Byla 2A-386-267/2007

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Burbulienės, kolegijos teisėjų: Jolantos Badaugienės, Petro Rimanto Brazio, sekretoriaujant Irenai Dominauskienei, dalyvaujant ieškovei D. E., ieškovės atstovui advokatui Petrui Labanauskui, atsakovo UAB „Transmėja“ atstovui advokatui Drąsučiui Narmontui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. E. ir atsakovo UAB „Transmėja“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-10-24 sprendimo pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. E. ieškinį atsakovui UAB „Transmėja“, trečiajam asmeniui VSDFV Šiaulių skyriui dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija

Nustatė

2Ieškovė D. E. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo UAB „Transmėja“ žalos atlyginimą maitintojo netekimo atveju periodinėmis išmokomis po 325,50 Lt kas mėnesį nuo 2004 m. gruodžio 5 d. iki ieškovės gyvos galvos, taip pat priteisti iš atsakovo UAB „Transmėja“ 65100 Lt moralinę (neturtinę) žalą bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad jos vyras A. E. nuo 2004 m. lapkričio 16 d. dirbo UAB „Transmėja”, vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose. 2004 m. lapkričio 29 d. jis išvyko vienas į komandiruotę maršrutu Lietuva – Maskva laikotarpiui nuo 2004 m. lapkričio 29 d. iki 2004 m. gruodžio 8 d. Ieškovė jį išlydėjo, kartu su juo apžiūrėjo automobilio kabiną, matė, jog joje nėra šviesą atspindinčios liemenės. A. E. nuvyko į krovinio iškrovimo vietą Maskvos sritį, Odincovo rajoną, Minsko greitkelį 44 km., kur 2004-12-05 apie 18 val. 40 min. buvo, einant per važiuojamąją kelio dalį, mirtinai traumuotas pravažiuojančio automobilio VAZ 2107. A. E. tuo metu buvo apsivilkęs juodą striukę, juodas sportines kelnes. Išvadose parašyta, jog jo kraujyje rasta etilo alkoholio. Tiriant nelaimingą atsitikimą darbe, Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus Stasio Joneikio Nelaimingo atsitikimo darbe 2005 m. vasario 4 d. akte Nr. 2 buvo konstatuota, jog darbdavys neaprūpino darbuotojo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis, nebuvo aprūpintas šviesą atspindinčia liemene, ko pasėkoje A. E., išėjęs į važiuojamąją kelio dalį, buvo per vėlai pastebėtas lengvojo automobilio vairuotojo, kuris nespėjo išvengti susidūrimo. Ieškovės manymu, jos vyras A. E. mirė darbo vietoje, darbo metu, todėl jo mirtis susijusi su jo darbinių pareigų atlikimu. Šis nelaimingas atsitikimas VSDFV Šiaulių skyrius 2005 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. 76 pripažintas nedraudiminiu įvykiu, nes apdraustasis A. E. buvo neblaivus. Ieškovė nurodė, kad ji, kaip sutuoktinė, buvo mirusiojo išlaikoma. Kadangi asmenys, buvę mirusiojo išlaikomi, turi teisę į žalos atlyginimą, ieškovė prašė jai priteisti po 325,50 Lt periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, nes žuvusio vyro A. E. alga buvo 651 Lt, bei 65100 Lt neturtinės žalos, kadangi po vyro mirties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, buvo susirgusi, jai nustatyta diagnozė - Sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų.

3Šiaulių miesto apylinkės teismas 2006 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino dalinai: 1) priteisė iš atsakovo UAB „Transmėja” ieškovei D. E. 6510 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 60 Lt už gynėjo teisinę pagalbą bei teismo išlaidų valstybei 195,30 Lt žyminio mokesčio ir 3,58 Lt pašto išlaidų; 2) priteisė iš ieškovės D. E. atsakovui UAB „Transmėja” išlaidų už gynėjo teisinę pagalbą 3186 Lt, teismo išlaidų valstybei – 32,18 Lt pašto išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad CK 6.284 straipsnio prasme darbdavys, nesant įstatyme nustatytų jo atsakomybę eliminuojančių sąlygų, įstatymų nustatyta tvarka atsako ir už dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kuris nepripažintas draudiminiu įvykiu, atsiradusią žalą. Nurodė, kad CK tiesiogiai nesieja žalos atlyginimo su draudiminiais ar nedraudiminiais įvykiais, nustatytais “Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme”. Todėl teismas, nurodęs, kad ieškovė D. E. yra mirusiojo A. E. sutuoktinė, ir mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą, konstatavo, jog ji turi teisę į žalos, tame tarpe neturtinės, atlyginimą. Vienintele aplinkybe, turėjusia priežastinį ryšį su jos sutuoktinio mirtimi, ieškovė nurodė šviesą atspindinčios liemenės nebuvimą automobilyje, dėl ko, būdamas išvykęs, belaukiant iškrovimo, A. E., einant per kelią, buvo blogai pastebimas atvažiuojančio automobilio, todėl jo partrenktas ir mirtinai sužalotas. Teismas atkreipė dėmesį, jog šviesą atspindinčios liemenės nebuvimas automobilyje užfiksuotas tik iš esančių įmonėje dokumentų, tačiau faktiškai nustatytas nėra, o atsakovo atstovai pripažino, jog dokumentai, tinkamai įforminantys tokios liemenės perėmimą, surašyti nebuvo. Teismas pažymėjo, kad išvykstant į reisą, vairuotojas A. E. nebuvo pareiškęs jokių pretenzijų dėl asmeninių darbo saugos priemonių – šviesą atspindinčios liemenės nebuvimą, nors pagal Vairuotojo – ekspeditoriaus saugos ir sveikatos instrukciją privalėjo tai padaryti. Teismas nurodė, kad atsakovo darbuotojams nurodyta naudoti darbo saugos priemones darbo metu, tačiau, išvykus į reisą, darbdavys praranda galimybę kontroliuoti tokių priemonių naudojimą. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatavo, kad A. E. darbo metu vartojo alkoholinius gėrimus, ėjo per gatvę tamsiu paros metu, neleistinoje vietoje, per greitkelį, žinodamas, jog, tokiu būdu eidamas per gatvę yra sunkiai pastebimas. Įrodymų, jog jis privalėjo toje vietoje ir tuo metu eiti per kelią, teismui nepateikta, kaip nepateikta ir įrodymų, jog išvykus vairuotojai ir laukiant iškrovimo visą laiką dėvi šviesą atspindinčias liemenes. Todėl teismas manė, jog šiuo atveju nukentėjęs A. E. savo veiksmais, pažeidžiančiais kelių eismo taisykles, eidamas tamsiu paros metu neleistinoje vietoje per kelią, žinodamas, jog yra sunkiai pastebimas, tuo pačiu prisiėmė riziką dėl galimų pasekmių. Teismas nevertino, ar tokiam A. E. elgesiui turėjo įtakos apsvaigimas nuo alkoholinių gėrimų, teigdamas, jog tai nesusiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu. Todėl teismas nustatęs, kad A. E. prisiėmė riziką ir atliko veiksmus, dėl kurių atsirado nuostoliai, ir kurių atsakovas negalėjo kontroliuoti, atleido atsakovą nuo civilinės atsakomybės dalyje dėl žalos atlyginimo fizinio asmens mirties atveju, kiek tai siejama su išlaikymo priteisimu. Spręsdamas neturtinės žalos klausimą, teismas nurodė, jog neturtinė žala gali atsirasti ne tik dėl priežasčių, tiesiogiai susijusių su fizinio asmens mirtimi, bet ir su įvykiais, susijusiais su tokia mirtimi. Teismas vertino, kad atsakovas, neaprūpindamas darbuotojų asmens saugos priemonėmis, elgėsi neatsargiai, ar netinkamai įformindamas tokį aprūpinimą, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, ir nors tai nebuvo priežastiniame ryšyje su fizinio asmens mirtimi, jam prisiėmus riziką, tačiau tokie atsakovo veiksmai sukėlė pagrįstas abejones ieškovei dėl galimybės išvengti fizinio asmens – A. E. mirties, kas padidino dvasinius išgyvenimus bei emocinę depresiją. Teismas sumažino priteistiną neturtinės žalos dydį iki 10 procentų ieškovės prašomo priteisti neturtinės žalos dydžio. Patenkinęs ieškinį dalinai, teismas proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių.

4Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Transmėja“ prašė panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 24 d. sprendimą dalyje, kuria buvo priteista iš atsakovo UAB „Transmėja” ieškovei D. E. 6510 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 60 Lt už gynėjo teisinę pagalbą bei teismo išlaidų valstybei 195,30 Lt žyminio mokesčio ir 3,58 Lt pašto išlaidų, ir ieškovės D. E. ieškinį atmesti ir šioje dalyje. Apelianto motyvai yra tokie:

51. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą ieškovei, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str., 6.250 str., neatsižvelgė į tai, kad neturtinės žalos atlyginimui būdingas išimtinis reglamentavimas, neatsižvelgė į tai, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tai yra tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės, todėl tretieji asmenys, susiję su nukentėjusiuoju, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. Teismas neatsižvelgė į tai, kad artimo asmens gailestis, sielvartas, netekties jausmas yra neišvengiamas dalykas, todėl negali būti atlyginamas, jeigu asmuo, iš kurio reikalaujama priteisti atlyginimą, nėra kaltas dėl nukentėjusiojo žūties.

62. Atsakovo pareiga atlyginti neturtinę žalą ieškovei galėtų būti kildinama tik iš deliktinės atsakomybės. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad atsakovas nuo atsakomybės atleistinas, vis dėl to nepagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą ieškovei.

7Apeliaciniu skundu ieškovė D. E. prašė panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 24 d. sprendimą dalyje, kuria buvo atmestas ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo ir dėl žalos atlyginimo maitintojo netekimo atveju periodinėmis išmokomis ir priimti šioje dalyje naują sprendimą - priteisti iš atsakovo UAB „Transmėja” ieškovei D. E. 58590 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei priteisti žalos atlyginimą maitintojo netekimo atveju periodinėmis išmokomis po 325,50 Lt kas mėnesį nuo 2004 m. gruodžio 5 d. iki ieškovės gyvos galvos. Apeliantės motyvai yra tokie:

81. Teismas sprendime neteisingai aiškino ir taikė CK 6.253 str. 5 d., todėl žuvusiojo

9A. E. veiksmus nepagrįstai kvalifikavo kaip rizikos prisiėmimą. Teismas netinkamai įvertindamas byloje esančias aplinkybes, nepagrįstai nustatė, jog žuvusysis A. E. prisiėmė riziką ir atliko veiksmus, dėl kurių atsirado nuostoliai, ir kurių atsakovas negalėjo kontroliuoti.

102. Teismas visiškai nevertino rašytinio įrodymo – nelaimingo atsitikimo darbe akto išvadų, kuriose nurodyta, kad darbdavys, t.y. atsakovas, neaprūpino vairuotoją A. E. darbo rūbais su šviesą atspindinčiais elementais, dėl ko lengvojo automobilio vairuotojas per vėlai pastebėjo į važiuojamąją kelio dalį išėjusį A. E.. Todėl atsakovas privalo atsakyti už šios imperatyvios teisės normos pažeidimą.

113. Teismas netinkamai nustatė, kad šviesą atspindinčios liemenės nebuvimo faktas nėra nustatytas, o užfiksuotas iš esančių įmonėje dokumentų. Teismas neanalizavo ir neįvertino nelaimingo atsitikimo darbe akto, jo išvadų, neįvertino liudytojo S. Joneikio parodymų.

124. Teismas, neteisingai vertindamas byloje esančius įrodymus, taip pat netinkamai aiškino ir taikė CK 6.282 str. 2 d. normą. Šioje normoje nustatyta, kad į nukentėjusiojo asmens kaltę neatsižvelgiama išieškant dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusią žalą. Šiuo atveju yra pagrindas išieškoti iš atsakovo dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusią žalą.

135. Bylos duomenys įgalino pirmosios instancijos teismą spręsti, kad dėl nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo A. E., yra atsakovo kaltė, taip pat, kad yra priežastinis ryšys tarp atsakovo priešingų teisei veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Šiuo požiūriu teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.253 str. 5 d. normą, nustatydamas, kad A. E. pats prisiėmė riziką. Todėl teismas teisingai nustatęs, kad ieškovė pergyveno sunkų depresijos epizodą, visą laiką buvo gydoma, vartojo stiprius vaistus, turėjo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl 65100 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

146. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2005-06-13 suformuotos praktikos civilinėje byloje Nr. 3K-P-276/2005.

15Prisidėjimu prie atsakovo UAB „Transmėja“ apeliacinio skundo tretysis asmuo VSDFV Šiaulių skyrius prašė tenkinti šį apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais motyvais.

16Atsiliepimu į ieškovės D. E. apeliacinį skundą tretysis asmuo VSDFV Šiaulių skyrius prašė atmesti apeliacinį skundą ir panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

17Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais.

181. Teismo sprendimas apeliantės skundžiamoje dalyje yra teisingas, pagrįstas, motyvuotas ir objektyvus.

192. Atsakomybė už dėl gyvybės atėmimo atsiradusią žalą reglamentuojama CK 6.284 str. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šis straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų numatyta tvarka. Todėl šiuo atveju CK 6.284 str. netaikytinas ir darbdaviui neatsiranda pareiga atlyginti žalą.

203. Apeliantė, teikdama ieškinį savo vyro darbdaviui, motyvuoja, kad tarp jos vyro girtumo ir įvykusio nelaimingo atsitikimo nebuvo priežastinio ryšio bei vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2005-06-13 suformuota praktika civilinėje byloje Nr. 3K-P-276/2005, kas šiuo konkrečiu atveju neatitiktų bylos aplinkybių. Apeliaciniame skunde ta aplinkybė apie girtumą ir jo priežastinį ryšį su įvykiu visiškai neminima ir nesiejama.

214. Apeliacinio skundo motyvas, tinkamai aiškinant CK 6.253 str. 5 d. normą, rizikos prisiėmimu neturėtų būti laikomas darbuotojo sutikimas dirbti pavojingomis sąlygomis, t.y. išvykti į krovinio gabenimo maršrutą be šviesą atspindinčios liemenės, nesiejama su visų įrodymų sąsaja byloje.

22Atsiliepimu į ieškovės D. E. apeliacinį skundą atsakovas UAB „Transmėja“ prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 24 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovės D. E. reikalavimai dėl žalos atlyginimo maitintojo netekimo atveju ir dėl 58590 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

23Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais.

241. Apeliantė neteisi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.253 str. 5 d. ir todėl padarė neteisingą išvadą, jog A. E. prisiėmė riziką ir atliko veiksmus, dėl kurių atsirado nuostoliai, o atsakovas tų veiksmų negalėjo kontroliuoti. Iš byloje surinktų įrodymų akivaizdu, kad atsakovas aplinkybių, lėmusių nelaimingą atsitikimą, niekaip negalėjo kontroliuoti, o tai reiškia, jog atsakovui išvis negali atsirasti civilinė atsakomybė dėl 2004-12-05 įvykio.

252. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad šviesą atspindinčios liemenės nebuvimas vilkike, kuriuo važiavo į reisą A. E., nėra nustatytas, remiasi nelaimingo atsitikimo aktu ir liudytojo S. Joneikio parodymais. Tačiau atsakovo įmonėje šviesą atspindinti liemenė yra priskirta ne konkrečiai asmeniui, bet yra kiekviename vilkike ir ja naudojasi vilkiką vairuojantis vairuotojas.

263. Apeliantės teiginys, jog atsakovo padaryti saugos darbe norminių aktų pažeidimai buvo nelaimingo atsitikimo priežastis, atmestinas atsižvelgus į byloje surinktų įrodymų visetą.

274. Teisės doktrina žuvusiojo neblaivumą, ėjimą per gatvę draudžiamojoje vietoje taip pat kvalifikuoja kaip rizikos prisiėmimą, kas vertinama ir taikant CK 6.282 str. 2 d.

285. Apeliantė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos aiškinimo ir taikymo praktikos. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į visų nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstą.

29Šiaulių apygardos teismas 2007 m. kovo 9 d. nutartimi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 24 d. sprendimą pakeitė: priteisė iš atsakovo UAB „Transmėja“ ieškovei

30D. E. turtinės žalos atlyginimą dėl maitintojo netekimo periodinėmis išmokomis po 162,75 Lt kas mėnesį nuo 2004 m. gruodžio 5 d. iki jos gyvos galvos ir 32550 Lt neturtinę žalą; kitą ieškinio dalį atmetė.

31Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartimi paliko nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2007 m. kovo 9 d. nutarties dalį, kuria iš atsakovo UAB „Transmėja“ ieškovei D. E. priteista 32550 Lt neturtinės žalos. Kitą Šiaulių apygardos teismo 2007 m. kovo 9 d. nutarties dalį panaikino ir bylą dėl turtinės žalos atlyginimo periodinėmis išmokomis priteisimo grąžino nagrinėti iš naujo Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriui. Nurodė, kad padaręs teisingą išvadą, kad darbdavys ir žuvusysis dėl įvykio kalti lygiomis dalimis po 50 procentų, apeliacinės instancijos teismas ieškovei priteisė žalos atlyginimo sumą periodinėmis išmokomis po 162,75 Lt kas mėnesį nuo 2004 m. gruodžio 5 d. iki jos gyvos galvos (CK 6.284 str. 2 d.) šiai išmokų daliai taikydamas kaltės proporcingumo principą, nors remiantis CK 6.282 str. 2 d. į nukentėjusio asmens kaltę neatsižvelgiama išieškant dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusią žalą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas pažymėjo, kad dėl tokio apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo ieškovė nepadavė kasacinio skundo, tačiau kasacinės instancijos teismas, imdamasis ginti imperatyviomis teisės normomis saugomas itin socialiai pažeidžiamų asmenų teises, o tokių asmenų teisių apsauga patenka į teismų praktikoje plėtojamą viešojo intereso teisinę sampratą, remdamasis CPK 353 str. 2 d., peržengė atsakovo kasacinio skundo ribas, konstatavo imperatyvaus CK nustatyto draudimo pažeidimą ir šią bylos dalį grąžino nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Be to, teismas nurodė, kad nagrinėdamas bylą iš naujo dėl žalos atlyginimo sumų periodinėmis išmokomis priteisimo, apeliacinės instancijos teismas turi atsižvelgti ir į tai, kad ieškovė nuo 2004 m. gruodžio 5 d. gauna valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją (CK 6.290 str. 1 d.).

32Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas patikslino savo reikalavimą ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Transmėja“ turtinės žalos atlyginimą dėl maitintojo netekimo periodinėmis išmokomis po 255,50 Lt kas mėnesį nuo 2004 m. gruodžio 5 d. iki jos gyvos galvos bei 700 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovo atstovas advokatas

33D. Narmontas su ieškovės reikalavimu sutiko iš dalies, nurodydamas, kad atsakovas sutinka su 92,75 Lt turtinės žalos atlyginimo dydžiu dėl maitintojo netekimo periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2004 m. gruodžio 5 d. iki ieškovės gyvos galvos.

34Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

35Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimas dalyje, kuria atmestas ieškovės ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo periodinėmis išmokomis priteisimo, naikintinas dėl materialinės teisės normų pažeidimo (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.).

36Bylos duomenys patvirtina, kad šiuo metu ginčas tarp šalių kyla tik dėl turtinės žalos atlyginimo periodinėmis išmokomis priteisimo. Likusieji ieškinio reikalavimai yra išspręsti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2007. Todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja ir pasisako tik dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies pagrįstumo ir teisėtumo.

37Nagrinėjamoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ieškovė,

38A. E. mirties dieną kaip jo sutuoktinė turėjusi teisę gauti iš jo išlaikymą, esant nustatytoms darbdavio atsakomybės sąlygoms, pagal CK 6.284 straipsnį turi teisę gauti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Tuo pačiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad dėl nedraudiminio įvykio, t.y. A. E. žūties, atsakovo ir nukentėjusiojo kaltės proporcijos yra lygios - po 50 %. Tačiau pažymėjo, kad remiantis CK 6.282 str. 2 d. į nukentėjusio asmens kaltę neatsižvelgiama išieškant dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusią žalą.

39Pagal CK 6.284 str. 1 d. fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi. Byloje nėra nuginčytas tas faktas, kad ieškovė buvo išlaikoma žuvusiojo, todėl turi teisę į žalos atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 2 d. nuostatą, asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam.

40Ieškovė ir jos atstovas nurodė, kad mirusiojo A. E. atlyginimas buvo 651 Lt per mėnesį, todėl reikalavo priteisti iš atsakovo 255,50 Lt (651 Lt A. E. mėnesinis darbo užmokestis : 2 = 325,50 Lt – 70 Lt valstybinė socialinio draudimo našlių pensija = 255,50 Lt).

41CK 6.284 str. 2 d. nurodo žalos skaičiavimo būdą. Ši norma nustato, kad skaičiuojamos žuvusiojo gautos pajamos, gauta suma dalijama iš skaičiaus asmenų, kuriuos išlaikė žuvusysis arba kurie turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą, įskaitant žuvusįjį. Skaičiuojant iki sužalojimo gautas pajamas apskaičiuojamas vidutinis pajamų dydis, paskutinių dvylikos iki sužalojimo mėnesių gautas pajamas padalijus iš dvylikos. Jeigu nukentėjusysis iki sužalojimo dirbo mažiau kaip dvyliką mėnesių, faktiškai gautos viso laikotarpio pajamos dalijamos iš faktiškai dirbtų mėnesių skaičiaus.

42Iš byloje pateiktos UAB „Transmėja“ 2007-10-25 pažymos apie darbo užmokestį Nr. SR-303 matyti, kad buvusio UAB „Transmėja“ darbuotojo vairuotojo – ekspeditoriaus A. E. sutartas priskaičiuotas darbo užmokestis į mėnesį – 651 Lt, o išskaičius mokesčius – 512,34 Lt (b.l. 295). Kaip matyti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2006-10-13 pažymos apie paskirtas ir mokamas pensines išmokas Nr. I₃-4598 ieškovei D. E. nuo 2004-12-05 iki 2008-08-31 yra mokama valstybinė socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensija (b.l. 168). Nuo 2007-01-01 šios pensijos dydis yra 70 Lt (b.l. 305).

43Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad atlygintinos žalos dydis turi būti skaičiuojamas nuo 512,34 Lt faktiškai gauto darbo užmokesčio, o ne nuo 651 Lt, kaip nurodo ieškovė ir jos atstovas.

44Taigi atlygintiną žalą sudaro: maitintojo netekimo atveju periodinės išmokos po 186,17 Lt, mokamos kas mėnesį nuo 2004 m. gruodžio 5 d. iki ieškovės D. E. gyvos galvos (512,34 Lt A. E. faktinis mėnesinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius : 2 = 256,17 Lt – 70 Lt valstybinė socialinio draudimo našlių pensija = 186,17 Lt).

45Proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai iš atsakovo UAB „Transmėja” priteistinos atstovavimo išlaidos 510 Lt ieškovės D. E. naudai (CPK 93 str. 2 d., 88 str. 1 d. 6 p., b.l. 297). Iš atsakovo UAB „Transmėja” priteistinos 7,04 Lt pašto išlaidos valstybei (CPK 93 str., 88 str. 1 d. 3 p., b.l. 294).

46Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

Nutarė

47Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 24 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas ieškovės D. E. reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo dėl maitintojo netekimo periodinėmis išmokomis po 325,50 Lt kas mėnesį nuo 2004 m. gruodžio 5 d. iki jos gyvos galvos, panaikinti, ir ieškinį šioje dalyje patenkinti iš dalies:

48Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Transmėja“ (įmonės kodas 145130191, buveinė Metalistų g. 3, Šiauliai, a/s ( - ) AB SEB Vilniaus bankas) ieškovei D. E. (a/k ( - ) gyv. ( - )) turtinės žalos atlyginimo dėl maitintojo netekimo periodinėmis išmokomis po 186,17 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis litus 17 ct) kas mėnesį nuo 2004 m. gruodžio 5 d. iki jos gyvos galvos.

49Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Transmėja“ (įmonės kodas 145130191, buveinė Metalistų g. 3, Šiauliai, a/s ( - ) AB SEB Vilniaus bankas) ieškovei D. E. (a/k ( - ) gyv. ( - )) 510 Lt (penkis šimtus dešimt litų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

50Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Transmėja“ (įmonės kodas 145130191, buveinė Metalistų g. 3, Šiauliai, a/s ( - ) AB SEB Vilniaus bankas) 7,08 Lt (septynis litus 8 ct) pašto išlaidų valstybės naudai.