Byla A-444-2366-12

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas),

2sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei

3dalyvaujant pareiškėjui V. M.,

4pareiškėjo atstovei advokatei Ritai Petručionytei,

5trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Žydrei Stirbienei

6viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuotieji asmenys – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Valstybės žemės fondas (buvusi valstybės įmonė Valstybinis žemėtvarkos institutas)) dėl įsakymo panaikinimo.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8I.

9Pareiškėjas V. M. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities viršininkės 2009 m. rugsėjo 7 d. įsakymą Nr. 02-05-8792 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo (Kauno r.)“.

10Pareiškėjas skunde (b. l. 5–10) nurodė, kad Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 52-5978 ir tos pačios dienos įsakymu Nr. 05-5112 S. P. buvo atstatytos nuosavybės teisės natūra į 0,20 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiuose administraciniuose aktuose nustatytos specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos - XXI. Kauno apskrities viršininko 2006 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 02-05-11443 patvirtintas Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Valstybinio žemėtvarkos instituto (dabar VĮ Valstybės žemės fondas (II t., b. l. 17) ir VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto 2006 metais parengtas Užliedžių seniūnijos Užliedžių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, kuriame suformuotos žemės sklypų ribos, numatytos specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos bei žemės servitutai. Pagal šio žemėtvarkos projekto papildymo ištrauką Nevėžio valstybinio kraštovaizdžio draustinio (toliau – ir Nevėžio draustinis, Nevėžio kraštovaizdžio draustinis, Draustinis) riba yra už ginčo sklypo ribos. Kauno apskrities viršininko 2007 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 02-05-1887 S. P. suteiktas 0,27 ha žemės ūkio naudmenų sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis ir naudojimo būdas - žemės ūkio paskirtis, kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, specialios naudojimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 - II, VI. 2007 m. kovo 15 d. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3640 iš S. P. pareiškėjas įsigijo 0,27 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šioje sutartyje nurodytos specialios naudojimo sąlygos: kelių apsaugos zonos plotas 0,02 ha, elektros linijų apsaugos zonos plotas 0,17 ha. Prie sutarties pridėtas 0,27 ha žemės sklypo Nr. 274-3 planas, parengtas 2006 m. lapkričio 24 d. VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno žemėtvarkos skyriaus, jame taip pat nurodytos tos pačios specialios žemės naudojimo sąlygos, kaip ir pirkimo – pardavimo sutartyje, taip pat nurodyta, jog žemės sklypo ribos atitinka Užliedžių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Kauno apskrities viršininko 2003 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 02-05-3199, suprojektuotas ribas. Įsigijus ginčo sklypą, buvo atlikti žemės sklypo matavimai. 2007 m. rugpjūčio 27 d. žemės sklypo projekto autorė J. P. žemės sklypo plane atžymėjo, jog ji su planu susipažino. Plane nurodyti žemės naudojimo apribojimai: II - kelių apsaugos zonos, VI - elektros linijų apsaugos zonos. Planą patvirtino Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno rajono žemėtvarkos skyrius. 2007 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 02-05-10164 patikslinti žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys, nurodant, jog savininkas yra pareiškėjas, plotų skirtumo nėra, visi kiti kadastro duomenys atitinka tiek 2007 m. lapkričio 24 d. projekto autorės J. P. paruoštame žemės sklypo plane nurodytus kadastro duomenis, tiek 2007 m. vasario 27 d. Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 02-05-1887 patvirtintus kadastro duomenis ir Specialias žemės naudojimo sąlygas bei 2007 m. balandžio 11 d. UAB Korporacija „Matininkai“ paruošto Žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto 10 punkte nurodytas specialias naudojimo sąlygas. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. lapkričio 19 d. įsakymu nustatytas žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresas - (duomenys neskelbtini).

11Siekdamas pakeisti žemės ūkio paskirties žemės sklypo paskirtį į gyvenamosios paskirties ir 0,27 ha žemės sklypą padalinti į tris sklypus, 2009 metų sausio mėnesį pareiškėjas kreipėsi į Kauno rajono architektą, kuris paaiškino, jog statyba sklype nebus leidžiama, nes pagal 2008 metais patikslintą Valstybės saugomų teritorijų planą 70 proc. sklypo patenka į landšafto draustinio teritoriją. Po ilgai vykusio susirašinėjimo su įvairiomis institucijomis 2009 m. rugsėjo 12 d. pareiškėjas gavo Kauno apskrities viršininkės 2009 m. rugsėjo 7 d. įsakymą Nr. 02-05-8792 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo (Kauno r.)“, kuriuo, atsižvelgiant į Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba) 2009 m. balandžio 28 d. raštą Nr. V3-12.1-665, Kauno apskrities viršininkė patikslino žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis ir įrašė skaičius bei žodžius „XXXV-kraštovaizdžio draustiniai- 0,1763 ha“. Pareiškėjas mano, kad šis atsakovo įsakymas yra neteisėtas, pažeidžiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygas patvirtinimo“ nuostatų 2.1 punktą, nes aktuose, priimtuose atkuriant nuosavybės teises į ginčo sklypą bei suteikiant šį sklypą natūra, tokia specialioji žemės sklypo naudojimo sąlyga nebuvo nustatyta. Nei atsakovas, nei tretieji suinteresuotieji asmenys nepateikė pareiškėjui duomenų apie tai, kas, kada, kokiu juridiniu bei faktiniu pagrindu nustatė konkrečių koordinačių draustinio ribą jam privačios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Jokie kadastriniai matavimai dėl draustinio ploto nustatymo ginčo sklype nebuvo atlikti. Kadangi ginčo žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties ariamos žemės sklypas, todėl atsakovas turi įrodyti kraštovaizdžio draustinio požymius šio sklypo 0,1763 ha dalyje. Manė, kad atsakovas pažeidė sąžiningumo bei geros moralės principus, naudojosi stipresniojo pozicija, piktnaudžiauja jam suteiktomis teisėmis, suvaržydamas pareiškėjo nuosavybės teisę valdyti, naudotis ir disponuoti ginčo žemės sklypu. Tuo buvo pažeistas Konstitucinis nuosavybės neliečiamybės principas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) bei kitų teisės aktų nuostatos.

12Atsakovas atsiliepime į skundą (b. l. 98–99) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad Kauno apskrities viršininkės 2009 rugsėjo 7 d. įsakymas Nr. 02-05-8792 yra teisėtas ir pagrįstas, nes priimtas vadovaujantis pareiškėjo pateiktais Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2009 m. balandžio 28 d. raštu Nr. V3-12.1-665 (I t., b. l. 64–65) bei ištrauka iš Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro žemėlapio. Šių dokumentų pakako ginčijamam įsakymui priimti. Kauno apskrities viršininko administracijos kompetencijai nepriskirtinas žemės sklypų matavimo bei projektų rengimo klausimas, šiuos veiksmus atlieka Valstybinis žemėtvarkos institutas, o atsakovas tik užsako žemės sklypų matavimus bei tvirtina parengtus projektus. Faktiškai ginčas yra kilęs tarp Valstybinio žemėtvarkos instituto ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, nes jie disponuoja skirtingais ginčo žemės sklypo duomenimis. Kadangi atsakovas neturi galimybės naudotis Registrų centro duomenų bazės duomenimis, todėl negali patikrinti ginčo žemės sklypo ribų. Be to, pareiškėjas nepasinaudojo galimybe apskųsti nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmų patikslinus ginčo sklypo kadastrinius duomenis Centriniam registratoriui.

13Trečiasis suinteresuotasis asmuo - Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

14Atsiliepime į skundą (b. l. 113–115) nurodė, jog Nevėžio draustinis įsteigtas LTSR Ministrų Tarybos 1988 m. vasario 29 d. nutarimu Nr. 57. Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486 „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašų patvirtinimo“ Draustinio ribų planas patvirtintas iš naujo, o Draustinio plotas nustatytas - 1118 ha. Pareiškėjo minimo žemės sklypo dalis buvo suformuota Draustinyje, kurio ribos nesikeitė nuo 1988 metų. Į Draustinį patenka 0,17 ha ginčo žemės sklypo ploto. Nevėžio draustinio ribų planas yra specialiojo planavimo dokumentas bei priskiriamas saugomų teritorijų specialiųjų planų tipui. Saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti juridiniai bei fiziniai asmenys turi laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų. Šių apribojimų turi būti laikomasi nepaisant to, ar jie įrašyti į atitinkamus dokumentus. Pakankamas pagrindas yra veiklos apribojimų nustatymas įstatymu, kitu teisės aktu, teritorijų planavimo dokumentu. Nors specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos turi būti nustatomos naujai suformuojant žemės sklypą, tačiau Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 10 punktas suteikia teisę nekilnojamojo turto registro tvarkytojui Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu įrašyti veiklos apribojimus teisės aktų nustatyta tvarka ir vėliau. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos gali būti nustatytos tik įstatyme nustatytos galios teisės aktais – įstatymais ir Vyriausybės nutarimais, o ne apskrities viršininko įsakymais. Ginčo atveju specialiosios sąlygos buvo nustatytos LTSR Ministrų Tarybos 1988 m. vasario 29 d. nutarimu Nr. 57 bei patvirtintos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486 „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašų patvirtinimo“. Taigi, ne apskrities viršininko įsakymas lemia, kad toje vietoje, kur yra pareiškėjo sklypas, yra saugoma teritorija - valstybinis draustinis. Apribojimų atsiradimo momentas - draustinio įsteigimo momentas, o ne skundžiamas Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymas, kuriuo nurodyta, kad ginčo sklypui taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos „Kraštovaizdžio draustiniai“. Toks sąlygų įrašymas į nuosavybės dokumentus negali būti laikomas specialiųjų sąlygų papildymu naujomis sąlygomis. Draustinio ribų planas yra saugomų teritorijų valstybės kadastre, o tvarkytojas - Valstybinės saugomų teritorijų tarnyba. Draustinis apima ir dalį žemės ūkio paskirties žemės. Planinę medžiagą sudarė bei duomenis pateikė Valstybinio žemėtvarkos instituto Vilniaus filialas, kurių pagrindu Draustinio riba eina per ginčo sklypą.

15Trečiojo suinteresuotojo asmens - VĮ Valstybės žemės fondo (buvęs Valstybinis žemėtvarkos institutas) įgaliota atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą patenkinti.

16Įgaliota atstovė paaiškino, kad jų turimais duomenimis ginčo sklypas nepatenka į Nevėžio draustinio teritoriją. Techniškai medžiagą tvarkant kompiuterinėse programose (laikmenose) įvyko netikslus minėto Draustinio ribos įbraižymas. Rengiant ginčo žemės sklypo planą buvo vertinami ir Specialiųjų sąlygų plano sprendiniai bei Draustinio planas, o Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pateikta medžiaga jie nesivadovavo. Jų kompetencijai priskirtina formuoti sklypus, dirbti vietovėje, daryti pririšamuosius matavimus, kurie patenka į projektavimo programą - t.y. jie gali pamatyti viską vietoje. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba turi klaidingą informaciją. Nuo 1992 metų miško riba galėjo pasikeisti. Pagal turimus duomenis Draustinio riba turi eiti miško pakraščiu.

17II.

18Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino visiškai.

19Teismas nurodė, kad sprendžiant ginčą yra būtina nustatyti ar buvo pakankamas pagrindas priimti tokio pobūdžio įsakymą - ar atsakovui pakako neginčijamų duomenų patvirtinančių, jog ginčo sklypo dalis patenka į Nevėžio draustinio teritoriją.

20Teismas, remdamasis Žemės įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 2 punktu bei Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – ir Saugomų teritorijų įstatymas) 32 straipsnio 10 dalimi pabrėžė, kad specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos turi būti nustatomos naujai suformuojant žemės sklypą bei nurodė, kad minėtų teisės aktų normos suteikia teisę Kauno apskrities viršininkui priimti sprendimus dėl kadastro duomenų tikslinimo bei teikti juos nekilnojamojo turto registro tvarkytojui ir po sprendimų, kuriais suteikta teisė naudotis, perleidžiama ar parduodama žemė ar atkuriamos nuosavybės teises į žemę saugomose teritorijose, priėmimo. Būdamas viešojo administravimo subjektu, šią teisę atsakovas turi įgyvendinti, vadovaudamasi ne tik aukščiau nurodytų teisės aktų, bet ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Pabrėžė, kad sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos. Tačiau ginčijame Įsakyme nėra išdėstytos jokios faktinės aplinkybės, nenurodyti jokie šio individualaus administracinio akto priėmimo motyvai, taip pat nenurodytos konkrečios teisės aktų normos, kuriomis remiantis buvo nuspręsta patikslinti ginčo sklypo kadastro duomenis. Teismas manė, kad nors Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos rašte yra išdėstyta šios institucijos pozicija ginčo sklypo atžvilgiu - nurodyta, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio 0,17 ha žemės sklypo dalis patenka į Nevėžio draustinio, įsteigto LTSR Ministrų Tarybos 1988 m. vasario 29 d. nutarimu Nr. 57, teritoriją, tačiau šis raštas negali būti laikomas pakankamu pagrindu nustatyti faktinei aplinkybei, jog 0,17 ha žemės sklypo dalis patenka į Nevėžio draustinio teritoriją, o tuo pačiu ir patikslinti ginčo sklypo kadastrinius duomenis.

21Pabrėžė, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų viseto matyti, kad nėra aišku, kokiu pagrindu buvo nustatyta, kad būtent 0,1763 ha V. M. priklausančios 0,27 ha žemės sklypo patenka į draustinio teritoriją. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad nėra nustatyta konkreti ir neginčytina V. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalis, patenkanti į kraštovaizdžio draustinio teritoriją, t.y. visuose dokumentuose nustatyti skirtingi dydžiai ir esantys prieštaravimai bei neatitikimai tarp teritorijų planavimo ir kitų žemėtvarkos dokumentų, nepagrindžia (neapibrėžia) tikslių Nevėžio valstybinio kraštovaizdžio draustinio ribų. Teisminio ginčo nagrinėjimo metu pagal pateiktus dokumentus nustatyti, ar pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio 0,27 ha žemės sklypo dalis ir, kokia konkrečiai dalis patenka į Nevėžio kraštovaizdžio draustinio teritoriją, nėra objektyvios galimybės, kadangi Valstybinio žemėtvarkos instituto pozicija šiuo klausimu skiriasi bei nėra nuosekli. Pabrėžė, kad byloje specialistu apklaustas Valentinas Jaunšauskas taip pat negalėjo tiksliai nurodyti konkretaus V. M. priklausančio žemės sklypo ploto, patenkančio į draustinio teritoriją.

22Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendė, jog skundžiamas Įsakymas iš esmės neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų individualaus administracinio akto bendrųjų reikalavimų,

23III.

24Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliaciniu skundu (II t., b. l. 86–87) prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o atsakovą įpareigoti patikslinti Įsakymą ir vietoje „0,1763 ha“ įrašyti „0,17446 ha“.

25Trečiasis suinteresuotas asmuo, remdamasis Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 patvirtintų Dokumentų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 70 ir 71 punktais, teigia, kad ginčijame Įsakyme neturi būti nurodytos absoliučiai visos faktinės aplinkybės bei visos teisės normos, priimamo akto pagrindas apskritai gali būti nenurodomas, veiksmų tikslai neaiškinami. Pabrėžia, kad Kauno apskrities viršininkas atsižvelgė į Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2009 m. balandžio 28 d. raštą Nr. V3-12.1-665 „Dėl Nevėžio kraštovaizdžio draustinio“, kuris parengtas naudojant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenimis, jame taip pat nurodyti teisės aktai, kuriais vadovaujantis apskrities viršininkui suteikiama teisė ir pareiga patikslinti kadastro duomenis. Kadangi ginčijame Įsakyme buvo nuoroda į minėtą raštą, mano, kad Įsakymas pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų normomis, nurodytomis rašte, todėl teismo išvada, kad Įsakymas nepagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, yra nepagrįsta.

26Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba taip pat nesutinka su teismo išvada, kad visuose dokumentuose nustatyti skirtingi dydžiai ir esantys prieštaravimai bei neatitikimai tarp teritorijų planavimo dokumentų ir kitų žemėtvarkos dokumentų, nepagrindžia (neapibrėžia) tikslių Nevėžio valstybinio kraštovaizdžio draustinio ribų. Teigia, kad teismas nenustatė (ar tik sprendime neįvardijo), kokių teritorijų planavimo dokumentų ir kokie prieštaravimai leidžia abejoti dėl Draustinio ribų. Pabrėžia, kad Nevėžio kraštovaizdžio draustinio ribų planas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486 „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašų patvirtinimo“, be to ribos buvo įskaitmenintos kuriant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastrą. Nevėžio kraštovaizdžio draustinio ribų plane ir išraše ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro nuodytos aiškios ir tikslios (atsižvelgiant į mastelį) ribos. Remiantis šiais dokumentais į saugomą teritoriją patenkanti sklypo dalis yra 0,17446 ha, todėl vienintelis neaiškumas yra, kodėl Kauno apskrities viršininkas Įsakyme įrašė 0,1763 ha. Pažymi, kad šis skirtumas yra labai nedidelis t. y. 0,00184 ha.

27Pažymi, kad saugomose teritorijose nustatytų veiklos apribojimų privaloma laikytis, nepaisant to, kad dokumentuose neįrašytos specialios žemės naudojimo sąlygos, o apskrities viršininko klaida neatleidžia nuo pareigos laikytis įstatymais nustatytų veiklos apribojimų. Atsižvelgiant į tai, kad žemės savininkai privalo laikytis įstatymais ir Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, ir į tai, kad įrašant teisės aktais nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nauji apribojimai nebuvo nustatyti, mano, kad Kauno apskrities viršininkas nepažeidė teisės aktų ir priėmė teisingą ir pagrįstą Įsakymą. O teismas aukščiau išvardintų aplinkybių neįvertino ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

28Pareiškėjas V. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 91–93) prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimą.

29Pareiškėjas nurodo, kad apeliantas remiasi 2011 m. liepos 4 d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu Nr. V-117 patvirtintų Dokumentų rengimo taisyklių 70 punktu ir argumentuoja, jog Kauno apskrities viršininkės įsakymas, priimtas 2009 m. rugsėjo 7 d., kuomet dar net negaliojo minėtos Taisyklės, atitinka jų 70 punkto turinį. Taigi, apeliantas poįstatyminį aktą, negaliojusį atsakovo Įsakymo priėmimo metu, iškelia virš įstatymo, galiojusio ginčijamo Įsakymo priėmimo metu. Mano, kad apelianto nuomonė, grindžiama poįstatyminiu aktu, kuris negaliojo ginčo Įsakymo priėmimo metu, nepaneigia teismo argumento, jog ginčijamas įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio. Taip pat pabrėžia, kad minėtas raštas buvo adresuotas pareiškėjui, kurį jis pats pateikė atsakovui. Nurodo, kad, priešingai nei teigia Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, valstybės kadastras Draustinio ribų koordinačių nenustatinėjo, jos nėra nustatytos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486 „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašų patvirtinimo“. Apeliantas taip pat nenustatinėjo draustinio ribų koordinačių ir įrodymų apie ribų koordinates neteikė.

30Mano, kad Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenų negalima laikyti tiksliais, kadangi Nevėžio kraštovaizdžio draustinio ribos nebuvo tiksliai pamatuotos, o jos buvo žymimos tik pagal orto foto medžiagą – ką pripažįsta apeliantas, jog jos buvo įskaitmenintos į Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastrą, o ne matuojamos ir fiksuojamos vietoje, naudojant atitinkamus prietaisus. Teigia, jog specialistas paaiškino, kad dėl mastelių skirtumo galimi netikslumai ir nukrypimai. Mano, jog konkreti draustinio riba pateikta valstybės įstaigos Valstybinio žemėtvarkos instituto paruoštame plane. Atliekant žemėtvarkos projektą žemėtvarkos projektą žemės grąžinimui, jis buvo derintas įvairiose institucijose. Teigia, kad teismui pateikė tikslų ir koordinuotą Nevėžio draustinio ribos ties pareiškėjo sklypu planą, kuriuo remiantis buvo grąžinta nuosavybė. Šie duomenys nebuvo paminėti sprendime, tai vienintelis dokumentas, įrodantis, jog vietoje matuojant nustatytos realios Nevėžio kraštovaizdžio draustinio ribos, einančios miško pakraščiu.

31Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t. b. l. 94–95) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - skundą atmesti.

32Nurodo, kad sutinka su apelianto argumentais ir mano, kad teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, teismas neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, visus byloje pateiktus įrodymus.

33Atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju Kauno apskrities viršininko 2009 m. rugsėjo 7 d. priimtas įsakymas Nr. 02-05-8792 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo (Kauno r.)“ yra pagrįstas ir teisėtas. Kauno apskrities viršininko administracija vadovavosi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2009 m. balandžio 28 d. raštu Nr. V3-12.1-665, ištrauka iš Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro žemėlapio, kuris buvo parengtas naudojant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastrą, kuris yra lygiavertis su kitais valstybės kadastrais. Valstybinio draustinio ribas nustato draustinio ribų planas. Draustinio ribos yra įskaitmenintos kuriant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastrą, kurio duomenys yra oficialūs. Šiuose dokumentuose nurodytos aiškios ir tikslios ribos. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, kad nėra objektyvios galimybės nustatyti, ar pareiškėjui priklausančio ginčo sklypo dalis patenka į saugomą teritoriją ir kokia konkrečiai ginčo sklypo dalis patenka.

34Remdamasis 2001 m. kovo 30 d. Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 19 patvirtintų Dokumentų rengimo taisyklių 71 punktu, pabrėžia, kad joks teisės aktas nenumato, kad įsakyme turi būti nurodomos absoliučiai visos faktinės aplinkybės bei visos teisės normos, pagrindžiančios priimtą aktą.

35Teisėjų kolegija

konstatuoja:

36IV.

37Apeliacinis skundas atmestinas.

38Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno apskrities viršininkės 2009 m. rugsėjo 7 d. įsakymo Nr. 02-05-8792 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo (Kauno r.)“, kuriuo buvo patikslinti žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys įrašant skaičius ir žodžius „XXXV- kraštovaizdžio draustiniai – 0,1763 ha.“

39Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas kaip esminį ginčo aspektą vertino tai, kokiu pagrindu atsakovas priėmė ginčijamą Įsakymą. Teismas konstatavo, kad ginčijamas Įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes jis nepagrįstas jokiais konkrečiais duomenimis, nemotyvuotas. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad reikalavimų, taikytinų individualiam teisės aktui, pažeidimai yra esminiai, todėl ginčijamą Įsakymą vertino kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir jį panaikino.

40Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas ir prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o atsakovą įpareigoti patikslinti Įsakymą ir vietoje „0,1763 ha“ įrašyti „0,17446 ha“.

41Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, susijusiais su Kauno apskrities viršininko diskrecijos teise priimti ginčijamą Įsakymą ir jų nekartoja.

42Apeliantas teigia, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos nereikalauja, kad individualiame administraciniame akte būtų nurodytos visos faktinės aplinkybės ar visos teisės normos, kuriomis grindžiamas aktas, apelianto nuomone, pakanka, kad būtų aišku dėl kokių priežasčių aktas priimamas, jame gali būti nuorodos į kitus teisės akus, dokumentus.

43Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 numatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

44Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010 ir kt.).

45Individualių administracinių aktų priėmimas – teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520–2294/2012; ).

46Nagrinėjamu atveju sprendimas patikslinti žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenis, buvo priimtas remiantis tik Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pateikta informacija, kurios 2009 m. balandžio 28 d. rašte Nr. V3-12.1-665 nurodyta, kad sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis, patenkanti į Draustinio teritoriją yra 0,17 ha. Kituose byloje esančiuose rašytiniuose dokumentuose nurodyta skirtinga V. M. priklausančio sklypo dalis, patenkanti į Draustinio teritoriją: Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2009 m. lapkričio 3 d. rašte Nr. V3-8.2-1942 - 0,174 ha. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nėra aišku, kokiu pagrindu, priimant ginčijamą Įsakymą, buvo nustatyta, kad būtent 0,1763 ha pareiškėjui priklausančio žemės sklypo patenka į Draustinio teritoriją

47Pažymėtina, kad byloje specialistu apklaustas Valentinas Janušauskas taip pat negalėjo tiksliai patvirtinti, kokia V. M. priklausančio 0,27 ha žemės sklypo dalis patenka į Draustinio teritoriją. Rašytinėje išvadoje nurodė faktą, kad žemės sklypo dalis (kadastro Nr. 5283/0004:491) patenka į Nevėžio kraštovaizdžio draustinio teritoriją, tačiau pagal Užliedžių kadastro vietovės žemėtvarkos projektą ir Kauno miesto topografinį žemėlapį negalėjo nurodyti konkrečios žemės ploto dalies (II t., b. l 35–40). Nurodė, kad pagal Užliedžių kadastro vietovės žemėtvarkos projekto medžiagą žemės sklypo dalies plotas – 1235 kv. m., pagal Kauno miesto topografinio žemėlapio duomenis – 1573 kv. m.

48Įvertinusi ginčijamo Įsakymo turinį teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų laikymosi požiūriu ginčijamas Įsakymas yra ydingas. Išnagrinėjus bylos medžiagą nėra aišku, kuo remiantis atsakovas nusprendė, kad 0,1763 ha dydžio V. M. priklausančio 0,27 ha žemės sklypo plotas patenka į Draustinio teritoriją. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atsakovas priimdamas sprendimą įrašyti patikslintus duomenis apie žemės sklypo plotą, patenkantį į Draustinio teritoriją, turėjo pagrįsti savo sprendimą objektyviomis ir aiškiomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, kad nėra nustatyta aiški ir neginčijama Nevėžio kraštovaizdžio draustinio riba, negalima tvirtinti, jog V. M. sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,1763 ha dydžio dalis patenka į šio Draustinio teritoriją, todėl akivaizdu, kad Kauno apskrities viršininkės 2009 m. rugsėjo 7 d. įsakymas Nr. 02-05-8792 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo (Kauno r.) yra nemotyvuotas. Teisėjų kolegijos vertinimu padaryti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio pažeidimai yra esminiai, ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, jog skundžiamas Įsakymas yra naikintinas, kaip neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.

49Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde pateikiamais motyvais nėra pagrindo.

50Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies, 1 punktu teisėjų kolegija

Nutarė

51Trečiojo suinteresuotojo asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

52Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

53Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei... 3. dalyvaujant pareiškėjui V. M.,... 4. pareiškėjo atstovei advokatei Ritai Petručionytei,... 5. trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Žydrei Stirbienei... 6. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 7. Teisėjų kolegija... 8. I.... 9. Pareiškėjas V. M. skundu kreipėsi į Kauno apygardos... 10. Pareiškėjas skunde (b. l. 5–10) nurodė, kad Kauno apskrities valdytojo... 11. Siekdamas pakeisti žemės ūkio paskirties žemės sklypo paskirtį į... 12. Atsakovas atsiliepime į skundą (b. l. 98–99) prašė skundą atmesti kaip... 13. Trečiasis suinteresuotasis asmuo - Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba... 14. Atsiliepime į skundą (b. l. 113–115) nurodė, jog Nevėžio draustinis... 15. Trečiojo suinteresuotojo asmens - VĮ Valstybės žemės fondo (buvęs... 16. Įgaliota atstovė paaiškino, kad jų turimais duomenimis ginčo sklypas... 17. II.... 18. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 20 d. sprendimu... 19. Teismas nurodė, kad sprendžiant ginčą yra būtina nustatyti ar buvo... 20. Teismas, remdamasis Žemės įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos... 21. Pabrėžė, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų viseto matyti, kad... 22. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendė, jog... 23. III.... 24. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie... 25. Trečiasis suinteresuotas asmuo, remdamasis Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011... 26. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba taip pat nesutinka su teismo išvada,... 27. Pažymi, kad saugomose teritorijose nustatytų veiklos apribojimų privaloma... 28. Pareiškėjas V. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą (II... 29. Pareiškėjas nurodo, kad apeliantas remiasi 2011 m. liepos 4 d. Lietuvos... 30. Mano, kad Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro... 31. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio... 32. Nurodo, kad sutinka su apelianto argumentais ir mano, kad teismo sprendimas... 33. Atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju Kauno apskrities viršininko 2009 m.... 34. Remdamasis 2001 m. kovo 30 d. Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos... 35. Teisėjų kolegija... 36. IV.... 37. Apeliacinis skundas atmestinas.... 38. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno apskrities viršininkės 2009 m.... 39. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio,... 40. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba... 41. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais,... 42. Apeliantas teigia, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos... 43. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 numatyta,... 44. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą savo jurisprudencijoje... 45. Individualių administracinių aktų priėmimas – teisės taikymas,... 46. Nagrinėjamu atveju sprendimas patikslinti žemės sklypo (registro Nr.... 47. Pažymėtina, kad byloje specialistu apklaustas Valentinas Janušauskas taip... 48. Įvertinusi ginčijamo Įsakymo turinį teisėjų kolegija iš esmės pritaria... 49. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios... 50. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 51. Trečiojo suinteresuotojo asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos... 52. Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimą palikti... 53. Nutartis neskundžiama....