Byla 2A-51-173/2014

1Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Tamašausko (pirmininkas), Leono Jachimavičiaus (pranešėjas), Dalės Burdulienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. T. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-55-714/2013 pagal ieškovės S. T. ieškinį atsakovėms M. D. S., Z. S. tretieji asmenys S. S., VĮ Registrų centras Tauragės filialas, dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, pagal atsakovės M. D. S. priešieškinį ieškovei S. T. dėl nuosavybės teisų įgijimo pripažinimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo ir pagal atsakovės Z. S. priešieškinį ieškovei S. T. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarko nustatymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4ieškovė S. T. pateikė ieškinį atsakovams M. D. S., Z. S. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi tvarkos nustatymo, tretieji asmenys S. S., VĮ ‚Registrų centras“ (t.2, b.l. 84-90), kuriuo prašo 1) atidalinti ieškovės nekilnojamąjį turtą nuo atsakovių turto: pastato-gyvenamojo namo, esančio ( - ), jai asmeninės nuosavybės teise paliekant gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-1 (1,14 kv. m), 1-2 (13,06 kv. m), 1-7 (17,71 kv. m), 1-6 (11,15 kv. m), 1-5 (6,38 kv. m), 1-4 (4,84 kv. m), 1-3 (17,48 kv. m), 1-19 (7,95 kv. m), laiptinės patalpą (4,23 kv. m), iš viso - 83,94 kv. m. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise palikti gyvenamojo namo mansardos aukšto patalpas, mansardos atidalijimo projektiniame plane pažymėtas indeksais: 1-20 (18,69 kv. m), 1-21 (5,68 kv. m), 1-22 (14,24 kv. m), iš viso - 41,61 kv. m, bei mansardos patalpas, plane pažymėtas simboliais ESGFE; IHTUI; MLVJIURM. Atsakovėms palikti gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpas, projektiniame atidalijimo plane pažymėtas indeksais: 1-8 (3,62 kv. m), 1-9 (6,76 kv. m), 1-10 (4,81 kv. m), 1-11 (10,97 kv. m), 1-12 (19,06 kv. m), 1-13 (4,47 kv. m), 1-14 (2,95 kv. m), 1-15 (10,57 kv. m), 1-16 (11,82 kv. m), 1-17 (29,69 kv. m), 1-18 (11,38 kv. m), bei mansardos patalpas, pažymėtas indeksais 1-23 (10,12 kv. m), 1-24 (27,09 kv. m). 2) Atidalinti ieškovės nekilnojamąją turtą nuo atsakovės M. D. S. turto, esančio adresu: ( - ), t. y. ūkinį pastatą, atidalijant ir jai asmeninės nuosavybės teise paliekant 60/100 dalių pagalbinio pastato-ūkinio pastato, projektiniame žemės sklypo atidalijimo plane pažymėto indeksu Nr. 2; 3) nustatyti, kad kiemo įrengimu-šuliniu bendraturtės S. T. ir M.D. S. naudosis bendrai, proporcingai turimoms nuosavybės dalims; 4) atidalyti ieškovės nekilnojamąjį turtą nuo atsakovės M. D. S. turto, esančio adresu: ( - ) atidalijant žemės sklypą, 0,23 ha ploto, pagal pateikiamą žemės sklypo atidalijimo planą, jai nustatant nuosavybės teisę į 1150 kv. m ploto žemės sklypą: ieškovei, asmeninės nuosavybės teise paliekant naudoti, valdyti ir disponuoti žemės sklypo dalimi, projektiniame žemės sklypo atidalijimo plane pažymėtą simboliais AFGHCBA, o atsakovėms paliekant naudoti, valdyti ir disponuoti žemės sklypo dalimi, plane pažymėta simboliais FEDCHGF; 6) M. D. S. ir S. S. palikti gyvenamojo namo priestato patalpas, projektiniame plane pažymėtas indeksais 1-13 (4,47 kv. m), 1-14 (2,95 kv. m), 1-15 (10,57 kv. m), 1-16 (11,82 kv. m), ieškovei priteisiant avarinės būklės ūkinį pastatą, projektiniame žemės sklypo padalijimo projekte pažymėtą Nr. 4, kurį ji pageidauja nugriauti. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Patikslintu priešieškiniu atsakovė M. D. S. (t.3, b.l. 17-19) prašė pripažinti, kad 1974 m. gruodžio 21 d. vieno aukšto mūrinio gyvenamojo namo 20x10 m dydžio, esančio ( - ), pirkimo–pardavimo sutartimi P. D. nusipirko nuosavybėn namo pirmojo aukšto patalpas: 2-1 (1,42 kv. m), 2-2 (5 kv. m), 2-3 (l,92 kv. m), 2-4 (2,96 kv. m), 2-5 (10,45 kv. m), 2-6 (18,36 kv. m), 2-7 (30,07 kv. m), 2-8 (11,13 kv. m), 2-9 (7,95 kv. m), bei patalpas mansardoje: 2-10 (9,68 kv. m), 2-11 (10,66 kv. m), 2-12 (17,63 kv. m) pagal 1988 08 17 inv.duomenis) tuo įsigydamas nuosavybėn 52/100 viso gyvenamojo namo; 2) nustatyti tokią gyvenamojo namo naudojimosi tvarką (pagal galiojančią 2004 04 09 inventorizaciją): ieškovei paskirti naudotis namo pirmojo aukšto patalpas: 1-1 (1,14 kv. m), l-2 (13,06 kv. m), 1-7 (17,71 kv. m), 1-6 (11,15 kv. m), 1-5 (6,38 kv. m), 1-4 (4, 84 kv. m), l-3 (17,48 kv. m), laiptinės patalpą (4,23 kv. m), iš viso 76,99 kv. m, bei mansardos patalpas: 1-21 (8,68 kv. m), 1-20 (18,69 kv. m), l-22 (14,24 kv. m), iš viso - 41,61 kv. m; atsakovėms skirti naudotis patalpas 1-8 (3,62 kv. m), 1-9 (6,76 kv. m), 1-10 (4,81 kv. m), l-11 (10,97 kv. m), l-12 (19,06 kv. m), 1-17 (29,69 kv. m), 1-18 (11,38 kv. m), 1-16 (11,82 kv. m), l-15 (10,57 kv. m), l-14 (2,95 kv. m), l-13 (4,47 kv. m), 1-19 (7,95 kv. m), iš viso - 124,05 kv. m; 3) namų valdos žemės sklypo naudojimosi tvarką nustatyti pagal Z. S. užsakymą paruoštą padalijimo projektą: ieškovei skirti naudotis žemės sklypus, pažymėtus D-830 kv.m., C-142kv.m, B-76kvm., atsakovei M.D. S. skirti naudojimui žemės sklypą E-94kv.m, atsakovėms M.D. S. ir Z. S. skirti naudojimui žemės sklypą F-852kv.m., ieškovei ir atsakovėms skirti bendram naudojimui žemės sklypą – A-306 kv.m.

6Atsakovė Z. S. priešieškiniu (III t., b.l. 87-88) prašė: 1) ieškinį atmesti, atsakovės M. D. S. priešieškinio dalį dėl gyvenamųjų patalpų padalijimo tvarkos nustatymo tenkinti; 2) nustatyti tokią 2300 kv. m žemės sklypo naudojimo tvarką: S. T. skirti naudotis 1150 kv. m (plane nurodyta plotai B, C, D); M. D. S. skirti naudotis 867 kv. m (plane plotai E, F); Z. S. skirti naudotis 283 kv. m (plotai F); bendram naudojimui skirti 306 kv. m S. T., M. D. S., Z. S..

7II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

8Jurbarko rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Atsakovės M. D. S. priešieškinį tenkino iš dalies. Atsakovės Z. S. priešieškinį tenkino visiškai (t. 4, b.l. 90-97). Ieškinio dalį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinė nuosavybės tenkino iš dalies ir nusprendė:

9- atidalinti ieškovei S. T. iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovėmis M. D. S. ir Z. S. dalį gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir pripažino ieškovei nuosavybės teises į patalpas pirmame aukšte 1-1 (1,14kv.m), 1-2 (13,06kv.m), 1-3 (17,48kv.m), 1-4 (4,84 kv.m), 1-5 (6,38kv.m), 1-6 (11,15kv.m), 1-7 (17,71kv.m) ir laiptinės patalpą (4,23kv.m), taip pat patalpas mansardoje 1-8 (14,24), 1-9 (8,68), 1-10 (18,69) pagal 2004 04 09 inventorinius duomenis bei mansardos patalpas, projektiniame pasiūlyme dėl S. T. nuosavybės atidalijimui iš bendrosios nuosavybės pažymėtas simboliais ESGFE; IHTUI; MLVJIURM.

10- atidalinti ieškovei S. T. iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove M. D. S. 60/100 dalių ūkinio pastato, unikalus numeris ( - );

11- nustatyti, kad ieškovė S. T. ir atsakovė M. D. S. kitais statiniais (inžinieriais) – kiemo įrenginiais, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), naudojasi bendrai, proporcingai turimoms nuosavybės dalims;

12- ieškinio dalį dėl žemės sklypo dalies atidalijimo ir ūkinio pastato dalies priteisimo ieškovei atmesti;

13Atsakovės M. D. S. priešieškinį tenkinti iš dalies:

14- pripažinti, kad 1974 m. gruodžio 21 d. vieno aukšto mūrinio gyvenamojo namo 20x10 m dydžio, esančio ( - ), pirkimo–pardavimo sutartimi P. D. nusipirko nuosavybėn namo pirmojo aukšto patalpas: 2-1 (1,42 kv. m), 2-2 (5 kv. m), 2-3 (l,92 kv. m), 2-4 (2,96 kv. m), 2-5 (10,45 kv. m), 2-6 (18,36 kv. m), 2-7 (30,07 kv. m), 2-8 (11,13 kv. m), 2-9 (7,95 kv. m), bei patalpas mansardoje: 2-10 (9,68 kv. m), 2-11 (10,66 kv. m), 2-12 (17,63 kv. m) pagal 1988 08 17 inv. duomenis) tuo įsigydamas nuosavybėn 52/100 viso gyvenamojo namo;

15- nustatyti, kad atsakovės M. D. S. ir Z. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise naudojasi, valdo ir disponuoja likusia dalimi gyvenamojo namo, unikalus numeris ( - ), esančio ( - ), tai yra patalpomis pirmame aukšte 2-1 (3,62), 2-2 (6,76), 2-3 (4,81), 2-4 (10,97), 2-5 (19,06), 2-6 (29,69), 2-7 (11,38), 2-8 (7,95), 2-9 (4,47), 2-10 (2,95), 2-11(10,57), 2-12 (11,82), taip pat patalpomis mansardoje 2-13 (10,12), 2-14 (27,09) pagal 2004 04 09 inventorinius duomenis;

16- atsakovės M.D. S. ieškinio dalį dėl naudojimosi žemės sklypu nustatymo palikti nenagrinėtą;

17Atsakovės Z. S. priešieškinį tenkinti:

18- nustatyti mažaaukščių gyvenamųjų namų 0,23 ha ploto žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), esančio ( - ), naudojimo tvarką pagal Z. S. užsakymu parengtą žemės sklypo padalinimo planą ieškovei S. T. skirti naudotis 1150 kv. m (plane nurodyta plotai B (76kv.m), C(142 kv.m), D (830kv.m); atsakovei M. D. S. skirti naudotis 867 kv. m, plane plotai E (94 kv.m), F(852 kv.m kartu su Z. S.; atsakovei Z. S. skirti naudotis 283 kv. m, plotas F (852 kv.m kartu su M. D. S.); bendram naudojimui skirti 306 kv. m plotą pažymėtą A raide, S. T., M. D. S., Z. S..

19Iš atsakovės M. D. S. ieškovės S. T. naudai priteisė 300,00Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovės Z. S. ieškovės S. T. naudai priteisė 300,00Ltturėtų bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovės S. T. atsakovei M. D. S. priteisė 1 300,00Lt, atsakovei Z. S. 137,00Lt bylinėjimosi išlaidų.

20Teismas nustatė, kad ieškovei S. T. ( - ) paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu priklauso ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus numeris ( - ), 60/100 ūkinio pastato, unikalus numeris ( - ), ūkinis pastatas, unikalus numeris ( - ), šiltnamis, unikalus numeris ( - ), ½ kitų statinių, unikalus numeris ( - ), jai taip pat priklauso ½ dalis žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), esančių ( - ); atsakovei M.D. S. nuosavybės teise priklauso 867/2300 to paties žemės sklypo, 377/1000 gyvenamojo namo, 40/100 ūkinio pastato, unikalus numeris ( - ), garažas, unikalus numeris ( - ), ½ dalis kitų statinių; atsakovei Z. S. nuosavybės teise priklauso 283/2300 to paties žemės sklypo, 123/100 gyvenamojo namo (II t., b.l. 91-95).

21Iš ieškovės paaiškinimų nustatė, kad ji faktiškai naudojasi gyvenamojo namo patalpomis (II t., b.l. 97) 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-14, 1-2, 1-3, laiptinės patalpa pirmame aukšte, mansardos patalpomis 1-22, 1-21, 1-20, taip pat mansardos patalpas, plane pažymėtas simboliais ESGFE; IHTUI; MLVJIURM (II t., b.l. 97). Ieškovė prašo teismo atidalyti jos turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, tame tarpe ir patalpą 1-19 gyvenamame name, kuria faktiškai šiuo metu ji nebesinaudoja, savo reikalavimą ji grindžia paaiškinimais bei tuo, kad jos giminaičiai įsigydami pusę namo, įsigijo būtent ir tą patalpą, nes tokiu būdu namas būtų padalytas tiesia linija į dvi dalis (1961 m. sudaryta sutartis). Teismas vertino, kad sudarant 1961 m sutartį nebuvo atlikti tikslūs matavimai, nebuvo suskaičiuotas parduodamų patalpų plotas ar jos aptartos. Namo dalis, kuria naudojasi ieškovė jau daug metų nėra susijusi su ginčo patalpa. Byloje yra duomenų, kad senoviškas dviejų galų namas turėjo du įėjimus iš pagrindinės gatvės pusės ir du įėjimus iš kiemo pusės, iki 1974 metų name buvo du savininkai. Tuo momentu, kai ji paveldėjo nekilnojamąjį turtą, faktinė turto naudojimo padėtis buvo tokia, kokia yra ir šiuo metu, ir ta aplinkybė ieškovei buvo žinoma dar iki nuosavybės teisių įgijimo, jos dabar jau mirę giminaičiai pretenzijų bendraturčiams dėl ginčo patalpos nebuvo pareiškę. Teismui buvo pateikta 1974 12 20 sutartis ir planas, pagal kurį namo dalį įsigijo atsakovės M.D. S. tėvas. Todėl teismas padarė išvadą, kad patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-19, įgijo ir nuosavybės teise valdė atsakovių tėvas D. P., o vėliau ta patalpa perėjo atsakovės M.D. S. nuosavybėn.

22Nustatė, kad patalpos, išskyrus patalpą, kurias ieškovė prašo atidalyti iš bendrosios nuosavybės, gyvenamame name yra izoliuotos nuo kitų bendraturčių, ieškovė tomis patalpomis faktiškai naudojasi viena. Todėl gyvenamojo namo patalpų atidalijimas iš bendrosios nuosavybės nepakenktų ir kitų bendraturčių interesams, nepadarys neproporcingos žalos daiktui ir jo paskirčiai. Atidalijus ieškovei jos patalpas iš bendrosios dalinės nuosavybės gyvenamame name, būtų suformuotas atskiras daiktas (butas), 60/100dalių ūkinio pastato, ir šis ieškovei priklausytų asmeninės nuosavybės teise, kaip atskiras nekilnojamas daiktas (ūkinis pastatas). Ieškovei atidalijus jos faktiškai naudojamą gyvenamojo namo dalį, likusi namo dalis lieka atsakovių bendra daline nuosavybe.

23Atsakovė M.D. S. pateikė teismui nekilnojamojo daikto (žemės sklypo su statiniais) kadastrinių matavimų bylą, parengtą 2012 12 20, todėl turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir nekilnojamojo turto naudojimo tvarkas teismas nustatė remiantis šios byloje užfiksuotais duomenimis.

24Ieškovė pripažino, kad ji nepretenduoja į tuos gyvenamojo namo padidinimus, kurie atsirado ieškovams pasistačius priestatus, byloje negauta duomenų, kad būtų konstatuota, jog šie priestatai pastatyti savavališkai, jie yra įregistruoti viešame registre, kaip gyvenamojo namo dalis, tačiau bendraturčių dalys ryšium su tuo neperskaičiuotos. Teismas sprendė, kad bendraturčių dalių perskaičiavimas ir naudojimosi tvarkos nustatymas, priskiriant priestatus atsakovėms, ne tik nesužaloja pagrindinio daikto, netrukdo ieškovei naudotis jai priklausančia namo dalimi. Ieškovė taip pat pripažįsta, kad jai priklausančią ūkinio pastato dalį yra nugriovusi, tačiau sutinka, kad tas nugriautas, bet neišregistruotas pastatas būtų jai atidalytas iš bendrosios nuosavybės.

25Ieškovei ir atsakovei M.D. S. bendrosios dalinė nuosavybės teise po ½ dalį priklauso kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas), todėl tenkintinas ieškovės prašymas nustatyti, kad šiuo turtu iškovė ir atsakovė naudojasi bendrai, proporcingai turimoms nuosavybės dalims.

26Nurodė, kad atsakovei Z. S. ūkio pastatų ir kiemo statinių nepriklauso.

27Nurodė, kad atmestinas ieškovės reikalavimas priteisti jai avarinės būklės ūkinį pastatą, projektiniame žemės sklypo palijimo projekte pažymėtą Nr.4,. Minėtas pastatas, unikalus numeris ( - ) (o tiksliau 40/100 jo dalių) priklauso atsakovei M.D. S. nuosavybės teise. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima paimti iš savininkės M.D. S. jos turtą ir perduoti ieškovei ar tą pastatą nugriauti, terminas nustatytas iki 2013 rugpjūčio mėnesio. Toks perdavimas ar mainai galėtų įvykti tik laisva šalių valia (CK 6.156str.).

28Nustatė, kad ūkiniai pastatai grupuojasi abiejose kiemo pusėse, o įvažiavimas iš pagrindinės gatvės yra vienas. Atsakovei M.D. S. priklausantis pastatas yra toje sklypo pusėje (vakarinėje), kurią savo nuosavybėn pageidauja atidalyti ieškovė. Todėl atsakovės Z. S. pasiūlyta naudojimosi sklypu tvarka, suformuojant visoms trims žemės sklypo savininkėms kiemo plotą bendram naudojimui, kad atsakovės, tiek M.D. S., tiek ir Z. S. galėtų įvažiuoti į kiemą užtikrina ieškovei galimybę naudotis kiekvienam savo ūkiniais pastatais ir bendrais kiemo statiniais pagal paskirtį, sudaro galimybę sklypą naudoti, paliekant kuo mažiau bendrų zonų, ir yra priimtina.

29Atsakovės M.D. S. priešieškinio reikalavimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo identiškas atsakovės Z. S. priešieškinio reikalavimui, todėl M.D. S. priešieškinio dalį dėl naudojimosi žemės sklypu nustatymo teismas paliko nenagrinėtą.

30III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

31Apeliaciniu skundu ieškovė S. T. (t.4, b.l. 99-110) prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą-patikslintą ieškinį tenkinti.

32Nurodo, kad apeliacine tvarka ginčija tas teismo sprendimo dalis, kuriose teismas nusprendė ieškinio netenkinti (atmesti ieškinio dalį dėl gyvenamojo namo. unikalus Nr. ( - ), patalpos Nr. 1-19 (7.95 kv.m). atidalijimo), žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) dalies atidalijimo ir avarinės būklės ūkinio pastato, projektiniame žemės sklypo plane pažymėto Nr. 4, dalies priteisimo) ir patenkinti iš dalies atsakovių priešieškiniai.

33Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė didesnę įrodomąją galią 1974 m. gruodžio 20 d. sutarčiai, o ne 1961 m. balandžio 12 d. sutarčiai. Teismas neįvertino, kad atsakovė M. D. S. negalėjo įgyti į turtą daugiau teisių ir pareigų, nei jų turėjo prieš ją buvęs turto savininkas D. P. (CK 4. 48 str.). 1961 m. balandžio 12 d. ½ namo dalies pirkimo pardavimo sutartimi (t. 1. b.l. 14) ieškovės senelis T. A. pirko iš V. G. pusę, t.v. ½ visos namų valdos. Pirkimo sutartis užregistruota Tauragės notarinėje kontoroje. Sutartyje minimas visos namų valdos dydis 20 m x 10 m., jokių bendro naudojimo patalpų sutartyje neįvardijama. 1961 m. balandžio 12 d. sutikimu Tauragės notarinei kontorai ponia G, V. G. sutuoktinė, 1961 m. duodama sutikimą parduoti minimą namų valdą, aiškiai nurodė, kad duoda sutikima parduoti gyvenamojo namo vakarinę dalį, kurios ilgis 10 metrų, o tai sudaro būtent ½ dalį gyvenamojo namo ilgio ( T. 1. b.l. 15), ir šioje sutartyje kaip bendra namo gyventojų nuosavybė įvardintas tik šulinys. Tuo tarpu, vadovaujantis teismui pateikta vėlesne 1974 m. gruodžio20 d. sutarties kopija, D. P. nupirko iš N. M. pusę mūrinio gyvenamojo namo, kurio bendras naudingas plotas 87.7 kv.m.. tame skaičiuje 48.3 kv.m. gyvenamas plotas, tvartas 7,4 m., plotis 5 m., peludė 6 m. ilgio ir 4,2 m. pločio ir kitus kiemo įrenginius, esančius ( - ) ir kaime ( T. I, b.l. 104). 1974 m. gruodžio 20 d. pirkimo sutartimi (t. I, b.l. 107) D. Z. nupirko iš N. M. ½ namo dalies antrame aukšte virš D. P. patalpų esančius kambarius. Ieškovės senelis A. T. pirko ½ gyvenamojo namo dali anksčiau, t.y. 1961 metais, nei kitą 1/2 jo dali pirko P. D.. todėl logiška, kad P. D. galėjo įgyti nuosavybėn tik ½ dalį gyvenamojo namo.

34Teismas pripažino abi sutartis sudarytas teisėtai. Tačiau teismas nesiaiškino tikrųjų sutarčių ketinimų ir vadovavosi ne sudarytomis sutartimis, o faktine dabartiniu metu nusistovėjusia patalpos 1-19 naudojimosi tvarka. Be to, ieškovei priklausanti gyvenamo pastato 1/2 dalis proporcingai išdėstyta per du aukštus, ir byloje kilusio ginčo tarp šalių patalpa Nr. 1-19 reikalinga laiptams i antrą aukštą įsirengti, kad būtų galima patekti iš gyvenamųjų patalpų į mansardos patalpas. Istoriškai ieškovės močiutė naudojosi ginčo patalpa.

35Nekilnojamojo turto registro išrašais nustatyta, kad ieškovei S. T., bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis pastato gyvenamojo namo lAlp, kurio unikalus Nr. ( - ), bendras plotas 301,72 kv.m., adresu: ( - ), atsakovei M. D. S. priklauso 377/1000 dalis minėto pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), o atsakovei Z. S. priklauso 123/1000 dalys minėto pastato. Tai patvirtina, kad ieškovė iš savo tėvo J. T. paveldėjo būtent ½ dalį gyvenamojo namo lAlp. unikalus Nr. ( - ).

36S. S. nuosavybės teisė į turtą, kurį jis vėliau padovanojo savo sutuoktinei, įregistruota vadovaujantis ( - ) Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Viešvilės seniūnijos pažyma apie priklausančius pastatus Nr. ( - ). Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad 1974-12-21 sutartimi D. P. įgijo 52/100 viso gyvenamojo namo. Šios sutarties pripažinti galiojančia atsakovė priešieškiniu neprašė.

37Atsakovės reiškiami priešieškinio reikalavimai susiję su 1974 m. sutartimi ieškovei negali sukelti teisinių pasekmių, reikalavimas nesudaro ginčo esmės, todėl ji neprašė taikyti ieškinio senaties instituto.

38Netenkinant ieškinio toje dalyje dėl ieškovei atidalinti patalpą Nr 1-19, neteisėtai sumažinta ieškovės paveldėta gyvenamojo namo nuosavybės dalis.

39Teismas neįvertino, kad M. D. S. ir jos sutuoktinis S. S., nenustatę naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarkos, ir neatidaliję savo turto dalies iš bendrosios nuosavybės, prie ieškovės bendrosios nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo pastatė priestatą su patalpomis, gyvenamojo namo I-ojo aukšto patalpų atidalijimo projekte pažymėtomis indeksais.: 1-13 (4.47 kv.m.), 1-14 (2.95 kv.m.). 1-15 (10.57 kv.m.), 1-16 (11.82 kv.m.), minėtų patalpų bendras plotas: 29.81 kv.m. Gyvenamojo namo priestatu buvo padidinta ieškovės ir atsakovės bendroji nuosavybė, priestato patalpomis naudojasi M.D. D. S., todėl ieškovė siūlė atsakovei S. palikti naudoti, valdyti ir disponuoti gyvenamojo namo priestato patalpas, plane pažymėtas 1-13 4.47 kv.m.. 1-14 2.95 kv.m.. 1-15 10,57 kv.m.. 1-16 1 1.82 kv.m. mainais į tai, kad ieškovei būtų perleista nuosavybės teisė i avarinės būklės ūkinį pastatą, projektiniame žemės sklypo padalinimo projekte pažymėtą Nr. 4. Teismas nesivadovavo Lietuvos aukščiausiojo teismo išaiškinimu, kad tuo atveju, kai šalys bendrąja daline nuosavybės teise valdo kelis objektus, jų suturimu, atsižvelgiant į vienos ir kitos šalies interesus, galim toks atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantas, kai vienai šaliai sutikus tam tikros dalies praradimą atidalijimo procese kiti bendraturčiai kompensuotų ne pinigais, o didesne kito daikto (objekto), esančio bendrąja daline nuosavybe, dalimi. Teismas neįvertino, kad toks reikalavimas nepažeis atsakovės M.D. S. interesų. Pastatas Nr. 4 turi būti nugriautas kaip pažeidžiantis ieškovės teises ir interesus naudotis žemės sklypo dalimi, esančia prie ieškovės gyvenamųjų patalpų.

40Teismas, pažeisdamas prioritetinę teisę atidalinti iš bendrosios nuosavybės, suteikė prioritetą naudojimosi tvarkos nustatymui.

41Daikto atidalinimas natūra negalimas tik tuo atveju, kai dėl tokio padalinimo padaroma neproporcinga žala daikto paskirčiai. Teismas, ignoruodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus šioje byloje, nesprendė dėl avarinės būklės ūkiniu pastatu užimtos žemės sklypo naudojimosi pagrindų ir sąlygų, nesprendė dėl galimumo nustatyti servitutą, taip pat dėl pastato nugriovimo.

42Teismas nepagrįstai savo sprendimą motyvavo tuo, kad ieškovės pateiktas įvažiavimo suderinimo projektas negali būti teismo vertinamas kaip pakankamas įrodymas, leidžiantis daryli išvadas, kad atsakovai turėtų visas technines galimybes ir sąlygas atskiram įvažiavimui įrengti. Byloje pateikti įrodymai, kad Valstybės įmonė „Tauragės regiono keliai'‘ patenkino ieškovės projektinį pasiūlymą. ( - ) duodama sutikimą kelio įvažiavimo įrengimui M. D. S. ir Z. S. atidailintinoje žemės sklypo dalyje, ant projektinio pasiūlymo uždedama žymą „SUDERINTA"

43Be to, žemės sklypas turi būti atidalinamas kartu su gyvenamojo namo atidalinimu.

44Atsakovė M.D. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti (t.4 b.l. 115-116).

45IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.

46Apeliacinis skundas atmestinas.

47Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

48Apeliacine tvarka skundžiama pirmos instancijos teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), patalpos Nr. 1-19 (7.95 kv.m) atidalijimo ir jos palikimo asmeninės nuosavybės teise ieškovei; žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), dalies atidalijimo ir avarinės būklės ūkinio pastato dalies priteisimo ieškovei bei dėl teismo sprendimo dalies, kuria pripažinta, jog 1974 m. gruodžio 21 d. nutartimi D. P. savo nuosavybėn įsigijo 52/100 gyvenamojo namo.

49Byloje nustatyta, kad ieškovei S. T. ( - ) paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu priklauso ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus numeris ( - ), 60/100 ūkinio pastato, unikalus numeris ( - ), ūkinis pastatas, unikalus numeris ( - ), šiltnamis, unikalus numeris ( - ), ½ kitų statinių, unikalus numeris ( - ), jai taip pat priklauso ½ dalis žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), esančių ( - ); atsakovei M.D. S. nuosavybės teise priklauso 867/2300 to paties žemės sklypo, 377/1000 gyvenamojo namo, 40/100 ūkinio pastato, unikalus numeris ( - ), garažas, unikalus numeris ( - ), ½ dalis kitų statinių; atsakovei Z. S. nuosavybės teise priklauso 283/2300 to paties žemės sklypo, 123/100 gyvenamojo namo (II t., b.l. 91-95).

50Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti jo dalį atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tačiau bendraturtis, siekdamas atidalyti jo dalį iš bendro turto, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias. Teisę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančią žemės sklypo dalį bendraturtis gali įgyvendinti laikydamasis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reikalavimų. Teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą ir parinkdamas atidalijimo būdą, privalo tirti visas reikšmingas nagrinėjamai bylai faktines aplinkybes dėl atidalijimo galimybės ir motyvuotai pagrįsti, kai atidalijimas natūra neįmanomas. Tinkamas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės reikalavimų įgyvendinimas, kuriuo, turi būti išvengta neproporcingos žalos daikto paskirčiai padarymo, kiekvienu atveju priklauso nuo konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių – turto, į kurį siekiama nutraukti bendrosios nuosavybės teisę, struktūros, parametrų, bendraturčių skaičiaus, bendraturčių turimų dalių bendrojoje nuosavybėje, galimybės atlikti pertvarkymus ir pan.

51Nagrinėjamu atveju kilo ginčas kam priklauso gyvenamojo namo patalpa 1-19 (7,95 kv.m.). Aplinkybes, kuriomis patalpomis naudojosi ieškovė, o kuriomis atsakovės teismas nustatė remdamasis pačios ieškovės ir atsakovų paaiškinimais, 1974-12-20 sutartimi ir prie jos pateiktu planu, kitais įrodymais. Pažymėtina, kad pati ieškovė nurodė, kad dar jos močiutei esant gyvai kildavo konfliktų su kaimynais dėl patalpos, pažymėtos Nr. 1-19, naudojimosi ja. Ieškovė teigė, kad pagal nuosavybės dokumentus ši patalpa priklauso ieškovei, tačiau ieškovė nepateikė šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Ieškovės pateikta 1961-04-12 d. sutartis (t.1, b.l. 14) nepatvirtina aplinkybės, kad ginčo patalpa priklauso ieškovei. Minėta sutartimi tik įrodomas gyvenamojo namo dalies pirkimas-pardavimas. Tuo tarpu į bylą yra pateikta 1974-12-20 sutartis su priedais (t. 1 b.l. 104, 124), iš kurios teismas sprendė, kad ginčo patalpa priklauso atsakovėms. Kita reikšminga aplinkybė, pagrindžianti pirmos instancijos teismo sprendimą, nustatant kurios atidalinamos patalpos priskirtinos šalims yra ta, kad byloje nustatyta, jog tomis patalpomis, kurios buvo atidalytos iš bendrosios nuosavybės, šalys jau daug metų naudojasi. T.y teismo sprendimu iš esmės buvo nustatyta ta pati faktinė situacija, kuri buvo ir iki šio sprendimo priėmimo – dalyvaujantys byloje asmenys ir toliau tomis pačiomis sąlygomis naudojasi savo nuosavybe, tik pakeičiama nuosavybės teisės rūšis.

52Byloje kilo ginčas dėl ūkinio pastato priteisimo ieškovei. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė M. D. S. ir S. S. palikti gyvenamojo namo priestato patalpas, projektiniame plane pažymėtas indeksais 1-13 (4,47 kv. m), 1-14 (2,95 kv. m), 1-15 (10,57 kv. m), 1-16 (11,82 kv. m), ieškovei priteisiant avarinės būklės ūkinį pastatą, projektiniame žemės sklypo padalijimo projekte pažymėtą Nr. 4, kurį ji pageidauja nugriauti.

53Pažymėtina, kad pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatą atidalijimas iš bendrosios nuosavybės gali būti įgyvendintas dviem būdais: natūra ir piniginiu ekvivalentu. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nenustatyta galimybės atidalijant iš bendrosios nuosavybės kompensuoti netenkamo turto dalį kitu turtu. Tuo atveju, kai šalys bendrąja daline nuosavybės teise valdo kelis objektus, jų sutarimu, atsižvelgiant į vienos ir kitos šalies interesus, galimas toks atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantas, kai vienai šaliai sutikus tam tikros dalies praradimą atidalijimo procese kiti bendraturčiai kompensuotų ne pinigais, o didesne kito daikto (objekto), esančio bendrąja daline nuosavybe, dalimi. Tačiau toks kompensacijos būdas, kai bendraturčiai valdo bendrąja nuosavybės teise kelis daiktus ir atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisės siekiančiam bendraturčiui už atsidalijimą iš vieno ar kelių daiktų priteisiama kompensacija ne pinigais, o didesne turto dalimi kitame bendrąja daline nuosavybės teise valdomame daikte (daiktuose), paprastai galima, jeigu yra bendraturčių sutikimas. Su ieškovės reikalavimu dėl ūkinio pastato priteisimo ieškovei atsakovai nesutiko. Atsakovai nurodė, kad ieškovės siūlomas žemės klypo atidalinimas, trukdytų naudotis ūkiniais pastatais, užsiimti ūkine veikla, įvažiuot į garažą (t.1, b.l. 81, t.2, b.l. 115-118). O nesant bendraturčių sutikimo negalimas toks atidalinimo būdas, kad tam tikros dalies praradimą atidalijimo procese kiti bendraturčiai kompensuotų ne pinigais, o didesne kito daikto (objekto), esančio bendrąja daline nuosavybe, dalimi. T. y. ieškovės nurodomas kompensavimo būdas galimas tik esant bendraturčių sutikimui. Kurio kaip jau nurodyta, nagrinėjamu atveju nebuvo. Todėl pagrįstai pirmos instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju toks atidalinimo būdas negalimas.

54Nors teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, pirmenybė teiktina atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės, o ne naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarkos nustatymui, tačiau ši nuostata taikoma, kai nustatoma galimybė atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės natūra. Kai nustatoma, kad atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės nėra galimybių be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir turi būti atidalijama išmokant kompensaciją pinigais, teismas turi teikti prioritetą ne atidalijimui išmokant kompensaciją pinigais, o naudojimosi tvarkos nustatymui, nes toks sprendimas išsaugo bendraturčio nuosavybės teisę į dalį daikto ir užtikrina galimybę naudotis daiktu, t. y. bendraturčiui nepageidaujant atidalijimo išmokant jam kompensaciją pinigais, o pageidaujant nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką, atidalijimas išmokant kompensaciją taikomas tik tuo atveju, jeigu nėra galimybių nustatyti bendraturčio pageidaujamą naudojimosi tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-535/2012).

55Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo galimas toks atidalinimo būdas, kad ieškovei būtų priskirtas ūkinis pastatas, teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju negalimas žemės sklypo atidalinimas ir pagrįstai nustatė naudojimosi juo tvarką. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad atsakovei M.D. S. priklausantis pastatas yra būtent toje sklypo pusėje (vakarinėje), kurią savo nuosavybėn pageidauja atidalyti ieškovė. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo tarp šalių pasiektas susitarimas dėl šio pastato. Todėl teismas nustatė naudojimosi turtu tvarką, kuri užtikrina visų šalių teises, kad jos galėtų naudoti joms priklausančius pastatus pagal paskirtį, kuo mažiau pažeisdamos kitos šalies teises. Kasacinis teismas buvo nurodęs, kad formuojant bendraturčių asmeniniam naudojimui skirta sklypo dalis gali būti vienam bendraturčiui naudotis priskiriamos žemės sklypo dalys, užimtos kito bendraturčio statiniu, bet turi būti išsprendžiama dėl statiniu užimtos žemės sklypo dalies naudojimo pagrindų ir sąlygų. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje šis klausimas nebuvo keliamas. Be to, net ir atidalinus ir nustačius kaip atsakovai naudosis statiniu užimtos žemės sklypo dalimi, nebūtų pasiekta situacija, padėsianti išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių, nes atsakovai pastatu naudotųsi, o ieškovė negalėtų pasiekti norimų tikslų-pastatą nugriauti, nes pastatas ir toliau priklausytų tiek ieškovei, tiek atsakovei M. S. bendrosios nuosavybės teise. Pažymėtina, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad statinys turi būti arba nugriautas, arba kapitališkai remontuojamas (t.4, b.l. 50-52) ir tik bendrasavininkai gali nuspręsti ką daryti su jiems priklausančiu turtu.

56Teismų praktikoje nustatyta, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, dėl priešieškinyje pareikštų reikalavimų dėl gyvenamojo namo dalių nuosavybės įgijimo, todėl detaliau neanalizuoja ir nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susisijusių su šiuo reikalavimu.

57Kiti apeliacinio argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

58Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas atmetamas, o Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

59CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

60Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

61apeliacinį skundą atmesti.

62Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. ieškovė S. T. pateikė ieškinį atsakovams M. D. S., Z. S. dėl atidalinimo... 5. Patikslintu priešieškiniu atsakovė M. D. S. (t.3, b.l. 17-19) prašė... 6. Atsakovė Z. S. priešieškiniu (III t., b.l. 87-88) prašė: 1) ieškinį... 7. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Jurbarko rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį... 9. - atidalinti ieškovei S. T. iš bendrosios dalinės nuosavybės su... 10. - atidalinti ieškovei S. T. iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove M.... 11. - nustatyti, kad ieškovė S. T. ir atsakovė M. D. S. kitais statiniais... 12. - ieškinio dalį dėl žemės sklypo dalies atidalijimo ir ūkinio pastato... 13. Atsakovės M. D. S. priešieškinį tenkinti iš dalies:... 14. - pripažinti, kad 1974 m. gruodžio 21 d. vieno aukšto mūrinio gyvenamojo... 15. - nustatyti, kad atsakovės M. D. S. ir Z. S. bendrosios dalinės nuosavybės... 16. - atsakovės M.D. S. ieškinio dalį dėl naudojimosi žemės sklypu nustatymo... 17. Atsakovės Z. S. priešieškinį tenkinti:... 18. - nustatyti mažaaukščių gyvenamųjų namų 0,23 ha ploto žemės sklypo,... 19. Iš atsakovės M. D. S. ieškovės S. T. naudai priteisė 300,00Lt... 20. Teismas nustatė, kad ieškovei S. T. ( - ) paveldėjimo teisės liudijimo... 21. Iš ieškovės paaiškinimų nustatė, kad ji faktiškai naudojasi gyvenamojo... 22. Nustatė, kad patalpos, išskyrus patalpą, kurias ieškovė prašo atidalyti... 23. Atsakovė M.D. S. pateikė teismui nekilnojamojo daikto (žemės sklypo su... 24. Ieškovė pripažino, kad ji nepretenduoja į tuos gyvenamojo namo padidinimus,... 25. Ieškovei ir atsakovei M.D. S. bendrosios dalinė nuosavybės teise po ½ dalį... 26. Nurodė, kad atsakovei Z. S. ūkio pastatų ir kiemo statinių nepriklauso.... 27. Nurodė, kad atmestinas ieškovės reikalavimas priteisti jai avarinės... 28. Nustatė, kad ūkiniai pastatai grupuojasi abiejose kiemo pusėse, o... 29. Atsakovės M.D. S. priešieškinio reikalavimas dėl naudojimosi žemės sklypu... 30. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė... 31. Apeliaciniu skundu ieškovė S. T. (t.4, b.l. 99-110) prašo Jurbarko rajono... 32. Nurodo, kad apeliacine tvarka ginčija tas teismo sprendimo dalis, kuriose... 33. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė didesnę įrodomąją... 34. Teismas pripažino abi sutartis sudarytas teisėtai. Tačiau teismas... 35. Nekilnojamojo turto registro išrašais nustatyta, kad ieškovei S. T.,... 36. S. S. nuosavybės teisė į turtą, kurį jis vėliau padovanojo savo... 37. Atsakovės reiškiami priešieškinio reikalavimai susiję su 1974 m. sutartimi... 38. Netenkinant ieškinio toje dalyje dėl ieškovei atidalinti patalpą Nr 1-19,... 39. Teismas neįvertino, kad M. D. S. ir jos sutuoktinis S. S., nenustatę... 40. Teismas, pažeisdamas prioritetinę teisę atidalinti iš bendrosios... 41. Daikto atidalinimas natūra negalimas tik tuo atveju, kai dėl tokio padalinimo... 42. Teismas nepagrįstai savo sprendimą motyvavo tuo, kad ieškovės pateiktas... 43. Be to, žemės sklypas turi būti atidalinamas kartu su gyvenamojo namo... 44. Atsakovė M.D. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti (t.4... 45. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir... 46. Apeliacinis skundas atmestinas. ... 47. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 48. Apeliacine tvarka skundžiama pirmos instancijos teismo sprendimo dalis, kuria... 49. Byloje nustatyta, kad ieškovei S. T. ( - ) paveldėjimo teisės liudijimo... 50. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios... 51. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas kam priklauso gyvenamojo namo patalpa 1-19... 52. Byloje kilo ginčas dėl ūkinio pastato priteisimo ieškovei. Nagrinėjamu... 53. Pažymėtina, kad pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatą atidalijimas iš... 54. Nors teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant bendraturčių ginčą... 55. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo galimas toks atidalinimo... 56. Teismų praktikoje nustatyta, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai... 57. Kiti apeliacinio argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo... 58. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas... 59. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 60. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1... 61. apeliacinį skundą atmesti.... 62. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti...