Byla 2A-595/2012
Dėl nuostolių atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Vyto Miliaus ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų žemės ūkio gamybos kooperatyvo žvejų kolūkio „Zimniaja Zolotica“ ir ribotos atsakomybės bendrovės „SevNaučFlot“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-943-513/2011 pagal ieškovo viešosios valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškinį atsakovams žemės ūkio gamybos kooperatyvui žvejų kolūkiui „Zimniaja Zolotica“ ir ribotos atsakomybės bendrovei „SevNaučFlot“ dėl nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovams RAB „SevNaučFlot“ ir SPK ŽK „Zimniaja zolotica“, prašydamas priteisti iš atsakovų solidariai 151 188,60 Lt nuostoliams atlyginti, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas nurodė, kad 2009 m. gruodžio 24 d. motorinis laivas „Mount Kent“ buvo paliktas be priežiūros Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste prie krantinės Nr. 139a. Apie tai buvo informuoti laivo bendrasavininkiai — ribotos atsakomybės bendrovė „SevNaučFlot“, žemės ūkio gamybos kooperatyvas žvejų kolūkis „Zimniaja Zolotica“, laivo agentas UAB „Uosto vartai“ ir laivo bendrasavininkių atstovas — advokatas G. S.. 2010 m. kovo 26 d. apie 7 val. UAB „Vakarų krova“ dispečeris ieškovo uosto tarnybas informavo, kad laivas „Mount Kent“ pavojingai pasviręs į kairįjį bortą. 2010 m. kovo 26 d. apžiūrėjus laivą, rastas didelis vandens kiekis mašinų skyriuje, aplink laivą vandens paviršiuje pastebėtos naftos dėmės, kas pagrįstai leido manyti, jog laivas pradeda skęsti ir teršiama aplinka bei kyla dar didesnė grėsmė užteršti aplinką, jei laivas nuskęstų. Ieškovas, vykdydamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 11 straipsnio 7, 10, 13 punktuose numatytas funkcijas ir pareigas, ėmėsi priemonių taršos padariniams likviduoti, laivo stabilumui užtikrinti ir prevencinių priemonių, užkertančių kelią kilti didesnei taršai ir žalai. Vykdant šias priemones, buvo pastatytos boninės užtvaros, lokalizuojančios taršos židinį, iš laivo išsiurbti užteršti vandenys, sutvarkytos atliekos ir užteršti vandenys bei užtikrintas laivo stabilumas, atliekant būtinus laivo remonto darbus, kad laivas nebeskęstų ir išliktų stabilus. Ieškovas nurodė, kad organizuodamas šiuos taršos likvidavimo ir prevencijos darbus, jis patyrė nuostolių už 151 188,60 Lt, todėl ši suma turi būti priteista iš visų laivo bendrasavininkių — atsakovų, vadovaujantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 42 straipsnio 2 dalimi.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškinį tenkino ir priteisė jam iš RAB „SevNaučFlot“ ir SPK ŽK „Zimniaja zolotica“ solidariai 151 188,60 Lt nuostolių, 5 proc. metines palūkanas nuo

8151 188,60 Lt sumos, pradedant skaičiuoti nuo 2010 m. spalio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 4 024 Lt bylinėjimosi išlaidų.

9Teismas konstatavo, kad atsakovai yra laivo ,,Mount Kent“ savininkai, todėl privalo jį valdyti, naudoti nepažeisdami įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, elgtis taip, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Priešingu atveju atsiranda prievolė atlyginti savo valdomų daiktų padarytą žalą. Teismas padarė išvadą, kad byloje yra įrodyta, jog dėl laivo nepriežiūros ieškovui pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą atsirado prievolė organizuoti laivo gelbėjimo darbus, įgyvendinti uosto apsaugos nuo taršos prevencijos priemones bei organizuoti taršos padarinių likvidavimą, likviduoti padarytos žalos pasekmes, organizuoti ir vykdyti uosto aplinkos apsaugą. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų argumentus apie tai, kad dalis darbų neatlikta ir/ar darbų vertė nepagrįstai didelė, kad žala padaryta ne dėl atsakovų kaltės. Nurodė, kad atsakovų ginčai dėl laivo arešto, neteisėto užvaldymo ir kt. neturi ryšio su šia byla, o faktas, kad byloje nepateiktas laivų atliekas surenkančio laivo „Flora“ skysčių talpyklos sertifikatas, nepaneigia rašytiniais įrodymais patvirtinto fakto apie surinktų atliekų kiekį – 422 m3. Anot teismo, gelbėjimo darbų vertė patvirtinta aktais, tarnybiniais pranešimais, sąskaitomis faktūromis ir sutartimis, sudarytomis atvirojo konkurso būdu su darbų vykdytojais. Kadangi ieškovas prašomas priteisti išlaidas apmokėjo, todėl, pasak teismo, jis pagrįstai reikalauja priteisti nuostolius iš atsakovų solidariai (CK 6.249 str. 1 d., 4 d. 1 p., 6.279 str. 1 d.).

10III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

11Apeliaciniais skundais atsakovai SPK ŽK „Zimniaja Zolotica“ ir RAB „SevNaučFlot“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat apeliantai prašo jiems iš ieškovo priteisti visas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laivo „MOUNT KENT“ areštą.

12Apeliacinius skundus grindžia tokiais argumentais:

  1. Iš pateiktų teismui rašytinių įrodymų matyti, kad pagal Europos Bendrijos 2008 m. liepos 18 d. deklaraciją Klaipėdos teritorinėje muitinėje deklarantas UAB „Viprotekas“ ir UAB „Laivų technika“ deklaravo laivą „MOUNT KENT“ kaip „laikiną įvežimą perdirbimui“ (remontui). UAB draudimo kompanija „Lamantinas“ pateikė Klaipėdos teritorinei muitinei vienkartinę garantiją Nr. D76V00717158 maksimaliai 160 000 Lt sumai. Todėl, apelianto teigimu, ieškovas privalo spręsti visus klausimus su UAB DB „Lamantinas“.
  2. Iš pateiktų teismui rašytinių įrodymų matyti, kad 2005 m. rugsėjo 1 d. sutartis Nr. 41-2005-465, sudaryta tarp ieškovo ir UAB „Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas“ yra pasibaigusi. Ieškovas nepateikė teismui rašytinių įrodymų, įrodančių, jog 2008 m. ar vėliau buvo paskelbtas konkursas gelbėjimo darbams ir kad buvo ar nebuvo panaudoti uosto direkcijos rezervo fondo pinigai.
  3. Iš pateiktų teismui rašytinių įrodymų matyti, kad pagal 2009 m. kovo 10 d. aktą

    13Nr. 0002378 laivo „MOUNT KENT“ kapitonas perdavė t/l „Banga“ 48 m3 užterštų naftos atliekų ir pagal išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą BBA Nr. 3366 UAB „Uosto vartai“ 2009 m. balandžio 17 d. sumokėjo UAB „Baltijos bunkeriavimo kompanija“ 6 720 Lt. Ši aplinkybė ir faktas, ir kad ieškovo atsakingas atstovas V. K. yra atleistas iš pareigų, pasak apelianto, patvirtina, jog laivui paslaugas buvo sutarta suteikti už gerokai padidintą kainą. Anot apelianto, tai patvirtina, kad buvo karteliniai susitarimai.

  4. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų dėl fiksuojamų priimtų atliekų kiekio. Apie tai nebuvo pranešta nei apeliantams, nei laivo agentui ar laivo savininko atstovui, nors jie buvo laive nuo 2010 m. kovo 26 d. iki 2010 m. kovo 28 d.
  5. 2010 m. kovo 26 d. atliekų surinkimo aktą Nr. 585 ir 2010 m. kovo 28 d. atliekų surinkimo aktą Nr. 595 pasirašė ne laivo „MOUNT KENT“ įgaliotas asmuo, o uosto kapitono pavaduotojas A. N., nors tai turėjo padaryti nepriklausomas siurveijeris ar laivo agentas, arba laivo savininkų atstovas. Be to, liudytojas A. N. nepatvirtino 2010 m. kovo 26 d. akte Nr. 585 nurodytų priimtų 372 m3 atliekų, o nurodė, kad tai atliko jo darbuotojas A. N..
  6. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių laivo „FLORA“ skaitiklių užfiksuotus rodmenis, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Metrologijos įstatymas ir Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2004/22/EB dėl matavimo priemonių.
  7. Rusijos Fedracijos laivas „MOUNT KENT“ yra neteisėtai sulaikytas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste nuo 2009 m. kovo 16 d. iki 2009 m. rugpjūčio 25 d. ir nuo 2009 m. spalio 16 d. iki šiol pagal Klaipėdos apygardos teismo nutartį, todėl nėra laivo savininkų kaltės dėl šio įvykio ir padarytos žalos (CK 6.248 str.).
  8. Teismas skundžiamo sprendimo rezoliucine dalimi paliko galioti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 8 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nors jos jau buvo pritaikytos Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartimi.

14Atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus ieškovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

  1. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai liudija, kad laivas „MOUNT KENT“ pagal laivo nuosavybės liudijimo dokumentą priklauso RAB „SevNaučFlot“ ir SPK ŽK „Zimniaja Zolotica“. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 42 straipsnio 2 dalis numato, kad laivo savininkas arba valdytojas, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl taršos. Taigi, ieškovo patirtus nuostolius nagrinėjamoje byloje privalo atlyginti būtent atsakovai.
  2. Atsakovams teismo posėdžio metu pakako ieškovo paaiškinimo dėl 2005 m. rugsėjo 1 d. sutarties Nr. 41-2005-465, sudarytos tarp ieškovo ir UAB „Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas“, galiojimo ir jie nereikalavo pateikti tai patvirtinančių įrodymų. Kadangi apeliaciniuose skunduose yra keliamas šis klausimas, ieškovas juos pateikia teismui prie atsiliepimo. Pažymi, kad papildomu susitarimu Nr. 2 prie sutarties Nr. 41-2005-465 buvo susitarta, kad paslaugų trukmė – iki bus panaudoti sutarties 2 punkte numatyti objektui pinigai.
  3. UAB „Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas“ ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2005 m. rugsėjo 1 d. sudarė sutartį Nr. 41-2005-465, kurioje vykdytojas įsipareigojo savo rizika surinkti užterštus vandenis, šiukšles bei tepaluotus skudurus iš laivų Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir juos utilizuoti, o užsakovas - pagal šios sutarties 1 priede nurodytus įkainius už atliktas paslaugas apmokėti. Ši sutartis buvo pasirašyta paskelbus viešųjų pirkimų konkursą, atlikus Viešųjų pirkimo įstatyme numatytas procedūras. Sutartis buvo sudaryta iki V. K. paskyrimo į infrastruktūros ir plėtros direktoriaus pareigas, todėl atsakovų pareiškimai, kad V. K. buvo atleistas dėl šios sutarties, yra išsigalvoti - V. K. išėjo savo noru iš darbo dėl kitų priežasčių.
  4. 2009 m. gruodžio 24 d. motorinis laivas „MOUNT KENT“ buvo paliktas be priežiūros Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste prie krantinės Nr. 139a. Skirtingai nei teigia apeliantai, apie tai buvo informuoti laivo bendrasavininkiai — atsakovai, laivo agentas UAB „Uosto vartai“ ir laivo savininko atstovas — advokatas G. S.. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija raštu 2010 m. kovo 29 d. Nr. UD-11.1.8.1142 dar kartą informavo atsakovus, kad laivas yra paliktas be priežiūros, nėra tinkamai prižiūrimas, kelia grėsmę saugiai laivybai ir aplinkai, bet atsakovai ignoravo savo pareigą dėl laivo priežiūros aprūpinimo.
  5. 2010 m. kovo 26 d. atliekų surinkimo aktą Nr. 585 ir 2010 m. kovo 28 d. atliekų surinkimo aktą Nr. 595 pasirašė uosto kapitono pavaduotojas - Uosto priežiūros tarnybos viršininkas A. N., tai patvirtina parašai ant aktų, o surinktų atliekų matavimus atliko naftos surinkimo ir povandeninių darbų vadovas A. N. (matavimai kaip ir kituose laivuose atliekami pagal kreives (liniuotes) ir taip apskaičiuojama surenkamų užterštų vandenų kubatūra). Šie įrodymai buvo pateikti teismui su kitais ieškinio priedais, o teismo posėdžio metu juos paaiškino kviesti liudininkai, taip pat užteršimo faktą patvirtino Jūros aplinkos apsaugos agentūra savo patikrinimo aktais. Šių įrodymų pagrindu ieškinys buvo įrodytas, nepažeidžiant CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų.
  6. Teismo posėdžio metu atsakovams buvo paaiškinta, kad laive „FLORA“ skaitiklių nėra ir negali būti, nes tai yra įvairaus tankio surenkama struktūra (kuri užkimštu bet kokius skaitiklius), todėl matavimai kaip ir kituose laivuose atliekami pagal kreives (liniuotes) ir taip paskaičiuojama surenkamų užterštų vandenų kubatūra.
  7. Kiti SPK ŽL „Zymniaja Zolotica“ argumentai nėra pareikšto ieškinio dalykas, todėl VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija teismo prašo neatsižvelgti į juos.
  8. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato galimybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovai su ieškovu nebendradarbiauja ir nesprendžia žalos atlyginimo bei tolesnio laivo likimo klausimų. Atsakovai yra registruoti ne Lietuvos Respublikoje, jų turtinė padėtis nežinoma. Atsakovai nėra pateikę jokių garantijų, kad galės įvykdyti prievoles dėl nuostolių atlyginimo. Esant tokiai situacijai, kyla grėsmė, kad atsakovai gali perleisti turtą tretiesiems asmenims ir tokiu būdu apsunkinti teismo sprendimo dėl nuostolių atlyginimo įvykdymą.

16Teisėjų kolegija konstatuoja:

17apeliaciniai skundai netenkintini, Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

19Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

20Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų SPK ŽK „Zimniaja Zolotica“ ir RAB „SevNaučFlot“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

21Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovai, kaip laivo savininkai, privalo atlyginti ieškovui nuostolius, patirtus organizuojant atsakovams priklausančio laivo gelbėjimo darbus, sukeltos taršos likvidavimo ir prevencijos darbus.

22Pagal CK 6.263 straipsnio nuostatą, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (1 d.); žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (2 d.); įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą (3 d.).

23CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda, neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

24Iš byloje esančių tarnybinių pranešimų, atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktų, atliekų surinkimo aktų, pateikto laivo-rinktuvo krovos operacijų, atliekamų su teršalais, registracijos žurnalo ir laivo žurnalo, Jūrų aplinkos apsaugos agentūros patikrinimo aktų ir kitų duomenų (14-18, 20-22, 24-26, 28-30, 31, 32, 33, 139-144, 146-149, 161, 1 t.) matyti, kad 2010 m. kovo 26 d. buvo pastebėta, jog atsakovams priklausantis laivas „MOUNT KENT“, stovintis Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste prie krantinės Nr. 139a, buvo pasviręs į kairįjį bortą, į mašinų skyrių pateko vanduo, dėl ko vanduo buvo užterštas teršalais ir buvo pradėta gelbėjimo operacija - iš mašinų skyriaus išsiurbtas ir utilizuotas vanduo. Darbuose dalyvavo UAB „Laivyno technikos priežiūros bazė“, kuri atliko lijalinių vandenų išsiurbimą, narų apžiūros darbus, kingstonų hermetizacijos darbus. UAB „Keleivių ir krovinių terminalas“ vykdė užterštų vandenų surinkimą ir utilizaciją, naftuotų šiukšlių ir emulsijos surinkimą. Buvo sunaudotas kuras ir tepalai, plauti boniniai užtvarai; dirbo kateris „Zunda 8“, laivas „FLORA“, naftos ir šiukšlių surinkėjai „Šarka“ ir „Sanitaras“, keturi ieškovės specialistai, Uosto priežiūros ir gelbėjimo tarnyba, UAB „Vakarų laivynas“, UAB „Gitanos servisas“. Nuostoliams, susijusiems su laivo „MOUNT KENT“ gelbėjimo darbais (nuo 2010 m. kovo 26 d. iki 2010 m. kovo 31 d.), padengti ieškovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija iš laivo savininkų SPK ŽK „Zimniaja Zolotica“ ir RAB „SevNaučFlot“ prašo priteisti 2010 m. balandžio 13 d. sąskaitoje Nr. FS3-39 nurodytą pinigų sumą – t. y. 151 188,60 Lt, kuri apmokėjimui buvo išsiųsta vienam iš laivo savininkų - RAB „SevNaučFlot“ (8, 10-12 b. l., 1 t.). Nuostolių dydį ieškovas grindžia paskaičiavimo lentele (9 b. l., 1 t.), įmonių, vykdžiusių gelbėjimo darbus, išrašytomis sąskaitomis - faktūromis (19, 23, 27 b. l., 1 t.), ieškovo specialistams sumokėtu darbo užmokesčiu už atliktus gelbėjimo darbus (161 b. l., 1 t.), išlaidomis benzinui ir tepalams.

25Nagrinėjamu atveju atsakovų atsakomybei dėl ieškovo patirtų nuostolių atsirasti būtina nustatyti visas deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus atsakovų veiksmus (neveikimą); ieškovo patirtus nuostolius; priežastinį neteisėtų atsakovų veiksmų (neveikimo) bei ieškovo patirtų nuostolių ryšį; atsakovų kaltę (CK 6.246-6.249 str., 6.263 str. 1 d.).

26Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas atsakovų atsakomybę sieja su jų, kaip laivo savininkų, pareigų netinkamu vykdymu, dėl ko ieškovas patyrė nuostolių.

27Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai nustato, kad saugios laivybos reikalavimų vykdymą privalo užtikrinti laivo valdytojas, kuris atsako už tai, kad: 1) kiekvieną laivą valdytų laivo kapitonas ir kiti vadovaujančios laivo įgulos nariai, turintys tinkamą kvalifikaciją jūreivystės, laivavedybos, ryšių ir jūros technikos srityse; kad laivo įgula pagal jos narių kvalifikaciją ir skaičių būtų tinkama dirbti konkrečiame laive, atsižvelgiant į jo tipą, dydį, variklius ir įrangą; 2) laivo kapitonas, vadovaujančios laivo įgulos nariai ir, kiek tai yra reikalinga, laivo įgula būtų visapusiškai susipažinę su teisės normomis, reglamentuojančiomis žmonių gyvybės apsaugą jūroje, kaip išvengti laivų susidūrimo, jūros taršos, kaip palaikyti radijo ryšį, ir kad šių teisės normų būtų laikomasi. Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 3-327 patvirtintų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių 83 punkte nustatyta, kad už saugų laivų stovėjimą prie krantinių atsako laivo kapitonas ir uosto žemės naudotojas, pas kurį krovos darbams atvyksta laivas, uosto akvatoriją kontroliuoja, saugią laivybą uoste užtikrina uosto kapitonas per jam pavaldžias Uosto direkcijos tarnybas. Taip pat nustatyta, kad laivai, stovintys prie krantinių, privalo turėti nuolat veikiančias ryšio priemones, užtikrinančias nepertraukiamą ryšį su uosto kapitono tarnybomis, kitais laivais ir miesto specialiosiomis tarnybomis. Susidarius ekstremaliai situacijai arba įvykiams uosto teritorijoje ir/ar akvatorijoje, pažeidus šių taisyklių arba Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 264 (Žin., 1997, Nr. 72-1853; 2007, Nr. 22-853), reikalavimus, laivo kapitonas, laivo agentas ir uosto naudotojas apie tai privalo nedelsiant informuoti Uosto dispečerinę (103 p.).

28Kaip matyti iš byloje esančio VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2010 m. sausio 21 d. pasitarimo, kuriame buvo sprendžiamas be priežiūros palikto laivo „MOUNT KENT“ likimas, protokolo Nr. V2-2 (38 b. l., 1 t.), 2010 m. sausio 21 d. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rašto, pavadinto informacija apie laivą „MOUNT KENT“ ir adresuoto vienam iš laivo savininkų RAB „SevNaučFlot“, (43 b. l., 1 t.), 2010 m. kovo 29 d. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rašto, adresuoto abiem laivo savininkams, laivo agentui UAB „Uosto vartai“ ir savininko SPK ŽK „Zimniaja Zolotica“ atstovui advokatui G. S. (44 b. l., 1 t.), laivas „MOUNT KENT“ tiek iki jūros teršimo incidento, tiek incidento metu buvo be priežiūros. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2010 m. sausio 21 d. raštu reikalavo, kad savininkas RAB „SevNaučFlot“ aprūpintų be priežiūros likusį laivą budinčia įgula (43 b. l., 1 t.), tačiau nei šis savininkas, nei bendrasavininkis SPK ŽK „Zimniaja Zolotica“ (42 b. l., 1 t.) nepasirūpino, jog laivas „MOUNT KENT“ būtų nuolatinėje priežiūroje. Pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalies nuostatą, savininkams kyla pareiga valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Todėl nagrinėjamu atveju atsakovų veiksmai, neaprūpinant jiems nuosavybės teise priklausantį laivą priežiūra, dėl ko laivas pavojingai pasviro, vanduo pateko į mašinų skyrių, laivas pradėjo skęsti ir teršti aplinką, laikytini neteisėtu neveikimu (CK 6.246 str. 1 d.).

29Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 42 straipsnis, reglamentuojantis nuostolių, atsiradusių dėl taršos, atlyginimą, nustato, kad nuostoliai dėl taršos – tai pinigais įvertinta žala žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, atsiradusi dėl uosto teritorijos teršimo, taip pat išlaidos, atsiradusios teršimų galimoms neigiamoms pasekmėms sumažinti arba jų išvengti. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laivo savininkas arba valdytojas, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius, atsiradusios dėl taršos.

30Kadangi būtent dėl savininkų neteisėto neveikimo ieškovui VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai atsirado pareiga, vadovaujantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 11 straipsnio 7, 10, 13 punktais, organizuoti uosto akvatorijoje laivo gelbėjimo darbus, įgyvendinti uosto apsaugos nuo taršos prevencijos priemones bei organizuoti taršos padarinių likvidavimą, organizuoti ir vykdyti uosto aplinkos apsaugą, todėl visus ieškovo nuostolius, patirtus vykdant laivo „MOUNT KENT“ gelbėjimo darbus, sukeltos taršos likvidavimo ir prevencijos darbus, pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 42 straipsnio 2 dalį privalo atlyginti abu laivo savininkai solidariai (CK 6.249 str. 1 d., 4 d. 1 p., 6.279 str. 1 d.), ką pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime.

31Nagrinėjamu atveju apeliantai nepagrįstai teigia, jog nuostolių, patirtų dėl laivo gelbėjimo darbų ir taršos likvidavimo organizavimo, atlyginimo turi ieškovas reikalauti iš UAB draudimo kompanijos „Lamantinas“, kuris Klaipėdos teritorinei muitinei pateikė vienkartinę garantiją

32Nr. D76V00717158.

33CK 6.90 straipsnio 1 dalis įtvirtina garantijos sampratą, pagal kurią garantija yra laikomas vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais).

34Kaip matyti iš pateiktos 2008 m. liepos 18 d. vienkartinės garantijos Nr. D76V00717158 (9 b. l., 2 t.), pagal šią garantiją UAB draudimo kompanija „Lamantinas“, prisiimdama solidarią atsakomybę, muitinės įstaigoje – Klaipėdos teritorinėje muitinėje, maksimalia 160 000 Lt suma garantavo už bet kurias pagrindines ir kitas mokestines prievoles sudarančias pinigų sumas, taip pat nenumatytas ir kitas išlaidas (išskyrus pinigines baudas), tenkančias UAB „Laivų technika“, susijusias su šiais jo įsipareigojimais: laikinas įvežimas perdirbimui. Taigi, šia vienkartine garantija UAB draudimo kompanija „Lamantinas“ garantavo už UAB „Laivų technika“ mokestines prievoles Klaipėdos teritorinei muitinei, bet ne ieškovui Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai už atliktus laivo „MOUNT KENT“ gelbėjimo ir taršos likvidavimo darbus už šio laivo savininkų (valdytojų) prievolę atlyginti laivo padarytus nuostolius. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo patirtus nuostolius priteisė iš laivo savininkų, o ne iš minėtos draudimo kompanijos.

35Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, ar tarp ieškovo ir laivo „MOUNT KENT“ užteršto vandens surinkimo ir utilizavimo darbus atlikusio UAB „Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas“ 2005 m. rugsėjo 1 d. sudaryta sutartis Nr. 41-2005-465 (150-157 b. l., 1 t.) yra pasibaigusi, ar ne, kadangi byloje yra surinkta nenuginčytų ir neginčijamų įrodymų (14-15, 28-30 b. l., 1 t.), jog UAB „Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas“ teikė minėtas paslaugas ir už šias paslaugas jis ieškovui išrašė PVM sąskaitą-faktūrą 141 360,50 Lt sumai (27 b. l., 1 t.). Todėl šiuo atveju, sprendžiant dėl atsakovų atsakomybės dydžio, svarbi nustatyta faktinė aplinkybė, jog ši, kaip ir kitos įmonės, padėjo ieškovui atlikti su laivu „MOUNT KENT“ susijusius gelbėjimo darbus. Kita vertus, ieškovas kartu su atsiliepimu į apeliacinius skundus pateikė papildomo susitarimo Nr. 2 prie sutarties Nr. 41-2008-465 kopiją (75 b. l., 2 t.), iš kurios matyti, jog pakeitus šią sutartį, paslaugų trukmės terminas buvo nustatytas - iki bus panaudoti sutarties 2 punkte numatyti objektui pinigai. Taigi, teigti, jog gelbėjimo darbai buvo atlikti, pasibaigus 2005 m. rugsėjo 1 d. sutarties Nr. 41-2005-465, sudarytos tarp ieškovo ir UAB „Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas“, terminui, taip pat nėra pakankamo pagrindo.

36Apeliantai teigia, jog laivo gelbėjimo paslaugos buvo suteiktos už didesnę kainą, nei iš tikrųjų turėjo būti suteiktos. Šiuos teiginius apeliantai grindžia byloje pateiktu 2009 m. kovo 10 d. Teršalų perdavimo – priėmimo į laivą-rinkiką aktu Nr. 0002378 (162 b. l., 1 t.) ir 2009 m. kovo 16 d. UAB Baltijos bunkeriavimo agentūros išrašyta PVM sąskaita – faktūra Serija BBA Nr. 3366 (163 b. l., 1 t.), iš kurių matyti, kad už 47 kub. m. nafta užteršto vandens surinkimą laivo agentas UAB „Uosto vartai“ turėjo sumokėti UAB Baltijos bunkeriavimo agentūrai 6 580 Lt, o už 1 kub. m. naftos liekanų surinkimą – 140 Lt. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog šie duomenys neįrodo, jog UAB „Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas“ nustatyti užterštų vandenų surinkimo ir utilizacijos įkainiai (27, 32, 33 b. l., 1 t.) buvo nepagrįstai per dideli, kadangi skirtingų įmonių teikiamų paslaugų įkainiai gali skirtis, be to, skirtingas ir atliekų surinkimo laikas. Pažymėtina, kad surinktų atliekų įkainiai gali skirtis ir priklausomai nuo surinktų atliekų tipo, užterštumo lygio. Be to, apeliantų nurodyti duomenys nėra susiję su nagrinėjamu ginču, todėl jie negali nei patvirtinti, nei paneigti nagrinėjamu atveju nustatytas faktines aplinkybes, todėl jais vadovautis nėra pagrindo.

37Skirtingai nei teigia apeliantas RAB „SevNaučFlot“, iš byloje esančių rašytinių įrodymų (VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2010 m. kovo 29 d. rašto „Dėl laivo „MOUNT KENT“ Nr. UD-11.1.8.1142, 44 b. l., 1 t.) matyti, kad ieškovas raštu informavo abu laivo savininkus, laivo agentą UAB „Uosto vartai“ ir atstovą advokatą G. S. apie tai, kad laivas „MOUNT KENT pavojingai pasviręs (pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje yra nagrinėjamas atvejis apie 2010 m. kovo 26 d. įvykusį pavojingą laivo pasvirimą, todėl yra pagrindas manyti, jog apeliantas apeliaciniame skunde per klaidą nurodė neteisingą datą – 2010 m. gruodžio 18 d.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad SPK ŽK „Zimniaja Zolotica“ atstovas advokatas G. S. atsiliepime į ieškinį (76-78 b. l., 1 t.) pripažino, jog apie tai, kad 2010 m. kovo 26 d. dėl nežinomų priežasčių laivas „MOUNT KENT“ pradėjo skęsti, jam buvo pranešta 2010 b. kovo 26 d. 7 val. 30 min. Atstovas taip pat nurodė, jog gelbėjimo operacijoje dalyvavo tiek jis, tiek laivo agento atstovas direktorius J. C.. Taigi, šios aplinkybės paneigia apelianto argumentus, jog ieškovas nebuvo pranešęs apie laivo skendimą nei savininkams, nei laivo agentui ar savininko atstovui.

38Minėti duomenys taip pat patvirtina, kad tiek laivo agento atstovui, tiek advokatui G. S., kuris atstovauja tiek laivo savininką SPK ŽK „Zymniaja Zolotica“, tiek ir RAB „SevNaučFlot“ (52-59 b.l., 2 t.), buvo suteikta galimybė dalyvauti visoje laivo gelbėjimo operacijoje, taršos likvidavimo darbuose, stebėti visus atliekamus veiksmus ir teikti dėl to pastabas. Taigi, jie galėjo reikšti savo pastabas ir dėl fiksuojamų priimtų atliekų kiekio teisingumo. Tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pastarieji asmenys būtų reiškę kokius nors prieštaravimus dėl užfiksuoto surinktų atliekų kiekio, nors, kaip patvirtino apeliantai, jie buvo laive nuo 2010 m. kovo 26 d. iki 2010 m. kovo 28 d. (38, 66 b. l., 2 t.). Atitinkamai nesant įrodymų, jog 2010 m. kovo 26 d. atliekų surinkimo akte Nr. 585 ir 2010 m. kovo 28 d. atliekų surinkimo akte Nr. 595 yra užfiksuoti neteisingi surinkti atliekų kiekiai, neturi teisinės reikšmės, kad minėtus aktus pasirašė Uosto kapitono pavaduotojas A. N., kadangi, kaip jau minėta aukščiau, gelbėjimo operacijoje dalyvavęs laivo agento atstovas ir atstovas advokatas G. S. turėjo galimybę reikšti pastabas (prieštaravimus) dėl minėtuose aktuose užfiksuoto surinktų atliekų kiekio, tačiau šias aplinkybes įrodančių duomenų byloje nėra pateikta. Duomenų, įrodančių, jog aktuose nurodyti kiekiai yra neteisingi, apeliantai taip pat nepateikė ir nagrinėjant ginčą teisme.

39Atsakovai savo apeliacinius skundus grindžia taip pat tuo, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių laivo „FLORA“ skaitiklių užfiksuotus rodmenis, kaip yra reikalauja Lietuvos Respublikos Metrologijos įstatymas ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/22/EB dėl matavimo priemonių. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog 2010 m. rugsėjo 7 d. UAB „Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas“ raštas „Dėl skysčių talpyklų, esančių laivuose, patikros“ Nr. 1009008 (175 b. l., 1 t.) patvirtina ieškovo atsiliepime į apeliacinius skundus nurodytas aplinkybes, kad laive „FLORA“ nėra skaitiklių. Rašte nurodyta, kad surinktų atliekų kiekis nustatomas matuojant rulete ir pagal tankų matavimų lenteles. Taip pat nurodyta, kad atsiskaitymas vyksta pagal priimtą atliekų kiekį. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, ieškovas neturėjo pagrindo teikti įrodymų apie skaitiklių, kurių nėra laive „FLORA“, užfiksuotus rodmenis. Be to, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, faktas, kad nepateiktas atliekas surenkančio laivo „FLORA“ skysčių talpyklos sertifikatas, nepaneigia rašytiniais įrodymais patvirtinto fakto apie surinktų atliekų kiekį – 422 kub. m. (32, 33 b. l., 1 t.).

40Taigi, įvertinus tai, kad gelbėjimo darbų vertė patvirtinta aktais (32, 33 b. l., 1 t.), tarnybiniais pranešimais (14-15, 16-18 b.l., 1 t.), sąskaitomis – faktūromis (19, 23, 27 b. l., 1 t.) atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktais (20-22, 24-26, 28-30 b. l., 1 t.), kuriuose nurodyti duomenys bei faktai nėra nuginčyti, ieškovo patirtais nuostoliais laikytina minėtų dokumentų pagrindu 2010 m. balandžio 13 d. išrašytoje sąskaitoje Nr. FS3-39 nurodyta suma – 151 188,60 Lt (8, 9 b. l., 1 t.) (CK 6.249 str. 1 d., 4 d. 1 p.). Todėl nustačius atsakovų neteisėtą neveikimą, kaltę dėl nuostolių atsiradimo ir priežastinį ryšį tarp neveikimo ir nuostolių, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas ieškovo patirtus nuostolius pagrįstai priteisė iš abiejų atsakovų solidariai (CK 6.279 str. 1 d.).

41Teisėjų kolegija sprendžia, jog pateikti apeliantų duomenys apie tai, kad laivas „MOUNT KENT“ buvo ir yra areštuotas Lietuvos Respublikos teismo nutartimi, neturi teisinės reikšmės ginčo nagrinėjimui, kadangi laivo areštas nepaneigia savininkų kaltės, kad būtent jiems neįvykdžius pareigos pasirūpinti laivo priežiūra, kilo jūros teršimo incidentas, dėl ko ieškovas patyrė nuostolių, kuriuos šiuo atveju pagal įstatymą privalo atlyginti atsakovai, kaip laivo „MOUNT KENT“ savininkai.

42Iš bylos duomenų matyti, jog šioje byloje priimta Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartimi atsakovams buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės –atsakovams priklausančio laivo „MOUNT KENT“ ir kito nekilnojamojo, kilnojamojo turto, lėšų ar turtinių teisių areštas, neviršijant 151 188,60 Lt sumos (49-50 b. l., 1 t.). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodydamas, jog Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 8 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, papildomų laikinųjų apsaugos priemonių netaikė, o tik patikslino teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo terminą, atsižvelgęs į sprendimo esmę bei CPK (iki 2011.10 01 d. galiojusi redakcija) 150 straipsnio 5 dalies nuostatą, o nurodymas, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 8 d. nutartimi, laikytinas rašymo apsirikimu, nekeičiančiu teismo sprendimo esmės. Kadangi šiuo atveju teismas sprendimu ieškinį patenkino visiškai, Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pagrįstai buvo pritaikytos iki teismo sprendimo įvykdymo, tokiu būdu užtikrinant ieškovo turtinių materialinių reikalavimų įvykdymą. Pažymėtina, jog apeliantai nepateikė rašytinių įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog panaikinus laivo „MOUNT KENT“ areštą, kito atsakovams priklausančio turto pakaktų įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti apeliantų prašymą panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartimi pritaikytą laivo „MOUNT KENT“ areštą (CPK 144 str. 1 d.).

43Dėl kitų apeliaciniuose skunduose išdėstytų ir šioje nutartyje atskirai neaptartų argumentų teisėjų kolegija atskirai nepasisako todėl, kad esminės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui jie neturi.

44Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovai savo apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nepaneigė, jog būtent jie privalo atlyginti ieškovo nuostolius, patirtus organizuojant laivo ,,MOUNT KENT“ gelbėjimo darbus, taip pat neįrodė, jog ieškovo išlaidos turėjo būti mažesnio dydžio, nei priteisė pirmosios instancijos teismas, todėl skundžiamą teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

45Atmetus atsakovų apeliacinius skundus, jų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo netenkinamas (CPK 93 str.). Atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus ieškovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto administracija pareiškė prašymą priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau šių išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl toks prašymas negali būti tenkinamas (CPK 98 str. 1 d.).

46Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

47Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kreipėsi į... 5. Ieškovas nurodė, kad 2009 m. gruodžio 24 d. motorinis laivas „Mount... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškovo VĮ... 8. 151 188,60 Lt sumos, pradedant skaičiuoti nuo 2010 m. spalio 7 d. iki teismo... 9. Teismas konstatavo, kad atsakovai yra laivo ,,Mount Kent“ savininkai, todėl... 10. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 11. Apeliaciniais skundais atsakovai SPK ŽK „Zimniaja Zolotica“ ir RAB... 12. Apeliacinius skundus grindžia tokiais argumentais:
  1. Iš... 13. Nr. 0002378 laivo „MOUNT KENT“ kapitonas perdavė t/l „Banga“ 48 m3... 14. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus ieškovas VĮ Klaipėdos... 15. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:
    1. Teismui pateikti... 16. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 17. apeliaciniai skundai netenkintini, Klaipėdos apygardos teismo 2011 m.... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 19. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2... 20. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal... 21. Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovai, kaip laivo savininkai, privalo... 22. Pagal CK 6.263 straipsnio nuostatą, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis... 23. CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda,... 24. Iš byloje esančių tarnybinių pranešimų, atliktų darbų priėmimo ir... 25. Nagrinėjamu atveju atsakovų atsakomybei dėl ieškovo patirtų nuostolių... 26. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas atsakovų atsakomybę sieja... 27. Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1 ir 2... 28. Kaip matyti iš byloje esančio VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto... 29. Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 42... 30. Kadangi būtent dėl savininkų neteisėto neveikimo ieškovui VĮ Klaipėdos... 31. Nagrinėjamu atveju apeliantai nepagrįstai teigia, jog nuostolių, patirtų... 32. Nr. D76V00717158.... 33. CK 6.90 straipsnio 1 dalis įtvirtina garantijos sampratą, pagal kurią... 34. Kaip matyti iš pateiktos 2008 m. liepos 18 d. vienkartinės garantijos Nr.... 35. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju neturi teisinės... 36. Apeliantai teigia, jog laivo gelbėjimo paslaugos buvo suteiktos už didesnę... 37. Skirtingai nei teigia apeliantas RAB „SevNaučFlot“, iš byloje esančių... 38. Minėti duomenys taip pat patvirtina, kad tiek laivo agento atstovui, tiek... 39. Atsakovai savo apeliacinius skundus grindžia taip pat tuo, kad ieškovas... 40. Taigi, įvertinus tai, kad gelbėjimo darbų vertė patvirtinta aktais (32, 33... 41. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pateikti apeliantų duomenys apie tai, kad... 42. Iš bylos duomenų matyti, jog šioje byloje priimta Klaipėdos apygardos... 43. Dėl kitų apeliaciniuose skunduose išdėstytų ir šioje nutartyje atskirai... 44. Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog... 45. Atmetus atsakovų apeliacinius skundus, jų prašymas dėl bylinėjimosi... 46. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 47. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti...