Byla 2A-676-340/2009

2Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės, kolegijos teisėjų D. Kutrienės, P. Jaržemskio, sekretoriaujant J. Markovičiūtei,

3dalyvaujant ieškovo (apelianto) atstovui advokatui A. Kalyčiui,

4atsakovo atstovui T. Šliogeriui,

5teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „If draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,If draudimas“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, UAB „Margiris“.

6Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

7ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 37 622,82 Lt nuostolių atlyginimo ir 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad automobilis „Mercedes-Benz Sprinter 313“, priklausantis UAB „Margiris“ ir ieškovo bendrovėje apdraustas Casco Plius transporto priemonių draudimu, 2006-05-11 kelio Biržai – Pandėlys – Rokiškis 46-jame kilometre susidūrė su staiga į kelią išbėgusiu briedžiu. Automobilis buvo apgadintas, ieškovas draudėjui 2006-08-30 išmokėjo 37 622,82 Lt draudimo išmoką ir pagal CK 6.1015 str. 1 ir 3 d. įgijo teisę reikalauti išmokėtų draudiminių sumų priteisimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Nurodė, jog už padarytą žalą atsakingas asmuo yra valstybė, nes ji yra gyvūnijos savininkė ir turi pareigą rūpintis, kad laukiniai gyvūnai nedarytų žalos. Ieškinį grindė CK 6.276 str. 2 d. pabrėždamas, kad šioje normoje nenumatyta galimybė riboti atsakomybę už laukinių gyvūnų padarytą žalą, ir Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 17 str. 4 d., kurioje nustatyta, jog gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jiems priklausantys gyvūnai nedarytų žalos kitų savininkų turtui.

8Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad CK 6.267 str. 2 d. įtvirtinta norma yra blanketinė, nurodanti, jog laukinių gyvūnų padaryta žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Todėl valstybė, kaip laukinių gyvūnų savininkas (valdytojas) šių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti tik įstatymų nustatyta tvarka. Laukinės gyvūnijos įstatymas tokio žalos atlyginimo atvejo nenumato.

9Tretysis asmuo Aplinkos ministerija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad vadovaujantis 2005-05-13 Konstitucinio teismo nutarimu laukiniai gyvūnai yra išskirtinis objektas, kurio apsaugai reikalingas specialus reglamentavimas, o atsakomybė už jų padarytą žalą gali kilti tik specialiuose įstatymuose numatytais atvejais. Ieškovo nurodytas Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas šiuo atveju netaikytinas, ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovo veiksmų neteisėtumą.

10Tretysis asmuo UAB „Margiris“ palaikė ieškovo reikalavimus ir argumentus.

11Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2008-01-30 sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo UAB „If draudimas“ 29,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Teismas pripažino ieškovo teisę, išmokėjus draudimo išmoką draudėjui, reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Analizuodamas ieškovo nurodytą juridinį ieškinio pagrindą teismas nurodė, kad CK 6.267 str. 1 d. reglamentuoja naminių arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų savininkų (valdytojų) atsakomybę už šių gyvūnų padarytą žalą. Šiuo atveju minėti asmenys atsako be kaltės ir atleidžiami nuo atsakomybės tik įrodžius, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. CK 6.267 str. 2 d., nurodančią, kad laukinių žvėrių padaryta žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka, teismas pripažino blanketine. Teismas pripažino, kad eismo įvykio metu žuvęs briedis yra laukinis gyvūnas ir nuosavybės teise priklauso valstybei, tačiau konstatavo, jog laukinės gyvūnijos savitumas yra tas, kad ji yra labai dinamiška, laisvėje esantys laukiniai gyvūnai keičia savo buvimo vietą, dėl to laukinės gyvūnijos, kaip visumos, valdymas ir disponavimas ja (kaip daiktu) yra neįmanomas. Todėl, teismo nuomone, CK 6.267 str. 1 ir 2 d. numatyta atsakomybė už šių gyvūnų padarytą žalą yra nevienoda: visiškas visais atvejais laukinių gyvūnų padarytos žalos atlyginimas, nesant savininko kaltės, kaip tai nustatyta CK 6.267 str. 1 d., prieštarautų teisingumo, protingumo bei proporcingumo principams. Teismas padarė išvadą, kad pagal CK 6.267 str. 2 d. atsakomybė už laukinio gyvūno padarytą žalą atsiranda tik esant specialiai teisės normai. Be to, ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.). Iš byloje esančios Rokiškio kelių tarnybos pažymos teismas konstatavo, kad kelio ruožas, kuriame įvyko eismo įvykis, yra tiesus, atviras, nėra jokių pavojingų vietų, reikalaujančių įspėti vairuotoją. Teismas nusprendė, kad atitinkamas kelio ruožas nėra pavojingas, o staiga iššokęs laukinis briedis vertintinas kaip atsitiktinumas.

12Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir nauju sprendimu ieškinį patenkinti visiškai: priteisti iš atsakovo 37 622,82 Lt nuostolių atlyginimo ir 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, dėl netinkamo materialinės teisės normos aiškinimo ir taikymo ginčo teisiniams santykiams reguliuoti, teismo motyvų prieštaringumo, sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Nurodo, jog sprendimo motyvai prieštarauja tarpusavyje, nes teismas, CK 6.267 str. 2 d. išaiškinęs kaip blanketinę normą, toliau aptardamas atsakovo pareigą atlyginti žalą, vadovavosi bendrosiomis civilinės teisės normomis ir sprendime pažymėjo, kad neteisėtų atsakovo veiksmų nenustatyta. Teismas nepasisakė dėl ieškovo argumento, jog CK 6.267 str. 2 d. redakcija „laukinių žvėrių padaryta žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka“ reiškia, kad tokia žala privalo būti atlyginta visais atvejais, net ir nesant specialaus įstatymo, nes apribojant atsakomybę CK normos formuluojamos kitaip – pvz. 6.250 str. 2 d.: „neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais“. Apeliantas pažymi, kad norminiai aktai – STR 2.06.03:2001 „Automobilių keliai“, Kelių eismo kontrolės tvarkos aprašas, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, taip pat Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimas (2004-12-13) įpareigoja valstybę tinkamai valdyti gyvūniją, imtis įvairių apsaugos priemonių. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nusprendė, jog kelio ruožas, kuriame įvyko autoavarija, nėra pavojingas, nes iš papildomai pateikiamos pažymos matyti, jog kelyje Biržai-Pandėlys-Rokiškis per praėjusius 4 metus įvyko 33 eismo įvykiai, kurių metu automobiliai susidūrė su gyvūnais.

13Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos Vyriausybė prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2008-01-30 sprendimą bei atmesti prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pagal CK 6.267 str. 2 d. ir Laukinės gyvūnijos įstatymo nuostatas valstybė, kaip laukinių gyvūnų savininkas (valdytojas), šių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2008-01-30 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Pažymi, kad apeliantas remiasi aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

15Nustatytu terminu daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

16Vilniaus apygardos teismas 2008-10-21 nutartimi Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2008-01-30 sprendimą paliko nepakeistą.

17Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-03-24 nutartimi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-21 nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui; kolegija nurodė, kad byla nagrinėjantys teismai turėjo pagrindo taikyti nagrinėjamoje byloje CK 6.267 str. 1 d. analogiją; kadangi pagal CK 6.267 str. 1 d. nustatytą reglamentavimą svarstytina, ar atitinkamo kelio ženklo ir kitų kelio apsaugos priemonių buvimas negali būti vertinamas kaip CK 6.270 str. 1 d. nuostatos, atleidžiančios nuo atsakomybės, taikymas.

18Apeliacinis skundas atmetamas.

19Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą išvadą dėl sąlygų atsakovo atsakomybei už žalą, atsiradusią dėl laukinio gyvūno, kilti nebuvimo; nors pirmosios instancijos teismo išvados dėl šalių teisinių santykių įvertinimo nebuvo tinkamos, tačiau dėl to iš esmės teisingas sprendimas negali būti panaikintas (CPK 185, 263, 328 str.).

20Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovo bendrovėje apdraustas Casco Plius transporto priemonių draudimu automobilis „Mercedes-Benz Sprinter 313“, priklausantis UAB „Margiris“, 2006-05-11 apie 22 val. 20 min. kelio Biržai – Pandėlys – Rokiškis 46-jame kilometre 175 metre susidūrė su staiga į kelią išbėgusiu briedžiu. Automobilis buvo sugadintas ir ieškovas, kaip automobilio draudikas, kreipėsi su ieškiniu dėl išmokėtų draudiminių sumų iš atsakingo už žalą, padarytą laukinio gyvūno, asmens (CK 6.1015 str. 1 ir 3 d.); kaip konstatavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad briedis yra laukinis gyvūnas ir kad laisvėje gyvenančių laukinių gyvūnų savininkė pagal įstatymą yra valstybė. Kasacinės instancijos teismo nurodymai dėl šalių santykių teisinio reglamentavimo yra privalomi iš naujo bylą nagrinėjančiam apeliacine tvarka teismui (CPK 362 str. 2 d.), taigi, šalių santykiams dėl žalos, padarytos laukinio gyvūno, atlyginimo pagal analogiją taikytinos CK 6.267 str. 1 d. nuostatos, numatančios, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas, jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės (nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo).

21Nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis pripažįstamos neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kuriuos nebuvo ir negalėjo būti numatytos (CK 6.253, 6.212 str.).

22Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pabrėžė laukinės gyvūnijos, kaip nuosavybės objekto, valdymo ir disponavimo ypatumus ir pagrįstai nurodė į Lietuvos Konstitucinis Teismo 2005-05-13 nutarimą, priimtą byloje Nr. 14/02, kuriame konstatuota, jog laukinės gyvūnijos savitumas yra tas, kad ji yra labai dinamiška, laisvėje esantys laukiniai gyvūnai keičia savo buvimo vietą, dėl to laukinės gyvūnijos, kaip visumos, valdymas ir disponavimas ja (kaip daiktu) yra neįmanomas. Laukinės gyvūnijos įstatymo 24 str. 4 ir 5 d. numato, kad laisvėje gyvenančių laukinių gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių savininkams valdytojams ir naudotojams atlygina laukinės gyvūnijos išteklių naudotojai arba valstybė, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo asmens tyčios arba kitų Civilinio kodekso 6.253 str. numatytų veiksmų; analogišką teisinį reglamentavimą numato ir Medžioklės įstatymo 18 str. 1 ir 3 d. dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo. Kolegija sprendžia, kad įstatymo leidėjas nurodytais atvejais atsižvelgė į laukinės gyvūnijos, kaip daikto, valdymo ir disponavimo ypatumus ir numatė, kad atlyginama žala, atsiradusi dėl laukinės gyvūnijos įprastinio gyvenimo savo natūralioje buveinėje – miške, lauke, vandens telkinyje, kai laukinių gyvūnų elgesys gali būti protingai prognozuojamas, turint tam tikrų žinių apie jų sezoninę migraciją, įprastinius mitybos ir elgesio ypatumus ir pan. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra svarbi autoįvykio aplinkybių analizė, leidžianti spręsti, ar byloje nagrinėjamoje situacijoje laukinio gyvūno – briedžio, iššokimas į kelią tam tikroje vietoje naktį būtų susijęs su įprastiniu laukinio žvėries gyvenimu savo natūralioje aplinkoje, pavyzdžiui, briedis išėjo į kelią dėl sezoninės migracijos nusistovėjusiu žvėrių migracijos keliu, arba ganytis į įprastinę vietą ar pan., dėl ko briedžio pasirodymas paminėtame kelio ruože galėjo būti atsakingo už žalą asmens iš anksto numatytas ir kontroliuojamas, ar laukinio gyvūno staigus pasirodymas kelyje negalėjo būti numatytas ir vertintinas, kaip nenugalimos jėgos aplinkybė.

23Kolegija, analizuodama pirminę eismo įvykio medžiagą nustatė, kad automobilį vairavusiam J. R. administracinio teisės pažeidimo byla nebuvo iškelta, jis nebuvo pripažintas autoįvykio kaltininku. Eismo įvykio medžiagos duomenimis, autoįvykis įvyko sausame asfaltuotame kelyje, naktį (2006-05-11 22 val. 20 min.) esant giedram orui. Pagal pirminius vairuotojo paaiškinimus, jis važiavo apie 95 km/val. greičiu; taip pat pabrėžiama, kad laukinis gyvūnas iššoko į kelią staiga, todėl vairuotojui susidūrimo išvengti nepavyko (b.l. 95, t.1).

24Byloje nėra duomenų, kad kelio Biržai – Pandėlys – Rokiškis 46-jame kilometre 175 metro zonoje būtų sukoncentruota masinė briedžių populiacija arba kelią kirstų nusistovėjęs briedžių migracijos takas ir dėl to susidūrimą su briedžiu toje konkrečioje vietoje buvo įmanoma numatyti bei imtis priemonių tokiam susidūrimui išvengti. Kolegijos vertinimu, apelianto pateikta Rokiškio rajono policijos komisariato 2008-02-25 pažyma (b.l. 198-199, t.1) neįrodo tokio nusistovėjusio briedžių migracijos tako ar didelės žvėrių populiacijos buvimo šiame kelio ruože. Pažymos duomenimis, Rokiškio rajone kelyje Biržai – Pandėlys – Rokiškis nuo 2004 iki 2007 metų pabaigos įvyko 33 įvykiai, kuriuos sąlygojo susidūrimai su laukiniais gyvūnais. Nagrinėjamoje byloje yra reikšminga sudūrimų su gyvūnais, įvykusių iki nagrinėjamo įvykio (2006-05-11) analizė; iki įvykio įvyko 6 susidūrimai su laukiniais gyvūnais 2004 m., 4 susidūrimai – 2005 m. ir du susidūrimai – 2007 m. gana dideliame kelio ruože: nuo 30 iki 61 kilometro, kokioms biologinėms rūšims priklausė autoįvykių metu nukentėję gyvūnai (šernai, stirnos, elniai ir pan.) analizuojama nebuvo, duomenų, kad susidūrimai su gyvūnais būtų sukoncentruoti tam tikroje kelio vietoje (ar keliose kelio vietose) pažymoje taip pat nėra. Pažymos duomenimis, susidūrimų su gyvūnais dažnumas šiame kelyje taip pat nepriklauso ir nuo metų sezono. Eismo įvykių su gyvūnais koncentracijos šiame kelio ruože nebuvimą patvirtina ir 2008-06-27 Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos raštas, kad pagal Susisiekimo ministro 2004-07-22 įsakymu patvirtintą Avaringų ruožų nustatymo metodiką paminėtas kelio Biržai – Pandėlys – Rokiškis ruožas nėra avaringas (b.l. 210-211, t.1). Atsakovas papildomai pateikė kolegijai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento 2009-06-18 pažymą, kad elninių žvėrių (tarp jų ir briedžių) populiacijos Lietuvoje gausa yra pakankamai reguliuojama. Kolegijos vertinimu, pažymos duomenys netiesiogiai patvirtina išvadą apie briedžių masinės populiacijos nebuvimą kelio Biržai – Pandėlys – Rokiškis 46 kilometro ruože.

25Dėl analogiškų motyvų kolegija atmeta skundo argumentą, kad nors kelyje Biržai – Pandėlys – Rokiškis nuo 2004 m. sausio iki 2007 m. gruodžio įvyko 33 eismo įvykiai, kurių metu automobiliai susidūrė su gyvūnais, šioje byloje aptariamoje atkarpoje nebuvo pastatytas kelio ženklas Nr. 131 „Laukiniai gyvūnai“. Vertinant, ar šio kelio ženklo, ar kitų kelio apsaugos priemonių buvimas įvykio vietoje galėtų būti vertinamas kaip aplinkybės, atleidžiančios nuo atsakomybės taikymas, kolegija pažymi, kad iki nagrinėjamo įvykio dviejų metų bėgyje įvyko 12 sudūrimų su laukiniai gyvūnais kelio Biržai – Pandėlys – Rokiškis atkarpoje maždaug nuo 30 iki 61 kilometro ruože, iš jų – vienas įvykis maždaug tame pačiame kelio 46 kilometro ruože (b.l. 198-199, t.1). Kelio ženklų panaudojimo bei įrengimo taisykles ir sąlygas nustato Lietuvos standartas LST 1405:1995 „Kelio ženklų ir šviesoforų naudojimas“; šio standarto p. 3.2.38. nustatyta, kad ženklas Nr. 131 „Laukiniai gyvūnai“ statomas prieš kelio ruožą, kuriame pasitaiko laukinių žvėrių. Aplinkos ministro ir Susisiekimo ministro 200-01-09 įsakymu Nr. D1-11/3-3 patvirtinto Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 380 punkte nustatyta: [...] kelio trasai kertant nusistovėjusius gyvūnų migracijos takus, numatomos specialios priemonės: greičio apribojimai, vielos tinklo atitvarai, gyvūnų praginos ir kt. Kolegijos vertinimu, kadangi apelianto pateiktos pažymos duomenimis kelio Biržai – Pandėlys – Rokiškis 46 kilometre be aptariamo įvykio susidūrimas su gyvūnu įvyko vieną kartą ir daugiau tokių atveju nebuvo nei iki įvykio, nei po įvykio iki 2007 m. gruodžio mėnesio pabaigos, laukinių žvėrių pasirodymas šiame kelio ruože vertintinas kaip atsitiktinis, o ženklo ar kitų kelio apsaugos priemonių (vielos tinko aitvarų ir kt.) nebuvimas įvykio vietoje nepaneigia atsakovo atsakomybės nebuvimo (CK 270 str. 1 d.).

26Dėl išdėstyto kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kelio ruožas, kuriame įvyko eismo įvykis – transporto priemonės susidūrimas su laukiniu gyvūnu – briedžiu, yra saugus, o tai, kad staiga iššoko į kelią laukinis briedis, vertintina kaip atsitiktinumas, t. y. teismo nustatytos faktinės aplinkybės iš tikrųjų nurodo į tai, kad laikinio gyvūno staigus iššokimas į kelią naktį vertintinas kaip nenugalimos jėgos aplinkybė, šalinanti valstybės, kaip laikinės gyvūnijos savininkės atsakomybę pagal CK 6.270 str. 1 d. nuostatas.

27Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė teismo sprendimo motyvų ir išvadų, dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

28Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

Nutarė

29Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
2. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 3. dalyvaujant ieškovo (apelianto) atstovui advokatui A. Kalyčiui,... 4. atsakovo atstovui T. Šliogeriui,... 5. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „If... 6. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 7. ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 37 622,82 Lt... 8. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės,... 9. Tretysis asmuo Aplinkos ministerija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad... 10. Tretysis asmuo UAB „Margiris“ palaikė ieškovo reikalavimus ir argumentus.... 11. Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2008-01-30 sprendimu ieškinį atmetė;... 12. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą... 13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos Vyriausybė... 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos... 15. Nustatytu terminu daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.... 16. Vilniaus apygardos teismas 2008-10-21 nutartimi Vilniaus m. 3 apylinkės teismo... 17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-03-24 nutartimi Vilniaus apygardos... 18. Apeliacinis skundas atmetamas.... 19. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir... 20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovo bendrovėje apdraustas Casco... 21. Nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis pripažįstamos neišvengiamos... 22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pabrėžė laukinės... 23. Kolegija, analizuodama pirminę eismo įvykio medžiagą nustatė, kad... 24. Byloje nėra duomenų, kad kelio Biržai – Pandėlys – Rokiškis 46-jame... 25. Dėl analogiškų motyvų kolegija atmeta skundo argumentą, kad nors kelyje... 26. Dėl išdėstyto kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 27. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė teismo sprendimo motyvų ir išvadų,... 28. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str.,... 29. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. sausio 30 d. sprendimą palikti...