Byla Iv-656-562/2011
Dėl įsakymo panaikinimo, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rosita Patackienė, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Antanui Suslavičiui, atsakovės atstovei Elzei Lagunavičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo N. G. skundą atsakovėms Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nemuno deltos regioninio parko direkcijai dėl įsakymo panaikinimo, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2pareiškėjas N. G. kreipėsi į teismą su skundu (b.l. 1-7), kuriame prašė: 1) panaikinti kaip neteisėtą Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – VSTT, Tarnyba) direktoriaus 2010-07-08 įsakymą Nr. 32P dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Nemuno deltos regioninio parko direktoriui N. G.; 2) grąžinti N. G. į eitas Nemuno deltos regioninio parko (toliau – NDRP, Parkas) direktoriaus pareigas; 3) priteisti N. G. iš atsakovės – Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos pareiškėjo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos, t.y. 2010-07-09, iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti N. G. iš atsakovės atstovės – Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 6 000,00 litų neturinės žalos atlyginimo; 5) priteisti N. G. iš atsakovės – Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3Skunde pareiškėjas paaiškino, kad VSTT direktoriaus 2008-12-23 įsakymu Nr. 65P nuo 2008-12-24 jis buvo paskirtas į Nemuno deltos regioninio parko direktoriaus A lygio 14 kategorijos pareigas. NDRP direkcija dalyvauja Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-07-01 įsakymu Nr. A1-586 sudarytoje Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijoje (toliau – Komisija). Nuo 2010-04-07 Komisijoje Parko direkcijai laikinai atstovavo NDRP direktorius N. G. 2010-05-17 Komisijos posėdyje buvo svarstomas UAB „Šilutės polderiai” pateiktas prašymas dėl leidimo išdavimo medžių, augančių apsauginio pylimo zonoje, šalinimo, vykdant paruošiamuosius Minijos kaimo krantinių statybos darbus. 2010-05-17 Komisijos protokole Nr. 4 nurodyta, kad vykdant Minijos kaimo krantinių statybą medžiai, augantys pylimo šlaite, galėtų būti šalinami be leidimo, vadovaujantis hidrotechniniam statiniui keliamais reikalavimais, tačiau, siekiant suteikti visuomenei daugiau informacijos apie Minijos kaimo krantinių įrengimo specifiką, tai yra atsižvelgiant į projektuojamų krantinių konstrukcijos ypatumus, teritorijos svarbą gamtosauginiu, kultūriniu aspektu, nutarta šį klausimą Komisijos posėdyje papildomai apsvarstyti su suinteresuota visuomene ir žiniasklaidos atstovais. Išsamiai apsvarsčius minėtą klausimą, Komisija išduoti leidimą medžiams kirsti. 2010-05-17 Leidime kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje, Nr. 4 (toliau – Leidimas) nurodyta, kad vykdant paruošiamuosius Minijos kaimo krantinių statybos darbus leidžiama šalinti savaime išaugusius menkaverčius medžius pylimo juostoje – 148 vnt. Pareiškėjo žiniomis, šis leidimas su Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos skyriumi nebuvo suderintas. UAB „Šilutės polderiai” iškirto 269 medžius. 2010-06-11 pareiškėjas gavo VSTT pranešimą Nr. V6-4 apie tarnybinį nusižengimą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, t.y. pritarė sprendimui išduoti leidimą numatytam medžių ir krūmų šalinimui Minijos kaime, Šilutės rajone, kurį išduodant tariamai galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai. 2010-06-18 pareiškėjas pateikė Tarnybai pasiaiškinimą, kuriame paaiškino, kad jokių neteisėtų veiksmų neatliko, leidimas medžių, esančių ant apsauginio pylimo šlaito (polderio), kirtimui iš esmės yra nereikalingas, o leidimo kirsti šiuos medžius išdavimo klausimas buvo svarstomas tik siekiant kuo didesnio viešumo ir pozicijų suderinamumo dėl didelės klausimo reikšmės; taip pat paaiškino, kad žala Minijos kaimo architektūrinio draustinio kraštovaizdžiui galimai buvo padaryta tik UAB „Šilutės polderiai” veiksmais, iškirtus ženkliai daugiau medžių nei buvo leista. VSTT direktoriaus 2010-06-11 įsakymu Nr. V-139 sudaryta komisija tarnybiniam nusižengimui ištirti 2010-07-07 išvadoje Nr. V6-6 konstatavo, kad NDRP direktorius N. G. pritarė medžių kirtimui Mingės (Minijos) kaime, tuo pažeidė Nemuno deltos regioninio parko nuostatų 5.2, 5.6 ir 6.8 punktų, Pareigybės aprašymo 7.1, 7.4 ir 7.6 punktų bei Valstybinės saugomų teritorijų kontrolės nuostatų, patvirtintų LR aplinkos ministro 2004-01-27 įsakymu Nr. D1-43, 8.2 punkto nuostatas. Komisija priėjo prie išvados, kad N. G. dėl neatsargumo padarė tarnybinį nusižengimą sukeldamas neigiamas pasekmes – M. (Minijos) kaimo kraštovaizdžio sunaikinimą, ir pasiūlė jam skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. VSTT direktorius 2010-07-08 priėmė įsakymą Nr. 32P, kuriuo pripažino, kad NDRP direktorius N. G. padarė tarnybinį nusižengimą, nurodytą 2010-07-07 išvadoje Nr. V6-6, ir skyrė jam tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų.

4Pareiškėjas nesutinka su VSTT direktoriaus 2010-07-08 įsakymu Nr. 32P ir mano, kad jis tinkamai vykdė savo pareigas ir nepažeidė teisės aktų reikalavimų, todėl tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų jam paskirta nepagrįstai ir neteisėtai. Paaiškino, kad 2010-07-15 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Želdynų ir želdinių inventorizavimo ekspertas dr. Jonas Bačkaitis pateikė Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriui 2010-07-08 išvadą dėl Šilutės raj. Kintų sen. Minijos kaimo želdinių pašalinimo teisėtumo, kurioje, vadovaudamasis LR Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 patvirtintų Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo 1.1 papunkčiu, konstatavo, kad 21 vaismedžio kirtimas buvo teisėtas ir neprivalomas su kuo nors derinti, o vadovaudamasis Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87, (toliau – Tvarkos aprašas) 4.10 ir 10.1 papunkčiais, priėjo prie pagrįstos išvados, kad medžiai, augę Minijos kaimo polderių šlaituose, iškirsti teisėtai ir šis kirtimas neturėjo būti su kuo nors derinamas. Tai, kad Komisija išdavė UAB „Šilutės polderiai” leidimą kirtimams, kuris, kaip minėta, nereikalingas, ekspertas dr. J. Bačkaitis įvertino kaip atsakingą ir netgi griežtesnį nei reikalauja įstatymai požiūrį į saugotinų medžių kirtimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kintų seniūnijos 2010-05-17 leidimu kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje, Nr. 4 UAB „Šilutės polderiai” buvo leista pašalinti ne visus pylimo juostoje esančius medžius, o tik 148 vienetus savaime išaugusių menkaverčių medžių, esančių pylimo juostoje, t.y. Leidimą derinusi Komisija, atsižvelgdama į teritorijos svarbą gamtosauginiu kultūriniu aspektu, siekė išsaugoti pylimo šlaite augančius stambius, ilgaamžius medžius. Pareiškėjo manymu, Minijos kaimo kraštovaizdžiui pakenkė ne medžių nuo pakrantės pylimo kirtimas apskritai (atsižvelgiant į aplinkybes, sutvarkyti pylimą buvo būtina), o tai, kad vietoj Leidime nurodytų 148 medžių buvo iškirsta beveik dvigubai daugiau, t.y. 269 medžiai. Atsižvelgdamas į išdėstytą, mano, kad atstovaudamas Nemuno deltos regioninio parko direkcijai Šilutės rajono savivaldybės administracijos Želdynų ir želdinių apsaugos bei priežiūros komisijos 2010-05-17 posėdyje jis teisės aktų nepažeidė, tinkamai vykdė NDRP direktoriaus pareigybės aprašyme numatytas funkcijas ir pareigas, veikė atsižvelgdamas į Parko direkcijos tikslus. Be to, pažymėjo, kad už Komisijos 2010-05-17 posėdyje priimtą sprendimą yra atsakinga visa komisija, sprendimas priimtas balsų dauguma, pareiškėjas lemiamo balso teisės neturėjo. Nesant neteisėtų veiksmų ir kaltės, mano, kad nėra sąlygų kilti jo tarnybinei atsakomybei.

5Kadangi, pareiškėjo manymu, jis buvo atleistas iš užimamų pareigų be teisinio pagrindo, remiantis LR valstybės tarnybos įstatymo 5 str. ir Darbo kodekso 297 str. 3 d., jis turi teisę būti sugrąžintas į eitas Nemuno deltos regioninio parko direktoriaus pareigas, ir jam privalo būti išmokėta vidutinio darbo užmokesčio kompensacija už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, t.y. nuo 2010-07-09, iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

6Skunde pareiškėjas taip pat paaiškino, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų jis patyrė ne tik turtinę, bet ir neturinę žalą: labai išgyveno dėl neteisėto atleidimo iš pareigų, patyrė nuolatinę įtampą ir stresą, neužtikrintumą savo ir savo šeimos ateitimi, sumenko jo reputacija ir pasitikėjimas savimi, atleidus dėl tariamo tarnybinio pažeidimo buvo pažemintas jo orumas šeimos, kolegų ir visuomenės akyse, minėti dvasiniai išgyvenimai sukėlė emocinę depresiją. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pareiškėjas vertina, kad jam buvo padaryta 6 000,00 litų neturtinė žala.

7Nagrinėjant bylą teismo posėdžiuose (b.l. 160-162, 179-180) pareiškėjo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad iš 26 dalyvių 2010-05-17 pasitarimo metu net 24 balsavo už medžių šalinimą. Pareiškėjo atstovo nuomone, nuobauda pareiškėjui paskirta ne už tiesioginių Parko direktoriaus pareigų atlikimą, o kaip Komisijos nariui. Pabrėžė, kad Komisijos sprendimas turi tik rekomendacinį pobūdį, be to, pareiškėjo balsas šio sprendimo nenulėmė. Mano, kad už padarytą žalą turi atsakyti ją padarę asmenys, o ne pareiškėjas.

8Atsakovė (atsakovės – Lietuvos valstybės atstovė) – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

9Atsiliepime į skundą (b.l. 36-44) paaiškino, kad pagal Nemuno deltos regioninio parko ir jo zonų ribų planą, patvirtintą LR Vyriausybės 2001-11-07 nutarimu Nr. 1312, Mingės (Minijos) kaimo architektūrinis draustinis yra sudėtinė Nemuno deltos regioninio parko išsaugančios zonos dalis. Veiklą jame reglamentuoja LR saugomų teritorijų įstatymas, Vyriausybės patvirtinti regioninių parkų nuostatai, LR aplinkos apsaugos įstatymas, LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, LR miškų įstatymas, LR teritorijų planavimo įstatymas, LR statybos įstatymas, taip pat NDRP nuostatai, jo apsaugos reglamentas ir tipiniai reglamentai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, NDRP ir jo zonų ribų planas ir NDRP tvarkymo planas. Vykdant bet kokią veiklą regioniniame parke (dėl medžių kirtimo, dėl konkrečių teritorijos tvarkymo priemonių įgyvendinimo, kt.), turi būti vertinamos visų teisės aktų ir planavimo dokumentų nuostatos, atsižvelgiant į konkretaus tvarkomo objekto lokalizaciją vertybių atžvilgiu. NDRP ir jo zonų ribų plane numatyta, kad Mingės (Minijos) kaimo architektūrinio draustinio tikslas – išsaugoti gatvinio-upinio etnografiškai vertingo žvejų kaimo architektūros pobūdį, planinę erdvinę struktūrą; draustinis kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje priskiriamas kultūros paveldo požiūriu vertingų miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių kraštovaizdžio išsaugančio tvarkymo (GEk) zonai. Vadovaujantis Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų, patvirtintų LR Vyriausybės 2004-08-19 nutarimu Nr. 996, 25 punkto nuostatomis, šioje zonoje vykdomi konservavimo, restauravimo ir atkūrimo darbai, užtikrinantys etnoarchitektūros vertybių išsaugojimą; teisės aktų nustatytais atvejais tvarkymo darbai gali būti atliekami laikantis riboto imitavimo principo; darbai vykdomi pagal projektus, numatančius konkrečias architektūrines ir gamtinės aplinkos formavimo priemones. Atsižvelgiant i aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatas veikla, įskaitant ir medžių kirtimą, Mingės (Minijos) kaimo architektūriniame draustinyje galima, kai darbai vykdomi pagal projektus, numatančius konkrečias architektūrines ir gamtinės aplinkos formavimo priemones. Mingės (Minijos) kaimas yra abipus Minijos upės, kuriai, kaip ir kitiems vandens telkiniams, nustatyta pakrantės apsaugos juosta. LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.6 punkte nustatyta, kad ne miškų ūkio paskirties žemėje kirsti saugotinus medžius ir krūmus pakrantės apsaugos juostoje draudžiama. UAB „Šilutės polderiai” 2010 m. birželio 1-6 dienomis iškirto 251 vnt. įvairių rūšių lapuočių medžių, augusių Mingės (Minijos) kaime, Minijos upės pakrantėse. Iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos Želdinių ir želdinių apsaugos bei priežiūros komisijos 2010-05-17 protokolo Nr. 4 matyti, kad NDRP direktorius N. G. savo parašu pritarė visų numatomų medžių ir krūmų šalinimui, t.y. leidimui iškirsti 198 vnt. menkaverčių medžių iki 24 cm skersmens ir 50 vnt. medžių iki 32 cm skersmens. Pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra atliko tyrimą ir nustatė, jog medžiai, augę Minijos upės pakrantėse Mingės (Minijos) kaime, buvo iškirsti neteisėtai, taip padarant žalą valstybės saugomai teritorijai ir pažeidžiant viešąjį interesą. Klaipėdos apygardos prokuratūra 2010-08-04 ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą (byla Nr. 2-2294-253/2010).

10Dėl VSTT direktoriaus 2010-07-08 įsakymo Nr. 32P teisėtumo paaiškino, kad Tarnybos direktorius, atsižvelgdamas į Aplinkos ministerijos 2010-06-10 raštą Nr. (18-2)-D8-5763 ir visuomenės informavimo priemonėse pasirodžiusią informaciją dėl medžių iškirtimo Mingės kaime, 2010-06-11 įsakymu Nr. V139 sudarė komisiją, kuriai pavedė ištirti NDRP direkcijos veiksmus, susijusius su medžių, buvusių nekilnojamosios kultūros vertybės – Mingės (Minijos) kaimo teritorijoje (ant krantinės pylimo), iškirtimu. Komisija, įvertinusi N. G. paaiškinime išdėstytas aplinkybes ir surinktus dokumentus bei vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, pateikė VSTT direktoriui 2010-07-07 išvadą Nr. V6-6, kurioje konstatavo, kad NDRP direktorius

11N. G. dėl neatsargumo padarė tarnybinį nusižengimą: netinkamai vykdė pareigas, nustatytas LR valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1, 3, 4 ir 5 p., tuo sukeldamas neigiamas pasekmes – netinkamą teisės aktų taikymą, sunaikintą Mingės (Minijos) kaimo kraštovaizdį, saugomo kaimo kraštovaizdžio savitumo praradimą. Komisija, vadovaudamasi LR valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 3 d. 3 punktu ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977, 10 punktu, įvertinusi aplinkybę, kad N. G. VSTT direktoriaus 2010-01-12 įsakymu Nr. V15 paskirta nuobauda – griežtas papeikimas, pasiūlė NDRP direktoriui N. G. skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Tarnybos direktoriaus 2010-07-08 įsakymu Nr. 32P N. G. buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų 2010-07-09.

12Atkreipė dėmesį į tai, kad remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypams kadastrinis Nr. ( - )(kairysis Minijos upės krantas Minijos kaime) ir

13Nr. ( - ) (dešinysis Minijos upės krantas Minijos kaime) nėra nustatyti apribojimai pagal specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXI skyrių – žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai. Pylimas, apsaugantis salą nuo užliejimo, yra priskiriamas prie melioracijos sistemų pagrindinių elementų, todėl pareiškėjo nurodoma Tvarkos aprašo 10 punkto nuostata, leidžianti augančius pylimų (polderių) šlaituose, melioracijos griovių (išskyrus sureguliuotas upes ir upelius) šlaituose ir jų apsaugos zonose medžius kirsti be leidimo, šiuo atveju netaikytina. Pažymėjo, kad visi sprendimai, susiję su veikla Nemuno deltos regioniniame parke, turi būti priimami tik kompleksiškai, išsamiai išnagrinėjus visus teisės aktus, o ne remiantis vienu, tuo labiau ne specialiai skirtu konkrečiai saugomai teritorijai teisės aktu. NDRP direktorius N. G. pritarė medžių kirtimui Mingės kaime tiek Komisijos posėdžio metu, tiek išduodant leidimą; jokių motyvų, papildomų sąlygų ar prieštaravimų Komisijos posėdžio metu nepateikė; jokių aktyvių veiksmų išvengti galimo pažeidimo nesiėmė.

14Atsakovė pažymėjo, kad leidimas medžiams kirsti buvo išduotas 148 vnt., nors Komisijos posėdžio protokole, kuriuo remiantis išduotas Leidimas, nurodoma, jog numatoma iškirsti 248 vnt. medžių. Be to, Leidimo registracija nebuvo pilnai atlikta. Pareiškėjo pateiktoje Šilutės rajono savivaldybės administracijos Leidimų kirsti ar pertvarkyti saugotinus želdinius registracijos žurnalo kopijoje nenurodyta nei Leidimo išdavimo data, nei kas Leidimą išdavė, nėra Leidimą gavusio subjekto parašo. Todėl atsakovei kelia įtarimą Leidimo išdavimo tesėtumo aplinkybės. Išduodant Leidimą buvo taip pat pažeisti Tvarkos aprašo 5 punkto ir 1 priedo reikalavimai, o šalinant medžius pažeistas Tvarkos aprašo 14 punktas.

15Paaiškino, kad neteisėtai iškertant medžius Mingės (Minijos) kaime, neigiamai pakito šioje teritorijoje saugomi gamtos elementai, kadangi kirtimu buvo pažeistos nekilnojamosios kultūros vertybės – Minijos kaimo (unikalus kodas kultūros vertybių registre ( - )) vertingosios savybės – autentiškumas, apibūdinamas kultūros paveldo vietovės išraiška bei aplinka (LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 str. 7 d.). Iškertant medžius taip pat buvo sunaikintas Nemuno deltos regioniniame parke saugotas gatvinio-upinio etnografiškai vertingo žvejų kaimo architektūros pobūdis ir planinė erdvinė struktūra, dėl ko pablogėjo čia esančių gamtos elementų funkcijos bei turėtos savybės, naudingos aplinkai ar žmonėms. 2010-06-07 ir 2010-06-09 Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės rajono agentūros specialistai atliko iškirstų medžių kelmų matavimus ir nustatė, kad bendra nuostolių, padarytų sunaikinus želdinius, suma sudaro 561468 Lt.

16Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, atsakovė mano, kad N. G. atleistas iš užimamų pareigų teisėtai, todėl nėra pagrindo sugrąžinti jį į eitas NDRP direktoriaus pareigas ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką.

17Atsiliepime atsakovė taip pat paaiškino, kad Tarnybos direktorius, priimdamas ginčijamą sprendimą, įvertino aplinkybę, kad VSTT direktoriaus 2010-01-12 įsakymu Nr. V15 pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – griežtas papeikimas; N. G. su paskirta nuobauda sutiko, jos neginčijo, atleidimo dieną (2010-07-09) minėta nuobauda buvo galiojanti; taip pat įvertino aplinkybę, kad VSTT direktoriaus 2010-05-21 įsakymu Nr. V-143 „Dėl komisijos sudarymo Nemuno deltos regioninio parko direkcijos veiklai patikrinti” sudaryta komisija 2010-06-15 pateikė Tarnybos direktoriui pažymą, kurioje nurodė 2009 m. Parko direkcijos veiklos trūkumus ir pažeidimus bei pasiūlė pradėti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, kuri buvo pradėta 2010-06-19 įsakymu Nr. V-143, tačiau neužbaigta dėl Parko direkcijos vadovo (N. G.) atleidimo iš užimamų pareigų. Atsakovės nuomone, šios faktinės aplinkybės rodo, kad Tarnyba buvo itin atidi ir rūpestinga, visapusiškai ištyrė ir įvertino reikšmingas aplinkybes, todėl Tarnybos veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti (CK 6.246, 6.271 str.). Mano, kad pareiškėjo pateikti samprotavimai nepatvirtina, jog jis patyrė neturtinę žalą, kadangi šiuo konkrečiu atveju galima teigti priešingai – pareiškėjas sumenkino ne tik NDRP direkcijos, bet ir visos saugomų teritorijų sistemos įvaizdį, sumažino jos reputaciją, sukėlė nepasitikėjimą valstybės tarnyba apskritai.

18Nagrinėjant bylą teismo posėdžiuose (b.l. 160-162, 179-180) atsakovės atstovės palaikė atsiliepimo motyvus ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad leidimas kirsti medžius nebuvo išduotas, seniūnas teigia tokio leidimo neišdavęs. Be to, nebuvo parengtas kirtimo darbų planas, neatlikta visuomenės informavimo kampanija, pareiškėjas nederino medžių kirtimo klausimo su Tarnyba. Pažymėjo, kad ginčo objektas yra ne kirtimo teisėtumas, o Parko direktoriaus veiksmai.

19Tretysis suinteresuotas asmuo – Nemuno deltos regioninio parko direkcija atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, jos atstovas nagrinėjant bylą teismo posėdžiuose nedalyvavo (b.l. 34, 117-118, 135, 137, 160-162, 179-180).

20Skundas atmestinas

21Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2008-12-23 įsakymu Nr. 65P N. G. nuo 2008-12-24 buvo paskirtas į Nemuno deltos regioninio parko direktoriaus A lygio 14 kategorijos pareigas bei ginčijamu 2010-07-08 įsakymu jam paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos (b.l.18,58).

22Nagrinėjamo ginčo dalykas – Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2010-07-08 įsakymas Nr. 32P, kuriuo Nemuno deltos regioninio parko direktoriui N. G. už tarnybinį nusižengimą, nurodytą komisijos 2010-07-07 išvadoje Nr. V6-6, paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, pagrįstumas ir teisėtumas (b.l.58).

23Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas.

24Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas 28 straipsnyje nustatyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės

252002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (akto redakcija, galiojusi nuo 2009 m. rugsėjo 15 d. iki 2010 m. liepos 23 d.) patvirtintose Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) numatytą procedūrą, nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį.

26Iš skundžiamo Įsakymo ir Išvados matyti, kad nagrinėjamu atveju N. G. tarnybinis pažeidimas pasireiškė tuo, kad pareiškėjas, būdamas Nemuno deltos regioninio direkcijos direktorius bei Šilutės rajono savivaldybės administracijos Želdynų ir želdinių apsaugos bei priežiūros komisijos narys, sutikdamas dėl leidimo išdavimu kirsti saugotinus medžius apsauginio pylimo zonoje, vykdant paruošiamuosius Minijos kaimo krantinių statybos darbus, nesivadovavo jo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, tuo pažeisdamas Nemuno deltos RP direkcijos nuostatų 5.2 p., 5.6 p., 6.8 p. nuostatas, Pareigybės aprašymo 7.1 p., 7.4 p., 7.6 p., nuostatas ir kaip vienas iš minėtos komisijos narių savo sutikimu sudarė prielaidas sunaikinti vertingus Mingės kaimo architektūrinio draustinio, taip pat ir pakrantės apsaugos juostos želdinius, sumenkinti saugomo kaimo kraštovaizdžio savitumą.

27Sprendžiant dėl N. G. tarnybinės atsakomybės už padarytą tarnybinį pažeidimą, įvertintinos faktinės aplinkybės bei įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo atlikto tarnybinio nusižengimo objektyviąją pusę.

28Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Šilutės polderiai“ 2010-04-23 prašymu Nr.49 „Dėl paruošiamųjų statybos darbų“ informavo Šilutės rajono savivaldybės administraciją apie ketinimus kartu su jungtinės veiklos partneriais- UAB“Įtampa“, UAB „Hidrosfera“ ir UAB „Žiba“ pradėti vykdyti projekto „Minijos kaimo krantinių sutvarkymas“ paruošiamuosius statybos darbus bei išduoti leidimą numatytiems atlikti darbams trukdančių medžių pašalinimui (b.l.144). UAB „Šilutės polderiai" Šilutės rajono savivaldybės administracijai pateikė prašymą dėl leidimo išdavimo medžių, augančių apsauginio pylimo zonoje, šalinimo, vykdant paruošiamuosius Minijos kaimo krantinių statybos darbus. UAB „Šilutės polderiai" prašymas buvo svarstytas 2010-05-17 Šilutės rajono savivaldybės administracijos Želdynų ir želdinių apsaugos bei priežiūros komisijos posėdyje, kuriame dalyvavo Kintų seniūnijos seniūnas A. K. (komisijos vadovas), Savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas-gamtosaugininkas R. R. ir Nemuno deltos regioninio parko direktorius N. G. (b.l.68,69). Šilutės rajono savivaldybės administracijos Želdynų ir želdinių apsaugos bei priežiūros komisija

Nutarė

29išduoti leidimą medžiams kirsti (b.l.68,69). Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kintų seniūnijos išduotame 2010-05-17 Leidime kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje Nr. 4 nurodyta, kad vykdant paruošiamuosius Minijos kaimo krantinių statybos darbus leidžiama šalinti savaime išaugusius menkaverčius medžius pylimo juostoje –148 vnt (b.l.130).

30Tarnybiniam nusižengimui ištirti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorius 2010-06-11 įsakymu Nr. V-139 sudaryta komisija savo išvadas dėl tarnybinės nuobaudos taikymo pareiškėjui motyvuoja tuo, kad N.G. pritardamas leidimo išdavimui, nesivadovavo jo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, tuo pažeisdamas Nemuno deltos RP direkcijos nuostatų 5.2 p., 5.6 p., 6.8 p. nuostatas, Pareigybės aprašymo 7.1 p., 7.4 p., 7.6 p., nuostatas. Direktorius, kaip valstybinis saugomu teritorijų kontrolės pareigūnas, nesiėmė jokiu aktyviu veiksmu, kad įsitikintų, ar gali būti kertami visi medžiai, kad būtų nustatyta jų tikroji vertė tiek atskirai, tiek ir kraštovaizdyje, bendrame kaimo kontekste, tuo pažeisdamas Valstybinės saugomų teritorijų kontrolės nuostatų, patvirtintų aplinkos ministro 2004 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. Dl- 43, 8.2 p.

31Pareiškėjas, nesutikdamas su jam paskirta tarnybine nuobauda, nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtintą Tvarkos aprašo 4.10 ir 10.1 p. nuostatas medžiai, augę Minijos kaimo polderių šlaituose, iškirsti teisėtai ir šis kirtimas neturėjo būti su kuo nors derinamas.

32Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Mingės (Minijos) kaimas yra Nemuno deltos RP, Mingės (Minijos) kaimo architektūriniame draustinyje, todėl nagrinėjamu atveju aktualus Saugomų teritorijų įstatymas bei su juo susiję poįstatyminiai teisės aktai. Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 1 d. ir 13 str. 1 d. nuostatas draustinių ir valstybinių parkų apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato šis Įstatymas, Vyriausybės patvirtinti regioninių parkų nuostatai, kiti šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai. Nagrinėjamu atveju : Aplinkos apsaugos, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos, Miškų, Teritorijų planavimo, Statybos bei kiti įstatymai; Nemuno deltos regioninio parko nuostatai, jo apsaugos reglamentas ir Saugomų teritorijų tipiniai apsaugos reglamentai; Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Nemuno deltos regioninio parko planavimo dokumentai : Nemuno deltos regioninio parko ir jo zonų ribų planas (toliau - Ribų planas) patvirtintas 2001 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1312 ir Nemuno deltos regioninio parko tvarkymo planas (toliau - Tvarkymo planas), patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. Dl-488.

33Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybiniuose parkuose draudžiama arba ribojama veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams ir objektams (vertybėms). Valstybinių parkų apsaugos ir tvarkymo ypatumai, atsižvelgiant į regioninio parko paskirtį bei jame saugomas vertybes, nustatomi Vyriausybės patvirtintais individualiais nuostatais (nagrinėjamu atveju Nemuno deltos regioninio parko nuostatais), taip pat kitais veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančiais dokumentais. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad Mingės (Minijos) kaimas yra abipus Minijos upės, todėl yra nustatyta pakrantės apsaugos juosta, kuriai taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 nustatytos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, reglamentuojančios veiklą vandens telkinio apsaugos juostose ir zonose. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126. 6 punktas nustato, kad pakrantės apsaugos juostoje ne miškų ūkio paskirties žemėje kirsti saugotinus medžius ir krūmus draudžiama. Pagal Nemuno deltos regioninio parko ir jo zonų ribų planą, patvirtintą LR Vyriausybės 2001-11-07 nutarimu Nr.1312, Mingės (Minijos) kaimo architektūrinis draustinis yra sudėtinė Nemuno deltos regioninio parko išsaugančios zonos dalis (b.l. 65, 103). Mingės (Minijos) kaimo architektūrinio draustinio tikslas yra išsaugoti gatvinio–upinio etnografiškai vertingo žvejų kaimo architektūros pobūdį, planinę erdvinę struktūrą (LR Vyriausybės 2001-11-07 nutarimo Nr.1312 3.27 punktas). Pagal Nemuno deltos regioninio parko tvarkymo planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos ministro 2005-10-12 įsakymu, Mingės (Minijos) kaimo architektūrinis draustinis kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje priskiriamas kultūros paveldo požiūriu vertingų miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių kraštovaizdžio išsaugančio tvarkymo (GEk) zonai (b.l.66,67,103).Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-08-19 nutarimu Nr. 996 patvirtintų Saugomų teritorijų tipiniais apsaugos reglamentų 25 p. nustato, kad kultūros paveldo požiūriu vertingų miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių reglamentą formuoja pasirinkti architektūrinio tvarkymo principai, kurių laikantis pasiekiama atitinkamų architektūrinio tvarkymo rezultatų. Šioms zonoms nustatomi ir bendrieji kultūrinio kraštovaizdžio vertybių išsaugojimo reikalavimai kraštovaizdžio architektūros (erdvių formavimo) požiūriu, t.y. erdvinės sąrangos ir erdvinių ryšių reikalavimai. Pagal architektūrinę specifiką išskiriamos: 25.1. kraštovaizdžio išsaugančiojo tvarkymo zona, kuri išskiriama paminklinę vertę turinčiuose miestuose, miesteliuose, kaimuose ar jų dalyse, tvarkomuose konservavimo, restauravimo ir atkūrimo priemonėmis pagrįstu būdu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių įstatyme numatytą restauravimo-atkūrimo režimą. Šioje zonoje vykdomi konservavimo, restauravimo ir atkūrimo darbai, užtikrinantys etnoarchitektūros vertybių išsaugojimą; teisės aktų nustatytais atvejais tvarkymo darbai gali būti atliekami laikantis riboto imitavimo principo; darbai vykdomi pagal projektus, numatančius konkrečias architektūrines ir gamtinės aplinkos formavimo priemones (25.1.1, 25.1.3, 25.1.4 p.).

34Tokiu būdu, nustatytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad veikla, įskaitant ir medžių kirtimą Mingės (Minijos) kaimo architektūriniame draustinyje gali būti vykdoma darbus atliekaant pagal projektus, numatančius konkrečias architektūrines ir gamtinės aplinkos formavimo, priemones.

35Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo, 4 punkte išvardinti atvejai, kai saugotini medžiai ir krūmai gali būti kertami (šalinami) neatlyginamai. Vienas iš tokių atvejų, kai medžiai ir krūmai auga pylimo (polderių) šlaituose, melioracijos griovių (išskyrus sureguliuotas upes ir upelius) šlaituose ir jų apsaugos juostose (Tvarkos aprašo 4.10 p.). Tvarkos aprašo 9 punkte nustatyta, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui ir atlyginus medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime. Pagal Tvarkos aprašo 10.1 punktą leidimo medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui nereikia, kai jie auga pylimų (polderių) šlaituose, melioracijos griovių (išskyrus sureguliuotas upes ir upelius) šlaituose ir jų apsaugos zonose. Pareiškėjas, nesutikdamas su jam paskirta tarnybine nuobauda, nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtintą Tvarkos aprašo 4.10 ir 10.1 p. nuostatas medžiai, augę Minijos kaimo polderių šlaituose, iškirsti teisėtai ir šis kirtimas neturėjo būti su kuo nors derinamas. Tačiau šie pareiškėjo nurodyti argumentai nėra pagrįsti tuo apsektu, kad sprendimai, susiję su veikla regioniniame parke, turi būti priimami tik kompleksiškai, išsamiai išnagrinėjus visus teisės aktus, o ne remiantis tik vienu, kuris nėra specialiai skirtas konkrečiai saugomai teritorijai. Pažymėtina, kad pareiškėjas sutikdamas su leidimo medžiams kirsti išdavimu, neįvertino Tvarkos aprašo 5 punkto nuostatas, kad saugotini medžiai ir krūmai 4 punkte išvardytais atvejais gali būti kertami tik įvertinus jų būklę natūroje, išskyrus 4.15-4.18 punktus. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Paaiškinime dėl tarnybinio nusižengimo pareiškėjas nurodė, kad „nebuvo suorganizuoto visų Želdynų ir želdinių apsaugos bei priežiūros komisijos narių susitikimo natūroje, N. G., įvertinęs susidariusią situaciją, bei siekdamas neužkirsti kelio ES investicijoms, nepritarė stambių, ilgaamžių medžių, o tik menkaverčių krūmų, jaunuolynų, savaime užaugusių nedidelio diametro medžių kirtimui (suderintas leidimas dėl 148 medžių), tačiau galutinis kertamų medžių skaičius ir rūšys priklausytų nuo išimtinai visų komisijos narių nuomonės ir sprendimo. UAB „Šilutės polderiai“ iškirto 251 medį, tačiau direkcijos turimais duomenimis leidimas nebuvo galutinai suderintas su KVAD Klaipėdos skyriaus atstovu bei komisijos nariai nenurodė kurie konkrečiai medžiai galėtų būti šalinami, nes buvo tikėtasi, kad KVAD atstovas nurodys, kurie šioje kultūros paveldo teritorijoje medžiai priskiriami prie saugotinos kultūros vertybės želdinių“ (b.l.51).

36Todėl nagrinėjamu atveju pripažintina, kad priimant sprendimą bei duodant sutikimą N. G. turėjo, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus teisės aktus, įvertinti konkretaus tvarkomo objekto lokalizaciją vertybių atžvilgiu.

37Pažymėtina, kad pareiškėjas nepagrįstai neįvertina direkcijos dalyvavimo komisijos darbe reikšmę, nes direktorius, dalyvaudamas Želdynų ir želdinių apsaugos bei priežiūros komisijos posėdyje, atstovauja Nemuno deltos RP direkcijai. Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorės 2004-12-09 įsakymu Nr.255V patvirtinti Nemuno deltos regioninio parko direkcijos nuostatai, reglamentuojantys Direkcijos tikslus bei funkcijas (b.l.60-62), nustato, kad direkcijos vieni iš tikslų yra organizuoti Minijos kaimo apsaugą (5.2 p.); reguliuoti ūkinę veiklą bei urbanizacijos plėtotę pagal atitinkamus regioninio parko planavimo dokumentus (5.6 p.). Direkcija organizuoja ir koordinuoja regioninio parko kraštovaizdžio, biologinės įvairovės, kultūros paveldo apsaugą, teritorijos rekreacinį naudojimą ir tvarkymą (6.8 p.). Nemuno deltos regioninio parko nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-04-29 nutarimu Nr. 490, numatyta, kad Nemuno deltos regioninis parkas įsteigtas siekiant išsaugoti Nemuno žemupio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti (1 p.). Veiklą Parko teritorijoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, kiti įstatymai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, nekilnojamųjų kultūros vertybių reglamentai, kiti teisės aktai bei šie nuostatai (3 p.). Parko paskirtis, be kita ko, yra išsaugoti Minijos kaimą, gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, savitą augaliją ir gyvūniją (6.2, 6.3 p.). Ūkinė, rekreacinė ar kita veikla negali prieštarauti Parko paskirčiai, keisti parko kraštovaizdžio, teršti aplinkos, pažeisti ekologinės pusiausvyros (7 p.). Parko direkcija atsako už regioninio parko saugomų kraštovaizdžio kompleksų ir objektų apsaugą, organizuoja jų priežiūrą ir tvarkymą, skatina pažintinį turizmą, racionalų gamtos išteklių naudojimą, pagal kompetenciją kontroliuoja, kad fizinių ir juridinių asmenų veikla parko teritorijoje atitiktų nustatytąją parko apsaugos ir naudojimo tvarką, turi kitas direkcijos nuostatų nustatytas teises ir pareigas (15 p.). Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2008-10-16 įsakymu Nr. V376 patvirtintas Nemuno deltos RP direktoriaus pareigybės aprašymas, kurio 7.1.p. nustato, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vadovauja Direkcijai, organizuoja aplinkosauginę, mokslinę, pažintinę - rekreacinę, švietėjišką- propagandinę ir kitą Direkcijos veiklą, siekdamas išsaugoti vertingiausius gamtinius ir kultūrinius kompleksus bei objektus, juos tvarkyti ir racionaliai naudoti (7.1 p.). Direktorius organizuoja regioninio parko tvarkymą pagal parko tvarkymo planą (planavimo schemą) ir kitus teritorijų planavimo dokumentus, įgyvendindamas teisės aktų reikalavimus (7.4 p), pagal kompetenciją organizuoja kraštotvarkinės bei statybinės veiklos, vykdomos parko teritorijoje, kontrolę, užtikrindamas Direkcijai pavestu funkcijų vykdymą (7.6 p.). Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, sutikdamas su leidimo išdavimui, nesivadovavo jo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, tuo pažeisdamas Nemuno deltos RP direkcijos nuostatų 5.2 p., 5.6 p., 6.8 p. reikalavimus bei Pareigybės aprašymo 7.1 p., 7.4 p., 7.6 p. nuostatas. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. Al-586 patvirtintos Želdynų ir želdinių apsaugos bei priežiūros komisijos nuostatų 9.5 p. numato, kad komisijos pirmininkas surašo komisijos darbo protokolą, kurį pasirašo visi neprieštaraujantys sprendimui komisijos nariai, o sprendimui prieštaraujantys komisijos nariai nurodo motyvus ir pasirašo. Šilutės rajono savivaldybės administracijos Želdynų ir želdinių apsaugos bei priežiūros komisijos posėdžio, kuriame buvo svarstomas UAB „Šilutės polderiai" prašymas dėl leidimo išdavimo medžių, augančių apsauginio pylimo zonoje, šalinimo, vykdant paruošiamuosius Minijos kaimo krantinių statybos darbus, protokolo duomenys pavirtina, kad nagrinėjamu atveju Nemuno deltos RP direktoriaus N. G. nenurodė jokių motyvų, papildomų sąlygų ar prieštaravimų(b.l.68,69).Taigi, pareiškėjas, kaip valstybinis saugomų teritorijų kontrolės pareigūnas, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekiant išsiaiškinti ar gali būti kertami visi medžiai, kad būtų nustatyta medžių tikroji vertė tiek atskirai, tiek ir bendrame kaimo kontekste, kurių pagrindu būtų įgyvendintos jam nustatytas funkcijas organizuoti kraštotvarkinės veiklos, vykdomos parko teritorijoje, kontrolę, užtikrinant Direkcijai pavestų funkcijų vykdymą. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti pareiškėjo motyvai, kad už Komisijos 2010-05-17 priimtą sprendimą yra atsakinga visa komisija, kadangi pareiškėjas neturėjo lemiamo balso teisės

38Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos valstybės tarnautojų pareigos, tarp kurių pareigos laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 p.), tarnauti visuomenės interesams (3 p.), tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas (4 p.), laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba (5 p.).

39Nagrinėjamu atveju N. G., kaip įstaigos vadovas, turėjo žinoti, kad turi elgtis taip, jog nepažeistų jam, kaip valstybės tarnautojui, Valstybės tarnybos įstatymo bei kitų teisės aktų ir pareiginės instrukcijos nustatytų reikalavimų, todėl pagrįstai N. G. veiksmai, atlikti pažeidžiant teisės aktus ir kuriais buvo padaryta žala kraštovaizdžiui, vertintini kaip kalti veiksmai.

40Apibendrinant išdėstytus motyvus bylai reikšmingų aplinkybių kontekste, pripažintina, kad pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis akivaizdžiai buvo nesuderinamas su Nemuno deltos regioninio parko direkcijos interesais, todėl pareiškėjo veiksmai pagrįstai tarnybinio patikrinimo Išvadoje kvalifikuoti kaip tarnybinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo. teisingai konstatuojant, kad pareiškėjas netinkamai vykdė pareigas, nustatytas Lietuvos respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 str.1d.1p.- laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, 15 str. 1 d. 3 p. (...), tarnauti visuomenės interesams; 15 str. 1 d. 4 p. - tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas (...); 15 str. 1 d. 5 p. laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų (...), tuo sukeldamas neigiamas pasekmes - netinkamą teisės aktų taikymą, sunaikintą Mingės (Minijos) kaimo kraštovaizdį, saugomo kaimo kraštovaizdžio savitumo praradimą (b.l.57).

41Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., nutartys administracinėse bylose

42Nr. A146–700/2010, A62–200/2011) yra ne kartą atkreipęs dėmesį, kad konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes, – priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių) turi būti nurodyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo ar paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. A143–956/2010, A146-1459/2010), motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra šio akto motyvuojamoji dalis. Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados – turinį.

43Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs tarnybinio patikrinimo Išvadą ir jos pagrindu priimtą Įsakymą, kuriuose atsispindi tarnybinio patikrinimo rezultatai, taip pat kitą tarnybinio patikrinimo medžiagą, nenustatė, kad būtų iš esmės pažeisti tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros reikalavimai, nustatyti Taisyklėse. Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas gavus duomenų, kad N.G. galimai padarė tarnybinį nusižengimą, minėtiems duomenims patikrinti buvo sudaryta Komisija, kuri atlikusi tyrimą išsamiai ištyrė aplinkybes ir surinko objektyvius įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo veiksmus ir jų sukeltus padarinius, baigus patikrinimą surašyta tinkamai motyvuota tarnybinio patikrinimo Išvada, kurioje detaliai atskleista N. G. padaryta veika, nurodyta jos padarymo ir paaiškėjimo data, sukelti padariniai, pateikta veikos kvalifikacija, pasiūlyta skirti atitinkamą tarnybinę nuobaudą.

44Pareiškėjas nurodė, kad jam nepagrįstai buvo skirta tokia griežta tarnybinė nuobauda. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad pagal VTĮ 29 straipsnio 4 dalį tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Pagal minėtą įstatymo normą nustačius veiką kvalifikuojantį požymį – pakartotinumą – nuspręsti, ar skirti tarnybinę nuobaudą, yra turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovo diskrecijos teisė.Teismų praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, jog taikant konkrečią nuobaudos rūšį, vieną iš numatytų Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje, tarp jų ir atleidimą iš tarnybos esant veiką kvalifikuojantiems požymiams - pakartotinumui ar šiurkščiam tarnybiniam nusižengimui, privalu atsižvelgti į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo (Administracinės bylos Nr. I-249/2004; Nr. A-334/2004; Nr. A-842/2005; Nr. A-726/2004). Byloje nustatyta, kad pareiškėjui per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas, todėl tarnybinės nuobaudos - atleidimo iš pareigų taikymas atitiko Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje numatytas sąlygas (b.l.79-82). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010 m.birželio 1-6 dienomis UAB „Šilutės polderiai“ Minijos k., Minijos upės pakrantėse (abiejuose upės krantuose) išpjovė 293 medžius( 144 vnt.kairiajame krante ir 149 vnt. dešniajame krante) (b.l.145). Šilutės rajono apylinkės apsaugos agentūros paskaičiavimais dėl nupjautų medžių padaryta 561 468 Lt žala, pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.30-9-00050-10 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 270 str.2d., ir 229 str. (b.l.144-153,176). LITEKO duomenimis Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, ginant viešąjį interesą, yra pareiškęs ieškinį atsakovėms Šilutės rajono savivaldybei ir UAB „Šilutės polderiai“ dėl 561 468 Lt žalos, padarytos gamtai, atlyginimo. Teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių visumą, bei atsižvelgiant į nagrinėjamo ginčo pasekmes, kad buvo sunaikintas Mingės (Minijos) kaimo kraštovaizdis, prarastas saugomo kaimo kraštovaizdžio savitumas, sprendžia, kad paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – nėra per griežta.

45Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str.127 str., 129 str., teisėja

46n u s p r e n d ė :

47pareiškėjo N. G. skundą atmesti.

48Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rosita Patackienė,... 2. pareiškėjas N. G. kreipėsi į teismą su skundu (b.l. 1-7), kuriame prašė:... 3. Skunde pareiškėjas paaiškino, kad VSTT direktoriaus 2008-12-23 įsakymu Nr.... 4. Pareiškėjas nesutinka su VSTT direktoriaus 2010-07-08 įsakymu Nr. 32P ir... 5. Kadangi, pareiškėjo manymu, jis buvo atleistas iš užimamų pareigų be... 6. Skunde pareiškėjas taip pat paaiškino, kad dėl atsakovės neteisėtų... 7. Nagrinėjant bylą teismo posėdžiuose (b.l. 160-162, 179-180) pareiškėjo... 8. Atsakovė (atsakovės – Lietuvos valstybės atstovė) – Valstybinė... 9. Atsiliepime į skundą (b.l. 36-44) paaiškino, kad pagal Nemuno deltos... 10. Dėl VSTT direktoriaus 2010-07-08 įsakymo Nr. 32P teisėtumo paaiškino, kad... 11. N. G. dėl neatsargumo padarė tarnybinį nusižengimą: netinkamai vykdė... 12. Atkreipė dėmesį į tai, kad remiantis Nekilnojamojo turto registro... 13. Nr. ( - ) (dešinysis Minijos upės krantas Minijos kaime) nėra nustatyti... 14. Atsakovė pažymėjo, kad leidimas medžiams kirsti buvo išduotas 148 vnt.,... 15. Paaiškino, kad neteisėtai iškertant medžius Mingės (Minijos) kaime,... 16. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, atsakovė mano, kad N. G.... 17. Atsiliepime atsakovė taip pat paaiškino, kad Tarnybos direktorius, priimdamas... 18. Nagrinėjant bylą teismo posėdžiuose (b.l. 160-162, 179-180) atsakovės... 19. Tretysis suinteresuotas asmuo – Nemuno deltos regioninio parko direkcija... 20. Skundas atmestinas... 21. Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie... 22. Nagrinėjamo ginčo dalykas – Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie... 23. Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą,... 24. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas 28 straipsnyje nustatyta,... 25. 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (akto redakcija, galiojusi nuo 2009 m.... 26. Iš skundžiamo Įsakymo ir Išvados matyti, kad nagrinėjamu atveju N. G.... 27. Sprendžiant dėl N. G. tarnybinės atsakomybės už padarytą tarnybinį... 28. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Šilutės polderiai“... 29. išduoti leidimą medžiams kirsti (b.l.68,69). Šilutės rajono savivaldybės... 30. Tarnybiniam nusižengimui ištirti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos... 31. Pareiškėjas, nesutikdamas su jam paskirta tarnybine nuobauda, nurodo, kad... 32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Mingės (Minijos) kaimas yra Nemuno deltos... 33. Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalis nustato, kad... 34. Tokiu būdu, nustatytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad veikla,... 35. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87... 36. Todėl nagrinėjamu atveju pripažintina, kad priimant sprendimą bei duodant... 37. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepagrįstai neįvertina direkcijos dalyvavimo... 38. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje yra... 39. Nagrinėjamu atveju N. G., kaip įstaigos vadovas, turėjo žinoti, kad turi... 40. Apibendrinant išdėstytus motyvus bylai reikšmingų aplinkybių kontekste,... 41. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., nutartys administracinėse... 42. Nr. A146–700/2010, A62–200/2011) yra ne kartą atkreipęs dėmesį, kad... 43. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs tarnybinio patikrinimo Išvadą ir jos... 44. Pareiškėjas nurodė, kad jam nepagrįstai buvo skirta tokia griežta... 45. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 46. n u s p r e n d ė :... 47. pareiškėjo N. G. skundą atmesti.... 48. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti...