Byla 2A-1979-431/2014
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo byloje – S. T. (S. T.)

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus, Jūratės Varanauskaitės,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Versika“ ir atsakovo A. A. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Versika“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „SBS Legale“, ieškinį atsakovams A. A. ir M. J. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo byloje – S. T. (S. T.).

3Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų 66.800,78 Lt žalos atlyginimo ir penkių procentų procesines palūkanas. Nurodė, jog atsakovai nevykdė įstatymuose įtvirtintos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Versika“ iškėlimo, todėl turi atlyginti bendrovės kreditoriams padarytą žalą. Įmonė 2010 m. rugsėjo 30 d. jau buvo nemoki, tačiau atsakovai, būdami bendrovės akcininkais, o atsakovas A. A.– ir bendrovės direktoriumi, nesielgė sąžiningai ir rūpestingai bendrovės ir jos kreditorių atžvilgiu, nesiekė atkurti įmonės mokumo. Ieškovo nuomone, dėl atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo) nebeliko įmonės turėto 55.876 Lt turto, o įsipareigojimai padidėjo 10.924,78 Lt. Jeigu kuris nors iš atsakovų būtų pateikęs pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, kai tik paaiškėjo įmonės nemokumas (2010 m. rugsėjo 30 d.), įmonės turto būtų beveik užtekę atsiskaityti su tuo metu buvusiais ieškovo kreditoriais. Bendrovės akcijas trečiajam asmeniui S. T. atsakovai perleido siekdami išvengti atsakomybės kreditoriams.

6Atsakovas M. J. nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog nuo pat bendrovės įsteigimo atsakovas faktiškai nedalyvavo bendrovės veikloje ir valdyme, nebuvo supažindintas su įmonės finansine būkle, todėl neturėjo nei pareigos, nei galimybės reikšti ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas pažymėjo, kad nuo pat 2010 m. gegužės 7 d., kai atsakovai tapo bendrovės akcininkais, iki 2011 m. liepos 13 d., kai atsakovai akcijas pardavė trečiajam asmeniui, nebuvo šaukiama nė vieno akcininkų susirinkimo. Ieškinys turėjo būti reiškiamas trečiajam asmeniui S. T., kuris nuo 2011 m. liepos 13 d. iki bankroto bylos iškėlimo (2012 m. kovo 14 d.) buvo vienintelis akcininkas ir direktorius. Be to, ieškovas neįrodė reikalaujamos priteisti žalos dydžio ir priežastinio ryšio.

7Atsakovas A. A. nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog ieškovas remiasi 2010 m. rugsėjo 30 d. įmonės balanso duomenimis, tačiau iš šio balanso nematyti būtent pradelstų įsipareigojimų dydžio, todėl aptariamu balansu negali būti patvirtintas įmonės nemokumas. 2010 m. rugsėjo 30 d. balanse nurodyta, jog įmonė per vienerius metus turėjo gauti 54.021,00 Lt, tačiau byloje nepateikta įrodymų, kad tos sumos buvo atgautos iš įmonės skolininkų ir kad atsakovas iš šių sumų būtų galėjęs padengti skolas kreditoriams, tačiau tyčia to nepadarė. Bankroto byla bendrovei keliama ne tik tada, kai bendrovė atitinka Įmonių bankroto įstatyme nustatytus nemokumo kriterijus, bet ir nustačius, kad įmonė jau nebevykdo veiklos ar vykdoma veikla nesuteikia pagrindo tikėtis, jog įmonė bus pajėgi subalansuoti situaciją. Įmonės finansiniai rodikliai pagrįstai buvo vertinti ne kaip nemokumas, o tik kaip trumpalaikiai nesklandumai, juolab kad akcijas pirko užsienio pilietis, kuris prieš sudarydamas akcijų pirkimo sandorį patikrino įmonės dokumentus ir matė perspektyvą sėkmingai plėtoti verslą.

8Trečiasis asmuo S. T. į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko. Bylos nagrinėjimas iš esmės vyko trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui BUAB „Versika“ iš atsakovo A. A. 66.800,78 Lt žalos atlyginimo ir penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos 66.800,78 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. balandžio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė ieškovui iš atsakovo A. A. 1.361,25 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisė atsakovui M. J. iš ieškovo BUAB „Versika“ 1.460,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikino atsakovui M. J. teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – nekilnojamųjų daiktų, o šių daiktų nesant ar esant nepakankamai – kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ir (ar) turtinių teisių areštą.

11Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga taikytina tik įmonės vadovui ir (arba) savininkui. Pažymėtina, kad akcinės bendrovės akcininkui nuosavybės teisėmis priklauso tik akcijos, o ne bendrovė, kaip tokia, t. y. bendrovės akcininkas nėra įmonės savininkas (Akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo būtų neteisinga ir nesąžininga atitinkamas teisės normas aiškinti plečiamai, todėl ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje vartojama „įmonės savininko“ sąvoka negali būti aiškinama plečiamai, t. y. kaip taikytina ir visiems bendrovės akcininkams. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad atsakovui M. J., kaip buvusiam UAB „Versika“ akcininkui, negali būti taikoma ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta atsakomybė. Šios išvados, teismo vertinimu, nepaneigia ieškovo argumentai, kuriais apeliuojama į Akcinių bendrovių įstatymo 38, 59 straipsnių nuostatas – nurodytos nuostatos įpareigoja būtent bendrovės vadovą imtis atitinkamų veiksmų ir tik bendrovės vadovui šiuos veiksmus atlikus (sušaukus visuotinį akcininkų susirinkimą), atsirastų pagrindas-prielaidos konstatuoti atsakovo M. J., kaip bendrovės akcininko, pareigą atlikti ABĮ 59 straipsnyje nustatytus veiksmus.

12Nurodytų ĮBĮ 8 straipsnio nuostatų ir jų aiškinimo bei taikymo taisyklių kontekste teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2010 m. lapkričio 26 d. patvirtintas UAB „Versika“ 2010 m. sausio 1 d. – rugsėjo 30 d. balansas (kuriame fiksuoti nuostoliai, viršijantys bendrovės įstatinį kapitalą), taip pat Vilniaus socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2011 m. sausio 7 d. raštas, kuriame konstatuota bendrovės 24 572,95 Lt skola (t. y. pradelsti mokėjimai), kuri taip pat viršija įstatinį kapitalą, pakankamai patvirtina dar tuo metu egzistavusią atsakovo A. A. pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 20 d. UAB „R.TA Line“ ir UAB „Versika“ sudarytoje subrangos sutartyje nurodytus planuotus darbų atlikimo terminus (nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki spalio 25 d.), teismas nusprendė, kad ši 2011 m. rugpjūčio-spalio mėnesiais planuota vykdyti sutartis nepaneigia Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 14 d. nutartyje konstatuoto UAB „Versika“ nemokumo, nustatyto remiantis 2010 m. balansu. Nors atsakovas A. A. susiklosčiusią bendrovės turtinę-finansinę būklę vertino kaip „trumpalaikius nesklandumus“, tačiau pažymėtina, kad atsakovas visas akcijas, kurių bendra nominali vertė 10.000 Lt, pardavė tik už 6.000 Lt. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, taip pat patvirtina tuo metu buvusią prastą įmonės turtinę-finansinę būklę, juolab kad 2011 m. liepos 13 d. UAB „Versika“ bylų (dokumentų) perėmimo akte nurodyta, jog bendrovės kasos likutis 0 Lt ir jog akcijų pardavimo metu bendrovė neturi trumpalaikio ir ilgalaikio turto. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas konstatuoja, kad ieškovas įrodė iki 2011 m. liepos 13 d. egzistavusią atsakovo A. A., kaip tuomečio UAB „Versika“ vadovo, pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas vertintinas kaip atsakovo A. A. neteisėti veiksmai (neveikimas).

132011 m. liepos 13 d. UAB „Versika“ bylų (dokumentų) perėmimo akte nurodyta, jog bendrovės kasos likutis 0 Lt ir jog akcijų pardavimo metu bendrovė neturi trumpalaikio ir ilgalaikio turto. Šie akte užfiksuoti duomenys, teismo vertinimu, patvirtina, kad 2011 m. liepos 13 d. jau nebuvo likę 2010 m. lapkričio 26 d. patvirtintame UAB „Versika“ balanse nurodyto turto. Darytina išvada, kad šis bendrovės turtas sumažėjo būtent tuo laikotarpiu, kai egzistavo atsakovo A. A. pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis). Remdamasis nurodytais motyvais, teismas konstatavo, kad ieškovas įrodė priežastinį ryšį tarp bendrovei „Versika“ (jos kreditoriams) padarytos žalos, t. y. turto sumažėjimo bei nuostolių (įsipareigojimų kreditoriams), atsiradimo-padidėjimo, ir atsakovo A. A., kaip tuomečio UAB „Versika“ direktoriaus, neteisėtų veiksmų (neveikimo). Akivaizdu, kad jeigu atsakovas A. A. būtų įvykdęs aptariamą pareigą, tai tuo metu egzistavę bendrovės (ar jos kreditorių) nuostoliai nebūtų padidėję (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3, 5 punktai). Nurodyti motyvai taip pat paneigia atsakovų argumentus, kuriais apeliuojama į trečiajam asmeniui S. T. taikytiną atsakomybę pagal pareikštus ieškinio reikalavimus – ieškovo reikalaujama atlyginti žala bendrovei, jos kreditoriams buvo padaryta (žalos atsiradimas buvo nulemtas) dar iki trečiajam asmeniui įsigyjant bendrovės akcijas. 2011 m. balandžio 20 d. UAB „R.TA Line“ ir UAB „Versika“ subrangos sutartis, kuri planuota vykdyti (tik) 2011 m. rugpjūčio-spalio mėnesiais, nepaneigia UAB „Versika“ nemokumo. Toks ilgas planuotų darbų atlikimo laikotarpis negali būti vertinamas kaip neva pateisinantis ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos nevykdymą arba neva suteikiantis pagrindą-prielaidas pagrįstai tikėtis, kad UAB „Versika“ turtinė-finansinė būklė pagerės. Tokių lūkesčių (jeigu jų iš tikrųjų buvo) nepagrįstumą paneigia jau nurodyta aplinkybė, kad parduodant akcijas 2011 m. liepos 13 d. bendrovė visiškai neturėjo turto. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad atsakovas A. A. nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, todėl skolininko kaltės prezumpcija nenuginčyta (CPK 12, 178 straipsniai).

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15Ieškovas BUAB „Versika“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį ir 414 straipsnį viršyti ieškinio reikalavimus ir (arba) taikyti alternatyvius įstatymuose numatytus ieškovo teisių gynimo būdus, priteisti iš atsakovo A. A. ir subsidiaraus atsakovo M. J. 66.800,78 Lt dydžio žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1.361,25 Lt bylinėjimosi išlaidas.

16Apeliacinį skundą ieškovas grindžia šiais argumentais:

171) Teismas pažeidė įrodymų vertinimo civiliniame procese taisykles, klaidingai interpretavo materialinės teisės normas. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal to paties straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 9 dalį savininkas (savininkai) – įmonės dalyvis (dalyviai): akcininkas ar akcininkų grupė, kuriam (kuriems) priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų. Pagal CK 1.102, 2.45 straipsnius, Akcinių bendrovių įstatymo 40 straipsnio 1 dalį atsakovas M. J. yra laikytinas turinčiu teisę įmonėje priimti sprendimą Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalies prasme. Pagal ABĮ 27 straipsnio 1 dalį būtent visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimus ir laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų, o, abu atsakovai turėjo po 1/2 visų balsų. Sistemiškai vertinant, teisės aktų reikalavimų nesilaikymas, nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą ne tik įmonės vadovui, bet ir savininkams, tai yra akcininkams, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, kyla pareiga atlyginti padarytą žalą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad bendrovės akcininkai, priimdami sprendimus, privalo atsižvelgti į įstatymuose įtvirtintą viešąjį interesą, veikti bendrovės naudai, užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų protingi. Įmonės akcininko civilinė atsakomybė grindžiama CK 2.50 straipsnio 3 dalimi, numatančia, kad, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Taigi tiek paminėtos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo, tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos nustato juridinio asmens savininko (dalyvio) deliktinę atsakomybę. Nuo 2010 m. gegužės 7 d. iki 2011 m. liepos 13 d. ieškovo akcininku, turinčiu 50 procentų įmonės akcijų, buvo atsakovas M. J., kuris pripažintinas įmonės savininku pagal ĮBĮ 2 straipsnio 9 dalį. Todėl jam taikomos ir ĮBĮ 8 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatos.

182) UAB „Versika“ 2010 m. rugsėjo 30 d. balansas buvo pasirašytas direktoriaus A. A., tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, būtent visuotinis akcininkų susirinkimas tvirtina metinių bei tarpinių finansinių ataskaitų, į kurių sudėtis įeina ir įmonės balansai, rinkinius. Tokiu atveju atsakovui M. J., turėjusiam 50 procentų UAB „Versika“ akcijų, turėjo būti žinomas šio balanso turinys, iš kurio matyti, kad jau tuo metu įmonė buvo nemoki. 2011 m. liepos 13 d. pardavus ieškovo akcijas, abu atsakovai Bylų (dokumentų) perėmimo aktu Nr. 1 trečiajam asmeniui S. T. perdavė bendrovės dokumentaciją, tame tarpe ir balansą bei antspaudą. Taigi finansinė UAB „Versika“ būklė buvo žinoma ne tik buvusiam įmonės vadovui A. A., bet ir akcininkui M. J.. Atsakovo M. J. teiginiai, kad jis nebuvo supažindintas su įmonės finansine būkle, todėl neturėjo nei pareigos, nei galimybės reikšti ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo, nelaikytini turinčiais esminės reikšmės, kadangi jis, turėjęs 50 procentų įmonės akcijų, privalėjo domėtis įmonės valdymu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas M. J., prieš bankroto bylos UAB „Statybų stilius“ iškėlimą, perleido turimas akcijas Baltarusijos piliečiui V. P.. Atsakovas taip siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, perleidžia akcijas ne Europos Sąjungos piliečiams. Lietuvos teismų praktikoje žala, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė laiku nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, yra priteisiama ne tik iš įmonės vadovo, bet ir iš akcininkų (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-744/2012.

19Atsakovas A. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. sprendimo dalį, kuria buvo priteista žala iš atsakovo A. A., ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

20Apeliacinį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:

211) Teismas atsižvelgė ne į tuos įmonės finansinius rodiklius, kurie turi reikšmę, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą. Pažymėtina, kad pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pradelstais įsipareigojimais pripažįstami tie įsipareigojimai, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas, todėl svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai iš tiesų yra pradelsti ir, ar pradelstų įsipareigojimų dalis viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, analizuojami duomenys apie įmonės turtą, o ne apie įstatinį kapitalą (kuris yra tik dalis įmonės turto), taip pat nustatomas pradelstų įsipareigojimų dydis, o ne nuostoliai. Byloje esantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos raštas patvirtina pradelstus įmonės įsipareigojimus SoDrai 2011 m. sausio 7 d. (24.672,95 Lt) ir 2010 m. gruodžio 15 d. (22.724,63 Lt), tuo tarpu lyginamasis rodiklis – bendrovės turtas – fiksuotas balanse, į kurį įtraukti įmonės finansiniai rodikliai nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d. Neaišku kokio dydžio turtą įmonė turėjo pasibaigus finansiniams metams, kadangi byloje nėra pateiktas balansas, sudarytas už visus 2010 metus. Tačiau lyginant šiuos teismo sprendime nurodytus finansinius duomenis, negalima daryti išvados, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai (SoDrai – 24.572,95 Lt) viršijo pusę į įmonės balansą įrašyti turto vertės (55.876 Lt), todėl UAB „Versika“ nemokumas 2010 m. rugsėjo 30 d. tais įrodymais, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, negali būti patvirtintas. Daugiau įrodymų, kurie patvirtintų pradelstų įsipareigojimų dydį byloje nepateikta. Nenustačius momento, kada UAB „Versika“ tapo nemoki, atsakovui A. A. negali būti taikomi padariniai kylantys iš tokio nemokumo. Atsakovas neneigia, kad įmonės finansinė padėtis buvo sunki, tačiau įmonė buvo įkurta tik 2010 m. balandžio mėn., atsakovas bendrovės akcininku ir vadovu tapo 2010 m. gegužės 7 d. Pagal ieškovo teiginius atsakovas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo jau 2010 m. rugsėjo 30 d., vėliausiai 2011 m. sausio mėn., t.y. praėjus 5-8 mėnesiams po veiklos pradžios. Tai visiškai nesuderinama su verslo tikslais. Įmonės yra steigiamos, siekiant įgyvendinti pasirinktą verslo modelį ir gauti ekonominę naudą – pelną, todėl jų veikla visada siejasi su tam tikra verslo rizika. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vadovas atsako tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėju kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Teismas netinkamai vertino pateiktą Subrangos sutartį, kuri įrodo, jog apeliantas, kaip bendrovės vadovas buvo pakankamas atidus ir rūpestingas, siekdamas įmonės finansinės situacijos pagerėjimo. Teismas netinkamai vertino 2011 m. liepos 13 d. UAB „Versika“ bylų (dokumentų) perėmimo aktą. Aktu naujajam įmonės akcininkui buvo perduoti visi dokumentai, įmonės antspaudas ir kiti fiziškai perduotini daiktai. Kadangi materialaus turto, kurį būtų galima fiziškai perduoti naujajam akcininkui įmonė neturėjo, tai minėtame akte ir nurodyta, kad ilgalaikio ir trumpalaikio turto pardavimo metu įmonė neturi. Tačiau tai reiškia, kad įmonė neturėjo materialaus turto, pinigų, atsargų, kurias galima perduoti fiziškai, tai pažymint akte. Tuo tarpu iš trečiųjų asmenų gautinos sumos, kurios sudarant finansinės atskaitomybės dokumentus, priskiriamos įmonės turtui, aktu nebuvo ir negalėjo būti perduotos. Debitoriniai įsiskolinimai atsispindi įmonės dokumentuose, o ne akte. Priešingu atveju, tokios įmonės, kuri neturi jokio turto, nebūtų pirkęs naujasis akcininkas, kuris ketino toliau vystyti veiklą, išieškoti debitorinius įsiskolinimus, atsiskaityti su kreditoriais, vykdyti naujai sudarytas sutartis.

222) Teismo sprendime taip pat nepagrįstai teigiama, kad, jei atsakovas A. A. būtų įvykdęs aptariamą pareigą, tai tuo metu egzistavę bendrovės (jos kreditorių) nuostoliai nebūtų padidėję. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal byloje esančius dokumentus matyti, jog įsipareigojimai kreditoriams lyginant balanso duomenis ir bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų dydį minėtu laikotarpiu padidėjo tik 10.924,78 Lt (balanse nurodytos per vienerius metus mokėtinos sumos – 65.277 Lt, o teismo nutartimi patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma – 76.201,78 Lt). Patikimais įrodymais nepatvirtinta, kad įmonėje buvę debitoriai įsiskolinimai buvo atgauti iš skolininkų ir nepanaudoti kreditoriniams reikalavimams tenkinti, todėl teismo išvados, kad padavus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo anksčiau nuostoliai nebūtų padidėję, nepagrindžia byloje esantys įrodymai, todėl ne tik žalos dydis, bet ir priežastinis ryšys laikytinas neįrodytu. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Iš atsakovo priteistos žalos dydžio ir priežastinio ryšio klausimas buvo išspręstas vien tik formaliai, neįvertinus reikšmingų aplinkybių dėl turto struktūros ir realumo jį atgauti iki akcijų perleidimo (CPK 185 straipsnis), o vertinant byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žalos dydį, nepagristai rėmėsi tik UAB „Versika“ bylų (dokumentų) perdavimo aktu, kurio tikrai nepakanka konstatuoti faktą dėl įmonės turto sudėties 2011 m. liepos 13 d.

23Atsakovas M. J. atsiliepimu į ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad BUAB „Versika“ skunde reiškia visiškai naują reikalavimą, kuris nebuvo pareikštas ieškinyje pirmos instancijos teisme. Ieškovas pirmos instancijos teisme prašė teismo iš atsakovų A. A. ir M. J. solidariai priteisti 66.800,78 Lt dydžio žalos atlyginimą, tuo tarpu apeliaciniame skunde prašo ne tik tenkinti šį ieškinio reikalavimą, tačiau suformuluoja ir dar vieną reikalavimą priteisti iš atsakovo A. A. ir subsidiaraus atsakovo M. J. 66.800,78 Lt dydžio žalos atlyginimą. Atsakovai susitarė, kad faktiškai už bendrovę liečiančių sprendimų priėmimą, bendrovės veiklos organizavimą ir vykdymą bus atsakingas tik A. A.. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas M. J. nuosekliai teikė paaiškinimus, kad jis visiškai nesidomėjo ir nedalyvavo UAB „Versika“ veikloje, kadangi turėjo kitą darbą. Šį faktą patvirtina ir ta aplinkybė, kad per visą laikotarpį nuo tada, kai atsakovai tapo UAB „Versika“ akcininkais iki akcijų pardavimo 2011 m. liepos 13 d. nebuvo šaukiamas nė vienas bendrovės akcininkų susirinkimas. Visus su bendrovės valdymu, veiklos organizavimu susijusius sprendimus A. A. priiminėjo kaip administracijos vadovas, nesitardamas su M. J. ir jo neinformuodamas. Pabrėžtina, kad šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nebuvo paneigtos jokiais leistinais įrodymais (CPK 178 str.). Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra nė vieno įrodymo, kad M. J. dalyvavo UAB „Versika“ veikloje ir kaip akcininkas priiminėjo kokius nors sprendimus bendrovės valdymo klausimais. Ieškovas apeliaciniame skunde nenurodo, kokius nesąžiningus veiksmus atliko atsakovas, kaip buvęs UAB „Versika“ akcininkas. Didžioji kreditorinių reikalavimų dalis (71.642,46 Lt iš bendros 76.201,78 Lt kreditorinių reikalavimų sumos) priklauso dviem antros eilės kreditoriams: VSDFV Vilniaus skyriui ir VMI prie FM. Atkreiptinas dėmesys, kad už privalomų valstybei mokesčių mokėjimą bendrovės vardu yra atsakingas administracijos vadovas, o ne akcininkas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas). Be to, ieškovas į bylą nėra pateikęs duomenų, kokiu konkrečiai laikotarpiu susidarė įsiskolinimas antros eilės kreditoriams, kaip šie įsiskolinimai kito įvairiais laikotarpiais, kokios priežastys sąlygojo šių įsiskolinimų susidarymą. Atsakovas M. J. nesutinka ir nepripažįsta, kad iš jo turi būti priteista žala apelianto nurodomu teisiniu pagrindu, tačiau akcentuotina ir tai, kad apeliantas visiškai neįrodė žalos dydžio, be to neteisingai skaičiuoja žalos dydį. Įvertinus ieškinio dalyką ir pagrindą, teigtina, kad ieškovas pareiškė ieškinį netinkamiems atsakovams. Ieškinys turėjo būti reiškiamas ne M. J. ir A. A., o UAB „Versika“ bankroto bylos iškėlimo metu vieninteliu akcininku ir direktorium buvusiam S. T..

24Ieškovas BUAB „Versika“ atsiliepimu į atsakovo A. A. apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusioje 2012 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-3863-115/2012 dėl bankroto bylos UAB „Versika“ iškėlimo buvo konstatuotas UAB „Versika“ nemokumas 2010 m. rugsėjo 30 d., todėl visi atsakovo A. A. argumentai dėl tariamo įmonės mokumo ar tariamai netinkamo aplinkybių interpretavimo yra atmestini kaip nepagrįsti. Po bankroto bylos iškėlimo atsakovas A. A. bankroto administratoriui UAB „SBS Legale“ pateikė 2011 m. liepos 13 d. bylų dokumentų perėmimo aktą, kuriuo, pardavęs įmonės akcijas, naujajam savininkui perdavė įmonės dokumentus. Akte nurodyta, kad perdavimo dieną jokio ilgalaikio ar trumpalaikio turto UAB „Versika“ neturėjo.

25IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

26Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio).

27Byloje kilo ginčas dėl bankrutuojančios įmonės vadovo ir akcininko atsakomybės už žalą kreditoriams, padarytą laiku teismui nepareiškus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

28Byloje nustatyta, kad atsakovai A. A. ir M. J. 2010 m. gegužės 7 d. įsigijo po 50 paprastųjų vardinių UAB „Versika“ akcijų (t. I, b. l. 14). Atsakovas A. A. nuo 2010 m. gegužės 7 d. iki 2011 m. liepos 13 d. ėjo UAB „Versika“ direktoriaus pareigas, nuo 2011 m. liepos 13 d. šias pareigas ėjo naujasis bendrovės akcininkas S. T. (t. I, b. l. 10). Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 14 d. nutartimi iškėlė UAB „Versika“ bankroto bylą (b. l. 8), o 2012 m. birželio 11 d. nutartimi patvirtino BUAB „Versika“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kuriame nurodyti pirmos eilės 4337,02 Lt dydžio finansiniais reikalavimai, antros eilės VSDFV Vilniaus skyriaus 30 698,29 Lt ir VMI 40 944,17 Lt dydžio finansiniai reikalavimai, taip pat trečios eilės 222,30 Lt dydžio finansiniai reikalavimai, iš viso 76.201,78 Lt (t. I, b. l. 23).

29Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) įgyja res judicata galią. Teismo sprendimo (nutarties) prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Taigi teismo sprendimas (nutartis) gali būti naudojamas kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 182 straipsnio 2 dalies norma reiškia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, jog teismas neturi pagrindo nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis (LAT 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2014). Taigi ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 14 d. nutartimi, kuria UAB „Versika“ buvo iškelta bankroto byla, nustatyti faktai turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje. Minėtoje nutartyje UAB „Versika“ buvo pripažinta nemokia, remiantis įmonės 2010 m. gruodžio 26 d. balansu, kuriame nurodyto įmonės turto vertė 2010 m. finansiniais metais buvo 55.876 Lt, įmonės nuostoliai sudarė 19.401 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 65.277 Lt. Pažymėtina, kad ir nagrinėjamoje byloje pateiktame UAB „Versika“ 2010 m. sausio 1 d. – rugsėjo 30 d. balanse, kuris patvirtintas 2010 m. lapkričio 26 d., nurodyta, kad įmonė iš viso turi 55.876,00 Lt vertės turto, o per vienerius metus mokėtinas sumas ir trumpalaikius įsipareigojimus sudaro 65.277,00 Lt (t. I, b. l. 20). Todėl atsakovo A. A. apeliacinio skundo argumentas, jog įmonės nemokumas 2010 m. rugsėjo 30 d. negali būti patvirtintas, pripažintinas nepagrįstu.

302011 m. liepos 13 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovai nuo sutarties pasirašymo momento perdavė trečiajam asmeniui S. T. nuosavybės teisę į 100 paprastųjų vardinių UAB „Versika“ akcijų; vienos akcijos nominali vertė 100 Lt, visų akcijų pardavimo kaina 6000 Lt (t. I, b. l. 16). 2011 m. liepos 13 d. UAB „Versika“ bylų (dokumentų) perėmimo akte nurodyta, kad bendrovės kasos likutis 0 Lt, akcijų pardavimo metu bendrovė neturi trumpalaikio ir ilgalaikio turto (t. I, b. l. 21-22). Šis aktas pirmos instancijos teismo buvo tinkamai įvertintas, kaip patvirtinantis apie jau egzistavusią UAB „Versika“ vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, nes jame nebuvo paminėti jokie įmonės skolininkai, jokie įmonės reikalavimo teises patvirtinantys dokumentai. Atsakovas nei bylos nagrinėjimo pirmos instancijos metu, nei apeliaciniame skunde nenurodė jokių debitorinių įmonės skolų, egzistavusių šio akto pasirašymo metu. Todėl atsakovo argumentas, kad teismas netinkamai įvertino minėtą aktą, yra nepagrįstas. Teismui pateikta Subrangos sutartis, pagal kurią įmonė už atliktus darbus turėjo gauti 265.026 Lt (t. I, b. l. 84-89), tačiau darbų vykdymo pradžia buvo numatyta tik 2011 m. rugpjūčio 1 d. Tuo tarpu atsakovas įmonės akcijas trečiajam asmeniui perleido jau 2011 m. liepos 13 d., perdavimo aktu nurodant, jog įmonė jokio turto neturi. Todėl šios sutarties negalima pripažinti paneigiančia UAB „Versika“ nemokumą. Konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad bendrovės turtas sumažėjo būtent tuo laikotarpiu, kai egzistavo atsakovo A. A. pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Todėl atsakovo A. A. apeliacinis skundas atmestinas.

31Pagal Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal šio straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šiame straipsnyje aiškiai įtvirtinta pirmiausia įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir atsakomybė už kreditorių patirtą žalą. Sutiktina su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, jog pagal ĮBĮ 2 straipsnio 9 dalį atsakovas M. J. kaip akcininkas, kuriam priklauso 50 procentų įmonės akcijų, yra pripažintinas UAB „Versika“ savininku. Tačiau ši aplinkybė nereiškia, jog nagrinėjamos bylos atveju jo atsakomybė su įmonės vadovu yra solidari, subsidiari ar dalinė. ĮBĮ 8 straipsnyje nurodyta, jog už žalą atsako įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą. Ši formuluotė aiškintina kaip nustatanti įmonės vadovo atsakomybę, tuo tarpu kiti asmenys, įmonėje turintys teisę priimti atitinkamą sprendimą, tame tarpe ir akcininkas, atsakytų tuo atveju, jeigu įmonėje nebūtų paskirto vadovo arba akcininkas kartu su vadovu tiesiogiai dalyvautų įmonės veikloje.

32Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Ieškovas apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-744/2012. Tačiau šioje byloje žalos atlyginimas buvo priteistas ne tik iš įmonės vadovės, bet ir kitos akcininkės, dėl to, kad atsakovė buvo ne tik įmonės akcininkė, bet ir pagrindinė darbuotoja. Be to, iki bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovė ir akcininkė akcininkų susirinkime nutarė įmonę likviduoti. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas M. J. būtų buvęs kartu ir įmonės darbuotoju ar įmonėje būtų vykę visuotiniai akcininkų susirinkimai, kurių metų būtų priimami su įmonės valdymu susiję sprendimai. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-229/2014 buvo pripažinta, kad įmonės akcininkė, kuri jokių su įmonės valdymu susijusių sprendimų nepriiminėjo, kurios vaidmuo įmonėje buvo formalus, už žalą, padarytą laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, neatsako. Nagrinėjamoje byloje ieškovo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog atsakovui M. J. turėjo būti žinoma įmonės būklė, nepatvirtina jo atsakomybės, kadangi inicijuoti bankroto bylą privalėjo visų pirma įmonės vadovas. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nei ĮBĮ, nei Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos nenustato atsakovo M. J., kaip akcininko atsakomybės už laiku neiškeltą įmonei bankroto bylą.

33Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinių skundų argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliaciniai skundai netenkintini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

34Atsakovas M. J. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese priteisimo. Atsakovas patyrė 1.825,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodyta išlaidų advokato pagalbai suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių 8.11 punkto nustatytą maksimalų 1500,00 Lt dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nagrinėta byla nepripažintina teisiniu požiūriu itin sudėtinga, todėl priteistina suma lygi pusei nurodomo Rekomendacijose, tai yra 750,00 Lt.

35Apeliacinio proceso metu atsakovas A. A. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pritaikytų Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi, panaikinimo, kadangi ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teismo buvo paliktas nenagrinėtas. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl šio atsakovo prašymo, kadangi minėtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas nėra šio apeliacinio proceso dalykas, laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos kitoje civilinėje byloje. Atsakovui išaiškintina jo teisė pateikti šį prašymą pirmos instancijos teismui.

36Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str.,

Nutarė

37Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

38Priteisti iš ieškovo BUAB „Versika“, j.a.k. 302498570, atsakovui M. J., a.k. ( - ) 750,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB... 3. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų 66.800,78 Lt žalos... 6. Atsakovas M. J. nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog nuo pat bendrovės... 7. Atsakovas A. A. nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog ieškovas remiasi 2010 m.... 8. Trečiasis asmuo S. T. į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko. Bylos... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 15 d. sprendimu ieškinį... 11. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio... 12. Nurodytų ĮBĮ 8 straipsnio nuostatų ir jų aiškinimo bei taikymo taisyklių... 13. 2011 m. liepos 13 d. UAB „Versika“ bylų (dokumentų) perėmimo akte... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 15. Ieškovas BUAB „Versika“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto... 16. Apeliacinį skundą ieškovas grindžia šiais argumentais:... 17. 1) Teismas pažeidė įrodymų vertinimo civiliniame procese taisykles,... 18. 2) UAB „Versika“ 2010 m. rugsėjo 30 d. balansas buvo pasirašytas... 19. Atsakovas A. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 20. Apeliacinį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:... 21. 1) Teismas atsižvelgė ne į tuos įmonės finansinius rodiklius, kurie turi... 22. 2) Teismo sprendime taip pat nepagrįstai teigiama, kad, jei atsakovas A. A.... 23. Atsakovas M. J. atsiliepimu į ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus prašo... 24. Ieškovas BUAB „Versika“ atsiliepimu į atsakovo A. A. apeliacinį skundą... 25. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 27. Byloje kilo ginčas dėl bankrutuojančios įmonės vadovo ir akcininko... 28. Byloje nustatyta, kad atsakovai A. A. ir M. J. 2010 m. gegužės 7 d. įsigijo... 29. Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) įgyja res... 30. 2011 m. liepos 13 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovai nuo... 31. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir... 32. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai,... 33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinių skundų argumentai... 34. Atsakovas M. J. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame... 35. Apeliacinio proceso metu atsakovas A. A. pateikė teismui prašymą dėl... 36. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 37. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. sprendimą palikti... 38. Priteisti iš ieškovo BUAB „Versika“, j.a.k. 302498570, atsakovui M. J.,...