Byla 2-5095-452/2013
Dėl skolos pritiesimo solidariai

1Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Svirplienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams A. A., D. A. dėl skolos pritiesimo solidariai,

Nustatė

2Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – Draudikų biuras) kreipėsi į teismą ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. A., D. A. 3585,81 Lt skolą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-09-30 Norvegijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu Lietuvos Respublikoje registruota, A. A. vairuojama, D. A. priklausančia transporto priemone VW Transporter, valst. Nr. ( - ) buvo padaryta žala. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė VW Transporter, valst. Nr. ( - ) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPD įstatymas) 4 straipsnio 1 dalyje ir 41 straipsnio 8 dalyje. Kadangi eismo įvykį sukėlė transporto priemonė, kuri neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, žalą suadministravo ir atlygino nukentėjusiam asmeniui Norvegijos nacionalinis draudikų biuras (TRAFIKKFORSIKRINGSFORENINGEN), kuris pateikė transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, t.y. ieškovui, reikalavimą 3585,81 Lt sumai. Ieškovas sumokėjo 3585,81 Lt Norvegijos nacionaliniam draudikų biurui ir vadovaudamasis TPVCAPD įstatymo 17, 23 straipsniais įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovų (2,3,4 b.l.).

3Atsakovai A. A., D. A. atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka, nes ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti ir prašė ieškinį atmesti, kadangi atsakovai jų nepripažįsta, nes ieškovas atlygino patirtą žalą jau suėjus senaties terminams LR CK 1.125 str. 7 p. nurodė, kad eismo įvykio deklaracijos atsakovas A. A. nepasirašė ir joje parašas yra ne jo. Galimas draudiminis įvykis įvyko 2008-09-30, o deklaracija pateikta įgaliotai institucijai 2009-11-04, t.y. praėjus daugiau nei metamas, ir taip praradus teise reikalauti žalos atlyginimo, dėl draudiminio įvykio. Taip pat pažeistas bendras senaties terminas nurodytas LR CK 1.125 str. 8, punkte ir žala praėjus daugiau nei 3 metas negali būti atlyginta, nes suėjo ieškinio senatis dėl žalos atlyginimo.

4Civilinė byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka CPK 441 str. pagrindu, kadangi ginčas yra dėl nedidelės sumos ir nė vieną šalių neprašo nagrinėti bylos žodinio proceso tvarka. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką šalims pranešta tinkamai.

5Ieškinys tenkintinas.

6Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2008-09-30, 16.00 val. ( - ) įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovo A. A. vairuojamas automobilis VW Transporter, valst. Nr. ( - ) apgadino A. H., vairuojamą automobilį Audi, valst. Nr. ( - ) (12-13 b.l.). Atsakovo vairuojamas automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. Norvegijos nacionalinis draudikų biuras išmokėjo nukentėjusiajam asmeniui patirtą žalą 6827 NOK ir 2010-09-15 pateikė reikalavimą Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui reikalavimą 8402 NOK, t.y. 3585,81 Lt (įskaitant administravimo mokestį) (15-30 b.l.) Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras 2010-11-08 mokėjimo nurodymu užsienio valiuta Nr. 10260000 pervedė reikalaujamą sumą Norvegijos nacionaliniam draudikų biurui (31 b.l) Ieškovas 2011-05-11 ir 2011-10-18 atsakovams išsiuntė pretenzijas dėl 3585,81 Lt ieškovo išmokėtos draudimo išmokos (32-33 b.l).

7Lietuvos Respublikos TPVCAPD įstatymo 23 straipsnio 1 dalis numato, kad LR transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuris numato, kad biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje.

8Lietuvos Respublikos TPVCAPD įstatymo 10 straipsnio 1 dalis numato, kad įprastinė draudimo sutartis, pagal kurią išduota žalioji kortelė, taip pat suteikia draudimo apsaugą žaliojoje kortelėje nurodytose užsienio valstybėse. Žalioji kortelė – žaliosios kortelės sistemai priklausančio nacionalinio draudikų biuro vardu išduotas tarptautinis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo liudijimas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad įvykio metu atsakovo vairuojamas automobilis VW Transporter, valst. Nr. ( - ) neturėjo žaliosios kortelės, todėl, laikytina, kad Norvegijoje įvykusio įvykio metu atsakovo vairuojamas automobilis nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu galiojančiu Norvegijoje. Atsakovai iki šiol nepateikė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumento, suteikiančio draudimo apsaugą eismo įvykio dienai Norvegijoje, todėl darytina išvada, kad ieškovas turi teisę iš atsakovų reikalauti draudimo išmokos grąžinimo, nes tokia teisė atitinka LR TPVCAPD įstatymo 17 straipsnio ir 23 straipsnio nuostatoms.

9Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Teismas laiko nepagrįstais atsakovų argumentus, kad byloje ieškovo pateikta eismo įvykio deklaracija nėra pasirašyta atsakovo A. A., o deklaracijoje esantis parašas yra ne jo, kad draudiminis įvykis yra įvykęs galimai 2008-09-30, nes jie nepagrįsti neginčijamais įrodymais. Atsakovai, siekdami paneigti nurodytas aplinkybes, privalėjo pateikti įrodomąją galią turinčius ir pakankamus įrodymus, tačiau jų nepateikė. Nagrinėjamoje byloje žala eismo įvykio metu padaryta ir sureguliuota kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, kurią apima sąvoka Europos Sąjungos valstybėje narėje (TPVCAPD įstatymo 2 str. 7 d.). Bendradarbiavimo nuostatų – Biurų tarnybos vidaus nuostatų 3 straipsnis numato, kad biuras, kurio veiklos teritorijoje įvyko autoavarija, tiria autoavarijos aplinkybes, visas žalas biuras administruoja visiškai savarankiškai, vadovaudamasis autoavarijos šalyje taikomais įstatymais ir kitais teises aktais, be to, biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos šalyje taikomu teises aktu aiškinimu ir žalos sureguliavimu. Norvegijos nacionalinis draudikų biuras sureguliavo padarytos žalos atlyginimą ir nustatęs neapdraustos Lietuvos Respublikoje registruotos transporto priemonės vairavusio asmens kaltę dėl eismo įvykio, pateikė ieškovui reikalavimą remdamasis Bendradarbiavimo nuostatų – Biuro tarnybos vidaus nuostatų 5 straipsniu. Byloje yra surinkti reikalingi dokumentai, patvirtinantys tiek aplinkybes, susijusias su įvykiu, tiek su žalos dydžiu bei jos apskaičiavimo pagrįstumu. Teismas pažymi, kad Norvegijos nacionalinis draudikų biuras 2008-09-30 eismo įvykio metu padarytą žalą administravo visiškai savarankiškai, vadovaudamasis eismo įvykio šalyje (šiuo atveju Norvegijoje) galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę. Būtent, Norvegijos nacionalinis draudikų biuras yra išimtinai kompetetingas spręsti visus klausimus, susįjusius su eismo įvykio šalyje galiojančių teisės aktų taikymu bei žalos administravimu. Be to, atsakovai, elgdamiesi kaip protingai rūpestingi ir atidūs asmenys, turėjo (galėjo) pasidomėti dėl nustatytų eismo įvykio aplinkybių, tarp jų kalto asmens bei padarytos žalos, o, nesutikdami su šių aplinkybių vertinimu, jas ginčyti, apskųsdami Norvegijos nacionalinio draudiko biuro veiksmus. Tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovai atliko nurodytus veiksmus ar kad šiuo metu vyksta ginčas dėl Norvegijos nacionalinio draudikų biuro nustatytų aplinkybių. Esant TPVCAPD įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nustatytoms įstatyme numatyta Draudikų biuro pareiga išmokėti kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai jos reikalaujamą sumą. Byloje pateiktu rašytinių įrodymų visuma (10-30 b.l.) leidžia teismui teigti, jog Norvegijos nacionalinis draudikų biuras pagristai išmokėjo jo nustatytą žalą trečiajam asmeniui, dėl ko, ieškovas įgijo pareigą šias išlaidas kompensuoti, taip pat įgijo teisę regreso tvarka ją reikalauti iš atsakingų asmenų.

10Atsakovai nurodė, kad ieškovas atlygino žalą jau suėjus senaties terminams (LR CK 1.125 str. 7 p.) taip pat pažeidė bendrąjį senaties terminą nurodytą LR CK 1.125 str. 8 p. Nors atsakovai tiesiogiai neprašė taikyti senaties terminų, bet teismas mano, kad atsiliepime atsakovų nurodyti senaties terminų praleidimai, laikomi kaip atsakovų prašymai taikyti ieškinio senatį, nors tokio aiškaus reikalavimo ir neišreikšta. Vadovaujantis TPVCAPD įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalies bei 23 straipsnio nuostatomis, ieškovas privalėjo mokėti draudimo išmokas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta, Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemone, padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui. Taigi, ieškovo regreso teisė reikalauti išmokėtos pinigų sumos atsirado nuo pagrindines prievolės kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui įvykdymo momento. Pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad regresine prievole yra nauja prievole, kuri atsiranda asmeniui įvykdžius prievolę už atsakingą už žalą asmenį. Kai toks asmuo įvykdo prievolę už skolininką, pradinė prievolė kreditoriui pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123straipsnio 1 dalis) ir atsiranda nauja, t. y. regresinė prievolė, kuri sieja skolininką ir prievolę įvykdžiusį asmenį (LAT Civiliniu bylu skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-46/2009). Kadangi 2009-07-07 sumokėjęs 3585,81 Lt išmokos suma pagal Norvegijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą ir taip įvykdęs savo pagrindinę prievolę Draudikų biuras įgijo teisę reikšti regresinį reikalavimą atsakovams (TPVCAPDI 23 str. 5 d., LR CK 6.280 str.). Šiam reikalavimui taikytinas LR CK 1.125 str. 8 d. numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris nagrinėjamu atveju skaičiuotinas nuo 2010-11-08. Ieškovo ieškinys teisme gautas 2013-05-27, todėl trejų metų ieškinio senatis nėra praleista. Esant šioms aplinkybėms atsakovų prašymai dėl senaties termino taikymo, atmestini.

11Kadangi atsakovai neginčijo, jog transporto priemonė VW Transporter, valst. Nr. ( - ) nuosavybės teise priklauso D. A., todėl atsakovai ieškovui dėl draudimo išmokos grąžinimo atsako solidariai. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), teismas daro išvadą, kad pagal TPVCAPDĮ 17 str. 1 d. 1 p., 5 d., 23 str. 1 d. atsakovams neįvykdžius pareigos sudaryti transporto priemonės, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje draudimo sutartį (žalios kortelės), kuri suteikia draudiminę apsaugą Europos sąjungos valstybėse narėse (įskaitant ir Europos ekonominės erdvės valstybes), dėl kurių kaltės įvyko eismo įvykis ir atsirado žala nukentėjusiam trečiajam asmeniui kitoje Europos Sąjungos valstybėje, ieškovui sumokėjus draudimo išmoką kitos šalies nacionaliniam draudikų biurui, ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovų grąžinti sumokėtą draudimo išmoką, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą ir ieškinį tenkinti.

12Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 % dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (LR CK 6.37, 6.210 str.).

13Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovų solidariai priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 108 Lt žyminis mokestis, 234,60 Lt išlaidos už vertimus, nes jos įrodytos prie bylos pateiktais įrodymais (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 1 p., 9 p., 93 str.).

14Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei priteistinos (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

15Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 441 str. 3 d., teismas

Nutarė

16Ieškinį tenkinti.

17Priteisti solidaria iš A. A., a.k. ( - ) ir D. A., a.k. ( - ) 3585,81 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt penkis litus 81 ct) skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-05-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 108 Lt (vieną šimtą aštuonis litus) žyminį mokestį, 234,60 Lt (du šimtus trisdešimt keturis litus 60 ct) išlaidas už vertimą – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, į. k. 125709291.

18Priteisti iš A. A., a.k. ( - ) ir D. A., a.k. ( - ) po 10 Lt (dešimt litų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei (įmokos kodas 5660).

19Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai