Byla A-822-1053-14

Dėl išvados panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. A. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai (tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Infomedia“) dėl išvados panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja O. A. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–5), prašydama: panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Ministerija) Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau – ir CDMEK) 2012 m. lapkričio 27 d. išvadą Nr. S (14.2)-597 (toliau – ir 2012 m. lapkričio 27 d. išvada).

5Nurodė, kad nuo 1998 m. rugsėjo 11 d. iki 2009 m. liepos 22 d. dirbo UAB „Infomedia“. Dirbdama šioje bendrovėje pastebėjo, kad sutriko jos klausa. Dėl to ji kreipėsi į medikus ir 2008 m. balandžio 29 d. jai buvo diagnozuota abipusė kochlearinė neuropatija, kurią sąlygojo akustinis triukšmas ir klausos analizatoriaus įtampa. Komisija atliko pakartotinį tyrimą (po teismo sprendimo panaikinti CDMEK 2010 m. birželio 30 d. išvadą, kuria pareiškėjos liga nepripažinta profesiniu susirgimu) ir 2012 m. lapkričio 27 d. išvadoje Nr. S(14.2)-597 konstatavo, kad pareiškėjai nustatyta lėtinė abipusė kochlearinė neuropatija negali būti pripažinta profesine liga. Su šia išvada pareiškėja nesutinka, nes ji nepagrįsta ir prieštarauja priimtiems Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimams bei visoms Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartims, kuriose neginčijamai nustatytas faktas, kad kai pareiškėja dirbo UAB „Infomedia“, ją veikė profesinės rizikos veiksniai, kurie galėjo įtakoti diagnozuotą ligą. Pareiškėja skunde rėmėsi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendime padarytomis išvadomis, kad UAB „Infomedia“ netinkamai organizavo jos darbą, neorganizavo išankstinių ir periodinių sveikatos patikrinimų; nebuvo suteikiamos specialios pertraukos, kaip tai nustatyta atitinkamose higienos normose. Priešingai nei teigiama skundžiamoje 2012 m. lapkričio 27 d. išvadoje, teismas konstatavo, kad triukšmo matavimo tyrimais, kurie buvo atlikti jau bylos nagrinėjimo metu, remtis negalima, nes nebuvo matuojamas akustinis triukšmas, sklindantis iš telefono ragelio, be to, bet kokie dabartiniu metu atlikti tyrimai rodo tik situaciją, esančią dabar, ir jų negalima sieti su praeitimi. Kad atkurti identiškų darbo sąlygų neįmanoma, ginčijamoje išvadoje pripažino ir pati CDMEK, tačiau vis tiek atliktus triukšmo matavimus vertino pareiškėjos nenaudai. Dabar atlikti triukšmo matavimai negali būti laikomi pagrindiniu įrodymu būtent dėl to, kad jie nebuvo atliekami įmanomai autentiškoje turėtoms darbo sąlygoms aplinkoje; be to, įtariama profesinė liga gali išsivystyti ne tik dėl triukšmo (sklindančio iš ragelio, kuris net nebuvo matuotas), bet ir dėl ilgo kalbėjimo telefonu ir spinduliuotės, o taip pat ir dėl bendro darbo vietos aplinkos triukšmo. Pareiškėjos manymu, šiuo atveju esminę įtaką ligai turėjo betarpiškai šalia ausų (ir jų viduje esančio mikrofono) keliamas triukšmas, į kurį, priimant skundžiamą išvadą, CDMEK neatsižvelgė. Be to, CDMEK galėjo spręsti klausimą tik dėl profesinės ligos nustatymo pagrįstumo ir paneigti teismo sprendimais patvirtintus profesinės rizikos veiksnius.

6Atsakovas Sveikatos apsaugos ministerija su skundu nesutiko ir atsiliepime (b. l. 62–66) prašė pareiškėjos skundo netenkinti.

7Teigė, kad CDMEK 2012 m. spalio 25 d. pakartotinai išnagrinėjo profesinių rizikos veiksnių matavimo duomenis ir konstatavo, kad O. A. darbo aplinkoje rizikos veiksnių parametrai neviršijo nustatytų dydžių. Vilniaus apygardos administracinio teismo konstatavimas, kad UAB „Infomedia“ yra įmonė, kurioje profesinės rizikos veiksniai galėjo pareiškėjai sukelti profesinę ligą, – tai galimybės vertinimas, o ne fakto konstatavimas. LVAT 2010 m. spalio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-1088/2010 Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto (toliau – ir Aktas) I dalį pripažino teisėta ir pagrįsta, konstatuodamas, kad skambinimas klientams ir pokalbiai mobiliuoju ir laidiniu telefonu tik iš dalies panašus į telefono operatorių darbą. Tai paneigia Akto 13 punkte esančią informaciją apie triukšmo sukeltą klausos patologiją telefono operatoriams. CDMEK konstatavo, kad ryšio tarp triukšmo darbo aplinkoje ir klausos susilpnėjimo įrodyti neįmanoma, nes neįmanoma atkurti darbo sąlygų, identiškų toms, kuriose dirbo O. A.. Be to, vadovaujantis Akto I dalimi, neįmanoma įrodyti, kad triukšmas pareiškėjos darbo aplinkoje viršijo leistinus parametrus, kad tai buvo ilgalaikė ekspozicija triukšmui viršijančiam 85 dBA. Be to, iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos pateiktos O. A. asmens sveikatos istorijos paaiškėjo, jog 2008 m. balandžio 29 d. pareiškėja kreipėsi į gydymo įstaigą, skųsdamasi dešinės ausies skausmu ir blogesniu girdėjimu. Triukšmo sukeltai klausos patologijai nėra būdingas skausminis sindromas, o klausos sutrikimas galėjo būti sukeltas uždegiminių pakitimų ausyje. Pareiškėja 2009 m. kovo 10 d. buvo konsultuota ir VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikose gydytojos G. G., kuri taip pat tai patvirtino. CDMEK O. A. asmens sveikatos duomenų iki 1999 m. gauti nepavyko, o tai nepaneigia, kad galimai pareiškėja persirgo ausų uždegimu iki 1999 m.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Infomedia“ su pareiškėjos skundu nesutiko ir atsiliepimu (b. l. 49–52) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9Nurodė, kad CDMEK nesvarstė to paties O. A. profesinės ligos nustatymo klausimo keletą kartų, kaip tai nurodė pareiškėja, nes CDMEK 2010 m. birželio 4 d. sprendimas ir jo pagrindu 2010 m. birželio 30 d. surašyta išvada Nr. S-(14.2)-350, kuriuo nuspręsta nepripažinti O. A. profesinio susirgimo, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 20 d. sprendimu buvo panaikinti. UAB „Infomedia“ manymu, pareiškėja nepagrįstai teigia, kad ginčijama 2012 m. lapkričio 27 d. išvada prieštarauja administracinių teismų sprendimuose padarytoms išvadoms, nes administraciniai teismai savo sprendimuose nekonstatavo, kad UAB „Infomedia“ buvo (yra) ta įmonė, kurioje dirbdama, O. A. susirgo profesine liga. Teismai tik pripažino, kad UAB „Infomedia“ teoriškai galėjo būti ta įmone, kurioje profesinės rizikos veiksniai galėjo sukelti profesinę ligą. Profesinės ligos diagnozę (šiuo atveju – kas sukėlė abipusę kochlearinę neuropatiją) gali patvirtinti ar paneigti tik CDMEK, t. y. jos ekspertai, turintys aukštąjį medicininį išsilavinimą ir darbo medicinos ekspertų licencijas.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) ginčą prašė spręsti teismo nuožiūra (b. l. 54–55).

11II.

12Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 22 d. sprendimu (b. l. 81–88) pareiškėjos O. A. skundą atmetė.

13Teismas nustatė, kad O. A. nuo 1998 m. rugsėjo 11 d. iki 2003 m. sausio 5 d. dirbo UAB „Infomedia“ pardavimų atstove, nuo 2003 m. sausio 6 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. – pardavimų vadybininke, o nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2009 m. vasario 9 d. dirbo pardavimo grupės vadove. Jos atliekamas darbas: sutarčių-užsakymų sudarymas su įmonės klientais, darbo pobūdis: UAB „Infomedia“ teikiamų paslaugų pardavimas susisiekiant su klientais (tiesiogiai susitikimų metu, telefonu, elektroniniu paštu, faksu, paštu).

14VšĮ Vilniaus universitetinė Antakalnio ligoninė 2008 m. lapkričio 7 d. Inspekcijos Vilniaus skyriui pateikė pranešimą Nr. 17 „Dėl O. A. įtariamos profesinės lėtinės abipusės kochlearinės neuropatijos“. O. A. profesinės ligos tyrimo komisija 2009 m. vasario 9 d. surašė Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto Nr. S-190 (0751-09) I dalį, kurioje UAB „Infomedia“ nurodyta kaip įmonė, kurioje dirbant pareiškėjai, profesinės rizikos veiksniai galėjo sukelti profesinę ligą. Profesinės ligos pirminė diagnozė – prof. vidinės ausies pažeidimas, veikiant triukšmui, prof. klausos netekimas dėl triukšmo. Profesinės rizikos veiksniai, buvę UAB „Infomedia“ – akustinis triukšmas, klausos analizatoriaus įtampa, darbas su kompiuteriu, nuolat pasikartojantys rankų judesiai, dalyvaujant plaštakos ir pirštų raumenims; kitos profesinės ligos vystymosi priežastys – netinkamas darbo organizavimas. 2009 m. vasario 13 d. VšĮ Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės darbo medicinos gydytoja nustatė profesinės ligos diagnozę – profesinė lėtinė abipusė kochlearinė neuropatija (pagrindinis kodas H83.3, papildomas kodas Z57.0) ir užpildė Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto Nr. S-190 (0751-09) II dalį „Profesinės ligos patvirtinimas“. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išdavė pareiškėjai Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymą DLN-2 Nr. 0025097, kurioje O. A. nuo 2009 m. vasario 19 d. neterminuotai nustatė 70 proc. darbingumo lygį; darbingumo lygio priežastimi nustatydama profesinę ligą (kodas 27.4).

15UAB „Infomedia“ Inspekcijai pateikė skundą dėl O. A. profesinės ligos priežasčių tyrimo tvarkos ir Inspekcija, išnagrinėjusi UAB „Infomedia“ skundą, 2009 m. kovo 4 d. surašė išvadą Nr. VH-12. Šioje išvadoje nurodė, kad O. A. bendras darbo stažas yra 21 metai, iš kurių daugiau kaip 10 metų ji dirbo vadybininke UAB „Infomedia“. Ankstesnėse darbovietėse O. A. dirbo maisto pardavėja ir padavėja, o šių darbų negalima prilyginti vadybininko darbui. Išvadoje nustatyta, kad profesinės rizikos vertinimo metu akustinio triukšmo lygis nebuvo matuotas ar vertintas, todėl UAB „Infomedia“ profesinės rizikos vertinimo rezultatai negali nei patvirtinti, nei paneigti akustinio triukšmo egzistavimo problemos; O. A. dirbo su video terminalu, kalbėdavo su klientais telefonu, tačiau darbdavys neorganizavo jos sveikatos tikrinimų. Be to, išvadoje taip pat nustatyta, kad O. A. nebuvo suteikiamos specialiosios pertraukos. Santariškių klinikų šeimos medicinos centre pareiškėjai įtartas profesinis klausos susilpnėjimas ir kaip priežastys, galėjusios sukelti profesinę ligą, nurodyti triukšmas ir įtampos veiksniai. Inspekcija 2009 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. (12)SD-5505 pripažino, kad profesinės ligos komisija, tyrusi O. A. darbo sąlygas, nepažeidė profesinės ligos priežasčių tyrimo tvarkos, ir netenkino UAB „Infomedia“ skundo reikalavimo papildomai ištirti O. A. profesinės ligos išsivystymo aplinkybes.

16UAB „Infomedia“ padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydama panaikinti Inspekcijos 2009 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. (12)SD-5505 ir Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo 2009 m. vasario 9 d. akto Nr. S-190(0751-09) I dalį, konstatuojančią, kad UAB „Infomedia“ yra ta įmonė, kurioje O. A. profesinės rizikos veiksniai galėjo sukelti profesinę ligą, ir įpareigoti profesinės ligos tyrimo komisiją atlikti papildomus tyrimus ankstesnėse O. A. darbovietėse. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1500-437/2009 UAB „Infomedia“ skundą atmetė kaip nepagrįstą. LVAT 2010 m. spalio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-1088/2010 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

17CDMEK, pakartotinai 2010 m. birželio 4 d. posėdyje išnagrinėjusi juridinius ir medicininius dokumentus, surašė 2010 m. birželio 30 d. išvadą Nr. S-(14.2)-350 ir nutarė nepripažinti pareiškėjai profesinio susirgimo, įpareigojant darbo medicinos gydytoją parengti naują profesinio susirgimo tyrimo ir patvirtinimo akto II dalies redakciją.

18Pareiškėja padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydama panaikinti Komisijos 2010 m. birželio 4 d. posėdyje protokolo Nr. 14/6-2010 priimtą išvadą nepripažinti O. A. profesinio susirgimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-597-602/2011 pareiškėjos skundą patenkino ir panaikino CDMEK 2010 m. birželio 30 d. išvadą dėl profesinės ligos Nr. S-(14.2)-350, kurioje CDMEK priėmė sprendimą nepripažinti jai profesinio susirgimo. LVAT 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-2818/2011 pirmosios instancijos teismo 2011 m. sausio 20 d. sprendimą paliko nepakeistą.

19CDMEK 2012 m. lapkričio 27 d. surašė naują išvadą Nr. S(14.2)-597 „Dėl profesinės ligos“, kurioje nutarė, kad O. A. nustatyta lėtinė abipusė kochlearinė neuropatija negali būti pripažinta profesine liga.

20Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl CDMEK 2012 m. lapkričio 27 d. išvados Nr. S(14.2)-597 teisėtumo ir pagrįstumo.

21Teismas pažymėjo, kad profesinės ligos diagnozė nustatoma arba nenustatoma vadovaujantis Profesinių ligų sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 122 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. 1198 „Dėl profesinių ligų sąrašo ir Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės registro bei jo nuostatų pakeitimo“, taip pat Profesinių ligų nustatymo kriterijais, patvirtintais Sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1087. Profesinių ligų sąraše nurodytos ligos turi būti tiesiogiai susijusios su kenksmingais darbo aplinkos veiksniais. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą, tam, kad atitinkama liga, kuri patenka į Profesinių ligų sąrašą, galėtų būti patvirtinta profesine liga atitinkamam asmeniui, yra būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp diagnozuotos ligos ir kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių.

22Teismas padarė išvadą, jog tam, kad patvirtinti ar paneigti pareiškėjai profesinę ligą, CDMEK turėjo nustatyti minėto priežastinio ryšio buvimą ar nebuvimą, vykdydama CDMEK nuostatų 9.3 punktu jos kompetencijai priskirtą funkciją – atlikdama kompleksinę dokumentinę analizę ir surašydama išvadą dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo. Kompleksinė dokumentų analizė reiškia, kad CDMEK, atsižvelgdama į Profesinių ligų sąrašą, pagal Profesinių ligų nustatymo kriterijus turi kompleksiškai įvertinti duomenis apie įtariamo susirgus profesine liga asmens ligos ir gyvenimo anamnezes, darbo veiklos raidą (profesiją, darbo pobūdį, kenksmingus darbo aplinkos veiksnius ir minimalų jų poveikio intensyvumą bei trukmę ir kt.), profesinės ligos kliniką, asmens sveikatos istorijos ir kitų medicininių dokumentų duomenis, panašių susirgimų (grupinių ar pavienių) buvimą įmonėje, esant tokiai būtinybei, naudotis CDMEK nuostatuose nurodytomis savo teisėmis dėl papildomos medžiagos surinkimo.

23Nustatyta, kad CDMEK 2011 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius), prašydama pateikti visą turimą informaciją apie O. A. laikinojo nedarbingumo laikotarpius, medicinines diagnozes ir gydymo įstaigas, kuriose pareiškėja gydėsi. Taip pat CDMEK kreipėsi į Valstybinę ligonių kasą, prašydama pateikti visą turimą informaciją apie O. A. teiktas medicinos paslaugas, gydymo įstaigas, kuriose tokios paslaugos galėjo būti teikiamos, ir kokios konkrečiai paslaugos pareiškėjai buvo teikiamos. Buvo gauti VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. sausio 30 d. raštas Nr. (9.44)3-7262 apie O. A. nedarbingumo periodus 2001–2009 metais su medicininėmis diagnozėmis ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2012 m. sausio 19 d. raštas Nr. 4K-62-529, kuriame pateikiama informacija apie O. A. kreipimąsi į sveikatos priežiūros įstaigas. Atsižvelgdama į šią informaciją, CDMEK 2012 m. balandžio 20 d. raštu Nr. S-(14.2)-175 kreipėsi į 13 medicinos įstaigų, prašydama pateikti visą turimą informaciją apie O. A. gydymąsi įstaigose, nustatytas diagnozes, išrašytus dokumentus ir jai teiktas paslaugas.

24Iš skundžiamos išvados turinio nustatyta, kad CDMEK atliko kompleksinę dokumentinę analizę ir pakartotinai išanalizavo priežastinio ryšio tarp pareiškėjai diagnozuotos ligos ir kenksmingų darbo aplinkos veiksnių nustatymui reikšmingus dokumentus, t. y. 2012 m. spalio 25 d. išnagrinėjo Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo 2009 m. vasario 9 d. akte Nr. S-190(0751-09) pateikiamus profesinių rizikos veiksnių matavimo duomenis (darbo aplinkos temperatūra, apšvieta darbo vietoje, elektrinio lauko stiprumas, magnetinio srauto tankis, darbo poza, dėmesio koncentravimas, regos įtampa). Taip pat pakartotinai išnagrinėjo Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2010 m. kovo 3 d. raštą Nr. (1) SD-437, Akustinių triukšmo parametrų tyrimų protokolą Nr. 1002020 ir Profesinės rizikos nustatymo kortelę 2010 m. vasario 8 d. Nr. 1, išanalizavo LVAT 2010 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1088/2010 bei visą byloje esančią medicininę O. A. informaciją – asmens sveikatos istorijas, epikrizes ir išrašus iš ligos istorijų, audiogramas ir kt.

25Taigi, CDMEK 2012 m. lapkričio 27 d. išvada Nr. S (14.2)-597, kurioje pareiškėjai nepatvirtinta profesinės ligos diagnozė, paremta išsamia kompleksine minėtų dokumentų visumos analize ir atsižvelgiant į Profesinių ligų nustatymo kriterijus.

26Taip pat nustatyta, kad 2008 m. balandžio 29 d. O. A. kreipėsi į gydymo įstaigą, skųsdamasi dešinės ausies skausmu ir blogesniu girdėjimu, todėl pareiškėjai buvo nustatyti kairės ausies būgnelio buvusi perforacija ir atrofinis randas, jautrus n. Occipitalis dex. išėjimo taškas, abiejų ausų garsą suvokiančios sistemos pakenkimas, kairėje nežymus pravedamosios sistemos sutrikimas (VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos BPG centro pateikta O. A. sveikatos istorija (kortelės Nr. 109/08)). Todėl CDMEK, įvertinusi tai, kad triukšmo sukeltai klausos patologijai nėra būdingas skausminis sindromas, konstatavo, kad klausos sutrikimas galėjo būti sukeltas uždegiminių pakitimų ausyse, o ne triukšmo. Be to, tokią išvadą patvirtino ir VšĮ Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės gautoje ligos istorijoje esantis 2008 m. lapkričio 5 d. įrašas: abiejų ausų, daugiau kairės, garsą suvokiančios sistemos pažeidimas. Tokia pat išvada padaryta ir konsultuojant pareiškėją VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikose (otoskopuojant ausų landos laisvos, būgneliai, ypač kairysis, su timpanoskletinėmis plokštelėmis, judrūs). Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad CDMEK nepavyko gauti O. A. asmens sveikatos duomenų iki 1999 m. ir visoje gautoje medicininėje dokumentacijoje įrašai apie sveikatos būklę prasideda nuo 1999 m. (nors O. A. nuo 1986 m. dirbo pardavėja, nuo 1989 m. iki 1998 m. – padavėja, o šių specialybių darbuotojai privalėdavo tikrintis sveikatą kas metus). Konstatuota, kad ši aplinkybė, su kuria teismas sutinka, nepaneigia, jog pareiškėja galėjo sirgti ausų ligomis iki 1999 m.

27Teismas pažymėjo, kad profesinė liga gali būti patvirtinta tik tuo atveju, jei yra nustatoma, kad ją sukėlė kenksmingi ar pavojingi darbo aplinkos veiksniai (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 str. 28 p.). CDMEK, išnagrinėjusi O. A. medicininius dokumentus, tyrimų duomenis, informaciją apie jos darbinės veiklos raidą, sąlygas, profesinės rizikos veiksnius, kurie yra reikšmingi nustatant profesinę ligą ir identifikuojant profesinės ligos diagnozę, t. y. atlikusi kompleksinę dokumentų analizę, kaip to reikalauja anksčiau paminėtas CDMEK nuostatų 9.3 punktas, skundžiamoje išvadoje konstatavo, kad nėra įrodytas profesinis triukšmo, viršijančio ribines vertes, poveikis O. A. darbo aplinkoje UAB „Infomedia“. Teismas konstatavo, kad skundžiamoje išvadoje aiškiai motyvuota, kodėl CDMEK padarė išvadą, jog pareiškėjai nustatyta lėtinė abipusė kochlearinė neuropatija negali būti pripažinta profesine liga.

28Pažymėta, kad pareiškėja nepateikė teismui naujų įrodymų, kurių CDMEK neanalizavo ir nepareiškė, kad atitinkami (konkretūs) įrodymai egzistuoja ir galėjo būti reikšmingi CDMEK nagrinėjant profesinės ligos diagnozės pagrįstumą. Byloje nenustatyta, kad CDMEK 2012 m. lapkričio 27 d. išvadą pateikė neištyrusi kokių nors dokumentų, kurie galėtų būti reikšmingi priežastinio ryšio tarp pareiškėjui diagnozuotos profesinės ligos ir kenksmingų darbo aplinkos veiksnių nustatymui. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja skunde nurodytais motyvais ir byloje esančia medžiaga neįrodė, kad CDMEK 2012 m. lapkričio 27 d. išvada Nr. S (14.2)-597, kurioje pareiškėjai nustatyta lėtinė abipusė kochlearinė neuropatija negali būti pripažinta profesine liga, yra ydinga faktinių aplinkybių nustatymo, teisės aktų taikymo ar nagrinėjamos situacijos vertinimo prasme. Priešingai nei atsakovo argumentai, kurie tiek ginčijamoje išvadoje, tiek atsiliepime į pareiškėjos skundą yra pagrįsti byloje esančiais įrodymais ir teisės aktais.

29Aplinkybė, kad pareiškėja skunde rėmėsi tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimuose, tiek LVAT nutartyse padarytomis išvadomis, nedaro skundžiamos išvados nepagrįsta ir neteisėta. Šiuo atveju atkreiptas dėmesys į tai, kad administracinėje byloje Nr. I-597-602/2011 teismas panaikino CDMEK 2010 m. birželio 30 d. išvadą dėl profesinės ligos Nr. S-(14.2)-350, todėl CDMEK iš naujo svarstė pareiškėjos profesinės ligos diagnozės patvirtinimo ar paneigimo klausimą ir surašė 2012 m. lapkričio 27 d. išvadą Nr. S(14.2)-597, kurioje pareiškėjai nustatytos ligos nepripažino profesine. Teismas nepasisakė dėl faktų, nustatytų įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. ir 2011 m. sausio 20 d. sprendimais, kuriuos pareiškėja minėjo savo skunde, pažymėdamas, kad jie turi res judicata galią ir minėtuose sprendimuose konstatuoti atsakovo veiksmai iš naujo nagrinėjamoje byloje neįrodinėjami (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 str.).

30Pareiškėjos skundžiamą CDMEK išvadą priėmė kompetentingas subjektas, atlikęs kompleksinę dokumentų analizę, kurioje pagrindė išvadą, kad O. A. diagnozuota lėtinė abipusė kochlearinė neuropatija negali būti pripažinta profesine liga. CDMEK laikėsi nuostatais apibrėžtų pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimo ir išvados pagrįstumą. CDMEK priimta išvada pagrįsta nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, reglamentuojantiems profesinių ligų nustatymo bei patvirtinimo ir ginčų dėl profesinių ligų nustatymo nagrinėjimo tvarką.

31III.

32Pareiškėja O. A. apeliaciniame skunde (b. l. 92–98) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimą ir priimti naują – jos skundą tenkinti. Apeliacinį skundą pareiškėja grindžia šiais argumentais:

33Teismo sprendime nebuvo pasisakyta dėl skundo argumentų, susijusių su įsiteisėjusiais teismų sprendimais, tik konstatuota, kad ginčijama išvada priimta kompetentingo subjekto atlikus kompleksinę dokumentų analizę. Neatsižvelgta ir į faktines ginčo aplinkybes, kurios nurodytos skunde, todėl sprendime be pagrindo konstatuota, jog CDMEK, priimdama ginčijamą išvadą, atliko kompleksinį dokumentų tyrimą. Iš esmės CDMEK, kaip ir teismas, visiškai nevertino ar vertino netinkamai, įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose nustatytus faktus, kurie tiesiogiai susiję su kenksmingais darbo aplinkos veiksniais (įtaką pareiškėjos sveikatai turėjo ir elektromagnetinės bangos, kurias skleidžia įmonėje esanti įranga – telefonai, kompiuteriai). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ir LVAT 2010 m. spalio 21 d. nutartimi neginčijamai nustatė, jog UAB „Infomedia“ yra ta įmonė, kurioje pareiškėją veikė profesinės rizikos veiksniai, kurie galėjo turėti įtakos diagnozuotai ligai, iš šie sprendimai įgijo res judicata galią. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti ir remtis ne tik šiais sprendimais, bet ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 20 d. sprendime išdėstytomis išvadomis, kad galiojančio ir teisėto Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto I dalyje UAB „Infomedia“ nurodyta kaip įmonė, kurioje dirbant profesinės rizikos veiksniai galėjo sukelti profesinę ligą. Todėl visiškai be jokio teisinio pagrindo CDMEK ir teismas 2013 m. balandžio 22 d. sprendime konstatavo, jog pagrindu nepripažinti pareiškėjai profesinės ligos yra neįrodytas profesinės rizikos veiksnių (triukšmo) poveikis.

34CDMEK pagal jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus galėjo spręsti klausimą tik dėl profesinės ligos nustatymo pagrįstumo. CDMEK darbo esmė buvo paneigti teismo sprendimais nustatytus profesinės rizikos veiksnius, kurių pareiškėja buvo veikiama įmonėje, o ne remtis ne pareiškėjai atliktų tyrimų prielaidomis (t. y. teorijomis, bet ne faktais) apie galimus ar negalimus susirgimus (kuriais niekada pareiškėja nėra sirgusi) ar apie kažkam būdingus vienos ar kitos ligos požymius. Visos abejonės nagrinėjamu atveju turėjo būti vertinamos O. A. naudai. Byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų bent menkiausią prielaidą abejoti, jog diagnozuota liga yra ne profesinės kilmės, o kitų veiksnių pasekmė. Tiek CDMEK, tiek teismas daro nepagrįstą išvadą, kad atsižvelgiant į tai, jog iki 1999 m. negauta su pareiškėja susijusios medicininės dokumentacijos, patvirtina, jog liga yra ne profesinės kilmės ir sudaro prielaidas manyti, kad O. A. galėjo sirgti ausų ligomis iki 1999 m. Pareiškėjai joks teisės aktas nenustato pareigos saugoti visus kada nors turėtus su jos sveikata susijusius dokumentus, tokią pareigą turi medicinos įstaigos. Tai, kad tokių duomenų nerasta, nereiškia, kad ji galėjo sirgti kitomis ligomis (atvirkščiai, šis faktas reiškia, kad pareiškėja nesirgo ausų ligomis iki 1999 m.).

35Atsakovas Sveikatos apsaugos ministerija su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu (b. l. 104–108) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas remiasi iš esmės tokiais pat argumentais, kuriuos pateikė pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodo, jog klausos pažeidimai, sukelti elektromagnetinių laukų, nei į Lietuvos, nei į ES Profesinių ligų sąrašą nepatenka.

36Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė darbo inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 110–111) nurodo, jog nepasisako dėl diagnozės nustatymo pagrįstumo, nes tai yra CDMEK kompetencija.

37Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Infomedia“ atsiliepimu (b. l. 112–115) prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti; jeigu teismas nuspręstų panaikinti CDMEK 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimą, įpareigoti CDMEK priimti naują sprendimą šiuo klausimu. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

381. Pareiškėjos nurodyti argumentai niekaip nepaneigia CDMEK sprendime konstatuotų aplinkybių, susijusių su O. A. ligos diagnoze. Be to, apeliaciniame skunde nurodyti moksliniai straipsniai tėra bendro pobūdžio informacija apie elektromagnetinių bangų bendrą poveikį sveikatai, tačiau nesusiję su pareiškėjai diagnozuota liga.

392. Ginčijamoje CDMEK išvadoje nekvestionuojamos pareiškėjos nurodomuose teismų sprendimuose bei nutartyse padarytos išvados. Administraciniai teismai savo sprendimuose net nepadarė tokios išvados, kad UAB „Infomedia“ buvo ar yra ta įmonė, kurioje O. A. dirbdama susirgo profesine liga – teismai viso labo tik pripažino, kad UAB „Infomedia“ teoriškai galėjo būti ta įmone, kurioje profesinės rizikos veiksniai galėjo sukelti profesinę ligą. Galutinį sprendimą šiuo klausimą priima CDMEK.

403. Pareiškėjos teiginys, kad CDMEK netinkamai įvertino dokumentus, nepagrįstas, nes nėra pagrindo abejoti savo srities specialistų išvadomis. Be to, pareiškėja teismui nepateikė jokių įrodymų (pvz., kitos medicinos ekspertų komisijos išvados), galinčių iššaukti bent menkiausią nepasitikėjimą Komisija, jos padarytų išvadų pagrįstumu ir teisingumu.

414. Pačios pareiškėjos elgesys CDMEK 2012 metais tiriant jos profesinės ligos diagnozę, verčia abejoti jos sąžiningumu: CDMEK visą informaciją apie gydymo įstaigas, kuriose gydėsi pareiškėja, buvo priverstas gauti iš Valstybės ligonių kasų, tuo tarpu pareiškėja CDMEK posėdyje „staiga“ pamiršo visas įstaigas, kuriose ji kada nors gydėsi.

42Teisėjų kolegija

konstatuoja:

43IV.

44Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 137 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Taigi, žodinis apeliacinis procesas bylose skiriamas kaip išimtis iš bendrosios taisyklės, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėja O. A. apeliaciniame skunde (b. l. 97) išreiškė norą, kad byla apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tačiau šio prašymo niekaip nemotyvavo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir bylą išnagrinėjo rašytinio proceso būdu.

45Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl CDMEK 2012 m. lapkričio 27 d. išvados Nr. S (14.2)-597 teisėtumo ir pagrįstumo.

46Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog O. A. nuo 1998 m. rugsėjo 11 d. iki 2009 m. liepos 22 d. dirbo UAB „Infomedia“ pardavimų atstove, pardavimų vadybininke bei pardavimų grupės vadove (darbo pobūdis – darbas su video terminalu, pokalbiai telefonu, susitikimai su klientais). Dėl suprastėjusios klausos bei skausmo pareiškėja kreipėsi į medikus. 2008 m. balandžio 29 d. jai diagnozuota abipusė kochlearinė neuropatija. 2009 m. vasario 9 d. O. A. profesinės ligos tyrimo komisija surašė Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto Nr. S-190 (0751-09) I dalį (toliau vadinama – Akto I dalis), kurioje UAB „Infomedia“ nurodyta kaip įmonė, kurioje dirbant profesinės rizikos veiksniai galėjo sukelti profesinę ligą (b. l. 37–39). 2009 m. vasario 13 d. VšĮ Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės darbo medicinos gydytoja nustatė profesinės ligos diagnozę – profesinė lėtinė abipusė kochlearinė neuropatija, ir užpildė Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto Nr. S-190 (0751-09) II dalį „Profesinės ligos patvirtinimas“ (toliau vadinama – Akto II dalis, b. l. 40).

47Atsakovas UAB „Infomedia“ Valstybinei darbo inspekcijai 2009 m. vasario 17 d. pateikė skundą dėl O. A. profesinės ligos tyrimo komisijos sprendimo bei tyrimo tvarkos (prijungta administracinė byla Nr. I-597-602/2011, I t., b. l. 155–156). Išnagrinėjusi šį UAB „Infomedia“ skundą, Valstybinė darbo inspekcija 2009 m. kovo 4 d. surašė išvadą Nr. VH-12 (b. l. 41–43), kurioje nurodė, jog O. A. dirbo su video terminalu, kalbėdavo su klientais telefonu, tačiau jai darbdavys neorganizavo sveikatos tikrinimų, dirbant su video terminalu, nebuvo suteikiamos specialiosios pertraukos. Kaip priežastys, galėjusios sukelti profesinę ligą, nurodyti triukšmas ir įtampos veiksniai. Valstybinė darbo inspekcija 2009 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. (12)SD-5505 (prijungta administracinė byla Nr. I-1500-437/2009, I t., b. l. 8) pripažino, kad O. A. profesinės ligos tyrimo komisija, tyrusi pareiškėjos darbo sąlygas, nepažeidė profesinės ligos priežasčių tyrimo tvarkos, todėl netenkino UAB „Infomedia“ skundo reikalavimo papildomai ištirti O. A. profesinės ligos išsivystymo aplinkybes.

48Nesutikdamas su minėtu Valstybinės darbo inspekcijos 2009 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. (12)SD-5505 bei 2009 m. vasario 9 d. Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto Nr. S-190 (0751-09) I dalimi, kurioje konstatuota, jog UAB „Infomedia“ yra ta įmonė, kurioje O. A. profesinės rizikos veiksniai galėjo sukelti profesinę ligą, atsakovas UAB „Infomedia“ 2009 m. kovo 27 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1500-437/2009 UAB „Infomedia“ skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 16–18), o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. spalio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-1088/2010 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (b. l. 19–24).

49Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija, išnagrinėjusi atsakovo UAB „Infomedia“ 2009 m. kovo 16 d. pareiškimą Nr. 18 dėl nesutikimo su profesinės ligos diagnozės nustatymu O. A. (b. l. 145–149), 2010 m. birželio 30 d. surašė išvadą Nr. S-(14.2)-350 (prijungta administracinė byla Nr. I-597-602/2011, I t., b. l. 7–8), kuria nutarė nepripažinti pareiškėjai O. A. profesinio susirgimo, įpareigojant darbo medicinos gydytoją parengti naują profesinio susirgimo tyrimo ir patvirtinimo akto II dalies redakciją. Dėl minėtos CDMEK išvados panaikinimo pareiškėja O. A. 2010 m. liepos 20 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2011 m. sausio 20 d. sprendimu (b. l. 25–29) pareiškėjos skundą tenkino ir CDMEK 2010 m. birželio 30 d. išvadą Nr. S-(14.2)-350 panaikino. LVAT 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartimi (b. l. 30–33) šį teismo sprendimą paliko nepakeistą.

50Nagrinėjamoje byloje ginčijama 2012 m. lapkričio 27 d. išvada Nr. S (14.2)-597 Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija pareiškėjai O. A. nustatytą lėtinę abipusę kochlearinę neuropatiją nepripažino profesine liga. Dėl šios išvados panaikinimo pareiškėja kreipėsi į teismą, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 22 d. sprendimu (b. l. 81–88) pareiškėjos skundo netenkino. O. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo šiuos pagrindinius argumentus: pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, neatsižvelgė į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. bei 2011 m. sausio 20 d. sprendimus, be to, abejotina, ar CDMEK šiuo atveju išvis galėjo priimti ginčijamą 2012 m. lapkričio 27 d. išvadą.

51ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo sprendimas laikytinas pagrįstu, jeigu išsiaiškintos ir nustatytos visos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės, o pateikta teismo išvada atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas bylai svarbias aplinkybes. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kiekvieno konkretaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam individualiam ginčui išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 str. 6 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Įstatymas nustato, kad pareiškėjas, pateikdamas skundą administraciniam teismui, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, kartu su šiais procesiniais dokumentais turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 57 str. 4 d., 72 str.). ABTĮ 81 straipsnyje nurodyta, kad teismo priimtas sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Kadangi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, bylos proceso dalyvių nuomonė dėl bylos įrodymų reikšmės ir jų vertinimo nesaisto teismo. Tačiau įstatymas reikalauja ir to, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Be to, teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi pagrįsti savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2-4 p.).

52Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas laikėsi visų išvardintų reikalavimų, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, susijusius su netinkamu ginčo aplinkybių vertinimu.

53Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su CDMEK kompetencija pakartotinai svarstyti pareiškėjos profesinės ligos nustatymo klausimą ir priimti ginčijamą 2012 m. lapkričio 27 d. išvadą, taip pat dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. bei 2011 m. sausio 20 d. sprendimų reikšmės nagrinėjamai bylai, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į nagrinėjamai situacijai aktualų reglamentavimą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 20 d.), Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose (patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487), taip pat Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatuose (patvirtinti sveikatos apsaugos ministro 2007 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-37) bei kituose šiam ginčui aktualiuose teisės aktuose.

54Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad profesinės ligos priežastis tiria ir jos pripažinimą profesine liga patvirtina profesinės ligos tyrimo komisija, kuri sudaroma Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vedėjo potvarkiu (Profesinių ligų priežasčių tyrimo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2004 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 1-269/V-125, 9 punktas). Komisija, ištyrusi įtariamos profesinės ligos priežastis, nustatyta tvarka užpildo ir pasirašo profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto pirmąją dalį „Profesinės ligos priežasčių tyrimas“ (Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų 21 punktas). Pagal Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų 22 punktą, Komisijos sprendimus dėl įtariamos profesinės ligos priežasčių ir tyrimo tvarkos (t. y. dėl Akto I dalies) darbuotojas, kuriam įtariama profesinė liga, tiriant dalyvavę darbuotojų atstovas (atstovai) saugai ir sveikatai, įmonės vadovas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo susipažinimo su akto pirmąja dalimi gali apskųsti vyriausiajam valstybinio darbo inspektoriui ar įstatymų nustatyta tvarka teismui.

55Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų 25 punkte nustatyta, jog profesinės ligos diagnozę (diagnozes) nustato darbo medicinos gydytojas. Profesinės ligos diagnozė nustatoma vadovaujantis Profesinių ligų sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1198 (2006 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. 122 redakcija), taip pat Profesinių ligų nustatymo kriterijais, patvirtintais Sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1087. Darbo medicinos gydytojas, nustatęs profesinės ligos diagnozę (diagnozes) arba jos nenustatęs, nustatyta tvarka užpildo, pasirašo ir išsiunčia komisijos pirmininkui akto antrąją dalį „Profesinės ligos patvirtinimas“. Suinteresuoti asmenys (darbuotojas ar jo atstovas, įmonės vadovas, draudimo įstaiga), nesutinkantys su profesinės ligos diagnozės nustatymu arba nenustatymu, pagal Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų 31 punktą, ne vėliau kaip per du mėnesius nuo šio akto gavimo dienos turi teisę raštu kreiptis į Centrinę darbo medicinos ekspertų komisiją. Tiek Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 13 dalyje, tiek Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų 2 punkte įtvirtinta, jog CDMEK sprendžia ginčytinus klausimus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu, o CDMEK sprendimas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.

56Taigi, iš minėto teisinio reglamentavimo seka, kad Valstybinės darbo inspekcijos bei CDMEK kompetencijos profesinės ligos nustatymo (nenustatymo) procese yra skirtingos. Klausimus, susijusius su profesinės ligos priežasčių tyrimu (t. y. Akto I dalimi), priskirta spręsti Inspekcijai, o CDMEK kompetencijai priskiriama teisė priimti sprendimus dėl profesinės ligos diagnozės patvirtinimo arba nepatvirtinimo, t. y. dėl Akto II dalies (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2010/2008). Vadinasi, pareiškėjos O. A. argumentai, kad CDMEK negalėjo pakartotinai pasisakyti klausimais, kuriais, jos manymu, jau pasisakė Valstybinė darbo inspekcija, atmestini kaip nepagrįsti.

57Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendime pasisakė dėl klausimų, susijusių su Akto I dalimi – profesinės ligos priežasčių tyrimu. Todėl 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendime padarytos išvados nedaro įtakos nagrinėjamam ginčui, kuris, kaip minėta, kilo dėl CDMEK 2012 m. lapkričio 27 d. išvados Nr. S (14.2)-597 teisėtumo ir pagrįstumo.

58Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog pareiškėja abejoja, ar CDMEK vis tik turėjo kompetenciją priimti ginčijamą 2012 m. lapkričio 27 d. išvadą Nr. S (14.2)-597, kadangi CDMEK tuo pačiu klausimu buvo priėmusi 2010 m. birželio 30 d. išvadą Nr. S-(14.2)-350, dėl kurios teisėtumo pasisakyta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 20 d. sprendime.

59Iš bylos duomenų nustatyta, kad nagrinėjamu atveju į Centrinę darbo medicinos ekspertų komisiją, prašydamas nustatyti, ar teisėtai pareiškėjai O. A. buvo pripažintas profesinis susirgimas, 2009 m. kovo 16 d. pareiškimu Nr. 18 kreipėsi atsakovas UAB „Infomedia“ (analogišką prašymą CDMEK 2009 m. kovo 13 d. pateikė ir VSDFV Vilniaus skyrius). CDMEK priėmė 2010 m. birželio 30 d. išvadą Nr. S-(14.2)-350, kuria nutarė nepripažinti pareiškėjai O. A. profesinio susirgimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 20 d. sprendimu CDMEK 2010 m. birželio 30 d. išvadą Nr. S-(14.2)-350 panaikino, konstatavęs, jog CDMEK ją surašė dar nepasibaigus teisminiam procesui dėl O. A. profesinės ligos priežasčių tyrimo, t. y. dar neišsprendus Profesinės ligos tyrimo ir nustatymo akto I dalies teisėtumo klausimo, nors vadovaujantis LVAT praktika, profesinės ligos tyrimo komisijos pasirašytas profesinės ligos tyrimo ir patikrinimo aktas – Akto I ir II dalys – yra vientisas profesinės ligos priežasčių tyrimo ir profesinės ligos nustatymo bei patvirtinimo procedūros baigiamasis dokumentas (žr., pvz., 2010 m. spalio 27 d. nutartį adm. byloje A502-1088/2010, 2008 m. lapkričio 26 d. nutartį adm. byloje Nr. A146-1953/2008 ir kt). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 20 d. sprendimą paliko nepakeistą, pažymėjęs, be kita ko, ir tai, kad CDMEK 2010 m. birželio 30 d. išvadą neteisėta daro ir procedūrinių reikalavimų nesilaikymas: neužtikrinta suinteresuoto asmens teisė dalyvauti CDMEK posėdžiuose (apie 2010 m. birželio 4 d. posėdį O. A. nebuvo informuota, o pranešimas, adresuotas jos atstovei, grįžo neįteiktas), CDMEK pareiškėjos profesinės ligos diagnozės pagrįstumą vertino neturėdama išsamių ir objektyvių medicinos duomenų apie visus reikšmingus pareiškėjos gyvenimo faktus. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartimi iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 20 d. sprendimo motyvuojamos dalies taip pat pašalino argumentą, jog 2010 m. birželio 30 d. išvados Nr. S-(14.2)-350 panaikinimas reiškia ir VSDFV Vilniaus skyriaus skundo, paduoto CDMEK, netenkinimą.

60Taigi, atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytą teisinį reglamentavimą (Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų 22, 25, 31 punktai) bei LVAT praktiką (pvz., administracinės bylos Nr. A502-1088/2010, Nr. A146-1953/2008), akivaizdu, jog 2010 m. birželio 30 d. išvadoje CDMEK dar negalėjo vertinti Akto II dalies teisėtumo, nes tuo metu dar nebuvo pasibaigę teisminiai ginčai dėl Akto I dalies. Apibendrindama išdėstytą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog CDMEK iš esmės pagrįstai svarstė UAB „Infomedia“ 2009 m. kovo 16 d. pareiškimą Nr. 18 dėl nesutikimo su profesinės ligos diagnozės nustatymu O. A. (2012 m. lapkričio 27 d. išvadoje nurodyta, kad analogišką prašymą CDMEK 2009 m. kovo 13 d. pateikė VSDFV Vilniaus skyrius) ir priėmė šioje byloje ginčijamą 2012 m. lapkričio 27 d. išvadą Nr. S (14.2)-597, nes panaikinus CDMEK 2010 m. birželio 30 d. išvadą, be kita ko, UAB „Infomedia“ 2009 m. kovo 16 d. pareiškimas Nr. 18, kuriuo atsakovas kreipėsi į CDMEK, liko neišnagrinėtas.

61Pasisakydama dėl minėtos CDMEK 2012 m. lapkričio 27 d. išvados Nr. S (14.2)-597 turinio teisėtumo bei pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 3 straipsnį, administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. CDMEK yra speciali ekspertinė institucija, kuriai įstatymu yra suteikta kompetencija nagrinėti ginčus, susijusius su profesinės ligos nustatymu. Teismas, spręsdamas ginčus dėl CDMEK sprendimo pagrįstumo, turi patikrinti, ar komisija tinkamai atliko teisės aktais jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar priimdama sprendimą laikėsi teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumą, ar priimtas sprendimas yra pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2817/2011).

62Minėta, kad CDMEK sprendžia ginčus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 str. 13 d.). Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų 7 punktas įtvirtina CDMEK uždavinius, tarp kurių – patvirtinti ar paneigti profesinės ligos diagnozę, nagrinėti profesinių ligų diagnozės pagrįstumo atvejus, priklausančius komisijos kompetencijai. CDMEK funkcijos apibrėžtos CDMEK nuostatų 9 punkte, tarp jų: spręsti ginčytinus klausimus, susijusius su profesinių ligų nustatymu dalyvaujant suinteresuotiems asmenims (9.2 p.), atlikti kompleksinę dokumentinę analizę ir surašyti išvadą dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo (9.3 p.). CDMEK nuostatų 10 punkte nurodyta, kad atlikdama savo funkcijas, komisija turi tokias teises, kaip kad teisę gauti iš Valstybinės darbo inspekcijos, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, darbdavių, draudimo įstaigų ir kitų institucijų visą reikiamą informaciją ir dokumentus, kurių reikia komisijos funkcijoms vykdyti (10.2 p.) ir kt. CDMEK priimto akto teisinė forma yra išvada dėl profesinės ligos pagrįstumo (CDMEK nuostatų 27 p.). Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad Profesinių ligų nustatymo kriterijų, patvirtintų Sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-10876, 6 punkte numatyta, jog nustatant profesinę ligą, vertinama ligos anamnezė, gyvenimo anamnezė (persirgtos ligos, traumos, įpročiai, gyvenimo sąlygos ir kt.), darbo veiklos raida (profesija, darbo pobūdis, kenksmingi darbo aplinkos veiksniai, minimalus kenksmingo darbo aplinkos veiksnio poveikio (ekspozicijos) intensyvumas, minimali kenksmingo darbo aplinkos veiksnio trukmė, privalomų sveikatos tikrinimų duomenys ir kt. duomenys, pateikti Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto I dalyje), profesinės ligos klinika (specifiniai ir/ar nespecifiniai konkrečios ligos simptomai, mišrus kenksmingų darbo aplinkos veiksnių poveikis, individualus jautrumas kenksmingam darbo aplinkos veiksnio poveikiui (lytis, amžius ir kt.) ir kt.), laboratoriniai, instrumentiniai ir kiti reikiami tyrimai, privalomų sveikatos tikrinimų duomenys, diferencinė diagnostika, asmens sveikatos istorijos (F-Nr. 025/a) duomenys, panašių susirgimų (grupinių ar pavienių) buvimas įmonėje, mokslu pagrįsti priežastinių ryšių tarp kenksmingo darbo aplinkos veiksnio ir profesinės ligos įrodymai. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1198 patvirtinto Profesinių ligų sąrašo pastabos 1 punkte nurodyta, kad jame nurodytos ligos turi būti tiesiogiai susijusios su kenksmingais darbo aplinkos veiksniais. Vadinasi, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tam, kad atitinkama liga, kuri patenka į Profesinių ligų sąrašą, galėtų būti patvirtinta profesine liga atitinkamam asmeniui, yra būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp diagnozuotos ligos ir kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje A756-1391/2011). Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytą teisinį reglamentavimą, iš naujo įvertinusi byloje surinktus duomenis bei ginčijamą CDMEK 2012 m. lapkričio 27 d. išvadą, joje nurodytus argumentus bei padarytas išvadas, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog CDMEK 2012 m. lapkričio 27 d. išvada Nr. S(14.2)-597 teisėta bei pagrįsta, priimta laikantis visų išvardintų reikalavimų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir ginčijamos išvados pagrįstumą.

63Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija negali sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė principą res judicata, nes neatsižvelgė į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ir LVAT 2010 m. spalio 21 d. nutartimi neginčijamai nustatytą aplinkybę, jog UAB „Infomedia“ yra ta įmonė, kurioje pareiškėją veikė profesinės rizikos veiksniai, kurie galėjo turėti įtakos diagnozuotai ligai; bei į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 20 d. sprendimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartį, kuriomis panaikinta CDMEK 2010 m. birželio 30 d. išvada Nr. S-(14.2)-350, kuria taip pat buvo nutarta pareiškėjai nepripažinti profesinio susirgimo. Kai jau buvo minėta, CDMEK, vertindama ar atitinkama liga, kuri patenka į Profesinių ligų sąrašą, gali būti patvirtinta profesine liga atitinkamam asmeniui, turi, be kita ko, nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp diagnozuotos ligos ir kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių. Iš ginčijamos išvados matyti, jog CDMEK į apeliantės nurodytus teismų sprendimus atsižvelgė, ginčijamame akte padarytos išvados neprieštarauja minėtų teismų sprendimuose nurodytoms išvadoms. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog pareiškėjos skundžiamame CDMEK akte nurodytos išvados padarytos specialias medicinines žinias turinčių ekspertų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., administracinę bylą Nr. A143-2010/2008) laikomasi pozicijos, jog įvertinant šias išvadas teisės taikymo požiūriu, jos gali būti paneigtos arba jomis gali būti suabejota tik tais atvejais, kai byloje būtų pateiktos kitos specialistų išvados, neatitinkančios nustatytųjų. Nagrinėjamu atveju į bylą tokių duomenų nepateikta. Be to, nesant kitų pareiškėjos pozicijos pagrįstumą patvirtinančių įrodymų, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti CDMEK specialistų, turinčių medicininį išsilavinimą, padarytomis išvadomis.

64Iš kartu su apeliaciniu skundu pateikto „Lietuvos paštas“ 2013 m. balandžio 30 d. Mokėjimo nurodymo pervesti įmoką (b. l. 99) matyti, kad už apeliacinį skundą yra sumokėtas 72 Lt žyminis mokestis. ABTĮ 39 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo mokamas 50 Lt žyminis mokestis. Pagal ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punktą sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau mokesčio, negu reikia pagal įstatymą. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju už apeliacinį skundą sumokėta daugiau žyminio mokesčio, nei yra nustatyta, pareiškėjai grąžintina permokėta žyminio mokesčio suma – 22 Lt.

65Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

66Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

67Pareiškėjos O. A. apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

68Grąžinti pareiškėjai O. A. 22 Lt permokėtą žyminį mokestį.

69Nutartis neskundžiama.