Byla 2A-1099-275/2013
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje S. P., UAB ,,Mobusta“, UAB DK ,,PZU Lietuva“, UAB ,,Dailuma“

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui G. V. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje S. P., UAB ,,Mobusta“, UAB DK ,,PZU Lietuva“, UAB ,,Dailuma“,

Nustatė

2I.Ginčo esmė

3Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, nurodydamas, su S. P. buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis, kuria nuo įvairių draudiminių rizikų buvo apdraustas draudėjui priklausantis butas, esantis (duomenys neskalbtini). 2008 m. lapkričio 10 d. minėtas butas buvo užlietas. Ieškovas, pripažinęs įvykį draudžiamuoju, atlygino įvykio metu padarytą 2 595 Lt dydžio žalą draudėjui. Ieškovas nustatė, kad draudėjo butas buvo užlietas dėl įvykusio atsakovui G. V. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskalbtini), įvykio, todėl ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 2 595 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

4II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. vasario 24 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo AB ,,Lietuvos draudimas“ 2 300 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo G. V. naudai ir 46,87 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas konstatavo, kad ieškovas su S. P. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, kuria nuo įvairių draudiminių rizikų apdraudė jam priklausantį butą, esantį (duomenys neskalbtini). S. P. 2008 m. gruodžio 2 d. informavo draudiką, kad 2008 m. lapkričio 10 d. minėtas butas buvo užlietas, kad nuo šios dienos iki minėto pranešimo bute per lubas skverbiasi vanduo. Ieškovas 2008 m. gruodžio 10 d. sudarė lokalinę sąmatą, 2008 m. gruodžio 22 d. apskaičiavo draudimo išmoką, 2008 m. gruodžio 23 d. išmokėjo S. P. 2 595 Lt draudimo išmoką. UAB ,,Adminsta“ 2008 m. lapkričio 10 d. surašė aktą Nr. 68, nurodydama, kad atsakovo bute nesandari karšto vandens sistema. To priežasčių ieškovas, administruodamas žalos bylą, netyrė ir nesiaiškino. Teismas motyvavao, kad asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenumato kitokio dydžio (CK 6.280 str.). Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 str. 1 d.). Civilinio kodekso 6.266 str. 1 ir 2 d. numato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Civilinio kodekso 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės, t.y. žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Konstatuojant, ar atsirado atsakovui prievolė atlyginti padarytą žalą ieškovo nurodomu Civilinio kodekso 6.266 str. pagrindu, byloje neturi būti vertinamas atsakovo kaltės klausimas, tačiau reikalinga nustatyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t.y. neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad patalpos užpilamos vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai yra suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomų patalpų (Vilniaus apygardos teismo 2009-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-111-302/2009). Teismas konstatavo, kad atsakovas į bylą pateikė eilę rašytinių įrodymų, iš kurių matyti, kad atsakovas, kaip aukščiau esančio buto savininkas, savo lėšomis ėmėsi visų galimų priemonių sienų drėkimo priežasčiai nustatyti bei jai lokalizuoti – ardė buto sienas ir grindis, darė termovizines nuotraukas, kvietė buto statytoją, kuris surašė aktą, patvirtinantį, jog po grindimis esančio karšto vandens vamzdyje buvo rasta kiaurymė, kuri, kaip nurodyta pačiame akte ,, ...tikėtina atsirado vykdant apdailos darbus, sukant sriegvarsčius į konstrukcijas...“. Konstrukcijas, kaip pripažino bylos dalyviai, montavo UAB ,,Mobusta“, pastaroji nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų minėtą pažeidimo vamzdyje atsiradimo aplinkybę, o tas faktas, jog pati UAB ,,Mobusta“ šalino šį trūkumą ir keitė dalį vamzdžio, teismo įsitikinimu, rodo, kad ji pripažino savo kaltę dėl vamzdyje atsiradusios kiaurymės. Teismas sutiko su atsakovo išreikšta nuomone, jog labiau tikėtina, kad kiaurymė vamzdyje po grindimis galėjo atsirasti montuojant pertvarą, o ne ją ardant, o dėl šio, akivaizdu, atsakovas nėra kaltas. Motyvavo, kad nėra pagrindo manyti, jog atsakovas, kaip viršuje esančios patalpos savininkas, nesugebėjo naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, kas lemtų jo prievolės prieš trečiuosius asmenis atsiradimą bei civilinės atsakomybės jo atžvilgiu ieškovo nurodomu pagrindu taikymą. Priešingai, atsakovas buvo ypatingai budrus ir rūpestingas, įvairiais įmanomais būdais ir savo iniciatyva mėgino nustatyti ir pašalinti galimos avarijos priežastį, ir šių jo veiksmų dėka avarijos židinys buvo nustatytas ir lokalizuotas. Nėra jokio pagrindo manyti, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, pasireiškusius pavojingu, turtą gadinančiu poveikiu iš jo valdomų patalpų. Todėl teismas sprendė, jog atsakovui neatsiranda pareiga atsakyti pagal ieškovo jam pareikštą ieškinį. Ištyręs byloje esančią medžiagą bei šalių paaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų, o būtent to, kad jis nesugebėjo naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, taip pat ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veikimo ar neveikimo ir to pasekoje atsiradusio nuostolio (CPK 178 str.).

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 sprendimą; priimti naują sprendimą ir priteisti iš atsakovo G. V. apelianto naudai 2 595 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas: 78 Lt žyminio mokesčio ir 1 573 Lt už atstovavimą pirmosios instancijos teisme; priteisti iš atsakovo apelianto naudai apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, t.y. išlaidas už apeliacinio skundo rengimą - 300 Lt, taip pat kitas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 78 Lt žyminį mokestį už šį apeliacinį skundą. Taip pat, pagal Civilinio proceso kodekso taisykles perskirstyti bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidas.

8Dėl Civilinio kodekso 6.266 straipsnio taikymo

9Iš sprendimo matyti, kad teismas iš esmės ieškinį atmetė dėl to, jog teismo nuomone, ieškovas neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų. Apeliantas visiškai nesutinka su tokia teismo pozicija. Visų pirma konstatuotina, kad Civilinio kodekso 6.266 str. yra numatyta griežtoji atsakomybė, t.y. atsakomybė be kaltės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-05-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008 yra pasisakęs, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei įrodomas pavojingas, gadinantis poveikis iš atsakovo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Ieškovas tik privalo nurodyti, kad nukentėjęs butas užpiltas iš atsakovo patalpų, o atsakovas privalo paneigti šią aplinkybę. Iš bylos aplinkybių matyti, kad atsakovas neneigia, jog vanduo atitekėjo iš jo buto. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad vandens vamzdis, iš kurio įvyko vandens prasiskverbimas, nėra laikytinas namo gyventojų bendrąja daline nuosavybe, kadangi šis vamzdis aptarnavo tik konkretaus buto savininko poreikius (2008-12-10 akte nurodyta, kad „...II aukšte esančios 1-o buto lubos drėko dėl kiauro karšto vandens vamzdžio, einančio nuo įvadinio kolektoriaus iki virtuvės praustuvo“). Apie tai, jog vandens prasiskverbimas buvo ne iš bendro naudojimo vamzdžių, o iš atsakovo buto vamzdžių, patvirtino ir liudytojai R. D. bei G. K.. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad aplinkybė, jog pavojingas, gadinantis poveikis buvo iš atsakovo buto, yra įrodyta. Apeliantas nesutinka su teismo nuomone, jog labiau tikėtina, kad kiaurymė vamzdyje po grindimis galėjo atsirasti montuojant pertvarą, o ne ją ardant. Pažymėtina, kad atsakovo buto, kuriame įvyko vandens nuotėkis, finansavimo sutartis tarp UAB „Mobusta“ ir atsakovo buvo pasirašyta dar 2006-03-20. To paties buto pirkimo-pardavimo sutartis tarp UAB „Mobusta“ ir atsakovo buvo pasirašyta 2007-06-16. Jau po buto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo atsakovas 2007-07-04 sudarė statybos-remonto paslaugų sutartį su UAB „Dailuma“, kuri atsakovo bute (tame tarpe ir virtuvėje) tiek montavo, tiek išmontavo gipso kartono plokštes, klijavo plyteles, montavo ir išmontavo pertvaras. Dėl šios priežasties neatlikus specialios ekspertizės teigti, jog kiaurymė vamzdyje po grindimis galėjo atsirasti montuojant pertvarą, o ne ją ardant, ir kad kiaurymę padarė būtent UAB „Mobusta“, o ne kiti asmenys, nėra jokio pagrindo. Nuo buto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos ir UAB „Dailuma“ darbų užbaigimo dienos iki žalos atsiradimo dienos praėjo daugiau nei vieneri metai. Butas buvo priduotas kaip tinkamas naudoti, prieš tai atliekant visus reikiamus, tame tarpe vamzdynų, hidraulinius bandymus.2008-05-13 atsakovas pasirašė sutartį su UAB „Vilniaus vandenys“ dėl geriamojo vandens tiekimo, kuria, be kita ko, atsakovas įsipareigojo teisės aktų nustatyta tvarka prižiūrėti savo buto geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas, užtikrinant jų būklę, atitinkančią teisės aktų reikalavimus. Iš viso to darytina išvada, kad nėra nustatyta ir įrodyta kas, kada ir kokiu būdu (montuojant, ardant pertvarą ar atliekant kitus remonto darbus) pažeidė vamzdį, esantį atsakovo bute. Tačiau net ir nustačius, jog dėl žalos padarymo yra kalta UAB „Mobusta“ ar UAB „Dailuma“, ieškinys atsakovo atžvilgiu negalėjo būti atmestas, kadangi Civilinio kodekso 6.253 str. 4 d. nuostatos šiuo atveju nėra taikytinos. Atsakovui ieškinys pareikštas deliktinės civilinės atsakomybės pagrindu, tuo tarpu atsakovą ir UAB „Mobusta“ bei UAB „Dailuma“ siejo rangos teisiniai santykiai. Tiek UAB „Mobusta“, tiek UAB „Dailuma“ nėra laikytini trečiaisiais asmenimis Civilinio kodekso 6.253 str. 4 d. prasme, o ieškovas, nebūdamas rangos sutarties šalimi negali reikšti tiesioginio reikalavimo atsakovo kontrahentui rangovui. Tokiu atveju atsakovas, atlyginęs žalą ieškovui, galėtų reikšti atgręžtinį reikalavimą tiesiogiai į kaltą dėl žalos padarymo asmenį, tačiau jau vadovaujantis jų tarpusavio sudaryta rangos sutartimi.

10Dėl procesinių teisės normų taikymo

11Teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, turi tirti ir įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir tik tada padaryti atitinkamą išvadą, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas (CPK 265 str. 1 d.). Sprendimo motyvuojamoje dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas ir argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK 270 str. 4 d. 1-3 p.). Iš teismo sprendimo matyti, kad teismas kai kurių sprendimo išvadų visiškai nepagrindė įrodymais ir konkrečiais argumentais, o pateikė tik savo nuomonę. Teismas nurodė, kad jo nuomone kiaurymė grindyse atsirado būtent montuojant pertvarą, o ne ją ardant ir kad už tai yra atsakinga UAB „Mobusta“. Teismas visiškai nesiaiškino tos aplinkybės, kad namas ilgą laiką iki įvykio buvo pripažintas tinkamu naudoti, o po buto pardavimo butas dar buvo remontuotas atsakovo pasamdytos UAB „Dailuma“, kuri taip pat galėjo padaryti žalos. Iš viso to darytina išvada, kad teismas šališkai vertino įrodymus, o kai kurių iš jų visiškai neaptarė, kas turėjo esminės įtakos priimant neteisėtą sprendimą.

12Atsakovas G. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš ieškovo apeliacinėje instancijoje atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 2 000 Lt. Nurodo, kad ieškovas netinkamai interpretuoja atsakovo kaltę ir neteisėtus veiksmus, netinkamai aiškina Teismų praktiką panašiose bylose. Nagrinėjamoje byloje ieškovas neįrodė, jog pavojingas, ar gadinantis poveikis ieškovo apdraustam turtui galėjo kilti iš atsakovo buto. Jokių panašaus pobūdžio įrodymų ieškovas nepateikė. Priešingai, atsakovas gindamasis nuo pareikšto ieškinio į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius žala ieškovui kilo dėl kitų šaltinių poveikio - po atsakovo grindimis buvusio nesandaraus vamzdžio už kurį yra atsakingas vamzdį nutiesęs ir pats galimai prakiurinęs tretysis asmuo UAB „Mobusta“, kuris netiesiogiai šį faktą pripažino teismo posėdžio metu. Aplinkybes, jog atsakovas neturi jokio faktinio ar teisinio ryšio su nesandaria karšto vandens sistema, patvirtina byloje surinkti įrodymai. Į bylą atsakovas yra pateikęs pareikšto skundo vartotojų teises ginančioms institucijoms (tame tarpe ir UAB „Mobusta“) kopiją, atlikto termovizinio tyrimo dokumentus (siekiant nustatyti nesandaraus karšto vandens vamzdžio vietą), taip pat nuotraukas, kurios patvirtina, kaip po atsakovo buto grindimis buvo ieškota nesandarios karšto vandens sistemos vietos ir kaip nesandarumas buvo surastas ir lokalizuotas. Visi byloje apklausti liudytojai, ieškoję nesandarios karšto vandens sistemos vietos taip pat įsitikino, jog atsakovo bute buvo sausa, nebuvo jokių vandens vartojimo įrenginių. Ieškovo žalų sureguliavimo ekspertas, liudytojas G. N. taip pat patvirtino, jog dėl atsakovo atsakomybės už draudiminį įvykį sprendė formaliai, nesigilindamas į karšto vandens sistemos nesandarumo priežastis. Ekspertas nurodė, jog jam nurodytų aplinkybių netikrino, vadovavosi tik tuo, kas jam buvo pasakyta. Toks „kalto“ asmens nustatymas neatsižvelgiant į jokias aplinkybes negali būti laikomas teisiškai pagrįstu. Atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų nebuvimą taip pat patvirtina ir trečiojo asmens UAB „Mobusta“ paaiškinimai. UAB „Mobusta“ atstovas pirmiausia teismui neigė, jog bendrovės darbuotojai šalino karšto vandens sistemos nesandarumą, tačiau vėliau buvo priverstas pripažinti, jog bendrovė pogrindines vandens komunikacijas tiesė be jokių brėžinių (dėl ko, tikėtina, bendrovės gipskartonio montuotojai negalėjo žinoti, kuriose vietose po grindimis eina vamzdžiai). Vėliau ta pati UAB „Mobusta“ neatlygintinai sutvarkė problemą pakeisdami kiaurą vamzdį sandariu. Pagal ieškovo nurodomą Civilinio kodekso 6.266 str. civilinė atsakomybė atsakovui negali kilti. Atsakovui priklauso tik patalpa (butas), kuris yra statinyje - gyvenamajame name. Taigi, atsakovas niekada nebuvo pastato, statinio, įrenginio ar kitokios konstrukcijos savininku, kad jo atžvilgiu galėtų būti taikomas Civilinio kodekso 6.266 str. Tuo atveju, jei atsakovas, kaip patalpos (buto) savininkas teismo ir būtų pripažintas buto kaip pastato savininkas, atsakovui atsakomybė vis tiek negalėtų kilti dėl Civilinio kodekso 6.270 str. nurodytų priežasčių - kaip kilusi dėl nenugalimos jėgos. Nagrinėjamu atveju įsigydamas naujai pastatytą butą iš UAB „Mobusta“ atsakovas niekaip negalėjo numatyti, jog po atsakovo buto grindimis yra paliktas kiauras, medsraigčiu pragręžtas, karšto vandens vamzdis. Atsakovas, netgi būdamas labai protingas negalėjo numatyti, jog jo pasamdytam rangovui demontuojant UAB „Mobusta“ sumontuotą gipso kartono pertvarą bus išsuktas medsraigtis iš karšto vandens vamzdžio, vėliau sukelsiantis žalą ieškovui. Atsakovas niekaip negalėjo išvengti susidariusios situacijos, kadangi kiauras vamzdis buvo po betonuotomis atsakovo buto grindimis (5 cm storio) bei po plytelių dangos sluoksniu. Šie faktai patvirtina, jog teisiškai atsakovo atsakomybė dėl ieškovo žalos negalėjo kilti, kadangi karšto vandens sistemos nesandarumas buvo sukeltas nenugalimos jėgos aplinkybių, tokių kurių nei atsakovas nei ieškovas negalėjo kontroliuoti ar numatyti. Neįrodęs atsakovo neteisėtų veiksmų (kurių nebuvo) ieškovas negalėjo įrodyti ir priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos. Byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovas būtų atlikęs kokius nors veiksmus apskritai, dėl kurių galėjo atsirasti ieškovo žala. Atsakovas taip pat nepažeidė ir jokių bendro pobūdžio pareigų elgtis atidžiai ir rūpestingai. Byloje yra nustatyta, jog visas komunikacijas ir betonines grindis statydama daugiabutį gyvenamąjį namą įrenginėjo UAB „Mobusta“. Atsakovas nusipirko visiškai naują butą naujai pastatytame gyvenamajame name. Teisiškai vertinant šias aplinkybes, atsakovas negali būti laikomas atsakingu už žalos priežastis, priklausančias išimtinai nuo ankstesnio buto savininko (tuo pačiu ir buto statytojo) UAB „Mobusta“ veiksmų ar neveikimo, netinkamai įrengiant karšto vandens komunikacijas gyvenamojo namo statybos metu po atsakovo buto grindimis. Bylos nagrinėjimo metu tiek ieškovo tiek trečiojo asmens UAB „Mobusta“ atstovas netiesiogiai pripažino, jog ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ yra apdraudęs trečiojo asmens UAB „Mobusta“ civilinę atsakomybę. Visgi, pirmos instancijos teismas atsisakė tenkinti ieškovo prašymą ir į bylą išreikalauti trečiojo asmens UAB „Mobusta“ civilinės atsakomybės draudimo liudijimą. Civilinės atsakomybės draudimo teisinių santykių buvimas tarp AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Mobusta“ patvirtina, jog ieškovas neturėjo ir neturi jokio teisinio pagrindo reikšti ieškinį tinkamam atsakovui UAB „Mobusta“, kadangi pats yra apdraudęs ir žalą patyrusio asmens ir žalą padariusio asmens UAB „Mobusta“ civilinę atsakomybę. Tokiu būdu ieškovui liko vienintelis kelias pabandyti žalos atlyginimą prisiteisti iš nesusijusio asmens - atsakovo, pareiškiant nepagrįstą ieškinį. Šios aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė visiškai pagrįstą sprendimą atmesti ieškovo ieškinį, kaip neįrodytą.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Skundas tenkintinas.

15Dėl savininko atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį

16Statinių savininko atsakomybę reglamentuojanti teisės norma numato, jog tuo atveju, jei žala padaryta dėl pastatų, statinių trūkumų, ją privalo atlyginti pastatų ar statinių savininkas, jeigu neįrodo, kad buvo šio Civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo aplinkybę, ar atsakovas yra atlikęs kokius tai neteisėtus veiksmus, dėl kurių atsirastų pagrindas tenkinti ieškinį. Teismo išvada, kad atsakovo veiksmų neteisėtumo nenustatyta, yra pagrįsta, tačiau buto savininkui atsiranda atsakomybė CK 6.266 straipsnio pagrindu ir tuo atveju, jei jo veiksmai turto atžvilgiu buvo teisėti, jei jo kaltės dėl fakto, kad jo bute esantys įrenginiai buvo kitų asmenų įrengti su trūkumais ir dėl to įvyko žemiau esančio buto užliejimas, nenustatyta. CK 6.246 straipsnio 3 dalis numato, jog teisėtais veiksmais padaryta žala turi būti atlyginama tik įstatymų nustatytas atvejais. Būtent CK 6.266 straipsnio 1 dalyje ir numatyta atsakomybė asmeniui tuo atveju, kai jo veiksmai nebuvo neteisėti.

17Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei įrodomas pavojingas, gadinantis poveikis iš atsakovo buto, o ne iš kitų šaltinių. Šį teiginį pirmosios instancijos teismas cituoja iš Vilniaus apygardos teismo o 2009-01-27 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-111-302/2009, tačiau nenurodo motyvų, kodėl, įrodžius byloje gadinantį poveikį iš atsakovo buto į žemiau esantį butą, atsakovas nėra atsakingas už tokį kito asmens turto gadinimą. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Ieškovas tik privalo nurodyti, kad nukentėjęs butas užpiltas iš atsakovo patalpų, o atsakovas privalo paneigti šią aplinkybę, tačiau byloje atsakovas neįrodinėjo šio fakto. Iš bylos aplinkybių matyti, kad atsakovas neneigia, jog vanduo atitekėjo iš jo buto, tik jis neigia savo atsakomybę tuo argumentu, kad jis butą įsigijęs iš UAB „Mobusta“ 2007-07-02, niekaip negalėjo numatyti, kad po įsigyjamo buto grindimis yra paliktas kiauras, medsraigčiu pragręžtas , karšto vandens vamzdis. Nurodė, kad jis negalėjo numatyti, kad jo pasamdytam rangovui demontuojant UAB „Mobusta“ sumontuotą gipso kartono pertvarą bus išsuktas medsraigtis iš karšto vandens vamzdžio, vėliau sukelsiantis žalą ieškovui. Vertinti kaip nenugalimą jėgą statybos darbus atliekančių asmenų netinkamus veiksmus, nėra pagrindo, nenugalima jėga pripažįstamos aplinkybės, kurių negali įtakoti fiziniai asmenys. Iš atsakovo paaiškinimų matyti, jog UAB „Mobusta“ , iš kurio butą įsigijo atsakovas, ar UAB „Dailuma“ , kuri atsakovo užsakymu griaudama gipso kartono pertvarą šiuos darbus atliko galimai netinkamai, dėl ko buvo prakiurdytas iš atsakovo buto išeinantis karšto vandens vamzdis. Atsakovas, kaip įsigijęs netinkamos kokybės daiktą iš UAB „Mobusta“, turi teisę reikšti pretenzijas dėl daikto kokybės šiais bendrovei. Tuo atveju, jei būtų padaryta išvada, kad buto užliejimas įvyko dėl to, kad sienos griovimą vykdžiusi bendrovė paliko vamzdį su kiauryme, ji turėtų būti atsakinga, bet ne prieš buto, kuris buvo užlietas, savininką ar jo draudiką, bet būtų atsakingas atsakovui, su kuriuo buvo sutartiniuose santykiuose dėl buto įrengimo. Padarius išvadą, kad statybos darbus vykdžiusių asmenų kaltės įvyko žemiau esančio buto užliejimas, žalą, atsiradusią dėl užliejimo, turi atlyginti šiam asmeniui ne statybos bendrovės, o buto, iš kurio įvyko užliejimas, savininkas, o pastarasis turi teisę reikšti turtines pretenzijas asmenims, su kuriais jis buvo sutartiniuose santykiuose.

18Pažymėtina, kad vandens vamzdis, iš kurio įvyko vandens prasiskverbimas, nėra laikytinas namo gyventojų bendrąja daline nuosavybe, kadangi šis vamzdis aptarnavo tik konkretaus buto savininko poreikius (2008-12-10 akte nurodyta, kad „...II aukšte esančios 1-o buto lubos drėko dėl kiauro karšto vandens vamzdžio, einančio nuo įvadinio kolektoriaus iki virtuvės praustuvo“). Aplinkybės, kad vandens prasiskverbimas buvo ne iš bendro naudojimo vamzdžių, o iš atsakovo buto vamzdžių, byloje neneigia ir pats atsakovas. Teigti, jog kiaurymė vamzdyje po grindimis galėjo atsirasti montuojant pertvarą, o ne ją ardant, ir kad kiaurymę padarė būtent UAB „Mobusta“, o ne kiti asmenys, nėra jokio pagrindo, šios aplinkybės nėra pakankami išnagrinėtos byloje, tačiau nereiškiant ieškinio asmenims, atlikusiems statybos darbus bute, šios išvados nėra byloje būtinos, todėl netikslinga daryti išvadas dėl aplinkybės, kuri iš bendrovių kalta dėl palikto kiauro vamzdžio grindyse. Tai, kad butas buvo priduotas kaip tinkamas naudoti, prieš tai atliekant visus reikiamus, tame tarpe vamzdynų, hidraulinius bandymus, yra aplinkybe, kuri būtų reikšminga byloje tuo atveju, jei reikalavimai būtų reiškiami vienai iš statybos darbus atlikusių bendrovių.

19Atsakovas nurodo, kad CK 6.266 straipsnio 1 dalies normos taikytinos tik pastatų ir statinių savininkams, o jis nėra pastato savininku, o tik vieno iš butų, esančių daugiabučiame name, savininku, tačiau toks aiškinimas šios tesiės normos nepagrįstas, nes butas yra pastato dalis, todėl asmuo , turintis butą daugiabučiame name, yra atsakingas kitiems už savo buto trūkumus, kurie daro žalą kitiems asmenims.

20Patenkinus reikalavimą dėl žalos atlyginimo, ieškovas turi teisę ir į palūkanas, priteistinas CK 6.210 straipsnio pagrindu.

21Teismo sprendimas naikintinas CPK 330 straipsnio pagrindu, teismui netinkamai taikius CK 6.246 straipsnio 3 dalį.

22Dėl bylinėjimosi išlaidų

23Ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintinas dalinai, nes prašoma priteisti 1573 Lt atstovavimo išlaidų suma yra per didelė, atsižvelgiant į ieškinio sumą byloje. Teismas daro išvadą, kad 1000 Lt suma už teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme, o kitoje dalyje prašymas tenkintas pilnai, nes 300 Lt atstovavimo išlaidos už apeliacinio skundo parengimą atitinka šiam darbui reikalingas laiko sąnaudas. Priteistinos taip pat išlaidos, kurias turėjo ieškovas apmokėdamas žyminį mokestį už ieškinį ir apeliacinį skundą – 156 Lt , iš viso priteistina iš atsakovo ieškovui 1456 Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo priteistinos pašto išlaidos valstybei – 46,87 Lt. Paliktina nepakeista tik ta teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta grąžinti 400 Lt atsakovui G. V., kaip įneštų už numatomą kompensacijos mokėjimą liudytojams.

24Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 straipsniais,

Nutarė

25Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimą dalyje panaikinti.

26Ieškinį patenkinti.

27Priteisti iš atsakovo G. V. ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ 2 595 Lt žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo 2011-09-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 1456 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

28Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš atsakovo G. V. 46,87 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje... 2. I.Ginčo esmė... 3. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, nurodydamas, su S. P. buvo... 4. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 5. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. vasario 24 d. sprendimu ieškovo... 6. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 7. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašo: panaikinti... 8. Dėl Civilinio kodekso 6.266 straipsnio taikymo... 9. Iš sprendimo matyti, kad teismas iš esmės ieškinį atmetė dėl to, jog... 10. Dėl procesinių teisės normų taikymo... 11. Teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, turi tirti ir įvertinti visus... 12. Atsakovas G. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 1... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Skundas tenkintinas.... 15. Dėl savininko atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį ... 16. Statinių savininko atsakomybę reglamentuojanti teisės norma numato, jog tuo... 17. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei įrodomas pavojingas, gadinantis poveikis... 18. Pažymėtina, kad vandens vamzdis, iš kurio įvyko vandens prasiskverbimas,... 19. Atsakovas nurodo, kad CK 6.266 straipsnio 1 dalies normos taikytinos tik... 20. Patenkinus reikalavimą dėl žalos atlyginimo, ieškovas turi teisę ir į... 21. Teismo sprendimas naikintinas CPK 330 straipsnio pagrindu, teismui netinkamai... 22. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 23. Ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintinas dalinai, nes... 24. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321,... 25. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimą dalyje... 26. Ieškinį patenkinti.... 27. Priteisti iš atsakovo G. V. ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ 2 595 Lt... 28. Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija...