Byla e2A-2191-262/2015
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Surgailienės ir Andriaus Veriko, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Vidurys“ ir atsakovo UAB „Meyer&John“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vidurys“ ieškinį atsakovui UAB „Meyer&John“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ieškovas ieškiniu prašė: 27.798,51 Lt pagrindinės skolos, 4352 Lt palūkanų, 8,40 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp šalių buvo susiklostę paslaugų teikimo teisiniai santykiai, kadangi remiantis atsakovui išrašytomis ir pateiktomis PVM sąskaitomis-faktūromis, ieškovo atliktų darbų aktais bei darbų priėmimo – perdavimo aktais, atsakovui 2012 m. birželio mėn. – 2013 m. lapkričio mėn. laikotarpiu buvo suteiktos nuotekų surinkimo – išvežimo, vamzdynų valymo ir diagnostikos paslaugos, už kurias atsakovas neatsiskaitė. Skola už suteiktas paslaugas pagal PVM sąskaitas-faktūras sudaro 27 798, 51 Lt. R. M., atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, prašė priteisti iš atsakovo pagal nepamokėtas sąskaitas –faktūras 4 352 Lt palūkanų ir 8,40 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4Atsakovas UAB „Meyer&John“ su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas laikotarpiu 2013-2014 m. atsiskaitė su ieškovu ir sumokėjo jam 19.732,78 Lt. Taigi liko nepamokėta tik 8065,73 Lt suma. Be to, ieškovo sąskaitos yra vienašalės, jose nurodyti darbai yra neaiškios kilmės, taigi reikalaujama priteisti skola yra nepagrįsta. Sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, atliktų darbų aktuose nenurodytas tikslus atvykimo ir išvykimo laikas, neaišku, kas tuos aktus pasirašė, o kai kurie iš tų aktų nėra visiškai pasirašyti, todėl darytina išvada, kad paslaugos nebuvo teikiamos atsakovui. Ieškovas neįrodė paslaugų suteikimo fakto, todėl jo reikalavimas dėl pagrindinės skolos yra nepagrįstas. Taip pat nepagrįsti reikalavimai ir dėl palūkanų priteisimo.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies: iš atsakovo ieškovui priteista 5444,42 Eur (18 798,51 Lt) skolos, 944 Eur (3258 Lt) palūkanų, 8,40 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-08-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 538 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas suteikė paslaugas atsakovui, pretenzijų atsakovas dėl jų kokybės ar kitų ieškovo įsipareigojimų vykdymo ar netinkamo vykdymo nepareiškė nei paslaugų priėmimo metu, nei vėliau. Tai patvirtina byloje esantys mokėjimo nurodymai, kuriais atsakovas apmokėjo iš dalies ieškovui už jo atliktus darbus. Iš ieškovo pateikto skolų ataskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-03-01 matyti, jog pagal 2012-10-31 sąskaitą Nr. VID1014013 atsakovo skola sudarė 16 732,78 Lt, kurią atsakovas 2013-02-19, 2013-03-05 ir 2013-03-13 mokėjimo nurodymais padengė ieškovui. Taigi, atsakovas pagal 2012-10-31 sąskaitą Nr. VID1014013 yra visiškai atsiskaitęs su ieškovu už atliktus darbus, todėl teismas atmetė ieškinio dalį dėl reikalavimo priteisti 6000 Lt skolą iš atsakovo pagal 2012-10-31 sąskaitą Nr. VID1014013. Atsakovas 2014-01-08 mokėjimo nurodymu sumokėjo ieškovui 3000 Lt pagal 2013-10-29 sąskaitą Nr. VID13-00346. Taigi ieškinio reikalavimas šioje dalyje taip pat mažintinas iki 248,44 Lt. Tokiu būdu, ieškovo prašoma priteisti skola iš viso mažintina 9000 Lt suma.

  1. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

7Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. sprendimą pakeisti: panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškinį nuspręsta atmesti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visiškai; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš ieškovo rašytinių įrodymų akivaizdu, jog ieškovas yra užskaitęs atsakovo gautus mokėjimus, tačiau dengė kitas sąskaitas, kurias atsakovas nurodė bankinių pavedimų mokėjimo paskirtyje: atsakovo 2013 m. vasario 19 d. mokėjimu Nr. 4569 ieškovas padengė įsiskolinimą pagal ankstesnę sąskaitą. Tai matyti iš operacijų žurnalo 2013 m. sausio 1 d. - 2014 m. vasario 1 d. laikotarpiu - 2013 m. vasario 19 d. mokėjimas, dengiama 2012 m. birželio 29 d. sąskaita Nr. VID1012981 6 000 Lt sumai. Taigi Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino, jog 2013 m. vasario 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. 4569 (6 000 Lt) atsakovo mokama suma padengė dalį 2012 m. spalio 31 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. VID1014013. Tuo atveju, jeigu ieškovas būtų užskaitęs minėtą mokėjimą būtent šiai sąskaitai dengti, faktiškai 6 000 Lt skola egzistuotų pagal kitą sąskaitą - faktūrą, t.y. 2012 m. birželio 29 d. Nr. VID1012981. Pagal 2013 m. spalio 29 d. sąskaitą - faktūrą Nr. VID13-00346, kurios bendra suma 6 248,44 Lt, atsakovas 2014 m. sausio 8 d. apmokėjo 3 000 Lt. Šis mokėjimas užskaitytas 2013 m. spalio 29 d. PVM sąskaitai - faktūrai Nr. VID13- 00346 dengti. Tačiau bendra įsiskolinimo suma užskaičius visus atsakovo gautus mokėjimus 2014 m. vasario 1 d. buvo 27 798,51 Lt.

8Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad į bylą buvo pateikti keturi mokėjimo pavedimai (2013-02-19 pavedimas 6 000 Lt sumai, 2013-03-05 pavedimas 5 000 Lt sumai, 2013-03-13 pavedimas 5 732,78 Lt sumai ir 2014-01-09 pavedimas 3 000 Lt sumai), kurie patvirtina, kad atsakovas iš viso pervedė ieškovui 19 732,78 Lt (5 715 EUR), nepaisant to, teismas pripažino tik 9 000 Lt (2 606,58 EUR) sumos apmokėjimą, nors pavedimų faktas yra akivaizdus. Būtent ieškovui kyla pareiga įrodyti, kad jis darbus tinkamai perdavė atsakovui ir atsakovas juos priėmė arba nepagrįstai atsisakė priimti. Todėl teismo išvada, kad atsakovo atstovė teismo posėdyje negalėjo patvirtinti fakto, jog ieškovas nesuteikė atsakovui paslaugų, yra nepagrįsta, nes pagal įrodinėjimo pareigą ieškovas privalėjo įrodyti paslaugų suteikimo faktą, o ne atsakovas jį paneigti (CK 178 str.). Ieškovo reikalavimas sumokėti už paslaugas, kurios atsakovui nebuvo tinkamai suteiktos, laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu bei iš jo negali būti kildinama ieškovo reikalavimo teisė. Kadangi ieškovas neįrodė visų paslaugų suteikimo atsakovui fakto, todėl sprendimo dalis dėl 5 444,42 EUR (18 798,51 Lt) priteisimo iš atsakovo, negali būti laikomas pagrįstu ir įrodytu.

9Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas, palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovo apeliacinio skundo motyvai dėl iš dalies, t.y. 19 732,78 Lt (5 715 EUR), apmokėto įsiskolinimo ir pagrindo apmokėti 13 208,40 (3 825,41 EUR) įsiskolinimą nebuvimo yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Atsakovas siekia iškreipti faktines aplinkybes ir klaidina teismą, mėgindamas išvengti atsiskaitymo su ieškovu.

10Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas pagrįstai nustatė, jog iš ieškiniu reikalaujamos sumos atsakovas realiai yra atsiskaitęs 9000 Lt. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys dokumentai, todėl tokie ieškinio argumentai yra nepagrįsti.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliaciniai skundai atmetami.

12CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

13Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

14Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

15Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).

16Šioje byloje yra pateikti du apeliaciniai skundai – ieškovo ir atsakovo. Kadangi ieškovas apeliaciniu skundu ginčija priteistos sumos dydį, nurodydamas, kad ieškinys turėjo būti tenkintas visiškai, o ne iš dalies, o atsakovas apeliaciniu skundu ginčija ieškinio tenkinimą apskritai, apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pasisakys dėl atsakovo apeliacinio skundo, t.y. ar apskritai buvo pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimus, o po to pasisakys dėl ieškovo apeliacinio skundo.

17Dėl atsakovo apeliacinio skundo

18Atsakovas teigia, jog nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas atliko tuos darbus, už kuriuos atsakovas atsisakė sumokėti ieškovui. Vienas iš atsakovo argumentų, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovo teiginiais nesutinka. Nors rašytinė sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo, tačiau PVM sąskaitos-faktūros įrodo, jog tarp šalių buvo susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai. Taigi, būtent šios sąskaitos faktūros patvirtina aplinkybę, kad atsakovui kilo pareiga atsiskaityti už ieškovo suteiktas nuotekų surinkimo – išvežimo ir kt. Paslaugas. Atsakovas savo prievoles privalėjo vykdyti sąžiningai bei nustatytais terminais. Paslaugų teikimo atveju įstatymas nereikalauja privalomos rašytinės sutarties formos, šiuo atveju PVM sąskaitų-faktūrų visiškai pakanka konstatuoti, jog šalis siejo paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Taigi, ta aplinkybė, jog tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, savaime nepaneigia ieškovo atliktų darbų fakto. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad atsakovas yra apmokėjęs už kitas suteiktas paslaugas, taigi atsakovas tokiu būdu (konkliudentinais veiksmais) pripažino, kad šalis siejo prievoliniai teisiniai santykiai.

19Atsakovas taip pat nurodė, kad ant atliktų darbų aktų nėra privalomų rekvizitų, todėl neaišku, kokios paslaugos buvo suteiktos. Tačiau tokie atsakovo argumentai taip pat atmestini. Atliktų darbų aktuose aiškiai nurodyta, kokie darbai buvo atsakovui atlikti, konkretizuoti atliktų darbų kiekiai, nurodytos atliktų darbų kainos. Aplinkybė, jog nenurodytas transporto priemonės atvykimo ir išvykimo iš objekto laikas, savaime nepaneigia atliktų darbų fakto, juolab, kad visuose atliktų darbų aktuose aiškiai įvardinti darbų pavadinimai ir kiekiai.

20Svarbu pažymėti, tai, kad atsakovas ieškovui jokių pretenzijų dėl paslaugų kokybės ar kitų ieškovo įsipareigojimų netinkamo vykdymo nepareiškė nei paslaugų priėmimo metu, nei vėliau. Todėl atsakovas nepagrįstai vienašališkai atsisako vykdyti savo prievoles.

21Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovą ir atsakovą siejo paslaugų teikimo teisiniai santykiai, kad atsakovas tinkamai nepagrindė savo teiginių, dėl ko jam nekyla pareiga atsiskaityti su ieškovu, todėl dalis ieškinio reikalavimų buvo patenkinta pagrįstai. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o juo skundžiama teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

22Dėl ieškovo apeliacinio skundo

23Ieškovas teigia, kad nors ir atsakovas atliko tam tikrus mokėjimus, tačiau juos ieškovas užskaitė kitoms atsakovo skoloms padengti, todėl teismas nepagrįstai nepriteisė 9000 Lt.

24CPK 178 str. įpareigoja asmenį reiškiantį tam tikrus reikalavimus pagrįsti juos leistinais įrodymais. Taigi, ieškovas turi pateikti konkrečius dokumentus, kuriais jis pagrindžia tam tikras iš atsakovo reikalaujamas priteisti sumas. Jeigu pateikiami dokumentai nepagrindžia reikalaujamų sumų, to padarinius taip pat turi prisiimti reikalavimus bei dokumentus pateikęs asmuo. Iš ieškovo teismui pateiktų procesinių dokumentų, labai aiškiai matyti, kokiomis PVM sąskaitomis-faktūromis jis grindžia savo ieškinį. Tarp ieškovo nurodomų sąskaitų faktūrų yra ginčo sąskaitos faktūros: 2012 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VID1014013 bei 2013 m. spalio 23 d. Nr. VID13-00346. Iš atsakovo pateiktų mokėjimo nurodymų (2013 m. vasario 19 d., 2013 m. kovo 5 d., 2013 m. kovo 13 d. 2014 m. sausio 8 d.) matyti, kad jis aiškiai išreiškė valią apmokėti skolą būtent pagal čia nurodytas sąskaitas faktūras. Ieškovas nebuvo informavęs atsakovo kaip jis padengs atsakovo įsiskolinimus, taip pat iš karto po šių atliktų mokėjimų atsakovui nepareiškė jokių pretenzijų, jog ne tos sąskaitos-faktūros buvo nurodytos mokėjimo dokumentuose. Pažymėtina, kad tiek dokumentai, kuriais remiasi ieškovas (Operacijų žurnalo išrašas, Neapmokėtų (dalinai neapmokėtų) sąskaitų suvestinė) yra ieškovo sudaryti vidiniai dokumentai, visi juose esantys įrašai buvo padaryti vienašališkai ieškovo buhalterijos. Šie dokumentai nėra teikiami kompetentingoms institucijoms, jie nėra griežtos finansinės atskaitomybės dokumentai. Taigi, šiuo atveju tikėtina yra atsakovo pozicija, kurią jis grindė savo atliktų mokėjimų nurodymais, nei ieškovo, kad atsakovo pervedamas lėšas jis panaudojo kitiems įsiskolinimams padengti. Kaip minėta, būtent ieškovas ieškinyje privalėjo nurodyti tikslias sąskaitas faktūras, todėl atsakovas negali būti atsakingas už tai, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovas tiksliai nenurodė kokiais įrodymais grindžia savo reikalavimus. Pažymėtina, kad jeigu yra ir daugiau atsakovo ieškovui pagal kitas sąskaitas faktūras neapmokėtų skolų, ieškovas turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu kitose civilinėse bylose.

25Be to, jeigu ir būtų galima ieškovo pateiktą Neapmokėtų (dalinai neapmokėtų) sąskaitų suvestinę (ieškinio priedas Nr. 5) laikyti pakankamu įrodymu, kokiai nors pozicijai pagrįsti, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš jos matyti, jog ieškovas atsakovo atliktais mokėjimais padengė dalį įsiskolinimo pagal 2012 m. liepos 31 d. sąskaitą-faktūrą ir dalį įsiskolinimo pagal 2012 m. spalio 31 d. sąskaitą faktūrą, tačiau įsiskolinimai pagal 2012 m. rugpjūčio 31 d. ir 2012 m. rugsėjo 28 d. sąskaitas faktūras liko neapmokėti. Tokie ieškovo veiksmai nėra nuoseklūs ar logiški. Vadovaujanti tokia logika, ieškovas iš atsakovo sumokėtų lėšų pirmiausia turėjo padengti skolas pagal 2012 m. liepos – rugsėjo mėn. sąskaitas faktūras, o tik tada dengti 2012 m. spalio 31 d. įsiskolinimą. Taigi ir dėl šios priežasties galima sutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo pozicija, jog atsakovas pagal 2012-10-31 sąskaitą Nr. VID1014013 yra visiškai atsiskaitęs su ieškovu.

26Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė dalį ieškinio kaip neįrodytą, todėl nėra pagrindo tenkinti ir ieškovo apeliacinio skundo.

27Atmetus tiek ieškovo, tiek atsakovo apeliacinius skundus, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas ir nei vienai iš šalių nepriteisiamos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos.

28Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Nutarė

29Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Ieškovas ieškiniu prašė: 27.798,51 Lt pagrindinės skolos, 4352 Lt... 4. Atsakovas UAB „Meyer&John“ su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė... 5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. sprendimu ieškinys buvo... 6. Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas suteikė... 7. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m.... 8. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m.... 9. Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o... 10. Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti,... 11. Apeliaciniai skundai atmetami.... 12. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 13. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė... 14. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo... 15. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 16. Šioje byloje yra pateikti du apeliaciniai skundai – ieškovo ir atsakovo.... 17. Dėl atsakovo apeliacinio skundo... 18. Atsakovas teigia, jog nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad... 19. Atsakovas taip pat nurodė, kad ant atliktų darbų aktų nėra privalomų... 20. Svarbu pažymėti, tai, kad atsakovas ieškovui jokių pretenzijų dėl... 21. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad... 22. Dėl ieškovo apeliacinio skundo... 23. Ieškovas teigia, kad nors ir atsakovas atliko tam tikrus mokėjimus, tačiau... 24. CPK 178 str. įpareigoja asmenį reiškiantį tam tikrus reikalavimus pagrįsti... 25. Be to, jeigu ir būtų galima ieškovo pateiktą Neapmokėtų (dalinai... 26. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas... 27. Atmetus tiek ieškovo, tiek atsakovo apeliacinius skundus, skundžiamas... 28. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1... 29. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. sprendimą palikti...