Byla 2-6-242/2011
Dėl kelio servituto nustatymo ir pagal atsakovės V. K. priešieškinį dėl kompensacijos ir atlyginimo už naudojimąsi servitutu, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, A. R., B. R., F. S., E. S., A. K., S. Č

1Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Jakubovskis, sekretoriaujant Jolantai Zabolevičienei, dalyvaujant ieškovui V. M., ieškovo atstovei advokatei I. M., atsakovei V. K., atsakovės atstovui advokatui N. S., trečio asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei G. R., tretiesiems asmenims A. R., B. R., F. S. ir S. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. M. ieškinį V. K. dėl kelio servituto nustatymo ir pagal atsakovės V. K. priešieškinį dėl kompensacijos ir atlyginimo už naudojimąsi servitutu, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, A. R., B. R., F. S., E. S., A. K., S. Č., ir

Nustatė

2Ieškovas V. M. 2010 m. birželio 28 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, prašydamas nustatyti priklausančiam atsakovei V. K. 0,4523 ha žemės sklypui, kurios unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) Vidiškių k. v., esančiam Girminių kaime, Ignalinos rajone, 4 metrų pločio, 62,71 metrų ilgio, 0,0268 m2 ploto kelio servitutą, 2010 m. birželio 18 d. žemės sklypo plane pažymėtą indeksu „S“, patekti į priklausantį ieškovui V. M. 0,13 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) Vidiškių k. v., esantį Girminių kaime, Ignalinos rajone (t. 1, b.l. 117-120, 123).

3Atsakovė V. K. 2011 m. sausio 20 d. pateikė teismui priešieškinį, prašydama tuo atveju, jeigu jai priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame Girminių kaime, Ignalinos rajone, ieškovo naudai bus nustatytas kelio servitutas, priteisti iš ieškovo jos naudai 7723,43 Lt kompensaciją už tvoros perkėlimą ir atlyginimą už naudojimąsi servitutu po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant jas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (t.2, b.l. 13-14).

4Ieškovo V. M. atstovė advokatė I. M. prašė V. M. ieškinį patenkinti, o atsakovės V. K. priešieškinį atmesti. Paaiškino, kad ieškovas V. M. yra J. M. sūnus ir vienintelis įpėdinis. 1994 m. gegužės 24 d. ieškovo tėvui J. M. buvo skirtas asmeninio ūkio žemės sklypas, 2007 m. birželio 1 d. Utenos apskrities viršininko įsakymu buvo patvirtintas 10 arų žemės sklypas, ir atkuriant nuosavybės teises, buvo suformuotas 13 arų žemės sklypas. Tačiau, formuojant šį žemės sklypą, aplink kurį esantys visi žemės sklypai jau buvo suformuoti ir įteisinti anksčiau, ieškovo žemės sklypas liko be privažiavimo. Ieškovas, atsižvelgdamas į tą aplinkybę, kad žemės sklypas negali būti be privažiavimo ir kad anksčiau privažiavimas į jo žemės sklypą ėjo būtent per atsakovei priklausantį žemės sklypą, dar tarybiniais laikais patekimas prie tvenkinio vėl gi ėjo per atsakovei šiai dienai priklausantį žemės sklypą, ieškovo žiniomis ir pagal žemėtvarkos projektą ta vieta buvo numatytas privažiavimas, yra pareiškęs reikalavimą, kad servitutinis kelias būtų nustatytas būtent per atsakovei priklausantį žemės sklypą. Ieškovas mano, kad servitutas turi būti nustatytas neatlygintinis, nes žemės sklypas ieškovui suformuotas nuosavybės teisių atkūrimo procese ir jeigu Utenos apskrities viršininko administracija, kuri tuo metu vykdė žemės reformos darbus, būtų tinkamai vykdžiusi savo funkcijas ir, tiek formuojant žemės sklypą atsakovei, tiek ir kitiems asmenims, būtų numačiusi, kad ateityje taip pat dar bus formuojami kiti žemės sklypai ir būtų tuo metu išsprendusi privažiavimo prie ieškovui priklausančio žemės sklypo klausimą, tai ieškovui būtų nuosavybės teisės perduotos neatlygintinai su privažiavimu. Jeigu teismas manys, kad atsakovei dėl prašomo nustatyti servituto sukeliami tam tikri nepatogumai, ji turės tam tikrų išlaidų, mano, kad teismas gali sprendime aptarti tą klausimą, kad atsakovė V. K. turi teisę pareikšti reikalavimą dėl servituto nustatymu padarytų nuostolių atlyginimo dabartinei Nacionalinei žemės tarnybai, kaip buvusios Utenos apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjai. Paaiškino, kad su pareikštu priešieškiniu nesutinka pirmiausiai dėl to motyvo, kad turėtų būti nustatytas neatlygintinis servitutas dėl jau išdėstytų argumentų. Taip pat, pagal teismų praktiką, negali būti reikalavimo ir dėl nuostolių atlyginimo, ir dėl periodinių išmokų mokėjimo, atsakovė turėjo apsispręst arba dėl nuostolių atlyginimo, arba dėl periodinės išmokos priteisimo. Yra pateikta tikslesnė lokalinė sąmata, tačiau nei ieškovas V. M., nei atsakovė V. K. nėra PVM mokėtojai, nėra kažkokiu verslu užsiimantys asmenys, todėl visa ta 7723,00 Lt suma, kurią sudaro ir visi mokesčiai, socialinio draudimo išlaidos, pridėtinės išlaidos, pelnas negali būti priteisiama. Yra skaičiuota 100 metrų tvoros įrengimas, 100 kvadratinių metrų paviršių dažymas, tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie tos tvoros dydį ir ieškovas neturi galimybių pasitikrinti, ar tie dydžiai, kurie yra šiai dienai nurodyti pateiktoje lokalinėje sąmatoje, yra tikslūs. Yra žiniaraštis dėl tvoros perstatymo, bet atsakovės pateikta Registrų centro pažyma patvirtina, kad tvora išvis nėra registruota kaip statinys, todėl pagal teisminę praktiką vertintina tik kaip statybinės medžiagos. Nėra reglamentuotas reikalavimas priteisti po 200 Lt periodinėmis išmokomis. Kai kuriais atvejais netgi nepilnamečių vaikų išlaikymui yra priteisiama mažesnė suma negu atsakovė prašo už tai, kad per jos žemės sklypą bus patenkama į gretimą žemės sklypą, lyg ir pasirinktas dydis 79 ct už 1 m2, bet kuo pagrįsta kaina, nenurodyta. Taip pat paaiškino, kad pagal Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžiant kokia kryptimi turi būti nustatytas kelio servitutas ir t.t., vis gi turėtų būti ir atsižvelgiama į faktiškai susiklosčiusius santykius ir nėra reikalavimo, kad faktiškai susiklostęs privažiavimas vertinamas tik tokiu atveju, jeigu jis buvo kažkaip teisiškai įformintas. Kadangi ten nuo senų tarybinių laikų buvo susiklostęs privažiavimas, tai V. K. leidimų važiuot tuo keliu lyg ir niekas neprašė, niekas neklausė. Trumpesnių variantų privažiuot prie savo sklypo ieškovas nemato ir vienas iš argumentų būtent tas, kad privažiavimas ir pagal anksčiau susiklosčiusią padėtį, ir pagal žemėtvarkinius dokumentus yra būtent per atsakovei priklausantį žemės sklypą.

5Ieškovas V. M., atsakydamas į klausimus, paaiškino, kad kai traktorininkas šienavo R. sklypą, tai paprašė ir nušienavo ir jo sklypą, prie ko čia privažiavimas. Kai jis prie savo žemės sklypo važiuodavo, tai tas žemės sklypas dar buvo ne atsakovės. Sklypas atsakovei nepriklausė, todėl prašo servitutą nustatyti per jos žemės sklypą.

6Atsakovės V. K. atstovas advokatas N. S. prašė V. M. ieškinį atmesti, V. K. priešieškinį tenkinti tik tuo atveju, jeigu bus nustatytas servitutas atsakovės žemės sklypui. Paaiškino, kad su ieškiniu dėl servituto nustatymo nesutinka, visus motyvus išsamiai išdėstė atsiliepime į ieškinį. Mano, kad motyvai, kuriais remiantis prašoma nustatyti servitutą, yra nepagrįsti, nustatyti servitutą yra prašoma dėl to, kad neva anksčiau buvo atsakovės žemės sklype privažiavimas prie tvenkinio. Atsakovė žemės sklypą nusipirko iš A. P., šiame sklype buvo registruota jo individuali įmonė, kuri užsiiminėjo prekyba mediena ir vežiojo sunkvežimiais medienos rąstus į šį sklypą, byloje yra Juridinių asmenų registro pažyma apie tokią įmonę, jos veiklos rūšis ir registracijos vietą. Siekiant, kad nevažinėti sunkvežimiais pro namo langus, buvęs savininkas savo reikmėms pasidarė antrą įvažiavimą į savo sklypą, bet jis buvo padarytas asmeniniams tikslams, o ne važinėjimui kas tik panorėjo. Kai atsakovė nusipirko žemės sklypą, poreikis turėti du įvažiavimus prapuolė, todėl vadovaujantis savininko teise laisvai valdyt savo nuosavybę, tam įvažiavimui apaugus žole, nebeliko to įvažiavimo. Kur mašina pravažiavo, ten susidaro provėžos ir galima tai laikyti kažkokiu tai pravažiavimu, bet tai nesukelia kitiems jokių teisių į šį sklypą ir nesuteikia teisių per jį važinėti. Ieškovas sakydamas, kad jis per ten važinėjo, nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jo teisę ten važinėti, o vien tai, kad jis važinėjo ten savavališkai, nesukelia jam teisių ir kitiems pareigų taip pat. Byloje yra žemės sklypo ir gretimų žemės sklypų nuotrauka iš registro ir labai akivaizdžiai matyti, kad privažiuoti prie ieškovo žemės sklypo galima įvairiais keliais ir, norėdamas gauti servitutą, ieškovas turėtų įrodyti, kad būtent jo siūlomas variantas yra pats optimaliausias, ekonomiškiausias. Pagal byloje esančias schemas matyti, kad per greta esantį A. ir B. R. žemės sklypą atstumas iki valstybinio kelio yra žymiai trumpesnis ir sudaro tik 46 metrus nuo kelio iki ieškovo žemės sklypo ribos. Tuo tarpu, norint važiuoti per atsakovės V. K. žemės sklypą, kelio atstumas būtų 62,71 m – tai esminis beveik 17 metrų skirtumas. Antras dalykas – atsakovė, nepažeisdama niekieno teisių, apsitvėrė savo žemės sklypą ir niekas nereikalavo tos tvoros griauti, niekas neįrodinėjo, kad šis statinys yra neteisėtas, registruoti tvorą kaimo vietovėje nebūtina ir negalima laikyti, kad tai sukrautos statybinės medžiagos, nes matyti, kad įmūryti stulpai, kurie apkalti medienos lentomis ir tvora yra baigta - aptvertas visas sklypas. Norint važinėti per atsakovės žemės sklypą, netrukdant jos ramiam gyvenimui, iškils būtinumas ne tik įvažiavimą per tvorą padaryti, bet ir perkelti visą tvoros šoną, nes žmogus savo gyvenamame būste nenorėtų, kad važinėtų traktoriai šienauti tiesiog per jos privačią teritoriją. Todėl mano, kad reikalavimas dėl servituto nustatymo tiek ekonominiu, tiek racionalumo požiūriu yra nepagrįstas. Byloje apklausti liudytojai parodė, kad R. sklype buvo kluonas, kurio dabar nėra, ir prie jo irgi buvo privažiavimas, o nuo kluono iki ieškovo sklypo - keli metrai, bet buvo argumentų, kad privažiavimas buvo ne iki sklypo, o tiktai iki kluono. Taigi lygioje vietoje galima važinėti be jokių rimtų kliūčių ir ieškovas nepateikė įrodymų, kad nustatant servitutą per R. žemės sklypą būtų esminės išlaidos ir tai būtų neįmanoma. Dėl A. K. žemės sklypo irgi galima pasakyti, kad pelkės - tai ne vandenynas ir atvežti vieną sunkvežimį smėlio bei buldozeriu pervažiuoti techniškai įmanoma ir nepateikta įrodymų, kad tai yra itin brangu ir neįmanoma tai padaryti. Kadangi ieškovas prašo nustatyti servitutą ir nežino koks bus teismo sprendimas, pasirengė ir blogiausiam variantui ir parengė priešieškinį, nes mano, kad apribojus atsakovės teisę į jos turtą, turėtų būti kažkaip atlyginama ir atlyginami jos nuostoliai. Nustačius servitutą, iškiltų poreikis perkelti tvorą ir šie statybos darbai kainuotų 7723,43 Lt, tai patvirtina pateikta sąmata, kurią parengė įmonė. Atsakovė turi teisę prašyti, kad būtų atlyginamos statybos darbų, atliekamų statybos įmonės, išlaidos, todėl yra pagrįsta, kad sąmatoje numatyti mokesčiai, pavyzdžiui, PVM, Sodros ir panašiai, nes įmonė, samdydama darbuotojus, privalo sumokėti šiuos mokesčius. Nesutinka su ieškovo pozicija, kad reikalauja ir vienkartinės kompensacijos, ir dar periodinių išmokų. Dėl tvoros perkėlimo nuostoliai yra ne kompensacija, o už tvoros perkėlimą – tai skirtingi dalykai. Už paties servituto nustatymą neprašo vienkartinės kompensacijos, prašo už servituto nustatymą periodinių išmokų po 200 Lt. Servitutas gana ilgas ir gana platus, plotas jo 268 m2 – tai prašoma po 75 ct už m2. Norėtų važiuoti dviračiu, būtų pigiau, o už važiavimą stambaus gabarito transporto priemonėmis turi ir daugiau mokėti. Be to, prašoma nustatyti servitutą ieškovo asmeniniams tikslams. Jeigu būtų keli žemės sklypai, tai prašytų solidariai. Tuo servitutu niekaip nesinaudos pati atsakovė – nei ten ką pasodins, nei pati važinės, nes prie savo tvenkinio ji gali kitais būdais patekti, todėl ir tokia suma. Tvenkinys yra atsakovės asmeninė nuosavybė ir kaip ji prie tvenkinio bevažiuotų – kuo ir kokiais keliais, tai nesukelia kitiems teisės važinėti tuo keliu. Juridiškai privažiavimas prie tvenkinio nebuvo registruotas ir jis nesukelia pareigų nei žemės sklypo savininkui, nei kitiems. Be to, kaip akcentuota, privažiavimas buvo prie tvenkinio, o ne prie ieškovo žemės sklypo.

7Atsakovė V. K. paaiškino, kad viską pasakė jos atstovas advokatas, neturi ką papildyti. Atsakydama į klausimus paaiškino, kad ji nei įrenginėjo kelio, nei jį užvertė. Paaiškino, kad jų tvoros ilgis 240 metrų, tvoros pusės, kurią reiktų ardyti, ilgis 97 metrai, skaičiuota už 100 metrų, nes dar posūkis yra 4 metrai.

8Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė G. R. su V. M. ieškiniu sutiko ir paaiškino, kad šis servitutas būtinas, kadangi sklypas negali būti be privažiavimo, o visos aplinkybės rodo, kad leidžiant pirkti atsakovei V. K. sklypą, servitutas nebuvo įregistruotas per klaidą. Keliai susidaro faktiškai naudojantis ir V. M. šiuo metu nuosavybe valdomame sklype, dar iki P. skiriant asmeninį ūkį, šiuo keliu naudojosi visi žmonės, kelias natūroje buvo. To nepaneigė ir apklausti liudytojai, patvirtino ir žemėtvarkos skyriaus vedėjas, kuris taip pat kalbėjo, kad natūroje tas kelias buvo. Todėl matininkai, formuojant privažiavimo kelius, ir vadovaujasi 1992 m. nutarimu Nr. 790, t.y. pagal faktinį naudojimą projektuoja kelius. Rengiant 2007 m. Vidiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, matininkas G. K. privalėjo nurodyti privažiavimą projektuojamam asmeninio ūkio žemės sklypui. Kadangi tai buvo privatūs sklypai, jis pažymėjo šį privažiavimą projekte, nurodė nuosavybės atkūrimo byloje, abrise bei paženklinimo akte privažiavimą 4 metrų pločio kelią, tuo nepažeisdamas projektavimo metodikos. Vėliau, atkuriant nuosavybę ir sklypą registruojant Registrų centre, sklypas tapo privačiu, tačiau priversti žmogų įregistruoti servitutą per privatų sklypą jie negali, todėl ir vyksta šis teismo procesas. V. K. atsisakė administracine tvarka registruoti numatytą projekte servitutą, leidžiantį V. M. privažiuoti į jam suprojektuotą sklypą. Atsakovas turi pateikti visus įrodymus, siekdamas išsiaiškinti ar žemės sklype nėra numatytų servitutų, t.y. matydamas, kad sklype buvo privažiavimas, jis turėjo domėtis, aiškintis ir tai pat teismo suformuotoje praktikoje nustatyta, kad jeigu jis šį sklypą įgijo sąžiningai ir jeigu klydo valstybės institucijos – suteikė klaidingą informaciją, t.y. neįrašė šito servituto - jis turėjo reikalauti duomenų. Paaiškino, kad prašo nustatyti servitutą neatlygintiną, kadangi neįrodytos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje, kuris reglamentuoja žalą, atsiradusią dėl valstybės institucijų padarytų neteisėtų veiksmų, visos aplinkybės – neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys. Nenustačius šių aplinkybių, institucija neprivalo atlyginti žalos.

9Tretysis asmuo A. R. su V. M. ieškiniu sutiko ir paaiškino, kad jos motina buvo M.-V. ir jai nuosavybės teisę grąžino dar 2002 metais. Priešais V. K. namą yra namas – jų sodyba ir čia aplink yra jų visa buvusi žemė. Kai 2002 metais G. K. matavo žemę, žemės Girminių kaime labai trūko. P. jau buvo pasistatęs, rusų laikais jis paėmė žemę, bet iš tėvų - tada ten jų ir arai buvo toje nuosavoje žemėje. Kai matavo jos sklypą, kuris yra prie V. K., G. K. pasakė: „Iki čia yra žemė P., toliau yra servitutinis kelias, M. paliekam toliau 13 arų, paliekam 4 metrų kelią iki M. arų ir iki tvenkinio, o toliau matuojam jums“. Kadangi buvo grąžinama nuosavybės teisė ir tos žemės trūko, tai sutiko, kad ir M. turi būt asmeninis ūkis, kad turi būti ir privažiavimas prie M. arų. V. K. tą namą nusipirko jau gana vėlokai ir atsikraustė, ji ir jos draugas tų kelių tikrai nežino, kada jie pasiėmė šį sklypą, tvoros nebuvo. Ji kaime šnekėjo: „Čia dabar yra kelias, aiškus kelias ir kodėl jūs čia dabar sėjat žolę? Atsakė: „Pasėsim žolę, o reiks – važiuosit“. Paskui klausė: „Kodėl jūs tveriat tvorą?“ Atsako: „Tai kas čia šita tvora, reiks, įvažiavimą padarysim“. Ir viskas buvo daroma slaptai - kol apsisėjo, kol medelius pasodino, kol tvorą užsitvėrė. O kai aiškina, kad į klojimą kelias buvo, taip, buvo, bet M. arai yra už klojimo, buvo ir klojimas senas, ir svirnas, bet per klojimą tai nėra kelio. Kadangi žemė nuosavybės teisė mamai grąžinta, o ji paveldėjo ir vieną kartą paliko tą kelią, tai nesąžininga būtų, kad vėl ieškotų jos žemėje kelio. Ieškovas būtent ieško ten kelio todėl, kad tas kelias buvo, kad jis juo važinėjo, o rusų laikais ten kelių įforminta niekur nebuvo, tas kelias buvo valdiškoje žemėje, tada dar jiems buvo negrąžinta, rusų laikais tai buvo valdiška žemė. O ir tas P. kai turėjo įmonę, jis ten negalėjo darytis kelio, jis neoficialiai irgi važinėjo. Paaiškino, kad V. K. tvora yra visai ant jų sklypo ribos, statydama tvorą V. K. negavo nei jos sutikimo, nei, atrodo, architektų leidimo. Taip pat paaiškino, kad kluonas jau seniai nugriautas, yra kliūčių privažiuoti pro kluoną iki V. M. sklypo todėl, kad vieną kartą buvo žemė atiduota keliui, tai kodėl ji turi duot antrą kartą iš nuosavos žemės. V. K. prie namų turi 40 arų, o prie jos mamos sodybos yra tik 20 arų žemės valda.

10Tretysis asmuo B. R. su V. M. ieškiniu sutiko ir paaiškino, kad sutinka su žmonos A. R. išsakytais žodžiais ir neturi daugiau ką pridurti.

11Tretysis asmuo F. S. su V. M. ieškiniu sutiko ir paaiškino, kad jis yra ne vietinis, atvyko į Girminių kaimą rusų laikais, gavo žemės sklypą gretimai V. M. iš kitos pusės. Kokie keliukai buvo rusų laikais, nežino. Medieną vežė, bet tada negyveno. Matydavosi iš pradžių iš kiemo, kad įvažiavimas yra – provėžos, bet iki tvenkinio jų nematydavo taip toli. Provėžos buvo išvažinėtos iki P. sklypo, o toliau iki balos jis nematydavo tų provėžų. Paaiškino, kad sutinka su ieškiniu, malūnsparnio gi žmogus nesamdys, kad patekti į savo sklypą.

12Tretysis asmuo S. Č. su V. M. ieškiniu sutiko ir paaiškino, kad jis žemės savininkas nuo 2010 metų. Jo sklypas ribojasi su F. S. sklypu. Jie su F. S. buvo bendrasavininkai, bet dabar jie atsiskyrė.

13V. M. ieškinys atmestinas.

14Ieškovui V. M. nuosavybės teise priklauso 0,13 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis numeris ( - ), esantis Girminių kaime, Ignalinos rajone, tai patvirtina Valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro 2009 m. gruodžio 23 d. išrašas-pažymėjimas (t.1, b.l. 47-48). Šį žemės sklypą ieškovas paveldėjo po savo tėvo J. M. mirties (t.2, b.l. 18-19, 20-21). Ieškovo žemės sklypas ribojasi su atsakovės V. K. 0,4523 ha žemės sklypu, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis numeris ( - ), taip pat esančiu Girminių kaime, Ignalinos rajone, tai patvirtina Valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialo 2006 m. kovo 20 d. pažymėjimas (t.1, b.l. 57-58). Šį sklypą atsakovė 2006 m. kovo 7 d. įsigijo pagal Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (t.1, b.l. 15-17). Be atsakovei V. K. priklausančio 0,4523 ha žemės sklypo greta ieškovui V. M. priklausančio 0,13 ha žemės sklypo yra daugiau žemės sklypų, priklausančių kitiems įtrauktiems į bylą tretiesiems asmenims – B. R. ir A. R. žemės sklypas, kadastrinis numeris ( - ), F. S., E. S. ir S. Č. žemės sklypas, kadastrinis numeris ( - ), bei A. K. žemės sklypas, kadastrinis numeris ( - ), tai patvirtina Valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialo 2010 m. birželio 21 d. raštas ir kadastro žemėlapio ištrauka (t.1, b.l. 137-138). Formuojant ieškovui V. M. 0,13 ha žemės sklypą, aplink kurį esantys visi žemės sklypai jau buvo suformuoti ir įteisinti anksčiau, ieškovo žemės sklypas liko be privažiavimo, tai teisme patvirtino ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė G. R., ir liudytojas A. B. – Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriaus vadovas, to neneigė ir pati atsakovė V. K. bei kiti tretieji asmenys. Todėl ieškovas V. M. prašo nustatyti priklausančiam atsakovei V. K. 0,4523 ha žemės sklypui kelio servitutą patekti į savo sklypą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 4.111 straipsnį, servitutas yra teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu, arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto) tinkamą naudojimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalis nustato, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais - administracinis aktas. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (Civilinio kodekso 4.126 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymas imperatyviai numato sąlygas kada servitutas gali būti nustatomas teismo sprendimu: 1) reikalinga būti daikto savininku, 2) nepavykus savininkams ginčo išspręsti tarpusavio susitarimu, 3) be servituto neįmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Visos šios sąlygos yra ir tai patvirtina esantys byloje dokumentai, to neneigė nei atsakovė, nei kiti dalyvaujantys byloje asmenys, todėl teismas šių sąlygų buvimo plačiau neanalizuoja. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė G. R. teisme patvirtino, kad administracine tvarka nustatyti servituto nepavyko, todėl teismas mano, kad žemės savininkas V. M. galėjo kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.126 straipsnio 2 dalis. Tačiau prašydamas nustatyti kelio servitutą atsakovės V. K. žemės sklypui, ieškovas V. M. nepateikė įrodymų, kad tai yra vienintelis ir racionaliausiais būdas privažiuoti prie jo žemės sklypo. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad nustatyti kitiems, su jam priklausančiu žemės sklypu besiribojantiems žemės sklypams, kelio servitutą patekti į ieškovo žemės sklypą yra neįmanoma arba žymiai sudėtingiau. Ieškovo pagrindinis motyvas, kodėl kelio servituto nustatymui jis pasirinko būtent atsakovės V. K. žemės sklypą, yra tai, kad jo manymu, kažkada anksčiau (tarybiniais laikais) privažiavimas į ieškovo žemės sklypą ėjo būtent per atsakovei priklausantį žemės sklypą. Liudytojas G. K. – Valstybinio žemėtvarkos instituto inžinierius matininkas, kuris paruošė kelio servituto projektą, paaiškino, kad anksčiau buvo keliukas iki balos, buvusios valstybinėje žemėje, kad būtų galima prie jos privažiuoti gaisro atveju, ir tas keliukas papuolė į atsakovės žemės sklypą. Liudytojas V. M. paaiškino, kad buvo ar kelias, ar privažiavimas prie prūdo, dabar tas keliukas jau už tvoros. Tačiau liudytojas G. G. paaiškino, kad prūdą iškasė buvęs namo, kurį įsigijo atsakovė V. K., savininkas P., ir iki prūdo jokio kelio nebuvo, pravažiavimą išvažinėjo vežiodamas medieną P., tą patį patvirtino teisme ir liudytojas B. J. Liudytojas M. V. taip pat paaiškino, kad kūdrą (tvenkinį), kuris yra atsakovės V. K. žemės sklype, iškasė P. kai statėsi namą, keliuku iki šios kūdros visi naudojosi. Atsakovės pateikti teismui dokumentai – Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Ignalinos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2010 m. birželio 29 d. raštas ir Ignalinos seniūnijos 2010 m. gegužės 17 d. pažyma patvirtina, kad esanti atsakovės V. K. žemės sklype kūdra (prūdas) nėra priešgaisrinis rezervuaras (t.1, b.l. 139, 142). Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, mano, jog keliukas ar privažiavimas prie vandens telkinio, esančio atsakovės V. K. žemės sklype, kažkada, kai atsakovė dar nebuvo šio sklypo savininkė ir žemė buvo valstybinė, galėjo būti, tačiau tai nesudaro teisėto pagrindo ieškovo reikalavimui, kad būtent to buvusio keliuko ar privažiavimo vietoje būtų nustatytas kelio servitutas privažiuoti į ieškovo sklypą. Atsakovei priklausančiame žemės sklype yra jos namų valda, šį žemės sklypą ji teisėtai apsitvėrė (byloje nėra jokių duomenų, kad jos įrengta tvora yra neteisėtas statinys), atsakovei įsigyjant šį žemės sklypą, jokių servitutų nustatyta nebuvo. Be to, servituto nustatymas atsakovės V. K. žemės sklypui pareikalautų nemažai papildomų darbų ir išlaidų - atsakovės kartu su priešieškiniu pateikta lokalinė sąmata patvirtina, kad tvoros perkėlimo darbai kainuotų 7723,43 Lt (t.2, b.l. 15, 41) - kurias padengti ieškovas atsisako, nes prašo nustatyti neatligintiną servitutą. Ieškovas nei savo pateiktame ieškinyje, nei pasisakymuose teismo posėdžio metu visiškai neanalizavo ir nevertino galimybių įrengti privažiavimą prie jo žemės sklypo kitose vietose, t.y. nustatant kelio servitutą kuriam nors kitam gretimam žemės sklypui. Teismas mano, kad, reikalaudamas nustatyti kelio servitutą būtent atsakovės V. K. žemės sklypui, ieškovas privalėjo neginčijimai įrodyti, kad tai yra vienintelė galimybė jam patekti į savo žemės sklypą, tačiau ieškovas tokių įrodymų nepateikė bei nepaneigė atsakovės V. K. nurodytų kitų privažiavimo prie ieškovo žemės sklypo variantų. Atsakovės V. K. atstovas teisme paaiškino, kad per gretimai esantį B. R. ir A. R. žemės sklypą atstumas iki valstybinio kelio yra žymiai trumpesnis ir sudaro tik 46 metrus nuo kelio iki ieškovo žemės sklypo ribos, o norint važiuoti per atsakovės V. K. žemės sklypą, atstumas būtų 62,71 metrų, t.y. 17 metrų ilgesnis, pateikė šio žemės sklypo planus ir kadastrinio žemėlapio ištrauką (t.1, b.l. 82, 136, 138) bei nuotraukas (t.1, b.l. 73, 135, 186), iš kurių galima spręsti apie galimybę įrengti privažiavimą į ieškovo žemės sklypą, negriaunant ar perkeliant jokių statinių (tvorų). Tretysis asmuo A. R. nepateikė jokių įrodymų ir neišdėstė savo motyvų, kodėl neįmanoma įrengti kelio jos sklype privažiavimui į ieškovo V. M. žemės sklypą. Liudytojas G. K. – Valstybinio žemėtvarkos instituto inžinierius matininkas, kuris paruošė kelio servituto projektą, paaiškino, kad galima padaryti privažiavimą per R. sklypą; liudytojas A. B. – Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas taip pat teisme paaiškino, kad darant privažiavimą per atsakovės V. K. žemės sklypą, reikia perkelti ar griauti tvorą, kad gal paprasčiau būtų padaryti pravažiavimą per gretimą sklypą. Liudytojas B. J. paaiškino, kad prie atsakovui priklausančio šiltnamio einama per lauką, kurį dabar nusipirkę yra R. Liudytojas M. V. taip pat paaiškino, kad galima patekti į ieškovo žemės sklypą per jo sesers A. R. žemės sklypą. Šių nurodytų aplinkybių bei liudytojų parodymų ieškovas nepaneigė, t.y. neįrodė, kad įrengti pravažiavimą į jo žemės sklypą per trečiųjų asmenų B. R. ir A. R. žemės sklypą yra neįmanoma arba žymiai sudėtingiau, nei per atsakovės V. K. žemės sklypą. Ieškovas V. M. taip pat visiškai neanalizavo ir nevertino galimybių įrengti privažiavimą prie savo žemės sklypo per kitą gretimą žemės sklypą, priklausantį trečiajam asmeniui A. K., nors atsakovės atstovas teismo posėdžio metu apie tai kalbėjo bei paaiškino, kad nėra įrodymų, kad tai padaryti yra itin brangu ir neįmanoma, taip pat atsakovė yra pateikusi kadastrinio žemėlapio ištrauką (t.1, b.l. 138) ir uždarosios akcinės bendrovės „Markai“ planą, kuriame nurodomas galimas 4 metrų pločio, 50 metrų ilgio servitutinis kelias per A. K. žemės sklypą (t.1, b.l.157) ir A. K. žemės sklypo nuotrauką (t.1, b.l. 185), tačiau ieškovas, nors ir pateikė teismui Valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialo pažymėjimą apie A. K. vardu registruotą žemės sklypą bei dvi A. K. žemės sklypo nuotraukas (t.2, b.l.37-40), tačiau nepateikė įrodymų, kad įrengti pravažiavimą į jo žemės sklypą per šio trečiojo asmens žemės sklypą yra neįmanoma arba žymiau sudėtingiau, nei per atsakovės V. K. žemės sklypą. Taip pat ieškovas net nesvarstė galimybių įrengti pravažiavimą į savo žemės sklypą dar per vieną gretimą sklypą, priklausantį tretiesiems asmenims F. S., E. S. ir S. Č. Todėl teismas, įvertinęs šias visas aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės žemės sklypo planus su prašomu nustatyti kelio servitutu (t. 1, b.l. 31,123) paruošė Valstybinio žemėtvarkos instituto inžinierius matininkas G. K., kuris atsakovės duomenimis yra trečiojo asmens A. K. sūnus, apie ką atsakovė nurodė jos pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį (t.1., b.l. 133-134) ir ši aplinkybė paneigta nebuvo, todėl teismas mano, jog jis galimai yra suinteresuotas, kad kelio servitutas nebūtų nustatytas jo motinos žemės sklypui, ir daro išvadą, kad ieškovo prašomas nustatyti servitutas būtent atsakovės V. K. žemės sklypui, nepaneigus galimybių nustatyti tokį servitutą kitiems gretimai esantiems žemės sklypams, prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, pažeidžia atsakovės V. K. teises, todėl šis servitutas negali būti nustatytas. Dėl šios priežasties V. M. ieškinio teismas netenkina. Priimdamas tokį sprendimą, teismas mano, kad toks sprendimas neužkerta ieškovui kelio ateityje spręsti kelio servituto nustatymo klausimus, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civiliame kodekse.

15Teismui netenkinant V. M. ieškinio, negali būti tenkinamas ir V. K. priešieškinys dėl kompensacijos už tvoros perkėlimą ir atlyginimo už naudojimąsi servitutu, nes šis priešieškinys pateiktas tam, kad šie klausimai būtų sprendžiami tik tokiu atveju, jeigu atsakovės žemės sklypui teismo būtų nustatytas kelio servitutas. Kadangi teismas netenkina ieškinio ir nenustato servituto atsakovės žemės sklypui, priešieškinio reikalavimai neanalizuojami ir nevertinami, ir V. K. priešieškinys taip pat atmestinas.

16Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šis sprendimas priimtas atsakovės V. K. naudai, nors jos priešieškinys ir atmetamas, tačiau šį priešieškinį ji buvo priversta pateikti, ginantis nuo ieškovo V. M. reikalavimų, už priešieškinį atsakovė sumokėjo 304,00 Lt žyminio mokesčio (t.2, b.l. 12), todėl teismas atsakovės naudai išieško iš ieškovo V. M. šias jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

17Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Atsakovė V. K. už advokatų pagalbą turėjo 2500,00 Lt išlaidų. Kadangi sprendimas priimtas atsakovės naudai, iš ieškovo V. M. atsakovės naudai priteisiamos visos šios išlaidos, nes jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtinto rekomenduojamo civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, o byla yra sudėtinga ir buvo nagrinėjama ilgą laiką.

18Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, iš ieškovo V. M. į valstybės biudžetą išieškotinos 131,65 Lt teismo turėtos pašto išlaidos.

19Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

20V. M. ieškinį atmesti.

21V. K. priešieškinį atmesti.

22Priteisti Iš V. M. V. K. naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas – 304,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 2500,00 Lt išlaidų advokatų pagalbai apmokėti, iš viso 2804,00 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus keturis litus 00 ct).

23Išieškoti iš V. M. į valstybės biudžetą 131,65 Lt (vieną šimtą trisdešimt vieną litą 65 ct) pašto išlaidų.

24Sprendimas per 30 dienų gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant Ignalinos rajono apylinkės teismui.

Proceso dalyviai
1. Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Aleksandras... 2. Ieškovas V. M. 2010 m. birželio 28 d. pateikė teismui patikslintą... 3. Atsakovė V. K. 2011 m. sausio 20 d. pateikė teismui priešieškinį,... 4. Ieškovo V. M. atstovė advokatė I. M. prašė V. M. ieškinį patenkinti, o... 5. Ieškovas V. M., atsakydamas į klausimus, paaiškino, kad kai traktorininkas... 6. Atsakovės V. K. atstovas advokatas N. S. prašė V. M. ieškinį atmesti, V.... 7. Atsakovė V. K. paaiškino, kad viską pasakė jos atstovas advokatas, neturi... 8. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 9. Tretysis asmuo A. R. su V. M. ieškiniu sutiko ir paaiškino, kad jos motina... 10. Tretysis asmuo B. R. su V. M. ieškiniu sutiko ir paaiškino, kad sutinka su... 11. Tretysis asmuo F. S. su V. M. ieškiniu sutiko ir paaiškino, kad jis yra ne... 12. Tretysis asmuo S. Č. su V. M. ieškiniu sutiko ir paaiškino, kad jis žemės... 13. V. M. ieškinys atmestinas.... 14. Ieškovui V. M. nuosavybės teise priklauso 0,13 ha žemės sklypas, unikalus... 15. Teismui netenkinant V. M. ieškinio, negali būti tenkinamas ir V. K.... 16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu,... 17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu,... 18. Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96... 19. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 20. V. M. ieškinį atmesti.... 21. V. K. priešieškinį atmesti.... 22. Priteisti Iš V. M. V. K. naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas –... 23. Išieškoti iš V. M. į valstybės biudžetą 131,65 Lt (vieną šimtą... 24. Sprendimas per 30 dienų gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus...