Byla e2FB-15474-1028/2019
Dėl trejų metų plano įgyvendinimo terminas 2018-09-16 pasibaigė. 2019-02-28 nutartimi byloje buvo nutarta bankroto administratoriui leisti tęsti fizinių asmenų L. Z. ir M. Z. nekilnojamojo turto pardavimą supaprastinta tvarka, ne varžytynių būdu, du mėnesius nuo nutarties priėmimo dienos. Šiaulių apygardos teismo 2019-04-15 nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-04 nutartimi kreditoriaus skundai buvo netenkinti
1Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis fizinių asmenų L. Z. ir M. Z. bankroto byloje
Nustatė
2Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama L. Z. ir M. Z. fizinių asmenų bankroto byla. Byloje gautas bankroto administratoriaus surašytas plano įgyvendinimo aktas ir akto nepasirašymo protokolas.
32018-09-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-11774-1028/2018 buvo patvirtintas bankrutuojančių asmenų M. Z. ir L. Z. pateiktas patikslintas mokumo atkūrimo planas, pakeičiant plano įgyvendinimo trukmę iš penkių metų į trejus metus. Pirminis mokumo atkūrimo planas buvo patvirtintas 2015-09-16, todėl trejų metų plano įgyvendinimo terminas 2018-09-16 pasibaigė. 2019-02-28 nutartimi byloje buvo nutarta bankroto administratoriui leisti tęsti fizinių asmenų L. Z. ir M. Z. nekilnojamojo turto pardavimą supaprastinta tvarka, ne varžytynių būdu, du mėnesius nuo nutarties priėmimo dienos. Šiaulių apygardos teismo 2019-04-15 nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-04 nutartimi kreditoriaus skundai buvo netenkinti.
4Kai atliktas paskutinis plane nustatytas mokėjimas, bankroto administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio mokėjimo dienos privalo parengti plano įgyvendinimo aktą, kurį pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Bankroto administratorius šį aktą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo pasirašymo dienos pateikia teismui, plano įgyvendinimo akto kopiją – fiziniam asmeniui ir kreditorių susirinkimo pirmininkui. Jeigu bent vienas iš šioje dalyje nurodytų asmenų atsisako pasirašyti plano įgyvendinimo aktą, surašomas akto nepasirašymo protokolas, kuriame nurodomos nepasirašymo priežastys, ir teikiamas teismui kartu su plano įgyvendinimo aktu (LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 30 str. 1 d.).
5Nagrinėjamu atveju plano įgyvendinimo akto nepasirašė bankrutuojantys asmenys bei kreditorius AB SEB bankas. Akto nepasirašymo protokole nurodyta, kad 2019-10-17 bankroto administratorius padarė paskutinę įmoką kreditoriams, parengė mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą dėl M. Z. ir L. Z. bankroto bylos pabaigos ir pateikė jį pasirašyti fiziniams asmenims bei kreditoriui ir kreditorių susirinkimo pirmininkui AB SEB bankas. Kreditorius AB SEB bankas aktą atsisakė pasirašyti dėl to, kad kreditorių reikalavimų tenkinimui nėra pervestos piniginės lėšos, viršijusios būtiniesiems poreikiams skirtas lėšas; nepilnai apmokėtos bankroto administravimo išlaidos, patvirtintos kreditorių susirinkime bei mokumo atkūrimo plane; mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akte pateikiami netikslūs duomenys. Bankrutuojantys fiziniai asmenys nurodė, kad akto nepasirašo, nes būtinųjų poreikių dydžiai buvo aptarti 2018-09-11 Šiaulių apylinkės teismo nutartyje, kur įvardinta, jog fiziniai asmenys kas mėnesį kreditoriams skyrė tikrai nemenką sumą, todėl nėra pagrindo teigti, jog jie siekė dengti skolas kuo mažesne apimtimi; kadangi bankroto proceso trukmė 3 metai, o šis procesas užsitęsė dėl bankroto administratoriaus neveikimo bei neveiklumo, vykdant nekilnojamojo turto pardavimo procedūras, fiziniai asmenys nesutinka, kad turi mokėti už darbą bankroto administratoriui vis nesibaigiant šiam procesui; bankroto administratoriui atliktos visos 36 įmokos po 50 Eur. Už mėnesius nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2017 m. lapkričio mėn. (27 mėn.) jie įsipareigojo kreditoriams ir administratoriui mokėti po 283,79 Eur, o už mėnesius nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. rugpjūčio mėn. - po 255,94 Eur, viso 10865,79 Eur. Visos įmokos yra padarytos, todėl planas įvykdytas.
6Mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akte bankroto administratorius nurodė, kad bankrutuojantys asmenys netinkamai naudojo būtiniesiems poreikiams skirtą lėšų sumą, kadangi viršijo ją ir atsisakė pavesti šias lėšas į depozitinę banko sąskaitą; atsisakė apmokėti dalį mokumo atkūrimo plane patvirtinto bankroto administratoriaus atlygio. Bankroto administratoriaus atlygis skaičiuojamas nuo 2015-09-01 iki 2019-10-31, bankrutuojantys asmenys sutiko apmokėti Bankroto administratoriaus atlygį tik 36 mėnesių periode, nors mokumo atkūrimo plane nurodyta jog bankroto administratoriaus atlygis mokamas iki bankroto proceso pabaigos, o bankroto procesas šiai dienai nėra pasibaigęs; nepavedė visų lėšų pagal mokumo atkūrimo plane nurodytus kreditorių tenkinimų grafikus, taigi neatlikta paskutinė įmoka kreditoriams pagal planą. Nors ir yra nustatyti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto trūkumai, tačiau bankroto administratorius siūlo baigti L. Z. ir M. Z. bankroto bylą; nurašyti likusius nepatenkintus L. Z. ir M. Z. kreditorių finansinius reikalavimus.
7Teismas, gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 30 str. 2 d.). Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus ir bankroto administratoriaus nuomonę, darytina išvada, kad yra pagrindas baigti fizinių asmenų bankroto bylą.
8Visų pirma pastebėtina, kad, kaip jau minėta, fizinių asmenų mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminas pasibaigė dar 2018-09-16, t. y. praėjo jau daugiau nei metai laiko nuo to momento, kai teoriškai turėjo baigtis bankroto procedūros. Toks ilgas laiko tarpas iki mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto surašymo buvo įtakotas to, kad kreditorius AB SEB bankas toliau siekė tęsti fizinių asmenų nekilnojamojo turto pardavimą, dėl to kilo teisinis ginčas, kuris galutinai buvo išspręstas kasacinėje instancijoje 2019-11-04 kreditoriaus nenaudai. Pažymėtina, kad kreditorius AB SEB bankas vykstant instanciniams teisiniams ginčams iš to turėjo akivaizdžią naudą, kadangi tuo laikotarpiu (fizinių asmenų teigimu, 2019-09-16) buvo spėta parduoti fizinių asmenų nekilnojamąjį turtą, kurio nenorėjo perimti kreditorius ir dėl kurio realizacijos kreditorius faktiškai nesutiko nutraukti bankroto bylą anksčiau, tą motyvuodamas papildomomis sąnaudomis turtui išlaikyti, saugoti, realizuoti. Taigi, užsitęsus bankroto procesui kreditorius galimai dar sutaupė ir kažkiek lėšų, kurios būtų buvusios skirtos nurodytoms sąnaudoms.
9Pastebėtina, kad kasacinis teismas šioje bankroto byloje 2019-11-04 priimtoje nutartyje iš esmės suformulavo poziciją, kad bankroto procesas bet kokiu atveju turi pasibaigti pasibaigus plano įgyvendinimo terminui, nepaisant to, kad liko nerealizuoto bankrutuojančio asmens turto. Kasacinio teismo vertinimu trejų metų terminas mokumo atkūrimo planui įgyvendinti yra pakankamas, kad būtų realizuotas skolininkų turtas, todėl tuo atveju, kai kreditoriai nepajėgia per šį laikotarpį nustatyti tokios realizuotino turto kainos, kad įvyktų varžytynės, arba matant, kad rinkoje nėra galimybės realizuoti to turto varžytynių būdu, kreditoriams atsisakius perimti šį turtą savo nuosavybėn, laikytina, kad jie patys neįvykdo savo turimų pareigų arba įkaitą turintys kreditoriai neįgyvendina savo teisių. Kasacinio teismo vertinimu visais atvejais, suėjus FABĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatytam plano įgyvendinimo terminui (ir teismui jo nepratęsus), bankroto byla turi būti baigiama arba bankroto procesas nutraukiamas. Priešingu atveju, bankroto procesui užsitęsus iki neapibrėžto termino (pvz., kaip nagrinėjamoje situacijoje, kai nėra galimybės realizuoti nekilnojamojo turto), nebūtų pasiekti bankrotu keliami tikslai – kaip galima greičiau atkurti fizinio asmens mokumą ir leisti jam grįžti į visavertį gyvenimą – bei netektų prasmės įstatyme įsakmiai įtvirtintas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trejų metų terminas.
10Tokia kasacinio teismo pozicija iš esmės reiškia, kad bankroto procesas po plano įgyvendinimo termino pabaigos visais atvejais turi pasibaigti, jį tęsti turto pardavimo pretekstu iš esmės yra negalima, o plano įgyvendinimo terminas gali būti pratęstas tik dėl išimtinių ir neilgai trunkančių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju bankroto procesas jau užtruko tiek ilgai, kad jokios priežastys jį tęsti (pavyzdžiui dėl kreditoriaus AB SEB bankas nurodytų argumentų) nebegali būti laikomos svarbiomis, nes tai nebūtų nei teisinga, nei protinga, nei sąžininga.
11Vertinant proceso dalyvių nurodytus argumentus dėl ne visiškai įvykdyto plano darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra tokių aplinkybių, dėl kurių bankroto byla negali būti užbaigta. Dėl nurodytų nesumokėtų visų plane numatytų lėšų ir viršytų fizinių asmenų būtinųjų poreikių pastebėtina, kad klausimo dėl tokių lėšų nesumokėjimo kėlimas bet kuriuo atveju šioje proceso stadijoje yra labai vėlyvas, jį jau buvo galima iškelti prieš metus laiko, kai bankrutuojantys asmenys bankroto administratoriui nurodė atlikę paskutinius mokėjimus ir kilo ginčas dėl nekilnojamojo turto pardavimo.
12Dėl būtiniesiems poreikiams skirtų lėšų panaudojimo pastebėtina, kad nors tokie poreikiai patvirtinami teismo nutartimi, tačiau jie gali objektyviai kisti, mokumo atkūrimo planas gali būti koreguojamas, todėl tai nėra esminė aplinkybė klausimui dėl bankroto proceso pabaigos. Dėl bankroto administratoriaus darbo užmokesčio vertintina, kad jis turi būti skaičiuojamas tiek, kokia yra plano įgyvendinimo trukmė, o ne iki tol, kol po teisinių ginčų pasibaigs bankroto procesas. Be to, nagrinėjamu atveju bankroto procesas turėjo pasibaigti gerokai anksčiau, tačiau, nepaisant to, teisinių ginčų eigoje buvo spėta realizuoti fizinių asmenų nekilnojamąjį turtą, o iš gautos sumos net 2000 Eur skirta bankroto administravimo išlaidoms, ko galėjo ir nebūti. Bankroto administratorius nurodė, kad nepadengtas administravimo išlaidų likutis yra 115,69 Eur, tačiau bankroto administratorius darbo užmokestį po 50 Eur/mėn. skaičiuoja iki 2019-10-31, nors plano įgyvendinimo terminas pasibaigė 2018-09-16. Tokiu atveju akivaizdu, kad nepadengtų administravimo išlaidų nebėra. Be to, matyti, kad bankroto administratorius pretenzijų dėl to bet kuriuo atveju nebeturi, nes siūlo baigti bankroto bylą. Dėl galbūt ne visų pervestų lėšų pagal planą pastebėtina, kad bet kuriuo atveju bankroto procese visi reikalavimai nebūna patenkinami, tuo tarpu reikia atsižvelgti ir į procesinį bankrutuojančių asmenų elgesį, pastangas kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus. Nagrinėjamu atveju iš akto matyti, kad iš viso kreditorių finansiniai reikalavimai buvo padengti net 68542,17 Eur apimtimi (iš esmės visa suma atiteko kreditoriui AB SEB bankas), tai faktiškai sudaro pusę visų buvusių reikalavimų apimties, bankrutuojantys asmenys bankroto procese kiekvieną mėnesį pagal planą mokėjo tikrai dideles įmokas, o tai retai pasitaiko fizinių asmenų bankroto procese. Dėl nurodytų aplinkybių vertintina, kad nagrinėjamu atveju vyko tikras, o ne formalus, bankroto procesas, todėl bankrutuojančių asmenų elgesys procese vertintinas kaip sąžiningas bei tinkamas.
13Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas baigti fizinių asmenų bankroto bylą ir nurašyti likusius nepatenkintus kreditorių reikalavimus (pagal aktą – 69312,76 Eur).
14Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 str., 291 str., teismas
Nutarė
15baigti fizinių asmenų L. Z. (a. k. ( - ) ir M. Z. (a. k. ( - ) bankroto bylą.
16Nurašyti likusius nepatenkintus L. Z. ir M. Z. kreditorių reikalavimus.
17Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.