Byla 2S-132-115/2008

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Dalios Kačinskienės, Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų M. L. , R. L. ir V. K. atskiruosius skundus dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-911-731/2007 pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovams M. L. , R. L. , R. N. , V. K. ir Utenos regioninės aplinkos apsaugos departamentui, dėl žalos padarytos neteisėtu miško iškirtimu atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų M. L. , R. L. , R. N. , V. K. ir Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 65129,06 Lt padarytos turtinės žalos atlyginimo dėl neteisėto miško iškirtimo ir atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat imtis laikinųjų apsaugos priemonių - taikyti areštą M. L. , R. L. , R. N. , V. K. turimoms piniginėms lėšoms, o jų nesant, turimam nekilnojamajam turtui, bendrai 65129 Lt sumai.

5Zarasų rajono apylinkės teismas 2007-12-20 nutartimi areštavo M. R. , R. L. , R. N. V. K. , priklausančias pinigines lėšas, esančias jų atsiskaitomosiose sąskaitose, atitinkamai kiekvieno iš atsakovu atžvilgiu 16500 Lt litų sumai. Nurodė nesant atsiskaitomosiose sąskaitose piniginių lėšų arba esant nepakankamai sumai, areštuoti M. L. , R. L. , R. N. ir V. K. , nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą nurodytai sumai (b.l. 17). Pirmos instancijos teismas nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, todėl yra pagrindas manyti, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kadangi ieškovas laikinąsias apsaugos priemones prašė taikyti keturių atsakovų atžvilgiu, todėl teismas atitinkamai kiekvieno atsakovo atžvilgiu areštavo 16500 Lt sumas, o jų nesant pakankamai nurodė areštuoti nekilnojamąjį turtą nurodytai sumai.

6Atsakovė M. R. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2007-12-20 nutartį dalyje, kurioje areštuotos M. R. priklausančios piniginės lėšos 16500 Lt sumai. Atsakovė nurodė, kad vien tik didelė ieškinio suma nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškinys yra pareikštas ne tik fiziniams asmenims, bet ir Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui, tačiau laikinosios apsaugos priemonės taikytos tik fiziniams asmenims, o tai jau pažeidžia atsakovų interesus. Atsakovė taip pat pažymi, kad prievolė visiems atsakovams yra solidari, todėl nėra pagrindo abejoti, jog teismo sprendimas bus neįvykdytas. Atsakovė paaiškino, kad ji pati nerengė miško sklypo projektų, o juos rengė specialistai, todėl jie ir yra atsakingi už leidimo kirsti mišką išdavimą.

7Atsakovas R. L. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2007-12-20 nutartį dalyje, kurioje areštuotos R. L. priklausančios piniginės lėšos 16500 Lt sumai. Atsakovas nurodo, kad miške kirtimai buvo vykdomi legaliai, turint visus reikiamus tarnybų leidimus. Ieškinyje nėra nurodyti atsakovo neteisėti veiksmai, o be jų negali būti atsiradusi ir žala. Vien tik didelės žalos buvimas negali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

8Atsakovas V. K. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2007-12-20 nutartį dalyje, kurioje areštuotos V. K. priklausančios piniginės lėšos 16500 Lt sumai. Atsakovas nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepareikalavo, jog ieškovė pateiktų įrodymus, pagrindžiančius atsakovo kaltę dėl miško iškirtimo. Be to, teismas areštuodamas atsakovui priklausančias lėšas pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, neužtikrino proceso šalių pusiausvyros. Šiuo metu V. K. yra vienintelis šeimos maitintojas, nes žmona yra vaiko priežiūros atostogose ir augina mažametį sūnų. Darbo užmokestis jam pervedamas į atsiskaitomąją sąskaitą SEB Vilniaus banke, todėl uždraudus naudotis sąskaitoje esančiais pinigais, šeima lieka be pragyvenimo šaltinio.

9Atskirieji skundai netenkintini.

10Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 144 str. 1 d. numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Įstatymo leidėjas suteikia teismui diskrecijos teisę spręsti, ar konkrečiu atveju yra reikalinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas LR CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo vertinti byloje esančių įrodymų ir spręsti ieškinio pagrįstumo klausimą. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti priimto sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys bus patenkintas. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovų solidariai jai padarytą gana didelę žalą neteisėtu miško iškirtimu. Tuo tarpu laikinosios apsaugos priemonės fiziniams asmenims yra pritaikytos tik jų daliai tenkančios žalos dydžiui, nesiekiant ieškinio užtikrinimo bet kurio atsakovo, turinčio pakankamai turto, sąskaita, kas yra įmanoma solidarinės atsakomybės atveju. Todėl kolegija mano, kad, areštavus tik fiziniams asmenims priklausantį turtą, atsakovų teisės nėra pažeistos, nes faktiškai yra areštuota tik kiekvienam iš jų tenkanti padarytos žalos dalis, o areštuoti juridinio asmens turto neprašoma. Kolegija pažymi, kad prašoma priteisti pinigų suma yra didelė, todėl pirmos instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (LR CPK 144 str.). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kol nagrinėjama byla, laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant apsaugoti ieškovo interesus, tačiau tai neturi jokios įtakos galutiniam teismo sprendimui. Atsakovas V. K. teigia, kad teismas pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, neužtikrino proceso šalių pusiausvyros, kadangi jis yra vienintelis šeimos maitintojas, o areštavus pinigines lėšas negalės naudotis darbo užmokesčiu, kuris pervedamas į atsiskaitomąją sąskaitą SEB Vilniaus banke, dėl ko šeima liks be pragyvenimo šaltinio. Tačiau šie argumentai negali būti pagrindu panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, nes pagal teismo nutartį gali būti areštuota tik nustatyto dydžio pinigų suma. Be to, atsakovas CPK nustatyta tvarka gali prašyti teismą pakeisti taikytą laikinėją apsaugos priemonę į kitą(CPK 146str.), o taip pat prašyti užtikrinti atsakovo nuostolius, jeigu jie yra galimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 147str.1d.).

11Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad atskirtųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai pakeisti ar panaikinti, todėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-911-731/2007 paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

13Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teisėjų kolegija

Nutarė

15Zarasų rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-911-731/2007 palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai