Byla AS-146-317-08
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Romano Klišausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. K. skundą atsakovui Utenos apskrities viršininko administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

42008 m. balandžio 10 d. Panevėžio apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjos S. K. skundas, kuriame ji prašė atnaujinti terminą paduoti skundą dėl 2007 m. kovo 9 d. Utenos apskrities viršininko sprendimo Nr.13-19532, kuriuo A. A. buvo atkurta nuosavybės teisė į 9,37 ha žemės Nagėnų kaime, Rimšės seniūnijoje, Ignalinos rajone, ir panaikinti šį sprendimą. Pareiškėja skunde paaiškino, kad 1999 m. kovo 10 d. ji buvo parašiusi pareiškimą, kad atsisako jai tenkančios tėvo turėtos žemės dalies savo brolio A. A. naudai . 2005 m. gegužės 4 d. Utenos apskrities viršininko sprendimu Nr.13-12027 jos broliui buvo atkurta nuosavybės teisė į 2,83 ha žemės Rimšėje, Ignalinos rajone. 2006 m. rugsėjo 25 d. ji pateikė Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriui prašymą, kuriame prašė laikyti jos 1999 m. kovo 10 d. pareiškimą negaliojančiu. Pateikusi minėtą prašymą turėjo pagrindą manyti, kad jis bus patenkintas, tačiau paaiškėjo, kad 2007 m. kovo 9 d. Utenos apskrities viršininko sprendimu Nr.13-19532 A. A. buvo atkurta nuosavybės teisė į 9,37 ha žemės. Tai pažeidžia jos teises dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jos įgaliotas atstovas kreipėsi į Ignalinos rajono žemėtvarkos skyrių, prašydamas paaiškinti kodėl buvo priimtas šis sprendimas. Gavus atsakymą 2008 m. vasario 21 d. buvo pateiktas skundas Panevėžio apygardos administraciniam teismui, tačiau teismas 2008 m. vasario 26 d. nutartimi skundą priimti atsisakė motyvuodamas tuo, kad praleistas skundo padavimo terminas ir neprašomą jį atnaujinti. Pareiškėja pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 19 straipsnį institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Skundžiamas sprendimas jai nebuvo įteiktas, nors, pareiškėjos nuomone, Ignalinos rajono žemėtvarkos skyrius privalėjo šį sprendimą jai įteikti. Pareiškėjos teigimu, apie skundžiamą sprendimą ji sužinojo atsitiktinai. Pareiškėjos nuomone šios aplinkybės turėtų būti pripažintos pateisinama termino paduoti skundą praleidimo priežastimi.

5II. 2008 m. balandžio 15 d. nutartimi Panevėžio apygardos administracinis teismas neatnaujino termino skundui paduoti ir pareiškėjos skundą atsisakė priimti. Teismas pažymėjo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnis nustato, jog skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto įteikimo dienos. Pagal Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 3 dalį sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo gali būti skundžiami per 30 dienų. Iš pareiškėjos atstovo advokato V. K. 2007 m. spalio 24 d. prašymo Ignalinos žemėtvarkos skyriui teismas nustatė, kad šio prašymo pateikimo metu pareiškėjai apie 2007 m. kovo 9 d. sprendimą, kuriuo A. A. atkurtos nuosavybės teisės į žemę, jau buvo žinoma. Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriaus 2007 m. lapkričio 26 d. atsakyme (rašto Nr. 41-256) skundžiamas sprendimas taip pat nurodytas, įvardijant jo datą, numerį bei jo turinį. Remdamasis šiais įrodymais teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjai apie skundžiamą sprendimą buvo žinoma 2007 m. spalio mėnesį ir nuo šios datos skaičiuotinas terminas skundui paduoti. Teismas konstatavo, kad skundą teismui pareiškėja pirmą kartą išsiuntė 2008 m. vasario 21 d. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad jai nebuvo įteiktas sprendimo nuorašas, teismas nelaikė svarbia priežastimi, sudarančią pagrindą atnaujinti terminą, nes ginčijamo sprendimo priėmimo data, numeris, turinys, jo priėmimo aplinkybės pareiškėjai buvo žinomos iš Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriaus 2007 m. lapkričio 26 d. atsakyme (rašte Nr. 41-256). Nusprendęs, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, teismas pareiškėjos skundą priimti atsisakė.

6III.

7Pareiškėja atskiruoju skundu prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 15 d. nutartį panaikinti, atnaujinti terminą skundui paduoti ir skundą perduoti nagrinėti Panevėžio apygardos administraciniam teismui. Atskirajame skunde pareiškėja pakartojo tas pačias faktines aplinkybes, kurias buvo nurodžiusi skunde pirmosios instancijos teismui. Pažymėjo, kad nuo teisių į nuosavybės teisių atkūrimą perleidimo savo broliui A. A. (1999 m. kovo 10 d.) ji nebuvo nuosavybės teisių atkūrimo subjektas, įstatymas neįpareigojo valstybės instituciją pranešti ir įteikti jai sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo (Atkūrimo įstatymo 19 straipsnis). Tačiau po to, kai 2006 m. rugsėjo 25 d. ji pateikė Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriui prašymą, kuriame prašė laikyti jos 1999 m. kovo 10 d. pareiškimą negaliojančiu ir minėta institucija šį jos prašymą priėmė, ji turėjo pagrindo manyti, kad jos prašymas bus patenkintas. Pareiškėjos nuomone, Ignalinos rajono žemėtvarkos skyrius, gavęs jos pareiškimą dėl valios pakeitimo, pažeidė dokumentų pateikimo Utenos apskrities viršininko administracijai tvarką ir dėl to buvo priimtas neteisėtas sprendimas (2007 m. kovo 9 d. Utenos apskrities viršininko sprendimas Nr.13-19532). Šis sprendimas jai nebuvo įteiktas ir Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio nuostatos negali būti tapatinamos su faktinėmis aplinkybėmis kada ji sužinojo apie šį sprendimą.

8Pareiškėjos nuomone, teismas 2008 m. balandžio 15 d. nutartyje neapibrėžtai nurodė, kad neva ji apie skundžiamą sprendimą žinojusi 2007 m. spalio mėnesį ir nuo tos datos turi būti skaičiuojamas terminas skundui paduoti. Pareiškėja nurodo, kad jai nebuvo įteiktas sprendimas, apie jį ji sužinojo daug vėliau, taigi data, kada ji sužinojo apie neteisėtą sprendimą, negali būti siejama su 30 dienų terminu sprendimo apskundimui. Teisėjų kolegija

konstatuoja:

9IV.

10Atskirasis skundas atmestinas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis nustato, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui gali būti paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Atkūrimo įstatymo 19 straipsnis numato specialų terminą sprendimams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo apskųsti - 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Kolegija pažymi, kad Atkūrimo įstatymo 19 straipsnyje nurodytas 30 dienų terminas skundui paduoti yra taikomas tuo atveju, kai pagal teisinį reglamentavimą sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo turėjo būti įteiktas asmeniui. Pagal faktines bylos aplinkybes skundžiamas sprendimas pareiškėjai neturėjo būti įteiktas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (pav., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis, Nr. 1(11), 127-141 psl., nutartys adm. bylose Nr.AS2-382-05, Nr. A11-863/2007, Nr. AS-502-95-08). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymus, teisingai nustatė, kad nagrinėjamu atveju Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatyta vieno mėnesio termino kreiptis į teismą eigos pradžia turi būti skaičiuojama nuo 2007 m. spalio mėnesio. Pareiškėjos advokato, atstovaujančio pareiškėją pagal 2007 m. rugsėjo 25 d. sutartį dėl nuosavybės teisių atkūrimo, 2007 m. spalio 24 d. prašyme Ignalinos žemėtvarkos skyriui yra nurodytas 2007 m. kovo 9 d. Utenos apskrities viršininko sprendimas Nr.13-19532, kuriuo A. A. atkurta nuosavybės teisė į 9,37 ha žemės ir prašoma paaiškinti kodėl buvo priimtas šis sprendimas (b.l.7). Tikslus sprendimo priėmimo datos, numerio ir sprendimo turinio prašyme nurodymas patvirtina, kad šio prašymo pateikimo laiku pareiškėjai apie priimtą sprendimą buvo žinoma. Minėto prašymas (2007 m. spalio 24 d.) yra anksčiausiai pareiškėjos interesais ginčo klausimu surašytas bylos dokumentas, iš kurio matyti, kad šiuo laiku pareiškėjai apie skundžiamą sprendimą jau buvo žinoma. Todėl ši data pagal bylos aplinkybes laikytina data, nuo kurios turi būti skaičiuojamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio terminas paduoti skundą teismui. Ignalinos rajono žemėtvarkos skyrius, atsakydamas į minėtą užklausą, 2007 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 41-256 paaiškino 2007 m. kovo 9 d. Utenos apskrities viršininko sprendimo Nr.13-19532 priėmimo priežastis ir aplinkybes. Taip pat paaiškino, kad pareiškėja gali paduoti skundą Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį (b.l. 8). Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriaus 2007 m. lapkričio 26 d. raštas Nr. 41-256 yra akivaizdus įrodymas, patvirtinantis, kad pareiškėjai gavus šį raštą buvo žinomas ne tik skundžiamo sprendimo turinys, bet ir jo priėmimo aplinkybės bei terminas, per kurį ji gali paduoti skundą. Taigi, skaičiuojant tiek nuo 2007 m. spalio 24 d. , tiek nuo Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriaus 2007 m. lapkričio 26 d. rašto Nr. 41-256 gavimo, pareiškėja yra praleidusi Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio terminą paduoti skundą teismui dėl minėto sprendimo. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis prasme pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai, nepriklausomai nuo jo valios, trukdė tinkamai įgyvendinti savo teises. Įrodinėjimo našta dėl praleisto termino priežasčių tenka pareiškėjui. Pati pareiškėja pripažįsta, kad dėl 2007 m. kovo 9 d. Utenos apskrities viršininko sprendimo Nr.13-19532 panaikinimo ji pirmą kartą į teismą kreipėsi tik 2008 m. vasario 21 d., tačiau jos skundas nebuvo priimtas konstatavus, kad yra praleistas terminas skundui paduoti ir neprašoma šį terminą atnaujini. Pareiškėja, 2008 m. balandžio 10 d. pateikdama teismui naują skundą, kartu pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, tačiau nepateikė įrodymų, kad buvo kokių svarbių priežasčių, kurios buvo objektyvi kliūtis paduoti skundą per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie 2007 m. kovo 9 d. Utenos apskrities viršininko sprendimą Nr.13-19532. Atskirajame skunde pareiškėja nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, kurie suteiktų pagrindą pripažinti, kad pareiškėjai buvo objektyvių kliūčių paduoti skundą teismui per mėnesį nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą ir jo turinį, t.y. 20207 m. spalio - lapkričio mėnesį.

11Remdamasi išdėstytais argumentais kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą dėl termino atnaujinimo bei atsisakė priimti jos skundą. Atskirasis skundas atmestinas, o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 15 d. nutartis paliekama nepakeista. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

12Pareiškėjos S. K. atskirąjį skundą atmesti, o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

13Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai