Byla 2A-34-538/2010

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Aušros Maškevičienės, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant ieškovui S. D., ieškovo atstovui Valstybinių ir privačių įmonių profesinės sąjungos atstovui Antanui Barusevičiui, atsakovės AB “Smiltynės perkėla“ atstovei Astai Vyšniauskaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės AB „Smiltynės perkėla“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 24 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinių ir privačių įmonių profesinės sąjungos ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Smiltynės perkėla“ dėl profesinės sąjungos nario S. D. atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu bei jo grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir žalos priteisimo, ir

Nustatė

2Valstybinių ir privačių įmonių profesinė sąjunga, gindama profesinės sąjungos nario S. D. interesus, kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo 2008-10-15 įsakymą, kuriuo griežčiausios nuobaudos būdu jų narys atleistas iš darbo; pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti jį į ankstesnes upeivio pareigas; priteisti nuo atleidimo momento turtinę ir neturtinę žalą; išspręsti klausimą dėl skubaus jo grąžinimo į darbą. Nurodė, kad darbdavys ne tik atsisakė darbuotojui suteikti sąlygas egzaminų laikymui, bet ir buvo iš anskto nusiteikęs atleisti upeivį iš užimamų pareigų, atsisakė taikiai išspręsti minėtą ginčą, todėl buvo inicijuotas nario teisių gynimas teismine tvarka. Nurodė, kad šiuo atveju darbdavys pažeidė kolektyvinės sutarties sąlygas, nes neprašę profesinės sąjungos sutikimo, atleido profesinės sąjungos narį. Atstovo manymu darbdavys, nušalinęs nuo pareigų upeivį, galėjo pervesti į kitas pareigas arba nemokėti atlyginimo iki jis pateiks reikiamą dokumentą.Taip pat nurodė, kad vieniems darbuotojams buvo leista kelti kvalifikaciją ir pasibaigus liudijimo galiojimo terminui, todėl mano, jog profesinės sąjungos nario S. D. atžvilgiu buvo taikoma diskriminacija.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-04-24 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Atstatė S. D. ieškininės senaties terminą; pripažino neteisėtu atsakovės AB „Smiltynės perkėla“ 2008-10-15 Nr. P-209 įsakymą ir jį panaikino; pripažino S. D. atleidimą iš darbo AB „Smiltynės perkėla“ neteisėtu ir, įsiteisėjus šiam sprendimui, grąžino jį į ankstesnes pareigas; priteisė iš atsakovės AB „Smiltynės perkėla“ 30361,48 Lt dydžio vidutinį darbo užmokestį nuo 2008-12-04 iki 2008-04-01 už priverstinę pravaikštą S. D., atskaičiuojant mokesčius į biudžetą įstatymų nustatyta tvarka; priteisė ieškovui S. D., iš atsakovės AB „Smiltynės perkėla“ nuo 2008-10-15 iki grąžinimo į darbą dienos kas mėnesį šalių sutartą 4047,52 Lt (13,86 Lt VTA pagal pareigybių sąrašą) vidutinį darbo užmokestį bei priteisė iš atsakovės 1785,39 Lt (vienas tūkstantis septyni šimtai aštuoniasdešimt penki Lt ir 39 ct) į valstybės biudžetą.

4 Sprendimo dalį dėl vieno mėnesio (4047,52 Lt) S. D. darbo užmokesčio priteisimo nurodė vykdyti skubiai. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Nurodė, kad pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivuose statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1998-01-12 įsakymu Nr. 12, V skyriaus 100 punkto nuostatas, įgulos nariai privalo turėti diplomus ar kvalifikacinius pažymėjimus, suteikiančius teisę dirbti pagrindines ar sugretintas pareigas. Šio statuto VIII skyriaus 177.4 punkte nurodyta, jeigu laivo įgulos narys vengia periodinio kvalifikacijos patikrinimo, dėl ko netenka galios jo profesiniai diplomai, kvalifikaciniai pažymėjimai, darbo sutartis nutraukiama ir laivo įgulos narys atleidžiamas iš darbo. Atsižvelgiant į bylos duomenis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovas neįrodė aplinkybių, grindžiančių ieškovo darbo drausmės pažeidimą, todėl ieškovo atlikti veiksmai negali būti kvalifi­kuojami kaip kalti ir negali būti drausminės atsakomybės pagrindas, todėl atsakovo paskirtą ieškovui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo pripažintino neteisėtu, nes nebuvo laikytasi nuobaudai skirti nustatytos tvarkos – negautas profesinės sąjungos sutikimas bei drausminė nuobauda neatitinka tariamai padaryto pažeidimo sunkumo, todėl panaikino (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 235 ir 242 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas S. D. nepriteisė žalos. Nurodė, kad faktinės bylos aplinkybės ir esanti medžiaga nepagrindė jos būtinumą.

5Apeliaiciniu skundu atsakovė AB „Smiltynės perkėla“ paršo panaikinti 2009-04-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atsmesti. Nurodė, kad Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivuose statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1998-01-12 įsakymu Nr. 12, VIII skyriaus 177.4 punkte numatyta, jeigu įgulos narys vengia periodinio kvalifikacijos patikrinimo, dėl ko netenka galios jo profesiniai diplomai, kvalifikaciniai pažymėjimai, darbo sutartis nutraukiama ir laivo įgulos narys atleidžiamas iš darbo. Teismas visiškai nepagrįstai neįvertino aplinkybių, jog atsakovas buvo ne kartą įspėtas apie tai, kad kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo terminas baigiasi ir jo pratęsimu turi rūpintis pats asmuo, t.y. bet kokiu atveju denio upeivis privalėjo išlaikyti kvalifikacijos egzaminą ir pateikti tiek kelto kapitonui, tiek administracijai dokumentus laiku. Apeliantas taip pat teigia, kad ieškovo atleidimą iš darbo motyvavo ne tik dėl kvalifikacijos pažymėjimo neturėjimo, bet ir dėl jo nesugebėjimo tinkamai vykdyti savo tiesiogines pareigas, nepriimtino elgesio, nesąžiningumo. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino sąvoką „darbo pareigų pažeidimas“. DK 235 str. 2 d. 11 p. yra itvirtinta nuostata, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti kituose norminiuose arba lokaliniuose teisės aktuose, profesinės etikos kodeksuose ir taisyklėse nurodytas ir šiurkščiu įvardytas nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka. Būtent S. D. ir padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, t. y. nusižengė denio upeivio pareigybės aprašymo nuostatoms, be to darbo drausmės pažeidimą apibrėžia faktų visuma, o ne vienas konkretus darbuotojo poelgis, ir atsižvelgiant į faktų visumą, ieškovas ir buvo atleistas iš darbo. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistomis sumomis. Neaišku, kodėl paskaičiavo du kartus tas pačias sumas už priverstinį pravaikštos laiką, taip pat vidutinį darbo užmokestį turėjo priteisti nuo 2008-10-23, o ne 2008-12-04.

6Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atmesti apeliacinį skundą, sprendimą dalyje dėl priverstinės pravaikštos laiko panaikinti ir nustatyti, kad S. D. priverstinės pravaikštos laikas, už kurį priteisiams vidutinis atlyginimas, yra nuo 2008-10-15 iki 2009-05-01, nustatyti, kad priteisiams vidutinis atlyginimas yra 24285,12 Lt bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino terminą ieškiniui paduoti. Teismas išsamiai aiškinosi kas tai yra darbo drausmės pažeidimas, įvertino visas aplinkybes, pagrįstai nustatė, kad atleidžiant iš darbo buvo pažeisti atleidimo reikalavaimai. Teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, pateiktus įrodymus ir tinkamai nustatė, kad apeliantė neatliko veiksmų, kurie užtikrintų ir sudarytų tinkamas sąlygas ieškovui tinkamai vykdyti nustatytus reikalavimus. Ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neaptarė priteistinų sumų ir apskaičiuodamas priteistiną sumą neįvertino, kad atmestas neturtinis reikalavimas, todėl klaidingai nurodė priteistiną sumą.

7Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

8Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

9Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių 2002-08-05 buvo pasirašyta neterminuota darbo sutartis (b.l. 8-10, 31-34). Darbdavys – AB „Smiltynės perkėla“ darbuotoją (ieškovą) S. D. priėmė sargo – budėtojo pareigoms su trijų mėnesių bandomuoju laikotarpiu. Po trijų mėnesių pervestas į didžiuosius keltus pastovioms denio upeivio pareigoms. Darbo sutartyje esantys įrašai pagrindžia atsakovo teiginius, jog darbuotojais buvo rūpinamasi ir darbo užmokestis laikas nuo laiko kilo. Tačiau 2008-10-15 darbo sutartis darbdavio iniciatyva buvo nutraukta pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (LR DK 235 straipsnis). Nustatyta, kad S. D. buvo atleistas iš darbo kaip šiurkščiai pažeidęs darbo drausmę, nes neturėjo galiojančio kvalifikacijos liudijimo ir tuo šiurkščiai pažeidė Vidaus vandenų laivuose statuto ir savo preigybės reikalavmus.

10Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivuose statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1998-01-12 įsakymu Nr. 12, VIII skyriaus 177.4 punkte numatyta, jeigu įgulos narys vengia periodinio kvalifikacijos patikrinimo, dėl ko netenka galios jo profesiniai diplomai, kvalifikaciniai pažymėjimai, darbo sutartis nutraukiama ir laivo įgulos narys atleidžiamas iš darbo. Taigi šiame statute yra numatytas atleidimo iš darbo pagrindas – netenka galios kvalifikaciniai pažymėjimai. Traktuoti, kad dėl kvalifikacijos netekimo, t. y. pasibaigus kvalifikaciniam pažymėjimui, darbuotojas šiurkščiai pažeidė darbo tvarką, negalima. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovo atlikti veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip kalti ir todėl negali būti drausminės atsakomybės pagrindas. DK 136 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal šio straipsnio 3 dalį, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių (Kodekso XVI skyrius). Ieškovas iš darbo atleistas DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, todėl jo atžvilgiu turėjo būti laikomasi drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nebuvo laikytasi nuobaudai skirti nustatytos tvarkos – negautas profesinės sąjungos sutikimas. Ieškovas S. D. buvo profesinės sąjungos narys, todėl prieš atleidžiant jį iš darbo darbdavys privalėjo gauti išankstinį profesinės sąjungos sutikimą (LR DK 134 str. 1 d.)

11LR CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Atsakovė neįrodė savo teiginių, kad ieškovas buvo padaręs ir daugiau pažeidimų, nepateikė kitų leistinų įrodymų, kurie patvirtintų jų nurodytas aplinkybes, todėl darytina išvada, kad atsakovė išvadą dėl šiurkštaus darbo pažeidimo padarė tik iš kapitono ir laivyno eksploatacijos skyriaus viršininko tarnybinių pranešimų apie kvalifikacijos liudijimo termino pasibaigimą. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovui skirta drausminė nuobauda neatitinka tariamai padaryto pažeidimo sunkumo, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas ją panaikino.

12Kolegija pažymi, kad dėl kvalifikacijos neturėjimo būtų galima atleisti pagal LR DK 192 str. 2 d., kurioje nustatyta, kad darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės svarbiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe. Taigi tinkamos kvalifikacijos neturėjimas būtų pagrindas atleisti darbuotoją iš darbo. Kolegija pažymi, kad atleidžiant darbuotoją pagal LR DK 192 str. 2 d., darbdavys privalo vadovautis ir LR DK 130 str., t. y. darbadvys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu pasirašytinai įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius (nustačius kolektyvinėje sutartyje – ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį). Darbuotojai, nurodyti 129 str. 4 d., apie atleidimą iš darbo turi būti įspėti ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius (nustačius kolektyvinėje sutartyje – ne vėliau kaip prieš du mėnesius). Be to pažymėtina, kad darbo sutartį galima nutraukti tik ypatingais atvejais, jeigu negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. (LR DK 129 str. 5 d.)

13Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs atleidimą neteisėtu, grąžino ieškovą į ankstesnes pareigas. Kolegija mano, kad atleidimas iš darbo LR DK 136 str. 3 d. 2 p. yra neteisėtas, todėl pagristai pirmosios instncijos teismas gražino ieškovą į darbą. Teismas atmetė reikalavimą priteisti neturtinę žalą. Ši sprendimo dalis nėra skundžiama, todėl kolegija vadovaudamasi LR CPK 320 str. 2 d. dėl šios sprendimo dalies pagrįstumo nepasisako.

14Pirmosios instancijos teismas ieškovui iš atsakovės už priverstinę pravaikštą priteisė vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo priėmimo, tačiau teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje klaidingai nurodė datas. Ši sprendimo dalis keistina ir nurodoma, kad už priverstinę pravaikšą S. D. priteistinas vidutinis darbo užmokestis nuo atleidimo iš darbo dienos, t.y. 2008-10-15, iki teismo sprendimo priėmimo, t.y. 2009-04-24. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministo 2007 m. gruodžio 27 d. įsakyme Nr. A1-377 „Dėl metinių darbo dienų koeficientų bei metinių vidutinio darbo dienų ir valandų skaičių 2008 metais patvirtinimo“ nurodytas vidutinis darbo dienų skaičius esant penkių darbo dienų savaitei – 20,75 darbo dienos (249 darbo dienos: 12 mėn.). Ieškovas neginčija atsakovės pažymoje Nr. 12F-1 nurodyto jo vidutinio vieno mėnesio darbo užmokestį, kuris yra 4047,52 Lt. Atsižvelgiant į minėtus ministro įsakymus ir nustatytą ieškovo vieno mėnesio vidutinį darbo užmokesčio, nustatytas vienos darbo dienos vidutinis darbo užmokestis yra 195,06 Lt, todėl iš atsakovės ieškovui priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką yra 25942,98 Lt

15Pirmosios instancijos teismas ieškovui iš atsakovės nuo 2008-10-15 iki grąžinimo į darbą dienos priteisė kas mėnesį šalių sutartą 4047,52 Lt vidutinį darbo užmokestį. Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta tokia išvada, nes jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, pažeistos darbuotojo teisės turi būti atkurtos ir jam išieškotas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką (LR DK 297 str. 3 d.). Šie pinigai turi būti mokami nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (LR DK 297 str 3 d.). Taigi šioje dalyje teismo sprendimas keistinas ir vidutinis darbo užmokestis iš atsakovės ieškovui, esant penkioms darbo dienoms per savaitę, priteistinas nuo teismo sprendimo priėmimo, t. y. 2009-04-24, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, mokant 195,06 Lt vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną darbo dieną.

16Kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo ar darbo ginčų komisijos sprendimo ar nutarties, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos (LR DK 300 str.).

17Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tačiau netinkamai paskaičiavo vidutinį darbo užmokestį bei netinkamai paskaičiavo vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą, todėl ši sprendimo dalis keistina, kitos sprendimo dalys paliktinos nepakeistos (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

18Pakeitus teismo sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (LR CPK 93 str. 4 d.). Sumažinus priteistą sumą už priverstinę pravaikštą, atitinkamai mažinamas iš atsakovės priteistas žyminis mokestis iki 906 Lt.

19Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

20Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 24 d. sprendimo dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinę pravaikštą ir dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo pakeisti.

21Sumažinti iš atsakovės AB „Smiltynės perkėla“, ( - ), priteistą sumą iki 25942,98 Lt dydžio vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš darbo dienos, t.y. 2008-10-15, iki teismo sprendimo priėmimo, t.y. 2009-04-24 už priverstinę pravaikštą S. D., a.k. ( - ) gyvenančiam ( - ), atskaičiuojant mokesčius į biudžetą įstatymų nustatyta tvarka;

22Pakeisti sprendimo dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ir nurodyti, kad ieškovui S. D., a.k. ( - ) gyvenančiam ( - ), iš atsakovės AB „Smiltynės perkėla“, ( - ), nuo teismo sprendimo priėmimo, t.y. 2009-04-24, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, esant penkioms darbo dienoms per savaitę, mokamas 195,06 Lt vidutinis darbo užmokestis už kiekvieną darbo dieną.

23Sumažinti iš atsakovės AB „Smiltynės perkėla“ priteistą žyminį mokestį iki 906 Lt.

24Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Valstybinių ir privačių įmonių profesinė sąjunga, gindama profesinės... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-04-24 sprendimu ieškinį tenkino iš... 4. Sprendimo dalį dėl vieno mėnesio (4047,52 Lt) S. D. darbo... 5. Apeliaiciniu skundu atsakovė AB „Smiltynės perkėla“ paršo panaikinti... 6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atmesti apeliacinį... 7. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 8. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 9. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių 2002-08-05 buvo pasirašyta... 10. Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivuose statuto, patvirtinto... 11. LR CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis... 12. Kolegija pažymi, kad dėl kvalifikacijos neturėjimo būtų galima atleisti... 13. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs atleidimą neteisėtu, grąžino... 14. Pirmosios instancijos teismas ieškovui iš atsakovės už priverstinę... 15. Pirmosios instancijos teismas ieškovui iš atsakovės nuo 2008-10-15 iki... 16. Kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo ar darbo... 17. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro... 18. Pakeitus teismo sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų... 19. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 331... 20. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 24 d. sprendimo dalį... 21. Sumažinti iš atsakovės AB „Smiltynės perkėla“, ( - ), priteistą sumą... 22. Pakeisti sprendimo dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ir... 23. Sumažinti iš atsakovės AB „Smiltynės perkėla“ priteistą žyminį... 24. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą....