Byla 2-52-547/2015
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant pareiškėjui D. D. išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: Varėnos rajono savivaldybės administracijai, LR Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijai, kitiems suinteresuotiems asmenims: O. N. V. (S.), S. L. (S.), M. (M.) P. (S.), V. V. S., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Nustatė

2Pareiškėjas pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, pripažįstant, kad ( - ) (dabar ( - ) seniūnijoje), Varėnos rajone, buvusioje sodyboje, dabartiniame žemės sklype, kurio bendras plotas 13,3006 ha, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), pil. Z. ir B. S. nuo 1930 m. iki 1947 m. nuosavybės teisėmis turėjo ir valdė sekantį nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą, kluoną, tvartą, svirną ir pirtį, o nuo 1947 m. iki 1970 m. šiuos statinius nuosavybės teisėmis turėjo ir valdė pil. B. S. gim. 1911 m., kurie 1970 m. vykusios žemių melioracijos metu buvo nugriauti, o B. S. šeima buvo perkelta (ar persikėlė pati) gyventi iš kaimo į ( - ), adresu ( - ).

3Pareiškėjas nurodo, kad 1930 metais, Varėnos rajono, ( - ) buvo išskirstytas į viensėdžius. Tame kaime gyvenę Z. S. ir B. S. buvo priversti išsikelti į atskirą viensėdį. ( - ) kaime, jų turimoje sodyboje buvo 5 statiniai: gyvenamasis namas, kluonas, tvartas, svirnas ir pirtis. Šiuos statinius Z. ir B. S. laikotarpyje nuo 1930 m. iki 1936 m. perkėlė į viensėdį, kuris šiuo metu yra Varėnos rajono, ( - ), žemės sklype, kurio bendras plotas 13,3006 ha, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ).

4Z. ir B. turėjo 4 vaikus: O. S., gim. 1930 m., S. S., gim. 1932 m., M. (M.) S., gim. 1937 m. ir V. (V. V.) S., gim. 1945 m. Z. ir B. S. su 4 vaikais gyveno ( - ) kaime esančioje sodyboje ir naudojosi 5 statiniais. Iki 1947 m. statiniai priklausė ir buvo registruoti Z. S. vardu. 1947 m., jam mirus, statiniai buvo perregistruoti B. S. vardu.

51970 m. ( - ) kaime vyko žemių melioracija, kurios metu visi 5 statiniai, t. y. gyvenamasis namas, kluonas, tvartas, svirnas ir pirtis buvo nugriauti, o B. S. šeima persikėlė gyventi iš kaimo į ( - ), adresu ( - ).

6Atkūrus nepriklausomybę ir atstačius nuosavybės teises į anksčiau valdytą nekilnojamąjį turtą, B. S. vaikai susigrąžino nuosavybės teises į Varėnos rajono, ( - ) esantį žemės sklypą, kurio bendras plotas 13,3006 ha. O. N. V. (buvusi S.) savo žemės dalį padovanojo jam, pareiškėjui. S. L. (buvusi S.) savo žemės plotą padovanojo broliui V. V. S.. M. (M.) P. (buvusi S.) savo žemės plotą padovanojo dukrai A. D., o ši jam, pareiškėjui. Jis yra A. D. sūnus, M. (M.) P. (buvusi S.) yra jo senelė iš motinos pusės, o pirmoji statinių savininkė B. S. - jo prosenelė. Šiuo metu buvusią Z. ir B. S. žemę, esančią Varėnos rajone, ( - ), kurios bendras plotas 13,3006 ha, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), ant kurios iki 1970 metų buvusioje sodyboje stovėjo 5 statiniai, nuosavybės teisėmis valdo jis ir jo dėdė V. V. S.. Žemės sklype nėra pastatyta jokių statinių.

7Pareiškėjas nurodė, kad tiesiogiai šiai dienai nėra jokio rašytinio įrodymo, kuris patvirtintų faktą, jog 1970 m. melioracijos metu buvo nugriauti B. S. priklausantys 5 statiniai, kurie stovėjo sodyboje ( - ) kaime, dabartiniame žemės sklype, kurio bendras plotas 13,3006 ha, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), o pati B. S. šeima iš ( - ) kaimo buvo perkelta į ( - ) miestą. Šio fakto patvirtinti ir nustatyti negalima jokiais kitais rašytiniais įrodymais, kadangi archyvuose jų neišlikę, todėl juridinio fakto nustatymo kreipiasi į teismą.

8Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad visi pastatai buvo nukelti, o prosenelė su vyru ir sūnumi išvyko gyventi į ( - ). Sklype, kuris dabar priklauso jam ir V. V. S. neišlikę nei pastatai, nei pastatų pamatai.

9Suinteresuotas asmuo Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b. l. 68-69), kuriuo neprieštaravo, kad būtų nustatytas pareiškėjo prašomas juridinis faktas. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straispnio 2 dalies 8 punktą draustiniuose draudžiama statyti su jo steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ir (ar) bendruosiuose planuose. Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos planavimo schemoje, pareiškėjo nuosavybės teisėmis kartu su dėde valdomame žemės sklype pažymėta buvusi sodyba, pats sklypas patenka į dvi teritorijų tvarkymo zonas ŽAb, ŽAs (bendrojo ir specializuoto apsauginio ūkininkavimo zonos). Šiose tvarkymo zonose nustatomi papildomi reikalavimai ūkininkavimui.

10Suinteresuotas asmuo Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimu (b. l. 72-74) prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, pagal surinktą medžiagą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

11Suinteresuotas asmuo Varėnos rajono savivaldybės administracija pateiktu atsiliepimu nurodė, kad jie juridinio fakto nustatymui pagal pareiškėjo pareiškimą neprieštarauja, jeigu pareiškėjas pateiks teismui tai patvirtinančius įrodymus, o teismas pripažins juos pagrįstais.

12Pareiškimas tenkintinas.

13Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalimi teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso subjektų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

14Taip pat nagrinėjant bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, būtina išsiaiškinti, koks teisės aktas prašomam nustatyti aktui suteikia juridinę reikšmę, nes nežinant teisės normos, kuri faktui suteikia juridinę reikšmę, gali būti neišaiškintos byloje turinčios reikšmės aplinkybės arba aiškinamos tokios aplinkybės, kurios neturi reikšmės bylai, ir teismo gali būti nustatytas faktas, kuris neturi juridinės reikšmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ne kartą pažymėjo, kad nustatytini ne bet kokie faktai, o tik tokie, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. V. v. Labanoro regioninis parkas ir kt., bylos Nr. 3K-3-562/2004; 2008 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-259/2008, ir kt.).

15Nagrinėjamu atveju manytina, kad prašomam nustatyti faktui juridinę reikšmę suteikia Saugomų teritorijų įstatymas (žemės sklypas, kuriame kaip pareiškėjas įrodinėja buvo sodyba, patenka į nacionalinio ir regioninio parko (Dzūkijos nacionalinio parko) teritoriją); pažymėjime apie Nekilnojamojo turto registre (2014-06-17 Nekilnojamojo turto registro išrašas (b. l. 6-7)) įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį nurodyta, kad pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui V. V. S. priklauso 13,3006 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, įgytas apskrities viršininko sprendimo, dovanojimo sutarčių pagrindu, šiame dokumente nenurodyta, kad sklype būtų kokių nors statinių, pareiškėjas nenurodo, kad yra išlikę buvusios sodybos liekanų (paaiškinęs, kad sodybos statiniai buvo nugriauti); pareiškėjo turimų archyvinių dokumentų nepakanka įrodyti, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens V. V. S. turimame žemės sklype buvo Z. ir B. S. sodyba. Laikytina, jog CPK 444, 445 straipsniuose nurodytos aplinkybės dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjimo teisme egzistuoja, pareiškėjas kitokia, ne teismo tvarka, negali gauti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą dėl sodybos buvimo pareiškėjo ir suinteresuoto asmens V. V. S. turimame žemės sklype.

16Alytaus apskrities archyve ir Lietuvos valstybės centriniame archyve nėra išlikusių jokių patvirtinančių dokumentų, jog 1970 m. ( - ) kaime vyko žemių melioracija, kurios metu buvo nugriauti B. S. sodyboje stovėję ir jai nuosavybės teisėmis priklausę 5 statiniai, t. y. gyvenamasis namas, kluonas, tvartas, svirnas ir pirtis, o B. S. šeima buvo perkelta (ar persikėlė pati) gyventi iš kaimo į ( - ), adresu ( - ).

17Tačiau Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje apie nekilnojamąjį turtą Nr. R4-280 nurodoma, kad Alytaus apskrities žemės rūšiavimo komisijos Vyr. žemės rūšiavimo komisijai 1936-10-07 adresuotame Alytaus apskrities ( - ) mokesčiais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąraše įrašyti savininkai „S.: P., B. ir kt.“, turėję 20,07 ha žemės. Alytaus apskrities viršininko archyviniame fonde, įvairių statistinių žinių byloje ( - ) valsčiaus arklių savininkų 1942-01-27 sąraše įrašytas S. Z., gyv. ( - ). Dokumentų apie Z. S. turėtus pastatus – neišlikę (b. l. 8-9).

18Teismui buvo pateikti iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo gauti dokumentai:

19S. B. bei P. S. prašymai skirti Marijampolės Apygardos Žemės tvarkytojui, iš kurių matosi, kad minėtais prašymais buvo prašoma išduoti pažymėjimą su kuriuo galėtų pirkti palengvintomis sąlygomis miško medžiagas. Minėtuose prašymuose jie nurodę, jog 1930 m. ( - ) kaimas išsiskirstė į viensėdžius ir jiems reikėjo nusikelti gyvenamuosius namus, kluonus, tvartus ir pirtis (b. l. 10-11);

20Alytaus apskrities ( - ) valsčiaus savivaldybės 1936 m. kovo 24 d. ir 1936 m. balandžio 15 d. išduotais liudijimais, ( - ) valsčiaus savivaldybė liudijo, jog ( - ) kaimo ūkininkai S. B. prieš išskirstymą viensėdžiais tame kaime turėjo šiuos trobesius: gyvenamąjį namą, kluoną, tvartą, pirtį (b. l. 12).

21Todėl laikytina, kad nurodyti dokumentai papildo vienas kitą ir patvirtina, kad Z. S. ir B. S., jų buvusioje sodyboje, ( - ) kaime, jiems priklausančiame žemės sklype turėjo pastatus: gyvenamąjį namą, kluoną, tvartą, pirtį.

22Liudytojas Z. K., gim. 1936 m. parodė, kad Z. S. ir B. S. gyveno ( - ) kaime ir buvo geriausi ūkininkai. Jų namas buvo 2 galų, kluonas, tvartas, svirnas ir kitas svirnas (pirtis). Toje vietoje neišliko jokių pastatų.

23Liudytojas J. K., gim. 1941 m. parodė, kad S. turėjo namą, tvartą, 2 svirnus ir kluoną. Buvo sodas, žemiau pirtis. Elektros stulpas – ženklas, kad buvo elektra. Dalį pastatų nugriovė, o kitus patys nusivežė.

24Pareiškėjas statinių buvimo faktą, be išlikusių dokumentų įrodinėja ir liudytojų parodymais. Liudytojai labai aiškiai nurodė, kad S. priklausiusioje sodyboje buvo 5 statiniai.

25LR CPK 177 str. 2 d. nurodoma, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis; šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, apžiūrų protokolais... Todėl vadovaujantis šiuo CPK straipsniu laikytina, kad pareiškėjas prašomą faktą įrodinėja leistinomis priemonėmis.

26Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p. įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, tačiau ta pati įstatymo nuostata minėtam statybų draustiniuose draudimui turi ir tam tikrų statybos esamose ir buvusiose sodybose išlygų. Įstatymų leidėjas nurodo tris savarankiškus būdus, kaip yra patvirtinamas buvusios sodybos faktas, suteikiantis teisę statyti saugomoje teritorijoje: 1) statinių ir (ar) sodų fizinių liekanų buvimas; 2) tos teritorijos planai, žemėlapiai ir panašūs dokumentai, kuriuose pažymėta buvusi sodyba; 3) sodybos buvimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas teismo sprendimu, kai nėra išlikę nei archyvinių, nei grafinių sodybos buvimo dokumentų. Sodybos buvimo faktas, kaip suteikiantis galimybę vykdyti statybas draustinio teritorijoje, gali būti patvirtintas vienu iš nurodytų trijų būdų.

27Suinteresuotas asmuo Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija nurodžiusi, kad Direkcijos planavimo schemoje, pareiškėjo nuosavybės teisėmis kartu su dėde valdomame žemės sklype pažymėta buvusi sodyba, pats sklypas patenka į dvi teritorijų tvarkymo zonas - bendrojo ir specializuoto apsauginio ūkininkavimo zonos. Šiose tvarkymo zonose nustatomi papildomi reikalavimai ūkininkavimui, bei Direkcija neprieštaravo, kad būtų nustatytas pareiškėjo prašomas juridinis faktas.

28Pagal LR CPK 176 str. 1d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, nes jeigu pareiškėjai turėtų tiesioginių prašomą faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 str.).

29Prašomą nustatyti faktą pareiškėjas sieja su teisės atstatyti sodybą įgijimu tam, kad galėtų buvusioje prosenelės, močiutės (senelės) ir motinos sodybos vietoje, buvusių, tačiau neišlikusių 5 statinių buvimo vietoje (buvusio gyvenamojo namo, kluono, tvarto, svirno ir pirties pagrindu), pasistatyti naują gyvenamąjį namą, kluoną, tvartą, svirną ir pirtį. Tokia būtinybė iškilo po to, kai paaiškėjo, jog Alytaus apskrities archyve ir Lietuvos valstybės centriniame archyve nėra išlikusių jokių patvirtinančių dokumentų, jog 1970 m. ( - ) kaime vyko žemių melioracija, kurios metu buvo nugriauti B. S. sodyboje stovėję ir jai nuosavybės teisėmis priklausę 5 statiniai, t. y. gyvenamasis namas, kluonas, tvartas, svirnas ir pirtis, jokių sodybos buvimo liekanų nurodytame sklype nėra, todėl nagrinėjamoje byloje prašomas nustatyti faktas siejamas su turtinių teisių, nustatytų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, atsiradimu, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui teisinius padarinius.

30Vadovaudamasi LR CPK 444 – 448 str.

Nutarė

31Pareiškimą patenkinti.

32Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ( - ) valsčiuje (dabar ( - ) seniūnijoje), Varėnos rajone, buvusioje sodyboje, dabartiniame žemės sklype, kurio bendras plotas 13,3006 ha, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), Z. S., gim. 1902 m. (miręs 1947 m.) ir B. S., gim. 1911 m. (mirusi 1988 m.) nuo 1930 m. nuosavybės teisėmis turėjo ir valdė sekantį nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą, kluoną, tvartą, svirną ir pirtį.

33Faktas nustatytas dėl sodybos (naujo gyvenamojo namo, kluono, tvarto, svirno ir pirties) atstatymo.

34Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant... 2. Pareiškėjas pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą,... 3. Pareiškėjas nurodo, kad 1930 metais, Varėnos rajono, ( - ) buvo... 4. Z. ir B. turėjo 4 vaikus: O. S., gim. 1930 m., S. S., gim. 1932 m., M. (M.)... 5. 1970 m. ( - ) kaime vyko žemių melioracija, kurios metu visi 5 statiniai, t.... 6. Atkūrus nepriklausomybę ir atstačius nuosavybės teises į anksčiau... 7. Pareiškėjas nurodė, kad tiesiogiai šiai dienai nėra jokio rašytinio... 8. Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė pareiškimą, prašė jį... 9. Suinteresuotas asmuo Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio... 10. Suinteresuotas asmuo Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės... 11. Suinteresuotas asmuo Varėnos rajono savivaldybės administracija pateiktu... 12. Pareiškimas tenkintinas.... 13. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalimi teismas... 14. Taip pat nagrinėjant bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,... 15. Nagrinėjamu atveju manytina, kad prašomam nustatyti faktui juridinę... 16. Alytaus apskrities archyve ir Lietuvos valstybės centriniame archyve nėra... 17. Tačiau Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje apie nekilnojamąjį... 18. Teismui buvo pateikti iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo gauti... 19. S. B. bei P. S. prašymai skirti Marijampolės Apygardos Žemės tvarkytojui,... 20. Alytaus apskrities ( - ) valsčiaus savivaldybės 1936 m. kovo 24 d. ir 1936 m.... 21. Todėl laikytina, kad nurodyti dokumentai papildo vienas kitą ir patvirtina,... 22. Liudytojas Z. K., gim. 1936 m. parodė, kad Z. S. ir B. S. gyveno ( - ) kaime... 23. Liudytojas J. K., gim. 1941 m. parodė, kad S. turėjo namą, tvartą, 2... 24. Pareiškėjas statinių buvimo faktą, be išlikusių dokumentų įrodinėja ir... 25. LR CPK 177 str. 2 d. nurodoma, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis... 26. Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p. įtvirtinta bendro pobūdžio... 27. Suinteresuotas asmuo Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio... 28. Pagal LR CPK 176 str. 1d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje... 29. Prašomą nustatyti faktą pareiškėjas sieja su teisės atstatyti sodybą... 30. Vadovaudamasi LR CPK 444 – 448 str.... 31. Pareiškimą patenkinti.... 32. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ( - ) valsčiuje (dabar ( -... 33. Faktas nustatytas dėl sodybos (naujo gyvenamojo namo, kluono, tvarto, svirno... 34. Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo...