Byla A-442-635-10

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Galinai Lavrinovič, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Tomui Jaugelavičiui, atsakovo atstovei Agnei Pimpytei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Ievai Venskutonytei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kamvila“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl sprendimų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcija (toliau - ir inspekcija) atliko UAB „Kamvila“ (toliau – ir pareiškėjas) pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), gyventojų pajamų mokesčio nuo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų (toliau – ir GPM), valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau – ir VSD įmokų) bei įmokų į garantinį fondą (toliau – ir įmokos į GF) apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2006 m. kovo 31 d. ir surašė 2008 m. rugpjūčio 27 d. patikrinimo aktą Nr. (21.26)-08-77-18, kuriame papildomai priskaičiavo 100426 Lt PVM, 28658,85 Lt PVM delspinigių, 126756 Lt GPM, 40659,09 Lt GPM delspinigių, 139262 Lt VSD įmokų, 823 Lt įmokų į GF, 268 Lt įmokų į GF delspinigių. Inspekcija 2008 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. (21-26)-256-261 pakeitė patikrinimo aktą, nurodydama pareiškėjui sumokėti į biudžetą 100426 Lt PVM, 35136,57 Lt PVM delspinigių, 126938 Lt GPM, 49466,72 Lt GPM delspinigių, 139262 Lt VSD įmokų, 818 Lt įmokų į GF, 323,17 Lt įmokų į GF delspinigių, bei skyrė 50213 Lt PVM baudą, 63469 Lt GPM baudą, 69631 Lt VSD įmokų baudą, 409 Lt įmokų į GF baudą. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas) 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 69-20 patvirtino inspekcijos 2008 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. (21-26)-256-261.

5Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – ir teismas) ir prašė panaikinti minėtus atsakovo ir inspekcijos sprendimus. Nurodė, kad inspekcija nesurinko pakankamai įrodymų, patvirtinančių mokesčio mokėtojo apmokestinamų pajamų nuslėpimą. UAB „Kamvila“ Buhalterinės apskaitos įstatymo nepažeidė, pajamų neslėpė. Patikrinimo metu inspekcijai 2006 m. rugsėjo 29 d. buvo pateikta UAB „Kamvila“ metinė pelno mokesčio deklaracija už 2005 m., kurioje deklaruotas 243569 Lt apmokestinamasis pelnas ir 36843 Lt mokėtina į biudžetą pelno mokesčio suma, bei pelno mokesčio deklaracija už 2006 m., kurioje deklaruotas 8669 Lt apmokestinamasis pelnas ir 10456 Lt mokėtina į biudžetą pelno mokesčio suma. Tinkamą ir neapgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, pareiškėjo teigimu, įrodo buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie patvirtinta ūkinių, kasos operacijų tikrumą. Kasos operacijų žurnale yra užregistruoti visi kasos operacijų duomenys, elektroniniu kasos aparatu buvo fiksuojamos visos pajamos. Pagal žiniaraščius buvo išmokėti atlyginimai visiems darbuotojams, kurie savo parašu patvirtino gautų piniginių sumų teisingumą. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) pareikšti įtarimai UAB „Kamvila“ direktoriui M. M. dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingo duomenų apie pajamas pateikimo grindžiami tik prielaidomis ir nedidelės dalies darbuotojų parodymais. Parodymus davę darbuotojai dirbo bendrovėje tik kelis mėnesius, sulaukdavo priekaištų dėl darbo trūkumų. Tokių darbuotojų parodymai prieštarauja kitų UAB „Kamvila“ darbuotojų parodymams. Nurodė, kad 2006 m. UAB „Kamvila“ direktoriui buvo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai ir priimti nutarimai dėl tariamai padarytų pažeidimų – neįtraukto į apskaitos dokumentus darbo užmokesčio mokėjimo. Tačiau teismai minėtus nutarimus panaikino. Buvo nustatyta, kad liudytojų parodymai yra prieštaringi: dalis teismo posėdyje apklaustų liudytojų tvirtino, kad UAB „Kamvila“ mokėdavo neoficialų atlyginimą, kita dalis liudytojų šią aplinkybę neigė. Kitokių įrodymų mokesčių administratorius nesurinko, nebuvo nustatyta pažeidimų padarymo diena, o procesiniai dokumentai, kuriuose formuluojamas kaltinimas UAB „Kamvila“ atžvilgiu yra tarpusavyje prieštaraujantys, nekonkretūs, todėl teismai nenustatė UAB „Kamvila“ veikoje pažeidimo sudėties. Pareiškėjas nesutiko su perskaičiuotomis mokesčių sumomis už tariamai gautas pajamas nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2006 m. kovo 31 d. pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą ir teigė, kad toks perskaičiavimas pažeidžia Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 6, 8, 32, 70, 72 straipsnius.

6Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisingas, priimtas išsamiai bei objektyviai išnagrinėjus visas su byla susijusias aplinkybes. Mokesčiai pareiškėjui apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, vadovaujantis MAĮ 70, 72 straipsniais, teisės aktais bei remiantis FNTT pateiktais liudytojų apklausos protokolais, pareiškėjo vidiniuose dokumentuose užfiksuotais ūkinių operacijų duomenimis, kurie neatitinka elektroniniuose kasos aparatuose bei buhalterinės apskaitos registruose apskaitytų bei pareiškėjo PVM deklaracijose nurodytų duomenų. Rėmėsi savo sprendime išdėstytais motyvais.

7Trečiasis suinteresuotas asmuo inspekcija atsiliepime nurodė, kad palaikydama atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 14 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

10Teismas nurodė, kad ginčas šioje byloje kilo dėl mokesčio bazės nustatymo bei naujai nustatytos mokesčio bazės pagrindu apskaičiuotų papildomai mokėtinų pridėtinės vertės, gyventojų pajamų mokesčių, valstybinio socialinio draudimo įmokų, įmokų į garantinį fondą bei netesybų. Papildomai mokėtini mokesčiai buvo paskaičiuoti remiantis MAĮ 70 straipsniu, t. y. pagal mokesčių administratoriaus atliktą įvertinimą.

11Teismas nurodė, kad įvykusias ūkines operacijas, kurios nebuvo apskaitytos elektroniniuose kasos aparatuose, rodo darbuotojų apklausos protokoluose esantys parodymai. Pareiškėjo šešių administratorių (I. F., K. K., V. R., N. G., J. S., T. G.; t. 2, b. l. 110-121, 132-134, 138-140) apklausos protokoluose nurodyta, kad direktoriaus nurodymu elektroniniuose kasos aparatuose buvo fiksuojamos ne visos gautos dienos pajamos, direktoriaus nurodymu elektroniniuose kasos aparatuose per dieną turėjo būti užfiksuota iki 100 Lt suma už kirpyklos, kosmetikos ir soliariumo skyriaus atliktas paslaugas, t. y. PVM apmokestinamajame elektroniniuose kasos aparatuose skyriuje, visa kita turėjo būti fiksuojama stomatologijos skyriuje, t. y. PVM neapmokestinamajame elektroniniuose kasos aparatuose skyriuje, arba iš vis nefiksuojama. Pareiškėjo administratorių apklausos protokoluose taip pat nurodyta, kad elektroniniuose kasos aparatuose neapskaityti pinigai būdavo dedami į vokelį, kurį dienos pabaigoje paimdavo direktorius M. M. arba jo mama K. M.. Mokesčių administratoriaus atlikto patikrinimo medžiaga patvirtina, kad pareiškėjo elektroniniuose kasos aparatuose juostose fiksuoti duomenys nesutampa su pareiškėjo vidiniuose dokumentuose fiksuotais duomenimis (t. 1, b. l. 155-167). Iš pateiktų lentelių matyti, kad tarp iš salono, esančio Viršuliškių g. 83, Vilniuje, paimtų bendrovės vidiniuose dokumentuose užfiksuotų duomenų ir bendrovės elektroninio kasos aparato juostoje užfiksuotų duomenų yra 50195,19 Lt skirtumas. Ši suma nebuvo apskaityta elektroniniame kasos aparate. Jokių logiškų paaiškinimų dėl vidiniuose dokumentuose fiksuotų duomenų pareiškėjas nepateikė, mokesčių administratoriui ar teismui dalies ūkines operacijas patvirtinančių apskaitos dokumentų taip pat nepateikė. Iš to darytina išvada, kad dokumentų nėra. Papildomai mokesčių administratorius palygino pareiškėjo salonų, esančių Viršuliškių g. 83, Vilniuje, bei Laisvės pr. 37, Vilniuje, 2005 m. gruodžio mėn. PVM neapmokestinamų pajamų apyvartą su kitų 2005 m. mėnesių apyvartomis, matyti, kad 2005 m. gruodžio mėn. pareiškėjo elektroniniuose kasos aparatuose apskaitytos PVM neapmokestinamos pajamos yra žymiai didesnės (t. 3, b. l. 26-33). Tačiau remiantis gydytojos J. B., dirbusios salone, esančiame Viršuliškių g. 83, Vilniuje, 2007 m. gruodžio 18 d. apklausos protokole bei gydytojų asistento A. L., dirbusio salone, esančiame Laisvės pr. 37, Vilniuje, 2007 m. lapkričio 29 d. apklausos protokole išdėstytais paaiškinimais, 2005 m. gruodžio mėn. darbo krūvis ir suteiktų paslaugų bendra vertė buvo niekuo neišsiskiriantys iš kitų mėnesių (t. 2, b. l. 141-143, 161-163). Mokesčių administratorius patikrinimo metu taip pat nenustatė didesnio medžiagų sunaudojimo PVM apmokestinamoms pajamoms gauti ar darbuotojų ir dirbtų valandų padidėjimo 2005 m. gruodžio mėn. Bendrovės darbuotojos (kirpėjos R. J., T. P., S. V., E. J., V. N., manikiūrininkės I. D. ir J. Š., kosmetologė O. T., salonų administratorės K. K., V. R., J. S., T. G.) teigė gavusios neapskaitytą darbo užmokestį (t. 2. b. l. 113-118, 122-129, 132-134, 138-140, 144-145, 146-149, t. 3, b. l. 24-25). Mokesčių administratoriaus apskaičiavimais, pareiškėjo teikiamose PVM deklaracijose deklaruotą PVM apmokestinamų ir PVM neapmokestinamų pajamų santykį už bendrą laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2008 m. birželio 30 d., nustatyta, kad vidutiniškai tikrinamojo laikotarpio (nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2006 m. kovo 31 d.) PVM apmokestinamų su PVM neapmokestinamomis pajamomis (neįskaitant 2005 m. gruodžio mėn., nes jis ženkliai skiriasi nuo visų kitų mėnesių santykio bei darbuotojų parodymais 2005 m. gruodžio mėn. elektros kasos aparatų PVM neapmokestinamam skyriuje buvo fiksuojamos įplaukos, nors realiai nei paslaugos buvo teiktos nei prekės parduotos ir atsiskaitymų nebuvo) santykis buvo 15 proc. / 85 proc., o vidutinis pareiškėjo deklaruotų PVM apmokestinamų pajamų santykis su PVM neapmokestinamomis vėlesniu laikotarpiu (nuo 2006 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. birželio 30 d.) buvo 41 proc. / 59 proc. Perskaičiavus pareiškėjos tikrinamojo laikotarpio (nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2006 m. kovo 31 d.) PVM apmokestinamas pajamas, taikant vėlesnių laikotarpių (nuo 2006 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. birželio 30 d.) vidutinį 41 proc. / 59 proc. PVM apmokestinamų pajamų santykį su PVM neapmokestinamomis, mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėjo PVM apmokestinamos pajamos tikrinamuoju laikotarpiu (nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2006 m. kovo 31 d.) sudarytų 424915 Lt. Tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėjas elektroniniuose kasos aparatuose apskaitė ir PVM deklaracijose deklaravo 107235 Lt PVM apmokestinamų pajamų, t. y. 317680 Lt (424915 Lt – 107235 Lt) mažiau.

12Teismas padarė išvadą, kad šios aplinkybės rodo, jog mokesčių administratorius turėjo vadą ir pagrindą patikrinimui pradėti, o jį atlikus ir pasitvirtinus įtarimams – perskaičiuoti mokesčius sutinkamai su MAĮ 70 straipsnio nuostatomis. Teismo vertinimu, UAB „Kamvila“ netinkamai vykdė savo pareigas apskaičiuoti mokesčius ir dėl to mokesčių administratorius negalėjo nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, t. y. atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, todėl Inspekcija turėjo pagrindą apskaičiuoti pagal jos atliekamą įvertinimą, atsižvelgiant į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes. Teismas pažymėjo, jog MAĮ 70 straipsnio 2 dalis nurodo, kad šio straipsnio įgyvendinimo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru. Mokesčių bazės apskaičiavimui naudojami metodai nustatyti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių 6.3 punkte. Taisyklės leidžia taikyti palyginamąjį, analogijos, išlaidų, grynosios vertės, lėšų bankų sąskaitose ir ekonominių modelių metodus. Patikrinimo metu panaudotas palyginamasis ir ekonominio modelio metodas yra pagrįstas skaičiavimais. Konkrečių prieštaravimų dėl metodų taikymo pareiškėjas nepateikė, o teismas savo iniciatyva nenustatė. Dėl šių aplinkybių teismas konstatavo, kad nėra kaip paneigti mokesčių administratoriaus taikyto metodo pasirinkimą ar nustatyti pritaikymo trūkumus.

13Teismas nurodė, kad iš byloje esančių apklausos protokolų matyti, kad aštuonios bendrovės darbuotojos (R. J., T. P., S. V., E. J., V. N., manikiūrininkės I. D. ir J. Š., kosmetologė O. T.), dirbusios pareiškėjo salonuose, esančiuose Viršuliškių g. 83, Šopeno g. 6 ir Laisvės pr. 37, Vilniuje, teigė gavusios neapskaitytą darbo užmokestį, kuris tiesiogiai priklausė nuo suteiktų paslaugų vertės ir visos jos paminėjo tą patį 40 – 42 proc. darbo užmokesčio dydį nuo suteiktų paslaugų ir parduotų prekių vertės, nors visų pareiškėjo salonuose dirbusių PVM apmokestinamas paslaugas teikusių darbuotojų (kirpėjų, manikiūrininkių, kosmetologių) darbo sutartyse tikrinamuoju laikotarpiu buvo nurodytas 275 Lt mėnesinis darbo užmokestis (t. 2. b. l. 122-129, 144-145, 146-149, t. 3, b. l. 24-25). Keturios iš aštuonių apklaustų pareiškėjo salonų administratorių (K. K., V. R., J. S., T. G.) apklausos protokoluose teigė, kad administratorių atlyginimas buvo 500 Lt ir 2 proc. nuo mėnesinės kirpyklos apyvartos bei 1 proc. mėnesinės stomatologijos kabineto apyvartos, vadybininkų atlyginimas buvo 1000 Lt ir 1 proc. nuo mėnesinės kosmetikos pardavimo sumos, kirpėjų ir kosmetologų atlyginimas buvo 40 proc. nuo mėnesio parduotų prekių ir suteiktų paslaugų sumos (t. 2, b. l. 113-118, 132-134, 138-140). Tokie duomenys leidžia mokesčių administratoriui daryti išvadą, kad visiems 37 darbuotojams, dirbusiems tris ir daugiau mėnesių salonuose, esančiuose Viršuliškių g. 83, Laisvės pr. 37 ir Šopeno g. 6, Vilniuje, buvo taikoma ta pati darbo apmokėjimo sistema, t. y. darbo užmokestis mokėtas nuo darbuotojų suteiktų paslaugų ir parduotų prekių vertės. Pagal tam tikros profesijos darbuotojų apklausos protokoluose nurodytą gautą mažiausią darbo užmokestį Vilniaus apskrities VMI apskaičiavo pareiškėjo darbuotojų darbo užmokesčio vidurkį: kirpėjų – 740 Lt, kosmetologių – 600 Lt, manikiūrininkių – 800 Lt. Pareiškėjo salonų pajamos buvo apskaičiuotos laikant, kad jos sudaro 40 proc. atitinkamos profesijos darbuotojų darbo užmokesčio. Pagal apklaustų darbuotojų nurodytą darbo užmokesčio apskaičiavimo metodą (40 proc. nuo suteiktų paslaugų ir parduotų prekių vertės) mokesčių administratorius apskaičiavo, kad tikrinamuoju laikotarpiu UAB „Kamvila“ PVM apmokestinamas paslaugas teikę darbuotojai turėjo suteikti PVM apmokestinamų paslaugų ir parduoti prekių už 784902 Lt kad, pagal apklausos protokoluose fiksuotus parodymus gautų neapskaitytą darbo užmokestį, tiesiogiai priklausiusį ir sudariusį 40 proc. suteiktų paslaugų ir parduotų prekių vertės (t. 2, b. l. 8-10). Kadangi pareiškėjas tikrinamuoju laikotarpiu elektroniniuose kasos aparatuose apskaitė 126541 Lt PVM apmokestinamų įplaukų (t. 3, b. l. 26-33), tai, kad galėtų išmokėti darbuotojams neapskaitytą darbo užmokestį, priklausiusį ir sudariusį 40 proc. nuo jų suteiktų paslaugų bei parduotų prekių vertės, pagrįstai laikyta, kad jis tikrinamuoju laikotarpiu elektroniniuose kasos aparatuose neapskaitė 658361 Lt (784902 Lt – 126541 Lt) PVM apmokestinamų įplaukų.

14Teismas nurodė, kad aštuoniolika iš keturiasdešimt septynių (38 proc.) apklaustų UAB „Kamvila“ darbuotojų teigė, kad gavo neapskaitytą darbo užmokestį (t. 2. b. l. 110-129, 132-134, 135-149, 161-163 t. 3, b. l. 24-25). Mokesčių administratoriaus apskaičiavimais, šiems darbuotojams pareiškėjas išmokėjo 269943,13 Lt darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose neapskaityto darbo užmokesčio. Mokesčių administratorius pagal 18 pareiškėjo darbuotojų pateiktus paaiškinimus apie jiems išmokėtą darbo užmokestį ir šį darbo užmokestį pritaikius visiems kitiems tos pačios profesijos darbuotojams, apskaičiavo, kad pareiškėjas minėtiems darbuotojams tikrinamuoju laikotarpiu turėjo apskaičiuoti 558999,64 Lt priskaičiuotino darbo užmokesčio (t. 1, b. l. 187). Pareiškėjas darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiuose tikrinamuoju laikotarpiu minėtiems darbuotojams apskaitė 149579,42 Lt priskaičiuotino darbo užmokesčio. Mokesčių administratoriaus skaičiavimais, pareiškėjas darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose iš viso neapskaitė 409420,22 Lt (558999,64 Lt – 149579,42 Lt) priskaičiuotino darbo užmokesčio.

15Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė prieštaravimų dėl neteisingo mokesčių paskaičiavimo nuo mokesčių administratoriaus netiesioginiu būdu nustatytos mokestinės bazės. Netiesiogiai nustačius mokesčio bazę konstatuota, jog bendrovė neapskaitė 658 361 Lt PVM apmokestinamųjų įplaukų, dėl ko papildomai apskaičiuota 100 426 Lt PVM ir 35 136,57 Lt PVM delspinigių; konstatavus, kad bendrovė darbo užmokesčio žiniaraščiuose neapskaitė 409 420,22 Lt priskaičiuotino darbo užmokesčio, priskaičiuota 126 938 Lt GPM ir 49 466,72 Lt GPM delspinigių, 818 Lt įmokų į garantinį fondą, 323,17 Lt įmokų į garantinį fondą delspinigių, 139 262 Lt VSD įmokų. Taip pat paskirta 50 213 Lt PVM bauda, 63 469 Lt GPM bauda, 409 įmokų į garantinį fondą bauda ir 69 631 Lt VSD įmokų bauda. Pareiga mokėti paskaičiuotus mokesčius nurodyta PVM įstatymo 123 straipsnio 2 dalyje, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnyje, Garantinio fondo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje. Delspinigių mokėjimą nustato MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Pareiškėjui buvo paskirtos maksimalaus dydžio baudos atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobūdį – nelegaliai išmokėtas neapmokestintas darbo užmokestis ir neįtrauktas į pareiškėjo buhalterinės apskaitos registrus, nuslėptos gautos PVM apmokestinamos pajamos bei į tai, jog pareiškėjas nepripažįsta padaręs pažeidimus. Baudų dydis motyvuotas teisės aktuose išvardintomis aplinkybėmis, prašymo keisti baudų dydį pareiškėjas nepateikė, todėl baudos paliekamos mokesčių administratoriaus nustatyto dydžio.

16Teismas, išnagrinėjęs mokestinio patikrinimo medžiagą, mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus argumentus, konstatavo, kad mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAĮ 70 straipsniu ir 2004 m. gegužės 24 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA-103 patvirtintomis mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklėmis, jam suteiktą diskreciją apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą įgyvendino savo kompetencijos ribose ir ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus taikė teisingai, todėl inspekcijos 2008 m. spalio 30 d. sprendimas Nr. (21-26)-256-261 bei atsakovo 2009 m. vasario 29 d. sprendimas Nr. 69-20 yra teisėti, jų naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

17III.

18Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

19Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, kol bus išspręsta baudžiamoji byla Nr. I-148-536/2009, nagrinėjama Vilniaus m. 1 apylinkės teisme, kurioje pareikšti kaltinimai UAB „Kamvila“ ir jos direktoriui M. M. dėl veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo, t.y. dėl neteisingo duomenų apie pajamas pateikimo ir apgaulingos apskaitos tvarkymo. Šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamos lygiai tos pačios aplinkybės, kaip ir ginčijamame atsakovo 2009 m. sausio 29 d. sprendime Nr. 69-20 – nepilnas gautų pajamų fiksavimas ir darbo užmokesčio, neįtraukto į bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas. Minėtoje baudžiamojoje byloje yra pareikštas inspekcijos civilinis ieškinys dėl valstybei padarytos žalos atlyginimo. Jame prašoma priteisti 52476 Lt nesumokėtų mokesčių. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė apklausti liudytojus teismo posėdžio metu ir nepagrįstai rėmėsi tik iš FNTT gautais liudytojų apklausos protokolais. Mano, kad mokesčio bazės netiesioginio taikymo metodai buvo pritaikyti per plačiai ir netinkamai. Spręsti apie tai, kad visiems darbuotojams buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis pagal mažesnės iš jų dalies parodymus, nėra pagrindo. Net ir tos pačios profesijos darbuotojų darbo užmokestis skiriasi pagal jų kvalifikaciją, patirtį, darbo našumą, derybinius sugebėjimus. Nurodo, kad palyginamas netiesioginio mokesčio bazės nustatymo metodas, negalėjo būti taikomas, nes palyginamuoju laikotarpiu (2006 m. balandžio 1 d. – 2008 m. birželio 30 d.) pareiškėjo veikla ženkliai pasikeitė, jam pradėjus vykdyti didmeninę prekybą kosmetika. Nurodo, kad iš ginčijamo atsakovo sprendimo neaišku, koks buvo pasirinktas realus ekonominio modelio metodas. Nurodo, kad pareiškėjui nepagrįstai skirtos maksimalios 50 proc. dydžio baudos, mano, kad mokesčių administratorius nepagrįstai atsižvelgė tik į baudą didinančias aplinkybes, tačiau visiškai neatsižvelgė į baudą mažinančias aplinkybes. Mano, kad toks pareiškėjo padaryto pažeidimo traktavimas neatitinka tikrovės, bylos faktinių aplinkybių ir nėra teisingas.

20Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti.

21Atsakovas iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir nurodė atsiliepime pirmosios instancijos teismui. Atsakovas akcentuoja, kad skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisingas, priimtas išsamiai bei objektyviai išnagrinėjus visas su byla susijusias aplinkybes. Mokesčiai pareiškėjui apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, vadovaujantis MAĮ 70, 72 straipsniais, teisės aktais bei remiantis FNTT pateiktais liudytojų apklausos protokolais, pareiškėjo vidiniuose dokumentuose užfiksuotais ūkinių operacijų duomenimis, kurie neatitinka elektroniniuose kasos aparatuose bei buhalterinės apskaitos registruose apskaitytų bei pareiškėjo PVM deklaracijose nurodytų duomenų. Papildomai nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo visiškai naujas priežastis, kodėl neva kito PVM apmokestinamų r neapmokestinamų pajamų santykis. Pastebi, kad šių aplinkybių pareiškėjas nenurodė skunduose atsakovui ir teismui, jų neįvardijo pareiškėjo atstovai ir teismo posėdžio metu.

22IV.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24Apeliacinis skundas atmestinas.

25Ginčas šioje byloje kilo dėl mokesčio bazės nustatymo bei naujai nustatytos mokesčio bazės pagrindu papildomai apskaičiuotų mokėtinų PVM, GPM, VSD įmokų, įmokų į GF bei su šiais mokesčiais susijusių delspinigių ir baudų. Šio mokestinės sumos pareiškėjui apskaičiuotos pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, vadovaujantis Mokesčio administravimo įstatymo 70 straipsnio 1 dalimi, teisės aktais bei remiantis FNTT pateiktais liudytojų apklausos protokolais, pareiškėjo vidiniuose dokumentuose užfiksuotais ūkinių operacijų duomenimis, kurie neatitinka elektroniniuose kasos aparatuose bei buhalterinės apskaitos registruose apskaitytų bei pareiškėjo PVM deklaracijose nurodytų duomenų.

26Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas teisės aktus, reguliuojančius mokesčio apskaičiavimą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, yra nurodęs, jog įstatymų nustatyta tvarka konstatavus, kad bent dalis mokesčio mokėtojo atliktų ūkinių operacijų neatspindi tikrojo jų turinio, įrodymų pakankamumo prasme tai gali sudaryti prielaidas bei pagrindą mokesčio bazę nustatyti netiesiogiai ir likusių analogiškų ūkinių operacijų atžvilgiu. Ši taisyklė nesudaro pagrindo mokesčio bazės netiesioginio nustatymo metodus taikyti neribotai, neatsižvelgiant į atliktų ūkinių operacijų pobūdį, jų skaičių, laikotarpį, per kurį jos buvo atliktos, ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. liepos 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-8-396-2004; Administracinių teismų praktika, Nr. 6, p. 110-119).

28Pareiškėjo patikrinimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2006 m. kovo 31 d. pareiškėjas ne visas ūkines operacijas užregistravo apskaitos registruose. Nustatyta, kad ne visos tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėjo gautos pajamos buvo apskaitytos bendrovės elektroniniuose kasos aparatuose bei įtrauktos į apskaitą. Pareiškėjas mokestiniam patikrinimui nepateikė dalies ūkines operacijas patvirtinančių apskaitos dokumentų, nors įvykusias ūkines operacijas, kurios nebuvo apskaitytos elektroniniuose kasos aparatuose, patvirtina vidiniai pareiškėjo dokumentai bei darbuotojų apklausos protokoluose fiksuoti parodymai. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjo darbuotojams buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, tai patvirtina darbuotojų apklausos protokoluose fiksuoti parodymai.

29Apklaustos šešios pareiškėjo administratorės (I. F., K. K., V. R., N. G., J. S., T. G.) apklausos protokoluose (t. 2, b. l. 110-121, 132-134, 138-140) nurodė, kad jų pareigos buvo prižiūrėti personalą, kontroliuoti pinigų priėmimą, prekių sunaudojimą, prekių pardavimą. Nurodė, kad direktoriaus nurodymu elektroniniuose kasos aparatuose buvo fiksuojamos ne visos gautos dienos pajamos, direktoriaus nurodymu elektroniniuose kasos aparatuose per dieną turėjo būti užfiksuota iki 100 Lt suma už kirpyklos, kosmetikos ir soliariumo skyriaus atliktas paslaugas, t. y. PVM apmokestinamajame elektroniniuose kasos aparatuose skyriuje, visa kita turėjo būti fiksuojama stomatologijos skyriuje, t. y. PVM neapmokestinamajame elektroniniuose kasos aparatuose skyriuje, arba iš vis nefiksuojama. Pareiškėjo administratorių apklausos protokoluose taip pat nurodyta, kad elektroniniuose kasos aparatuose neapskaityti pinigai būdavo dedami į vokelį, kurį dienos pabaigoje paimdavo direktorius M. M. arba jo mama K. M.. Pažymėtina, kad net šešios pareiškėjo įmonėje dirbusios administratorės vienodai nurodė apskaitos tvarkymo aplinkybes. Tai leidžia jų parodymus laikyti teisingais ir jais remtis. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjo elektroninių kasos aparatų juostose fiksuoti duomenys nesutampa su pareiškėjo vidiniuose dokumentuose fiksuotais duomenimis (t. 1, b. l. 155-167). Iš pateiktų lentelių matyti, kad tarp iš salono, esančio Viršuliškių g. 83, Vilniuje, paimtų bendrovės vidiniuose dokumentuose užfiksuotų duomenų ir bendrovės elektroninio kasos aparato juostoje užfiksuotų duomenų yra 50195,19 Lt skirtumas. Ši suma nebuvo apskaityta elektroniniame kasos aparate. Papildomai mokesčių administratorius palygino pareiškėjo salonų, esančių Viršuliškių g. 83, Vilniuje, bei Laisvės pr. 37, Vilniuje, 2005 m. gruodžio mėn. PVM neapmokestinamų pajamų apyvartą su kitų 2005 m. mėnesių apyvartomis, matyti, kad 2005 m. gruodžio mėn. pareiškėjo elektroniniuose kasos aparatuose apskaitytos PVM neapmokestinamos pajamos yra žymiai didesnės (t. 3, b. l. 26-33). Tačiau remiantis gydytojos J. B., dirbusios salone, esančiame Viršuliškių g. 83, Vilniuje, 2007 m. gruodžio 18 d. apklausos protokole bei gydytojų asistento A. L., dirbusio salone, esančiame Laisvės pr. 37, Vilniuje, 2007 m. lapkričio 29 d. apklausos protokole išdėstytais paaiškinimais, 2005 m. gruodžio mėn. darbo krūvis ir suteiktų paslaugų bendra vertė buvo niekuo neišsiskiriantys iš kitų mėnesių (t. 2, b. l. 141-143, 161-163). Mokesčių administratorius patikrinimo metu taip pat nenustatė didesnio medžiagų sunaudojimo PVM apmokestinamoms pajamoms gauti ar darbuotojų ir dirbtų valandų padidėjimo 2005 m. gruodžio mėn. Taip pat pažymėtina, kad palyginus pareiškėjo inspekcijai teikiamose PVM deklaracijose deklaruotą PVM apmokestinamų ir PVM neapmokestinamų pajamų santykį už bendrą laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2008 m. birželio 30 d., nustatyta, kad vidutiniškai tikrinamojo laikotarpio (nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2006 m. kovo 31 d.) PVM apmokestinamų su PVM neapmokestinamomis pajamomis (neįskaitant 2005 m. gruodžio mėn., nes jis ženkliai skiriasi nuo visų kitų mėnesių santykio bei darbuotojų parodymais 2005 m. gruodžio mėn. elektros kasos aparatų PVM neapmokestinamam skyriuje buvo fiksuojamos įplaukos, nors realiai nei paslaugos buvo teiktos nei prekės parduotos ir atsiskaitymų nebuvo) santykis buvo 15 proc. / 85 proc., o vidutinis pareiškėjo deklaruotų PVM apmokestinamų pajamų santykis su PVM neapmokestinamomis vėlesniu laikotarpiu (nuo 2006 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. birželio 30 d.) buvo 41 proc. / 59 proc. Perskaičiavus pareiškėjos tikrinamojo laikotarpio (nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2006 m. kovo 31 d.) PVM apmokestinamas pajamas, taikant vėlesnių laikotarpių (nuo 2006 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. birželio 30 d.) vidutinį 41 proc. / 59 proc. PVM apmokestinamų pajamų santykį su PVM neapmokestinamomis, mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėjo PVM apmokestinamos pajamos tikrinamuoju laikotarpiu (nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2006 m. kovo 31 d.) sudarytų 424915 Lt. Tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėjas elektroniniuose kasos aparatuose apskaitė ir PVM deklaracijose deklaravo 107235 Lt PVM apmokestinamų pajamų, t. y. 317680 Lt (424915 Lt – 107235 Lt) mažiau.

30Keturios pareiškėjo administratorės (K. K., V. R., J. S., T. G.) apklausos protokoluose (t. 2. b. l. 113-118, 132-134, 138-140) nurodė, kad joms ir kitiem darbuotojams buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis. Paaiškino, kad oficialus pagal darbo sutartį atlyginimas turėjo būti 275 Lt, tačiau realus administratorių atlyginimas buvo 500 Lt ir 2 proc. nuo mėnesinės kirpyklos apyvartos bei 1 proc. mėnesinės stomatologijos kabineto apyvartos, vadybininkų atlyginimas buvo 1000 Lt ir 1 proc. nuo mėnesinės kosmetikos pardavimo sumos, kirpėjų ir kosmetologų atlyginimas buvo 40 proc. nuo mėnesio parduotų prekių ir suteiktų paslaugų sumos. Aštuonios bendrovės darbuotojos (kirpėjos R. J., T. P., S. V., E. J., V. N., manikiūrininkės I. D. ir J. Š., kosmetologė O. T.) apklausos protokoluose (t. 2. b. l. 122-129, 144-145, 146-149, t. 3, b. l. 24-25) nurodė gavusios neapskaitytą darbo užmokestį, kuris tiesiogiai priklausė nuo suteiktų paslaugų vertės ir visos jos paminėjo tą patį 40 – 42 proc. darbo užmokesčio dydį nuo suteiktų paslaugų ir parduotų prekių vertės, nors visų pareiškėjo salonuose dirbusių PVM apmokestinamas paslaugas teikusių darbuotojų (kirpėjų, manikiūrininkių, kosmetologių) darbo sutartyse tikrinamuoju laikotarpiu buvo nurodytas 275 Lt mėnesinis darbo užmokestis. Visuose pareiškėjo salonuose dirbo tos pačios profesijos darbuotojai (kirpėjos, kosmetologės, manikiūrininkės ir kt.). Kad buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis iš viso patvirtino 18 pareiškėjo darbuotojų (t. 2. b. l. 110-129, 132-134, 135-149, 161-163 t. 3, b. l. 24-25).

31Teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau aprašytas aplinkybes konstatuoja, kad pareiškėjas netinkamai vykdė savo pareigas apskaičiuoti mokesčius ir dėl to mokesčių administratorius negalėjo nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, t. y. atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, todėl mokesčių administratorius turėjo pagrindą apskaičiuoti pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgiant į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju pareiškėjui patikrinimo metu mokesčių bazė nustatyta ir nuo jos mokėtinos mokesčių sumos apskaičiuotos, taikant: 1) palyginamąjį vertinimo metodą (pareiškėjo tikrinamojo laikotarpio PVM deklaracijų duomenys buvo palyginti su vėlesnių laikotarpių (prasidėjusių nuo patikrinimo pradžios) deklaracijų duomenimis); 2) ekonominių modelių vertinimo metodą (remiantis liudytojų apklausos protokoluose fiksuotais parodymais apie jiems išmokėtą darbo užmokestį, kuris priklausė ir sudarė 40 proc. darbuotojo suteiktų paslaugų vertės, apskaičiuotos Pareiškėjos PVM apmokestinamos pajamos; šį darbo užmokesčio apskaičiavimo metodą (40 proc. suteiktų paslaugų vertės) pritaikius visiems tikrinamuoju laikotarpiu dirbusiems PVM apmokestinamas paslaugas teikusiems darbuotojams, apskaičiuota, kokios turėtų būti pareiškėjo PVM apmokestinamos pajamos, kad jas teikę darbuotojai, gautų apklausos protokoluose nurodytą darbo užmokestį; remiantis liudytojų apklausos protokolais, apskaičiuotas pareiškėjo darbo užmokesčio žiniaraščiuose neapskaitytas darbuotojams išmokėtas darbo užmokestis).

32Pažymėtina, kad pareiškėjo darbuotojų teikti parodymai neprieštarauja, papildo ir patvirtina vienas kitą bei atskleidžia ne tik pavienius, bet sisteminius pareiškėjo mokestinius pažeidimus, apskaitant ūkines operacijas ir mokant neapskaitytą darbo užmokestį. Šiuos parodymus patvirtina ir kita mokesčio administratoriaus mokestinio patikrinimo metu surinkta medžiaga. Tokie duomenys leidžia daryti išvadą, kad visiems 37 darbuotojams, dirbusiems tris ir daugiau mėnesių salonuose, esančiuose Viršuliškių g. 83, Laisvės pr. 37 ir Šopeno g. 6, Vilniuje, buvo taikoma ta pati darbo apmokėjimo sistema, t. y. darbo užmokestis mokėtas nuo darbuotojų suteiktų paslaugų ir parduotų prekių vertės. Pagal tam tikros profesijos darbuotojų apklausos protokoluose nurodytą gautą mažiausią darbo užmokestį mokesčių administratorius apskaičiavo pareiškėjo darbuotojų darbo užmokesčio vidurkį: kirpėjų – 740 Lt, kosmetologių – 600 Lt, manikiūrininkių – 800 Lt. Pareiškėjo salonų pajamos buvo apskaičiuotos laikant, kad jos sudaro 40 proc. atitinkamos profesijos darbuotojų darbo užmokesčio. Pagal apklaustų darbuotojų nurodytą darbo užmokesčio apskaičiavimo metodą (40 proc. nuo suteiktų paslaugų ir parduotų prekių vertės) mokesčių administratorius apskaičiavo, kad tikrinamuoju laikotarpiu bendrovėje PVM apmokestinamas paslaugas teikę darbuotojai turėjo suteikti PVM apmokestinamų paslaugų ir parduoti prekių už 784902 Lt kad, pagal apklausos protokoluose fiksuotus parodymus gautų neapskaitytą darbo užmokestį, tiesiogiai priklausiusį ir sudariusį 40 proc. suteiktų paslaugų ir parduotų prekių vertės (t. 2, b. l. 8-10). Kadangi pareiškėjas tikrinamuoju laikotarpiu elektroniniuose kasos aparatuose apskaitė 126541 Lt PVM apmokestinamų įplaukų (t. 3, b. l. 26-33), tai, kad galėtų išmokėti darbuotojams neapskaitytą darbo užmokestį, priklausiusį ir sudariusį 40 proc. nuo jų suteiktų paslaugų bei parduotų prekių vertės, pagrįstai laikyta, kad jis tikrinamuoju laikotarpiu elektroniniuose kasos aparatuose neapskaitė 658361 Lt (784902 Lt – 126541 Lt) PVM apmokestinamų įplaukų. Aštuoniolika iš keturiasdešimt septynių (38 proc.) apklaustų pareiškėjo darbuotojų teigė, kad gavo neapskaitytą darbo užmokestį (t. 2. b. l. 110-129, 132-134, 135-149, 161-163 t. 3, b. l. 24-25). Mokesčių administratoriaus apskaičiavimais, šiems darbuotojams pareiškėjas išmokėjo 269943,13 Lt darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose neapskaityto darbo užmokesčio. Mokesčių administratorius pagal 18 pareiškėjo darbuotojų pateiktus paaiškinimus apie jiems išmokėtą darbo užmokestį ir šį darbo užmokestį pritaikius visiems kitiems tos pačios profesijos darbuotojams, apskaičiavo, kad pareiškėjas minėtiems darbuotojams tikrinamuoju laikotarpiu turėjo apskaičiuoti 558999,64 Lt priskaičiuotino darbo užmokesčio (t. 1, b. l. 187). Pareiškėjas darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiuose tikrinamuoju laikotarpiu minėtiems darbuotojams apskaitė 149579,42 Lt priskaičiuotino darbo užmokesčio. Mokesčių administratoriaus skaičiavimais, pareiškėjas darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose iš viso neapskaitė 409420,22 Lt (558999,64 Lt – 149579,42 Lt) priskaičiuotino darbo užmokesčio.

33Teisėjų kolegija įvertinusi visumą byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių, konstatuoja, kad mokesčių administratorius pagrįstai taikė Mokesčio administravimo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies nuostatas ir įmanomai objektyviausiu bei tiksliausiu būdu apskaičiavo papildomai mokėtinas mokestines sumas.

34Dėl apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas turėjo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, kol pasibaigs baudžiamoji byla, teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje yra nustatinėjamas pareiškėjo mokestinių prievolių įvykdymo teisingumas, o baudžiamajame procese yra sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės klausimas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma leidžia išspręsti ginčą iš esmės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė stabdyti šios bylos nagrinėjimą iki baudžiamosios bylos baigties. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2007-05-28 sprendime administracinėje byloje Nr. A-6-238/2007 nurodė, kad pareigą mokėti mokesčius, atleidimo nuo jų pagrindai bei su tuo susiję klausimai yra reguliuojami mokesčių teisės aktais, todėl baudžiamosios ar administracinės atsakomybės klausimas reguliuojantys įstatymai šiuo atveju netaikytini. Pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus, o baudžiamoji ar administracinė atsakomybė pagal kitus įstatymus, reguliuojančius su atitinkamam atsakomybės rūšimi susijusius klausimus, t.y. skiriasi šių teisinių reiškinių pagrindai, skiriasi jų esmė bei tikslai, todėl tiek pareiga sumokėti mokesčius, tiek pareiga atsakyti už padarytą nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ar administracinės teisės pažeidimą gali egzistuoti vienu metu, kilti dėl vieno ir to paties veiksmo ar jo rezultato. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. vasario 19 d. nutartyje administracinėje byla Nr. A-438–59/2008 pažymėjo, kad kitų asmenų nusikalstami veiksmai, dėl kurių įmonei – mokestinių teisinių santykių subjektui, sąlygojo mokestinių prievolių atsiradimą, mokesčių įstatymų taikymo prasme, nėra reikšmingi, nes šie asmenys nėra atitinkamų mokestinių teisinių subjektai ir jie savo nusikalstamais veiksmais padarė žalą ne valstybės biudžetui, o įmonei, kuriai tenka pareiga vykdyti dėl nusikalstamų veiksmų atsiradusią mokestinę prievolę. Šie tokių asmenų veiksmai mokestinių teisinių santykių subjektui (mokesčio mokėtojui) galėtų sudaryti prielaidas, reikalauti iš šių asmenų atlyginti žalą remiantis Civilinio kodekso normomis, arba šie asmenys galėtų, atsiradusias individualiai įmonei mokestines nepriemokas, sumokėti valstybės biudžetui už šią įmonę Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 83 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka.

35Dėl apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo apklausti visus liudytojus teismo posėdžio metu, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas vertino ir rėmėsi baudžiamojoje byloje apklaustų liudytojų, įspėtų dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, apklausos protokolais. Kaip matyti iš liudytojų apklausos protokolų, juose užfiksuoti liudytojų parodymai neprieštarauja, papildo ir patvirtina vieni kitus, yra nuoseklūs, išsamūs, konkretūs, o byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad asmenys, davę parodymus baudžiamojoje byloje, būtų konfliktavę su bendrovės vadovybe ir siektų pakenkti darbdaviui, apkaltindami mokesčių nemokėjimu, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrįsto pagrindo nesivadovauti minėtų liudytojų apklausos protokolais ir pakartotinai apklausti šiuos liudytojus teismo posėdžio metu.

36Teisėjų kolegija nesutina su apeliacinio skundo argumentu, kad mokesčio administratorius, nustatydamas mokesčių bazę pagal įvertinimą, per plačiai ir netinkamai taikė vertinimo metodus. Aukščiau aprašytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas netinkamai vykdė savo pareigą teisingai mokėti mokesčius, todėl mokesčių administratorius turėjo teisę nustatyti mokesčių bazę ir paskaičiuoti mokesčius pagal savo atliktą įvertinimą. Mokesčių administratorius tinkamai taikė du vertinimo metodus: palyginamąjį ir ekonominių modelių, kurių pagrindu atlikti įmanomai tiksliausi ir realiausi mokesčių paskaičiavimai. Pažymėtina, kad pagrindas atlikti mokestinės bazės apskaičiavimą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą ir atitinkamai taikyti vertinimo metodus kilo iš paties pareiškėjo atliktų mokestinių pažeidimų. Atliekant mokesčių apskaičiavimą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, objektyviai yra įmanomi tam tikri netikslumai, nes mokesčių administratorius yra priverstas vadovautis ne tiksliais, o tikėtinais ir galimais paskaičiavimais.

37Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad mokesčių administratorius, taikydamas palyginamąjį vertinimo metodą, nepagrįstai lygino pareiškėjo tikrinamojo laikotarpio nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2006 m. kovo 31 d. ir vėlesnio laikotarpio nuo 2006 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. birželio 30 d. PVM deklaracijų duomenis, nes, pagal pareiškėją, palyginamuoju laikotarpiu pareiškėjo veikla ženkliai pasikeitė, jam pradėjus vykdyti didmeninę prekybą kosmetika. Pažymėtina, kad šių aplinkybių pareiškėjas nenurodė nei mokestinio patikrinimo, nei mokestinio ginčo metu (apie tai pareiškėjo atstovai nenurodė nei pastabose inspekcijai, nei skunduose atsakovui ir teismui, nei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu), šių aplinkybių nepatvirtina ir bylos medžiaga, todėl teisėjų kolegija negali šių aplinkybių vertinti iš esmės ir atsižvelgti į jas, spręsdama šią bylą. Papildomai pažymėtina, kad mokesčių administratorius palyginamąjį vertinimo metodą taikė kaip pagalbinį, jo pagrindu nustatyti paskaičiavimai nesudaro ginčo mokesčių bazės. Realiai mokesčio bazė, nuo kurios buvo paskaičiuoti ginčo mokesčiai, buvo nustatyta, naudojant ekonominių modelių vertinimo metodą, kurio pasirinkimo ir naudojo motyvacija teisėjų kolegijai nekelia jokių abejonių.

38Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir įvertinus tai, jog pareiškėjas sistemingai darė mokestinius pažeidimus, mokėdamas neapskaitytą darbo užmokestį darbuotojams ir nuslėpdamas gautas PVM apmokestinamas pajams, padarė didelę žalą biudžetui ir neprisipažino dėl mokestinių pažeidimų fakto, pareiškėjui pagrįstai paskirtos maksimalios 50 proc. dydžio mokesčių baudos.

39Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė mokesčius bei mokesčių administravimą reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.

40Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

41Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

42Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcija (toliau - ir inspekcija)... 5. Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą... 6. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 7. Trečiasis suinteresuotas asmuo inspekcija atsiliepime nurodė, kad palaikydama... 8. II.... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 14 d. sprendimu... 10. Teismas nurodė, kad ginčas šioje byloje kilo dėl mokesčio bazės nustatymo... 11. Teismas nurodė, kad įvykusias ūkines operacijas, kurios nebuvo apskaitytos... 12. Teismas padarė išvadą, kad šios aplinkybės rodo, jog mokesčių... 13. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių apklausos protokolų matyti, kad... 14. Teismas nurodė, kad aštuoniolika iš keturiasdešimt septynių (38 proc.)... 15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė prieštaravimų dėl... 16. Teismas, išnagrinėjęs mokestinio patikrinimo medžiagą, mokesčių... 17. III.... 18. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 19. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė sustabdyti šios bylos... 20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą... 21. Atsakovas iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir nurodė... 22. IV.... 23. Teisėjų kolegija... 24. Apeliacinis skundas atmestinas.... 25. Ginčas šioje byloje kilo dėl mokesčio bazės nustatymo bei naujai... 26. Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais... 27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas teisės aktus,... 28. Pareiškėjo patikrinimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1... 29. Apklaustos šešios pareiškėjo administratorės (I. F.,... 30. Keturios pareiškėjo administratorės (K. K., 31. Teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau aprašytas aplinkybes konstatuoja,... 32. Pažymėtina, kad pareiškėjo darbuotojų teikti parodymai neprieštarauja,... 33. Teisėjų kolegija įvertinusi visumą byloje surinktų įrodymų ir nustatytų... 34. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas turėjo... 35. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo... 36. Teisėjų kolegija nesutina su apeliacinio skundo argumentu, kad mokesčio... 37. Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad mokesčių administratorius,... 38. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad, vadovaujantis Mokesčių... 39. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 40. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 41. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimą... 42. Nutartis neskundžiama....