Byla I-4927-142/2013
Dėl įsakymo panaikinimo atsakovui Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjai V. V., pareiškėjos atstovui A. J., atsakovo atstovui Giedriui Galentui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos V. V. skundą dėl įsakymo panaikinimo atsakovui Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos,

Nustatė

2Pareiškėja V. V. (toliau – pareiškėja) padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Įmonių bankroto valdymo departamento (toliau – atsakovas, Departamentas) pareiškėjai paskirtą nuobaudą.

3Pareiškėja nesutinka su Departamento 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-34, kuriuo pareiškėjai už Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 15 punkto pažeidimą paskirta nuobauda – įspėjimas. Paaiškina, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartimi UAB „Admivira“, kurios įgaliotas asmuo yra pareiškėja, buvo paskirta UAB „Fondas statyboms vystyti“ bankroto administratoriumi. Nutartis įsiteisėjo. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 21 d. nutartimi panaikino 2013 m. vasario 20 d. nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Apie šią nutartį bankroto administratoriui tapo žinoma 2013 m. kovo 26 d., kai buvo gauta minėta nutartis. Per tą laiką UAB „Admivira“ teikė informaciją (turto areštų registrą, VĮ Registrų centro išrašą, duomenis apie įmonės skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai, duomenis apie įmonėje dirbančiųjų skaičių bei įsipareigojimus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kt.) kreditoriui VšĮ „Maximum paslaugų“, kuris buvo pareiškėju dėl bankroto bylos UAB „Fondas statyboms vystyti“ iškėlimo. ĮBĮ nustato atvejus, kada ir kam administratorius privalo teikti informaciją, ir nereglamentuoja atvejų, kada administratoriui draudžiama teikti informaciją. Todėl ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 15 punkto pažeidimas galimas tik tada, kai bankroto administratorius neteikia atitinkamos informacijos įstatyme numatytiems subjektams arba pateikia informaciją, pažeisdamas nustatytus terminus. Tuo tarpu pareiškėja yra nubausta ne už informacijos neteikimą, o už jos suteikimą. Departamentas kaltina pareiškėją pažeidus ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 15 punkto reikalavimus, nes VšĮ „Maximum paslaugų“ nėra bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartimi patvirtinta UAB „Fondas statyboms vystyti“ kreditorė. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą nurodęs (pvz., 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-67/2013), kad bankrutuojančios įmonės kreditorius byloje dalyvaujančiu asmeniu paprastai tampa ankščiau, negu įsiteisėja nutartis dėl šio asmens finansinio reikalavimo tvirtinimo. Todėl įmonės kreditorius, kuris kreipėsi dėl bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo, pateikęs teismui skolą patvirtinančius dokumentus, yra laikytinas kreditoriumi, nors dar nėra suėjęs terminas kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimui teismo nutartimi. Vadovaujantis Departamento logika, bankroto administratorius neturi teisės teikti informacijos niekam kitam, išskyrus ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 15 punkte paminėtiems subjektams, tuomet pažeidimu būtų pripažintinas ir informacijos suteikimas Policijos departamentui, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir kt. Kita vertus, skirdamas nuobaudą Departamentas nesivadovavo ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-377 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių 17 punktu ir neatsižvelgė į visas aplinkybes ir veiklos pasekmes, taip pat į tai, kad nuo 2009 m. gruodžio 21 d., t. y. nuo administratoriaus veiklos pradžios, Departamentas buvo atlikęs keletą UAB „Admivira“ įgalioto asmens V. V. veiklos patikrinimų ir pažeidimų ar kitų administratoriaus veikslo trūkumų nenustatė. Todėl nuobauda paskirta nepagrįstai.

4Pareiškėja ir jos atstovas teisme palaikė skundą ir prašė tenkinti.

5Departamentas atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad pagal bankroto administratoriaus pateiktą paaiškinimą, duomenis apie UAB „Fondas statyboms vystyti“ VšĮ „MAXIMUM PASLAUGŲ“ jis pateikė, vadovaudamasis ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Šis ĮBĮ punktas nustato, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš bankroto administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą. Atitinkamai ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 15 punktas nustato bankroto administratoriaus pareigą teikti informaciją Departamentui, Lietuvos statistikos departamentui (pagal šio departamento nustatytas ataskaitų formas), teismui, taip pat kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka kreditoriams, savininkui (savininkams). Bankroto administratorius duomenis VšĮ „MAXIMUM PASLAUGŲ“ pateikė pagal šios raštišką prašymą 2013 m. kovo 26 d. asmeninio susitikimo metu. Bankroto administratorius neturėjo teisės ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pateikti VšĮ „MAXIMUM PASLAUGŲ“ duomenų apie UAB „Fondas statyboms vystyti“, kadangi VšĮ „MAXIMUM PASLAUGŲ“ nebuvo bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartimi patvirtinta kreditoriumi. Atsakovas vadovaujasi ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 15 punktu, kuris nustato, kad bankroto administratorius turi teikti informaciją kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka kreditoriams. Kreditoriai, kurie turi teisę gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą, yra nurodyti ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalyje, t. y., kurių reikalavimus patvirtino teismas. ĮBĮ nustato specialią kreditorių reikalavimų tvirtinimo procedūrą įmonės bankroto proceso metu. Kreditorinių reikalavimų tikrinimas vyksta dvejais etapais. Vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punktu, kuris nustato bankroto administratoriaus pareigą pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaryti šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikti jį teismui tvirtinti, pirmiausia kreditorinius reikalavimus, sulygindamas su buhalterinės apskaitos dokumentais, tikrina įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, bankroto administratorius, antrame etape kreditorinius reikalavimus patvirtina (arba nepatvirtina) bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-504/2007). Nutartį dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti atskiruoju skundu gali skųsti bankroto administratorius, kreditoriai (ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalis). Sistemiškai vertinant Kodekse įtvirtinto konfidencialumo principo turinį, specialią kreditorių reikalavimų tvirtinimo bankroto proceso metu procedūrą, ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 15 punktą, 21 straipsnio 2 dalį, akivaizdu, jog ĮBĮ sieja teisės gauti informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą įgijimą su tuo momentu, kai kreditoriaus reikalavimas įmonei, kuriai iškelta bankroto byla, būna patvirtintas šio teismo įsiteisėjusia nutartimi bei kreditorių susirinkimas patvirtina atitinkamą informacijos teikimo tvarką, o ne su byloje dalyvaujančio asmens statuso įgijimu. Pareiškėjos skunde nurodomos Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2KT-67/2013 nagrinėtos aplinkybės ir šios bylos aplinkybės yra skirtingos, t. y. Lietuvos apeliacinis teismas sprendė perdavimo nagrinėti civilinę bylą kitam teismui klausimą, o ne nagrinėjo atvejį, ar konkretus asmuo turi teisę gauti iš bankroto administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą. Esant teisėtam kitos valstybės institucijos reikalavimui (pvz., Policijos), bankroto administratorius turėtų pateikti prašomą informaciją ir tai nebūtų laikoma ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 15 punkto, Kodekso nuostatų pažeidimu. Atlikdamas bankroto administratoriaus neplaninį veiklos patikrinimą Departamentas negalėjo remtis pareiškėjos nurodomomis Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklėmis, nes šios taisyklės ūkio ministro 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 4-299 „Dėl bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklių patvirtinimo“ buvo pripažintos netekusiomis galios, o minėtų Taisyklių 17 punktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I502-12/2012 pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai. Viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAI) 364 straipsnio 7 dalis nustato, kad pirmaisiais metais po ūkio subjekto veiklos, dėl kurios atliekama priežiūra, pradžios šiam subjektui už atliekamo pirmojo planinio patikrinimo metu nustatytus pažeidimus negali būti taikomos poveikio priemonės, susijusios su ūkio subjekto veiklos ribojimu (sustabdomos ar naikinamos veiklos licencijos, leidimai). Nustačius teisės aktų reikalavimų nesilaikymo, netinkamo taikymo faktą, ūkio subjektui nustatomas protingas (paprastai ne trumpesnis kaip vieno mėnesio) terminas pažeidimams ištaisyti. VAĮ nustato, jog poveikio priemonių ūkio subjektui galima netaikyti, jei veiklos trūkumai buvo nustatyti jo planinio veiklos patikrinimo metu ir šis ūkio subjektas veiklą vykdo pirmus metus. Nagrinėjamu atveju Departamentas atliko neplaninį bankroto administratoriaus veiklos patikrinimą (Taisyklių 23 punktas). Administratorius veiklą vykdo nuo 2011 m. lapkričio 28 d., V. V. – 2009 m. gruodžio 21 d. Departamento sprendime konstatuota, kad administratoriaus neplaninio veiklos patikrinimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios galėtų pateisinti ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 15 punkte nustatytos pareigos netinkamą laikymąsi. Pats administratorius pripažįsta, jog informacija apie įmonės bankroto bylos eigą buvo pateikta asmeniui, kurio reikalavimas nebuvo patvirtintas įmonės bankroto bylą nagrinėjusio teismo nutartimi. Aplinkybė, kad administratorius ar jo įgalioti asmenys praeityje nepadarė teisės aktų pažeidimų, nėra pagrindas, leidžiantis neskirti nuobaudos už padarytą ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 15 punkto pažeidimą.

6Atstovas teisme palaikė atsiliepimą ir prašė skundą atmesti.

7Skundas atmetamas.

8Ginčas byloje kilo dėl Departamento 2013 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. V-59, kuriuo UAB „Admivira“ įgaliotam asmeniui V. V. paskirta nuobauda – įspėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

9Nuobauda pareiškėjai paskirta už ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 15 punkto reikalavimų netinkamą vykdymą, konstatavus duomenų apie UAB „Fondas statyboms vystyti“ pateikimo asmeniui, kuris nebuvo patvirtintas UAB „Fondas statyboms vystyti“ kreditoriumi bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartimi, faktą.

10Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartimi UAB „Admivira“, kurios įgaliotas asmuo yra pareiškėja, buvo paskirta UAB „Fondas statyboms vystyti“ bankroto administratoriumi (informacija iš teismų informacinės sistemos LITEKO).

11VšĮ „MAXIMUM PASLAUGŲ“ pateikė UAB „Admivira“ direktorei V. V. 2013 m. kovo 25 d. prašymą suteikti duomenis apie UAB „Fondas statyboms vykdyti“. Prašomus duomenis surinko ir VšĮ „MAXIMUM PASLAUGŲ“ pateikė V. V. (tai patvirtina atsakovo pateikti turto arešto aktų registro išrašai, informacija apie draudėjo apdraustuosius ir kt.). Pareiškėja neneigia, kad rinko nurodytą informaciją ir pateikė ją VšĮ „MAXIMUM PASLAUGŲ“ 2013 m. kovo 26 d.

12Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartimi buvo panaikinta (informacija iš teismų informacinės sistemos LITEKO). Nei viena iš bylos šalių nepaneigė, kad UAB „Admivira“ ši nutartis įteikta 2013 m. kovo 26 d. Tai reiškia, kad iki 2013 m. kovo 26 d., kai gavo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartį, pareiškėja turėjo teisėtą pagrindą, vadovaudamasi ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 19 punktu, rinkti duomenis apie UAB „Fondas statyboms vystyti“, nes turėjo pagrindą manyti, jog veikia kaip šios bendrovės bankroto administratorius. Tačiau pareiškėja neturėjo teisinio pagrindo teikti informaciją apie UAB „Fondas statyboms vykdyti“ VšĮ „MAXIMUM PASLAUGŲ“.

13ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 15 punkte (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad administratorius teikia informaciją šio straipsnio 10 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai, Lietuvos statistikos departamentui (pagal šio departamento nustatytas ataskaitų formas), teismui, taip pat kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka kreditoriams, savininkui (savininkams).

14ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą.

15Nurodytų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad bankroto administratorius informaciją apie įmonės bankroto eigą gali teikti tik kreditoriams, kurie patvirtinti bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartimi. Pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, kad VšĮ „MAXIMUM PASLAUGŲ“ bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartimi iki 2013 m. kovo 26 d. buvo patvirtinta kreditoriumi. Pareiškėja iš esmės ir neginčija, kad VšĮ „MAXIMUM PASLAUGŲ“ nurodytu laikotarpiu nebuvo bankroto bylą nagrinėjančio teismo patvirtinta kreditoriumi.

16Pareiškėja nepagrįstai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-67/2013, grįsdama savo teisę ir pareigą teikti informaciją bankrutuojančios įmonės kreditoriui, kuris dar nepatvirtintas bankroto bylą nagrinėjančio teismo, teigdama, kad kreditorius yra byloje dalyvaujantis asmuo. Visų pirma, pareiškėjos nurodytoje byloje buvo sprendžiamas bylos perdavimo kitam teismui klausimas, taigi nebuvo analizuojama, ar konkretus asmuo turi teisę gauti iš bankroto administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą. Antra, ĮBĮ nuostatos (11 straipsnio 3 dalies 10 punktas) imperatyviai reglamentuoja kreditorių reikalavimų tvirtinimo procedūrą įmonės bankroto proceso metu, taip pat aiškiai nustato, kokiems asmenims bankroto administratorius turi teisę ir pareigą teikti informaciją apie bankrutuojančią įmonę (11 straipsnio 3 dalies 15 punktas, 21 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punktą, bankroto administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Šios nuostatos patvirtina, kad ne visi kreditorių pareikšti reikalavimai gali būti patvirtinti (tvirtinami tik pagrįsti reikalavimai), taigi ne visi reikalavimus pareiškę asmenys gali būti patvirtinti kreditoriais. Pareiškėja yra bankroto administratorius, turintis jos kvalifikaciją patvirtinantį pažymėjimą (pažymėjimo Nr. 888), todėl bankroto procedūras reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus privalo išmanyti. Jai turi būti gerai žinoma, kad tik bankroto bylą nagrinėjančiam teismui patvirtinus kreditoriaus reikalavimus įmonei, kuriai iškelta bankroto byla, kreditorius įgyja teisę gauti informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą, o informacija turi būti teikiama pagal kreditorių susirinkimo patvirtintą tvarką. Kreditoriaus statuso ir byloje dalyvaujančio asmens statuso įgijimas nėra tapatūs dalykai, tą patvirtina minėtų ĮBĮ nuostatų analizė. Byloje dalyvaujančiu asmeniu tampama, pareiškus procesinį dokumentą su suformuluotais tam tikrais reikalavimais, o kreditoriumi – teismui patvirtinus jo reikalavimus.

17Pareigą teikti informaciją apie bankrutuojančią įmonę policijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir kitoms valstybės institucijoms reglamentuoja atitinkami šių institucijų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir informacijos teikimas nurodytoms institucijoms nesusijęs su ĮBĮ reglamentuojamais teisiniais santykiais. Todėl nepagrįsti pareiškėjos aiškinimai, kad vadovaudamasi ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 15 punktu ji negalėtų teikti informacijos nurodytoms institucijoms.

18Ta aplinkybė, kad VšĮ „MAXIMUM PASLAUGŲ“ bankroto byloje buvo dalyvaujančiu asmeniu ir turėjo galimybę susipažinti su visais byloje buvusiais dokumentais, pareiškėjos padaryto ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 15 punkto pažeidimo vertinimui teisiškai nėra reikšminga.

19Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėja informaciją galėjo teikti tik kreditoriui, kuris patvirtintas teismo kreditorių sąraše, o VšĮ „MAXIMUM PASLAUGŲ“ tokia nebuvo. Kadangi pareiškėja pažeidė ĮBĮ nustatytą informacijos teikimo tvarką, jai pagrįstai taikytos atitinkamos poveikio priemonės. ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui gali būti paskirta nuobauda. Šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija skiria šias nuobaudas: 1) įspėjimą; 2) viešą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos skelbiamas šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje.

20Pareiškėja nepagrįstai vadovaujasi ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-377 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių 17 punktu ir teigia, kad nagrinėjamu atveju jai galėjo būti netaikomos poveikio priemonės. Visų pirma, pareiškėjos nurodytos taisyklės pripažintos netekusiomis galios ūkio ministro 2013 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 4-299, kuriuo taip pat patvirtintos naujos Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklės. Šiose taisyklėse yra nustatytas tik vienas atvejis, kai nustačius įmonių bankrotą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, gali būti neskiriamos poveikio priemonės. T. y. šių taisyklių 16 punkte nustatyta, kad pirmaisiais metais po administratoriaus veiklos pradžios jam už atliekamo pirmojo planinio patikrinimo metu nustatytus pažeidimus negali būti taikomos poveikio priemonės, susijusios su administratoriaus veiklos ribojimu. Nustačius teisės aktų reikalavimų nesilaikymo, netinkamo taikymo faktą, administratoriui nustatomas protingas terminas pažeidimams pašalinti. Ši norma nagrinėjamu atveju negali būti taikoma, nes pažeidimas nustatytas neplaninio patikrinimo metu (gavus UAB „Fondas statyboms vystyti“ 2013 m. gegužės 7 d. skundą), ir pareiškėja veiklą vykdo ne pirmus metus (nuo 2009 m. gruodžio 21 d.). Todėl tokios aplinkybės, kad nuo administratoriaus veiklos pradžios Departamentas atliko keletą pareiškėjos veiklos patikrinimų ir pažeidimų ar kitų administratoriaus veikos trūkumų nenustatė, nėra reikšmingos.

21Pareiškėjos padarytas ĮBĮ nuostatų pažeidimas nustatytas atlikus 2013 m. gegužės 13 d. gauto UAB „Fondas statyboms vystyti“ skundo „Dėl bankroto administratoriaus UAB „ADMIVIRA“ a/k 302675832) veiksmų“ tyrimą. Atliekant skundo tyrimą, išlaikytos ūkio ministro 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 4-299 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklių IV skyriuje nustatytos procedūros. Teismas nenustatė Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų skundžiamų aktų panaikinimo pagrindų. Skundžiamas įsakymas pagrįstas materialinėmis ir proceso teisės normos, faktinėmis aplinkybėmis, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Nėra pagrindo jį naikinti.

22Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu teismas

Nutarė

23Pareiškėjos V. V. skundą atmesti.

24Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Pareiškėja V. V. (toliau – pareiškėja) padavė teismui skundą, kuriame... 3. Pareiškėja nesutinka su Departamento 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr.... 4. Pareiškėja ir jos atstovas teisme palaikė skundą ir prašė tenkinti.... 5. Departamentas atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip... 6. Atstovas teisme palaikė atsiliepimą ir prašė skundą atmesti.... 7. Skundas atmetamas.... 8. Ginčas byloje kilo dėl Departamento 2013 m. birželio 25 d. įsakymo Nr.... 9. Nuobauda pareiškėjai paskirta už ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 15 punkto... 10. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartimi... 11. VšĮ „MAXIMUM PASLAUGŲ“ pateikė UAB „Admivira“ direktorei V. V. 2013... 12. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis Vilniaus apygardos... 13. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 15 punkte (redakcija, galiojusi pažeidimo... 14. ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad kreditoriai, kurių... 15. Nurodytų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad bankroto... 16. Pareiškėja nepagrįstai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 16... 17. Pareigą teikti informaciją apie bankrutuojančią įmonę policijai,... 18. Ta aplinkybė, kad VšĮ „MAXIMUM PASLAUGŲ“ bankroto byloje buvo... 19. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėja informaciją... 20. Pareiškėja nepagrįstai vadovaujasi ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d.... 21. Pareiškėjos padarytas ĮBĮ nuostatų pažeidimas nustatytas atlikus 2013 m.... 22. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais,... 23. Pareiškėjos V. V. skundą atmesti.... 24. Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti...