimą atsisakyti išduoti D. T. leidimą laikinai gyventi. Šio sprendimo D. T. neapskundė. 2006 06 12 Migracijos departamentas gavo naują D. T. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu bei pateiktus dokumentus, o taip pat užpildytus apklausos lapus. Įvertinęs visas aplinkybes Migracijos departamento Imigracijos skyrius 2006 12 15 priėmė sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi D. T.. Minėtasis sprendimas nebuvo apskųstas. 2011 03 10 D. T. Vilniaus migracijos valdybai pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi bei dokumentus patvirtinančius teisę gauti minėtą dokumentą. Siekiant nustatyti ar D. T. ir I. M. santuoka nėra fiktyvi, t. y. sudaryta tik siekiant gauti leidimą laikinai gyventi ir nesiekiant sukurti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų kitų santuokos teisinių pasekmių, 2011 03 10 Vilniaus migracijos valdyba apklausė užsienietį ir jo sutuoktinę bei surinko kitą papildomą medžiagą. Įvertinus tai, kad I. M. negyvena Lietuvos Respublikoje (tai nurodo abu sutuoktiniai), o taip pat abiejų sutuoktinių atsakymus į apklausos lapuose dėl sudarytos santuokos įvertinimo nurodytus klausimus, tarnybinių patikrinimų metu surinktą informaciją, darytina išvada, kad nors D. T. bei I. M. ir sudarė santuoką, tačiau nuo jos sudarymo, t. y. nuo 2004 m. kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, neturi Lietuvos Respublikoje susiklosčiusių socialinių - ekonominių santykių susitinka tik keletą kartų per metus, gyvenamosios vietos kaimynai jų nepažįsta ir nėra matę, tarp sutuoktinių didelis amžiaus skirtumas (žmona vyresnė net už vyro motiną). Abu sutuoktiniai gyvena ir dirba skirtingose valstybėse, I. M. šiuo metu dirba Nyderlandų Karalystėje, yra sudariusi darbo sutartį metų laikotarpiui ir neketina šios sutarties nutraukti. Abu sutuoktiniai visose apklausose nurodo, kad ketina kurti savo verslus, o D. T. planuoja savo verslą vystyti Nyderlandų Karalystėje. Be to, sutuoktiniai neapskųsdami Migracijos departamento aukščiau minėtų sprendimų atsisakyti išduoti D. T. leidimą laikinai gyventi, sutiko su šiais sprendimais bei Migracijos departamento padarytomis išvadomis, kad jų santuoka yra fiktyvi, t. y. kad santuoka tarp šių asmenų gali būti sudaryta neturint tikslo sukurti šeimos teisinius santykius, o tik siekiant užsieniečiui gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Todėl padarė išvadą, kad D. T. leidimui laikinai gyventi gauti pateikti duomenys neatitinka tikrovės. D. T. 2011 03 10 prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad leidimo laikinai gyventi keitimo pagrindas yra šeimos susijungimo atvejis, Lietuvos Respublikoje gyvena jo sutuoktinė. Tačiau, iš tikrųjų jo sutuoktinė Lietuvoje negyvena, D. T. su savo sutuoktine net negyvena kartu. Todėl akivaizdu, kad duomenys, kuriuos D. T. pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės. Atitinkamai D. T. ir jo sutuoktinė Lietuvos Respublikoje negyvena palaikydami realius santuokinius ar šeimos santykius.

5Tretysis suinteresuotas asmuo pareiškėjo skundą palaikė. Atsiliepime į skundą (b. l. 18-193) nurodė, kad ginčijamas sprendimas nepagrįstai riboja jos ir sutuoktinio teises į asmeninį ir šeimyninį gyvenimą ir prieštarauja Konstitucijos 22 str. 1 d. bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 daliai. Be to, Lietuvos Respublikos Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 128 straipsnis, nustato, kad priimant sprendimą, privalo būti atsižvelgiama į jo teisėto buvimo LR laiką, šeimyninius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika. Jau daugiau kaip septynerius metus neturi galimybės vesti normalų santuokinį gyvenimą Lietuvos Respublikoje, yra priversta dalį laiko leisti kitose valstybėse, tam kad būti kartu su sutuoktiniu. Turi biznio planą, kurį ketina įgyvendinti Lietuvos Respublikoje, tačiau nori gyventi ir būti visą laiką su sutuoktiniu, o tai riboja formalus institucijos požiūris į šeimą ir jos vertybes bei ateities planus (nurodomas didelis amžiaus skirtumas ir dėl to santuoka įvardijama formalia bei fiktyvia nors taip ir nėra).

6Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytus reikalavimus, prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Pareiškėjo atstovas nurodė, kad Departamento išvada pareiškėjo atžvilgiu yra formali. Faktinę padėtį, t. y. apklausti kaimynus, Departamento pareigūnai bandė aiškintis tik pirmojo prašymo nagrinėjimo metu. Teikdami prašymą suteikti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjas su žmona jau turėjo atitikti tam tikrus keliamus reikalavimus, t. y. turėti sąskaitą viename iš Lietuvos Respublikos bankų ir pan. Pareiškėjo sutuoktinė sąskaitoje pinigų turi, todėl tarp jų yra ir ekonominis ryšys. Neturėdamas leidimo gyventi Lietuvoje pareiškėjas negali dirbti ir tenkinti poreikių, negali įsigyti ir gyvenamojo būsto. Susidarė situacija, kad laiką, numatytą Lietuvos įstatymų, pareiškėjas gyvena su sutuoktine Lietuvoje, o kitą laiko dalį jiems tenka gyventi tiek Baltarusijos Respublikoje, tiek Olandijoje. Tačiau nei vienoje valstybėje jie normaliai kaip šeima negali gyventi, nes visose šalyse keliami reikalavimai, kuriuos turi atitikti pareiškėjas. Pareiškėjas nekelia grėsmės Lietuvos Respublikai. Jis su sutuoktine planuoja likti Lietuvoje ilgam, čia pirkti nekilnojamąjį turtą, kurti savo verslą, t. y. įkurti įmonę, teikiančią remonto darbų paslaugas. Yra visos aplinkybės, leidžiančios manyti, kad neišduodant pareiškėjui laikino leidimo gyventi Lietuvoje apribojamos pareiškėjo teisės.

7Pareiškėjas paaiškino, kad negali pasakyti kiek laiko nuo 2011 m. sausio mėnesio jo žmona gyveno Olandijoje. Į Olandiją pradėjo važinėti maždaug nuo 2003 m. Nuo to laiko žmona periodiškai gyvena Olandijoje. Į darbą Olandijoje ji važinėdavo mėnesiui–dviems. Paskui grįždavo į Lietuvą. Po to vėl išvažiuodavo dirbti į Olandiją. 2011 m. žmona į Lietuvą buvo grįžusi apie tris kartus. Šiais metais susitikę Vilniuje gyveno pas liudytoją A. B. ir nuomavo kambarį viešbutyje. Kada konkrečiai išsinuomavo kambarį viešbutyje, pasakyti negali. Atvykę į Vilnių gyvendavo liudytojos A. B. bute, nes ten priregistruota jo žmona. Ten praleisdavo 5–7 dienas. O norėdami pabūti vieni, vienai nakčiai išsinuomodavo kambarį viešbutyje ir vėl grįždavo į A. B. butą. Paskutiniu metu su žmona susitinka Baltarusijoje, Lietuvoje ir Olandijoje, kur dažnai atvyksta kaip turistas. Šių metų liepos mėnesį su žmona gyveno pas liudytoją A. B.. Liepos 4 d. jie vyko į Baltarusiją. Birželio mėnesį pas minėtą liudytoją jie negyveno. Liepos 8 d. grįžo iš Baltarusijos ir kartu su žmona išvyko į Olandiją. Olandijoje buvo apie mėnesį. Kitoje valstybėje dirbo, nes jo viza neleidžia dirbti Lietuvos Respublikoje. Teko išvykti dirbti į Rusiją, kur dirba ir šiuo metu. Turima viza leido Lietuvos Respublikoje tik susitikti su žmona, bet nedirbti. Iki neseniai įsigyto buto žmona buvo registruota ( - ), Vilniuje. Migracijos departamentui apie tai yra pateikę visus reikalautus dokumentus. Olandijoje leidimo gyventi neprašo todėl, kad žmona ten dirbo pagal laikiną darbo sutartį. Ji ten dirbo 9 mėnesius į metus. Darbo sutartį jai gali pratęsti, o gali ir nutraukti. Šiuo metu žmonos darbo sutartis baigiasi, todėl ji ieško darbo Lietuvoje.

8Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad Departamentas atsisakė išduoti pareiškėjui laikiną leidimą gyventi Lietuvoje ne dėl to, kad jo santuoka fiktyvi, o todėl, kad prašyme išduoti leidimą gyventi Lietuvoje pareiškėjas nurodė tikrovę neatitinkančius duomenis. Jis teigė, kad jo žmona gyvena Lietuvoje, kai tuo tarpu jo paties teigimu ji jau daug metų gyvena Olandijoje. Antrasis motyvas neišduoti leidimo gyventi Lietuvoje buvo tas, kad pareiškėjas su žmona Lietuvoje nepalaiko realių šeimyninių santykių. Pabrėžtina, kad pareiškėjas pretendavo gauti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje šeimos susijungimo pagrindu, kai pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymą leidimas gyventi šalyje šeimos susijungimo pagrindu išduodamas tada, kai sutuoktinis gyvena Lietuvoje. Kadangi pareiškėjo sutuoktinė Lietuvoje negyvena, todėl neatitinka reikalavimų keliamų leidimui gyventi šalyje šeimos susijungimo pagrindu gauti. Duomenų, kur tretysis suinteresuotas asmuo I. M. yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą, šiuo metu neturi. Tiek pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą, tiek pagal LVAT praktiką, deklaravęs savo gyvenamąją vietą asmuo dar neįrodo, kad jis toje vietoje ir gyvena. Norint gauti leidimą pagal įstatymą būtina gyventi. Pareiškėjo sutuoktinė Lietuvoje negyvena. Tą patvirtina ir paties pareiškėjo teiginiai.

9Teisminio nagrinėjimo metu tretysis suinteresuotas asmuo palaikė pareiškėjo reikalavimus, prašė skundą tenkinti skunde ir atsiliepime nurodytais motyvais. Paaiškino, kad į Olandiją dirbti važiuoja 2 mėnesiams, kad užsidirbti pinigų ir po to gyventi Lietuvoje. Lietuvoje neranda darbo ir negali uždirbti lėšų, kad galėtų iš jų pragyventi. Nori užsidirbti pinigų ir nusipirkti būstą, kuriame būtų laiminga su savo vyru. Savo asmeninių daiktų nepalieka net pas mamą Baltarusijoje. Asmeninius daiktus vežiojasi kartu. Bute, kur deklaruota jos gyvenamoji vieta nėra nei jos, nei vyro asmeninių daiktų. Ieško darbo per darbo biržą Vilniuje ir Alytuje. Darbo biržoje žadėjo trijų mėnesių laikotarpyje surasti darbą. Olandijoje baigiasi darbo sutartis. Nori gyventi ir dirbti Lietuvoje kartu su savo vyru. Dabar jie turi savo nuosavą būstą Alytuje. Nori sukurti savo verslą, jei nepavyks susirasti darbo per Darbo biržą. Nenori niekur išvažiuoti.

10Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja apklausta A. B. parodė, kad jos anyta yra tolima I. M. giminaitė. Kai anyta mirė 2006 m. jos vyras I. M. priregistravo pas save. Ji visada apsistoja pas juos. I. M. dirba Olandijoje. Ji atvažiuoja ir į Vitebską, ir pas juos. Pabūna savaitę, kartais ilgiau. Šiais metais jie buvo atvykę tris kartus. Vilniuje jie prabūna apie savaitę laiko arba mažiau. Nebuvo atvejų, kad jie išeitų trumpam laikui į kitas patalpas, o po to vėl grįžtų į butą. Tuomet, kai būdavo darbe, jie sėdėdavo namie su jos vaiku. Pernai ar užpernai I. M. su vyru važiavo ilsėti į Šventąją. Kai I. M. išvažiuodavo į Olandiją, jos vyras važiuodavo į Baltarusiją. Pas juos buvo apsistoję prieš savaitę laiko, taip pat buvo atvažiavę ir pavasarį. Vasarą buvo atvykę. Liepos mėnesį jų tikrai pas juos nebuvo. Ar buvo rugpjūčio mėnesį, neprisimena. Tačiau vasarą jie tikrai buvo atvažiavę. I. M. Vilniuje būsto neturi. Kokie yra jų jausmai ir tarpusavio santykiai, pasakyti negali. Pareiškėjas ir I. M. jau daug metų kartu. Jie buvo liudytojais jų vestuvėse, kurios vyko 2004 m.

11Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja apklausta I. K. parodė, kad I. M. pažįsta labai seniai. Ji buvo registruota pas jos mamą. Kai mirė mama, I. M. priregistravo jos brolis. Su jais bendrauja, kada jie atvažiuoja. Tarp I. M. ir jos vyro santykiai yra kaip tikros šeimos. Ji gyvena atskirai. Kadangi jos mama pastoviai būdavo namie, todėl iš anksto perspėti, kad atvažiuoja, nereikėjo. Kiek laiko per metus jie praleisdavo kartu, pasakyti negali. Jie dažnai atvažiuoja. Pastoviai tame bute jie negyveno todėl, kad Irina turėjo darbo Olandijoje.

12Skundas netenkinamas.

13Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas 2011 09 08 sprendimu Nr. (15/4-2)31-570(00043) ,,Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos piliečiui D. T.“ atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis 2004 04 29 priimto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nusprendė atsisakyti išduoti Baltarusijos Respublikos piliečiui D. T., gimusiam ( - ), leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

14Pareiškėjas nesutinka su priimtu sprendimu. Savo poziciją grindžia tuo, kad santuoka nėra sudaryta fiktyviai, todėl jam nepagrįstai neišduodamas leidimas gyventi Lietuvoje.

15Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 straipsnyje nustatyti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai. Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas.

16Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi.

17Byloje nustatyta, kad Migracijos departamento Imigracijos skyrius iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos 2011 03 16 gavo D. T. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir dokumentus bei sutuoktinių apklausos lapus dėl sudarytos santuokos įvertinimo (b. l. 51-53, 54-56, 61-64).

18Iš bylos medžiagos matyti, kad esant pagrįstam įtarimui, jog D. T. ir Lietuvos Respublikos pilietės I. M. santuoka fiktyvi, atliktas tyrimas.

19Siekiant surinkti kuo daugiau duomenų apie D. T. ir I. M. Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius 2011 06 10 išsiuntė Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybai prašymą papildomai apklausti minėtus asmenis bei buto, kuriame I. M. deklaravusi gyvenamąją vietą (Vilniuje, ( - )) savininkus, o taip pat kaimynus.

20Migracijos departamentas 2011 07 07 gavo Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos persiųstą D. T. paaiškinimą, kuriame nurodoma, kad šiuo metu jo sutuoktinė I. M. yra išvykusi į Nyderlandų Karalystę, nes ten dirba. Įsipareigojo artimiausiu metu kartu su sutuoktine atvykti į Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybą ir užpildyti apklausos lapus (b. l. 50).

21Migracijos departamentas 2011 07 29 gavo iš Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos tarnybinius pranešimus ir D. T. bei I. M. apklausos lapus (b. l. 38-40, 41-43, 44, 45).

22Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus vyresniosios specialistės 2011 07 22 tarnybiniame pranešime Nr. 10-27-PR5-1191 nurodoma, kad nuvykus patikrinti buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir jame gyvenančių asmenų, buto durų niekas neatidarė. Pavyko apklausti tik gretimame bute (( - ), Vilnius) gyvenantį asmenį, kuris paaiškino, kad 4 bute gyvena lietuvių šeima ir tvirtino, kad ieškomų sutuoktinių nėra matęs (b. l. 44).

23Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus vyriausiosios specialistės 2011 07 28 tarnybiniame pranešime Nr. 10-27-PR5-1200 nurodoma, kad 2011 07 08 apklausos sudarytai santuokai įvertinti metu Lietuvos pilietė I. M. paaiškino, kad atvykę į Lietuvą kartu su sutuoktiniu apsistoja giminaičių bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad giminaičiai yra išvykę atostogauti ir grįžti ketina liepos 12-13 dienomis. I. M. nurodė giminaičių telefono numerį, tačiau telefonu niekas neatsiliepė, o 2011 07 21 nuvykus minėtu adresu nepavyko apklausti ten gyvenančių asmenų (b. l. 44).

242011 03 11 apklausos lapuose D. T. nurodė, kad susipažino 1999 m., santuoką įregistravo ( - ). Pastovaus darbo neturi ir pagal esamas aplinkybes dirba arba Rusijos Federacijoje, arba Baltarusijos Respublikoje, o jo sutuoktinė I. M. gyvena ir dirba Nyderlandų Karalystėje. I. M. nurodė, kad susipažino 1999 m., santuoką įregistravo ( - ). Ji gyvena Lietuvoje (( - ), Vilnius) (b. l. 29-32, 33-36).

252011 07 08 apklausos lapuose D. T. nurodė, kad į apklausą atvyko iš Baltarusijos Respublikos, o jo sutuoktinė - iš Nyderlandų Karalystės. Taip pat nurodė, kad jo sutuoktinė gyvena ir dirba Nyderlandų Karalystėje nuo santuokos sudarymo. Kartu negyvena, praeitais metais sutuoktinė buvo atvykusi į Baltarusijos Respubliką du kartus bei kartu atostogavo Prancūzijos Respublikoje. I. M. nurodė, kad dirba Nyderlandų Karalystėje, kad ten ketina pasilikti dar metus, nes tokiam laikui yra sudariusi darbo sutartį. Sutuoktiniai ketina Lietuvos Respublikoje kurti savo verslus. D. T. paminėjo, kad verslą vystyti ketina tiek Lietuvos Respublikoje tiek ir Nyderlandų Karalystėje. Tiksliai nenurodė kiek kartų matėsi su sutuoktiniu per praėjusius metus, bet teigė, kad atostogas leidžia kartu.

26Teisminio nagrinėjimo metu tiek pareiškėjas, tiek I. M. pripažino, kad kartu negyvena, bendro ūkio neturi ir jo netvarko, vienas kito atžvilgiu nevykdo sutuoktinių pareigos, kiekvienas dirba skirtingose šalyse, susitinka tik kelis kartus per metus. I. M. nurodė, kad asmeninius daiktus vežiojasi su savimi, jų niekur nepalieka. Šias aplinkybes patvirtino ir A. B. bei I. K., teisme apklaustos liudytojomis. Apie sutuoktinių asmeninį gyvenimą liudytojos nieko pasakyti negalėjo

27Bylos duomenys liudija, jog sutuoktiniai bendrų vaikų neturi, šeimos santykių kaip bendro gyvenimo pagrindo nėra sukūrę. Santuoką sudarė 2004 m., tačiau nuo to laiko kartu pastoviai negyveno, bendro ūkio nevedė, susitinka tik keletą kartų per metus, gyvenamosios vietos kaimynai jų nepažįsta ir nėra matę. Abu sutuoktiniai gyvena ir dirba skirtingose valstybėse, I. M. dirba Nyderlandų Karalystėje, yra sudariusi darbo sutartį metų laikotarpiui, t.y. M. Lietuvoje gyvenamojo ploto neturi, gyvena ne Lietuvos Respublikoje, o Nyderlandų karalystėje.

28Teisminio nagrinėjimo metu- paskutinio posėdžio 2012 01 30 d. metu - I. M. teigė, kad darbo sutartis Nyderlanduose jau pasibaigusi, jie įsigijo butą-gyvenamąją patalpą Alytuje. Teismui pateikta gyvenamojo ploto Alytuje pirkimo pardavimo sutartis pareiškėjo ir trečiojo asmens vardu, kuri nekilnojamojo turto kadastro ir registro įmonėje neregistruota ir nesukelia pasekmių trečiųjų asmenų atžvilgiu. Skundžiamo sprendimo priėmimo metu tretysis asmuo Lietuvos Respublikoje negyveno.

29Nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti besąlygišką išvadą, kad visos aplinkybės buvo nustatytos teisingai, o priimtas sprendimas teisėtas. Todėl skundas netenkinamas kaip nepagrįstas.

30Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismas

Nutarė

31Pareiškėjo D. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

32Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.