Byla I-112-406/2010

1Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, dalyvaujant pareiškėjui T.R., atsakovo Marijampolės apskrities viršininko administracijos atstovei Jolitai Bendoriūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. R. skundą atsakovui Marijampolės apskrities viršininko administracijai dėl įsakymo panaikinimo, nesumokėtos darbo užmokesčio dalies su delspinigiais priteisimo ir

Nustatė

2

3Pareiškėjas T. R. kreipėsi į teismą ir patikslintu skundu prašė: 1) panaikinti 2009 m. rugsėjo 7 d. Marijampolės apskrities viršininko įsakymą Nr. P-208 „Dėl T. R. tarnybinio nusižengimo“; 2) priteisti neteisėtai nesumokėtą oficialiai priklausančią darbo užmokesčio dalį už 2009 m. rugpjūčio mėn. – 13,26 Lt; 3) priteisti teisėtai priklausantį delspinigių dydį už laiku nesumokėtą darbo užmokesčio dalį už 2009 m. rugpjūčio mėnesį, delspinigius pradedant skaičiuoti nuo 2009 m. rugsėjo 13 d. iki tos dienos, kurią atsakovas sumokės dėl jo kaltės laiku nesumokėtą darbo užmokesčio dalį už 2009 m. rugpjūčio mėnesį; 4) priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas – 115 Lt transporto išlaidų ir dienpinigius – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną.

4Pareiškėjas T. R. nurodė, kad jis buvo valstybės karjeros tarnautojas nuo 2008 m. birželio 2 d. iki 2009 m. spalio 31 d. ir užėmė Marijampolės apskrities viršininko administracijos (toliau – Marijampolės AVA) Juridinio ir turto valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Laikotarpyje nuo 2009 m. liepos 23 d. iki 2009 m. rugpjūčio 21 d. Juridinio ir turto valdymo skyriaus vedėja L.Č. buvo išėjusi kasmetinių atostogų. 2009 m. rugpjūčio 21 d. apskrities sekretorė R.Puskunigienė surašė tarnybinį pranešimą Nr. VD2-710, kuriame teigė, jo pareiškėjas 2009 m. rugpjūčio 21 d. nuo 8 val. 00 min. iki 9 val. 07 min. nebuvo darbo vietoje. Minėta darbuotoja nesiaiškino dėl pareiškėjo buvimo vietos ginčo laiku ir savo tarnybiniame pranešime nepateikia jokių šį faktą pagrindžiančių įrodymų. Pareiškėjas įžvelgia tik vienintelį subjektyvų faktorių, kuris galėjo paskatinti R.P. tyčia apkaltinti jį dėl vėlavimo į darbą – tai noras įgyvendinti Marijampolės AVA vadovybės siekį naudojant psichologinį spaudimą kuo greičiau pareiškėją savo noru išeiti iš darbo. Remiantis R.Puskunigienės tarnybiniu pranešimu, Marijampolės apskrities viršininko 2009 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-383 „Dėl komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo“ buvo sudaryta komisija tarnybiniame pranešime išdėstytiems faktams ištirti. Minėtos komisijos pateiktų išvadų pagrindu, priimtas 2009 m. rugsėjo 7 d. įsakymas Nr. P-208 „Dėl T. R. tarnybinio nusižengimo“, kuriuo pripažinta, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir nurodyta griežtai laikytis vidaus tvarkos taisyklių, nes ateityje už panašius pažeidimus bus skiriama tarnybinė nuobauda. Pareiškėjas mano, kad skundžiamas įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi: 1) pareiškėjo veiksmuose nebuvo tarnybinio nusižengimo sudėties, t.y. nebuvimo darbe faktas nėra įrodytas, kadangi nebuvo kompetentingų asmenų surašytas nebuvimo darbe faktą konstatuojantis aktas; 2) pareiškėjui tyčia buvo trukdoma pasinaudoti teise į gynybą, t.y. jis du kartus tarnybiniais pranešimais kreipėsi į atsakovą dėl R.P. pareiginių nuostatų pateikimo su prašymu paaiškinimui pateikti nustatytą terminą pradėti skaičiuoti nuo tos dienos, kai pareiškėjui bus pateikti prašomi pareiginiai nuostatai. Tačiau nei prašomi pareiginiai nuostatai, nei raštiškas atsisakymas juos pateikti pareiškėjui nebuvo įteikti, nebuvo nustatytas naujas terminas paaiškinimui dėl galimo tarnybinio nusižengimo pateikti. Paaiškinti ginčo aplinkybes žodžiu pareiškėjo taip pat niekas neprašė; 3) Marijampolės AVA valstybės tarnautojo, įtariamo padarius tarnybinį nusižengimą, paaiškinimo nepateikimo 2009 m. rugsėjo 3 d. aktas Nr. VD2-775 yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas, nes pareiškėjas norėjo pateikti paaiškinimą ir viską darė, kad galėtų jį pateikti, tačiau norėdamas tinkamai apsiginti prašė ir laukė, kol bus pateikti prašomi R.P. pareiginiai nuostatai arba atsisakymas juos pateikti, tačiau pareiškėjo teisėti lūkesčiai nebuvo patenkinti. Mano, kad jam norima pakenkti kaip aktyviam profesinės sąjungos nariui; 4) Marijampolės AVA komisijos, tyrusios tarnybinį nusižengimą, 2009 m. rugsėjo 4 d. pažyma Nr. VD2-784 taip pat yra neteisėta, t.y. komisija vadovaujasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 ir 30 straipsniais, kurie reglamentuoja tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą, tačiau realiai nors ir „pripažįsta“, kad pareiškėjas „padarė tarnybinį nusižengimą“, jam tarnybinės nuobaudos neskiria. Kaip įtvirtinta Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 10 punkte, jeigu motyvuotoje išvadoje teigiama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas, nurodoma jo padarymo ir paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda. Tačiau komisija nesilaikė šios imperatyvios normos, taip iš esmės pažeidama galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą; 5) skundžiamas atsakovo įsakymo turinys surašytas anksčiau minėtos komisijos pateiktų išvadų pagrindu, todėl jis išleistas nesilaikant jokių teisės norminių aktų, nes tie aktai, kurie yra nurodyti tiek R.P. tarnybiniame pranešime, tiek komisijos pažymoje, tiek atsakovo įsakyme – visi jie buvo pažeisti arba juos taikyti nebuvo juridinio pagrindo. Pareiškėjas nurodo, kad dėl tariamo nebuvimo darbe ginčo dieną jam nepagrįstai ir neteisėtai buvo sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis. Įstatymų ir teisės analogiją reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodekso) 9 str., kurio 1 d. išdėstyta nuostata, jog tuo atveju, kai darbo teisės normose nėra tiesioginės normos, reglamentuojančios tam tikrą santykį, taikomos darbo teisės normos, reglamentuojančios panašų santykį. Kadangi Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja darbo santykių ir socialinių garantijų valstybės tarnautojams, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, todėl pareiškėjo, nors jis užėmė valstybės tarnautojo pareigas, atžvilgiu nurodyta apimtimi reikia taikyti Darbo kodeksą, kuris reglamentuoja minėtus darbo santykius. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 str. 1 d, kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui sumokami delspinigiai. Todėl vadovaudamasis nurodytų teisės norminių aktų nuostatomis pareiškėjas prašo priteisti jam priklausančius delspinigius (0,07 procento) už laiku nesumokėtą darbo užmokesčio dalį, t.y. 13,26 Lt už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2009 m. rugsėjo 13 d. iki tos dienos, kurią atsakovas įvykdys teismo sprendimą ir sumokės pareiškėjui laiku nesumokėtą darbo užmokesčio dalį kartu su teisėtai jam priklausančiais delspinigiais. Pareiškėjas mano, kad remdamasis teisės norminiais aktais įrodė, kad atliekant tarnybinį patikrinimą buvo padaryti grubūs procedūriniai pažeidimai, todėl yra pagrindas skundžiamą atsakovo įsakymą panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

5Atsakovo atstovė su pareiškėjo skundu sutinka. Nurodo, kad remiantis R.P. 2009 m. rugpjūčio 21 d. tarnybiniu pranešimu, 2009 m. rugpjūčio 24 d. Marijampolės apskrities viršininko 2009 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu buvo sudaryta komisija galimai padarytam tarnybiniam nusižengimui ištirti. Šios komisijos pažymos pagrindu, Marijampolės apskrities viršininkas 2009 m. rugsėjo 7 d. įsakymo 1 punktu pripažino pareiškėją pažeidus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 6 punktą bei Marijampolės AVA vidaus tvarkos taisyklių 4, 6, 7 ir 10 punktus ir padarius tarnybinį nusižengimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos 10 punkte nustatyta, kad ištyrus tarnybinį nusižengimą, surašoma motyvuota išvada. Jeigu motyvuotoje išvadoje teigiama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas, nurodoma jo padarymo ar paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 2 d. numato, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo bei į Korupcijos prevencijos įstatymo numatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Ginčijamo įsakymo dalis, kur pareiškėjas įspėtas dėl Marijampolės AVA vidaus tvarkos taisyklių 4, 6, 7 ir 10 punktų nesilaikymo, prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos 2 punkto nuostatai, todėl yra nepagrįsta ir panaikintina, vadovaujantis ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p. Nei komisijos, tyrusios pareiškėjo galimą tarnybinį nusižengimą, 2009 m. rugsėjo 4 d. pažymoje, nei Marijampolės apskrities viršininko 2009 m. rugsėjo 7 d. įsakyme, išvadų apie tai, kad pareiškėjui turi būti sumokėta tokia atlyginimo dalis, kiek faktiškai jis dirbo 2009 m. rugpjūčio 21 d., minus 1 val. 07 min., t.y. tą laiką, kurį jis nebuvo darbe be pateisinamos priežasties, nėra, todėl mano, kad pareiškėjui darbo užmokestis už 2009 m. rugpjūčio 21 d. sumažintas nepagrįstai. Atsakovo atstovė nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi byla per pirmąjį teismo posėdį buvo neišnagrinėta dėl pareiškėjo kaltės.

6Skundas pagrįstas ir tenkintinas.

7Atsakovas pareiškėjo skunde išdėstytus motyvus bei reikalavimus pripažįsta visiškai, todėl teismas, argumentuodamas sprendimą, vadovaujasi ABTĮ 85 str. 4 d. nuostatomis.

8Byloje neginčijamai nustatyta, kad priimant ginčijamą įsakymą nebuvo tinkamai ištirtas bei įrodytas tariamas tarnybinis nusižengimas, grubiai pažeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintoje Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkoje nustatytos pagrindinės tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei šio įsakymo pagrįstumą. Tyrimas dėl galimo nusižengimo padarymo fakto atliktas formaliai, skubotai, neobjektyviai ir neišsamiai, tyrimo išvados nemotyvuotos, grindžiamos prielaidomis, pažeidimas nekvalifikuotas, kaltinimas neapibrėžtas, nenustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis, kaltės forma, pobūdis, neaptartos nusižengimo padarymo aplinkybės, priežastys, nusižengimu sukeltos neigiamos pasekmės, nepasisakyta dėl konkrečios siūlomos nuobaudos. Pabrėžtina, kad pareiškėjas ginčijamu įsakymu yra įspėtas, tuo tarpu Valstybės tarnybos įstatymas tokios tarnybinės nuobaudos rūšies nenumato. Darytina išvada, kad Marijampolės apskrities viršininko 2009 m. rugsėjo 7 d. įsakymas Nr. P-208 “Dėl T. R. tarnybinio nusižengimo“ nepagrįstas ir neteistas, todėl naikintinas.

9T. R. dėl tariamai padaryto nusižengimo 2009 m. rugpjūčio 21 d. jam nebūnant darbe 1val. 07 min., buvo sumažintas darbo užmokestis. Nenustačius tarnybinio nusižengimo fakto ir panaikinus ginčijamą įsakymą, neteisėtai nesumokėta darbo užmokesčio dalis – 13,26 Lt priteistina pareiškėjui.

10T. R. taip pat prašo priteisti teismines išlaidas. Kadangi išnagrinėtoje administracinėje byloje pareiškėjo skundas patenkintas, pažeistos teisės apgintos, todėl jis turi teisę į turėtų pagrįstų išlaidų atlyginimą.

11Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalies numato, kad proceso, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Remiantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, tuo atveju, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas.

12Šios ABTĮ 44 straipsnio nuostatos yra skirtos asmens, kurio naudai priimtas teismo sprendimas, turtinių teisių apsaugai, tačiau tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama atlyginti ne visas tokio asmens patirtas išlaidas (pvz. transporto, gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje, dienpinigiai), o tik asmens papildomai dėl bylos nagrinėjimo teisme patirtas išlaidas. Suinteresuotai šaliai gali būti priteistos tik pagrįstos (įrodytos) išlaidos.

13Pareiškėjas prašo atlyginti dienpinigių išlaidas už dienas, kuriomis jis dalyvavo teismo posėdžiuose. Kaip minėta, ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė atlyginti bylą laimėjusiai šaliai gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas patirtas ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Pareiškėjas skunde nenurodė, kad vykstant teismo procesui jis nuomojosi gyvenamąsias patalpas Kauno mieste, kur vyko teismo posėdžiai. Priešingai, bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjo gyvenamoji vieta yra Marijampolėje ir kad jis du kartus vyko asmeniniu transportu į teismo posėdžius. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo dalyvavimas teismo posėdžiuose nebuvo susijęs su jo apsistojimu visai dienai Kauno mieste, pareiškėjo reikalavimas apmokėti jam dienpinigius už tas dienas, kuriomis vyko teismo posėdžiai, yra nepagrįstas ir atmestinas.

14ABTĮ 45 str. nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis pateikia teismui prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ar pagrindimu. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti turėtas transporto išlaidas, nes vykimui iš savo gyvenamosios vietos į teismą jis naudojo asmeninę transporto priemonę BMW 528, tačiau šių išlaidų paskaičiavimo nepateikė. Nors T. R. pateikė du degalinės „Lukoil“ kvitus, tačiau byloje nėra duomenų, objektyviai patvirtinančių, kokios yra pareiškėjo atvykimui į teismą naudoto lengvojo automobilio vidutinės degalų sąnaudos, kokį atstumą nuvažiavo pareiškėjas vykdamas į teismą. Esant tokiai situacijai, pareiškėjui neapskaičiavus bei tinkamai nepagrindus turėtų transporto išlaidų, teismas neturi galimybės nustatyti tikslaus degalų sunaudojimo kiekio pagal nuvažiuotą atstumą ir realiai turėtų transporto išlaidų, todėl šis prašymas atmestinas.

15Vadovaujantis Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymu, kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui sumokami delspinigiai. Delspinigių dydį sudaro 0,07 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti jų išmokėjimo dieną. Vadovaujantis šio teisės akto nuostatomis, pareiškėjo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas.

16Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Nutarė

17Skundą tenkinti.

18Panaikinti Marijampolės apskrities viršininko 2009 m. rugsėjo 7 d. įsakymą Nr. P-208 “Dėl T. R. tarnybinio nusižengimo“.

19Priteisti iš Marijampolės apskrities viršininko administracijos T. R. 13,26 Lt nesumokėto darbo užmokesčio ir 0,07 procento delspinigių už laiku nesumokėtą 13,26 Lt darbo užmokestį už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną nuo 2009 m. rugsėjo 13 d. iki išmokėjimo dienos. Prašymą dėl transporto išlaidų ir dienpinigių priteisimo atmesti.

20Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai