Byla A-858-2865-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei A. V., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. (15/6-11) 15PR-296 (b. l. 3-5) (toliau – ir Sprendimas) nesuteikė pareiškėjui G. K. laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos).

5Pareiškėjas G. K. su skundu (b. l. 1-2) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio iš naujo. Pareiškėjas nurodė, kad jis iš kilmės valstybės Gruzijos išvyko dėl to, jog yra persekiojamas buvusios meilužės vyro. Jis nužudė žmoną ir siekia nužudyti pareiškėją. Pareiškėją persekiojantis vyras yra svarbus Gruzijos valdžios pareigūnas. Gruzijos teisėsauga yra korumpuota, todėl ji greičiau padėtų ne pareiškėjui, o jį persekiojančiam asmeniui. Persekiojimo grėsmė pareiškėjui kyla iš Gruzijos teisėsaugos korupcijos. Departamento 2010 m. liepos 9 d. pažyma apie politinę, saugumo ir žmogaus teisių padėtį Gruzijoje Nr. GEO- 15/6-6-19 (toliau – ir Pažyma) tik patvirtina, jog tokiu atveju kaip pareiškėjo į Gruzijos teisėsaugą nevertėjo kreiptis.

6Atsakovas Departamentas atsiliepimu į skundą (b. l. 15-16) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad prieglobsčio prašytojas turi ne tik teises, bet ir pareigas, viena iš jų yra nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 71 straipsnio 3 dalies 4 punkte bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. IV-361 patvirtinto Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 7 punkte – prieglobsčio prašytojas, pasiprašęs prieglobsčio, privalo iš karto pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus, t. y. prieglobsčio prašymas turi būti motyvuotas, jame turi būti išdėstomi faktai, patvirtinantys persekiojimo pavojų jo kilmės valstybėje arba trečiojoje valstybėje. Pareiškėjas buvo supažindintas su teisėmis ir pareigomis bei konfidencialumo principu. Tačiau jis nepateikė visos jam žinomos informacijos, o Departamentas negali prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nagrinėti ir įvertinti tų aplinkybių, kurių prieglobsčio prašytojas prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nepateikia. Skunde teismui pareiškėjas pateikė naujas aplinkybes, kurių nebuvo pateikęs Departamentui. Naujos jo persekiojimo aplinkybės atsirado tik skundo teismui padavimo dieną, todėl galima teigti, jog pareiškėjas sąmoningai klaidina teismą.

7II.

8Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 27 d. sprendimu (b. l. 35-38) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjui negali būti suteiktas pabėgėlio statusas, nes nėra jokių realiai egzistuojančių tam priežasčių. Jo pateikti argumentai bei apklausų metu išdėstyti teiginiai akivaizdžiai nėra susiję su grėsmėmis jo laisvei ir gyvybei dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Taip pat nėra pagrįsta ir pareiškėjo baimė dėl galimo kankinimo, žiauraus nežmoniško elgesio, grėsmės jo žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, gyvybei ir sveikatai, saugumui ar laisvei, kas būtų pagrindas suteikti papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas skunde pateikia naujas aplinkybes, kurių nebuvo pateikęs anksčiau. Pareiškėjo aplinkybių aiškinimas yra nenuoseklus, nenuoširdus. Be to, nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nepateikė pakankamai įrodymų dėl jam galimai kylančios grėsmės.

9III.

10Pareiškėjas G. K. apeliaciniu skundu (b. l. 43-44) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir Sprendimą bei įpareigoti Departamentą tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą. Pareiškėjas, be argumentų, nurodytų skunde pirmosios instancijos teismui, pažymi, kad teismas privalėjo įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pateiktas aplinkybes, net jei jos būtų pripažintos naujomis. G. K. vertinumu, prieglobsčio prašytojas gali teikti naują prašymą, jei jame nurodomos naujos aplinkybės.

11Atsakovas Departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 52-53) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas iš esmės remiasi tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Byloje nėra informacijos apie tai, kad pareiškėjas būtų oficialiai kreipęsis į Gruzijos teisėsaugos institucijas dėl jo atžvilgiu naudojimų grasinimų, o vietoje to jis tiesiog išvyko iš šalies. Pareiškėjas neišnaudojo visų turimų galimybių kreiptis pagalbos į valstybės institucijas, kad gautų valstybės apsaugą nuo persekiojimo veiksmų. Todėl pareiškėjo nurodomas žmogaus teisių pažeidimo faktas per se nėra pakankamas įrodymas nustatyti, kad Gruzijoje jo žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos.

12Teisėjų kolegija

konstatuoja:

13IV.

14Apeliacinis skundas atmestinas.

15Byloje ginčas kilęs dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. (15/6-11) 15PR-296 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo Departamentas nesuteikė pareiškėjui G. K. laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą sprendimą ir teigia, jog aplinkybės, kad jo persekiojimas kyla iš Gruzijos Respublikos teisėsaugos korupcijos, o ne iš asmeninių konfliktų, negali būti vertinamos kaip naujos, be to, net ir tuo atveju, jeigu šios aplinkybės būtų traktuojamos kaip naujos, teismas privalėjo įpareigoti Departamentą jas tinkamai išnagrinėti arba išnagrinėti pats (b. l. 43-44).

16Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje kilusio ginčo išsprendimui reikšmingos UTPĮ 86 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriose nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnyje. Pabrėžtina, jog asmuo, siekiantis gauti pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusą, turi atitikti įtvirtintą pabėgėlio statuso apibrėžimą pilna apimtimi, o ne iš dalies.

17UTPĮ 87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; 3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.

18Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsnyje įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan., kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858 -901/2010; 2010 m. rugsėjo 16 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-686/2010).

19Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvuoja baime, jog sugrįžus jam į kilmės valstybę Gruziją, jis bus persekiojamas buvusios meilužės vyro, kuris yra svarbus Gruzijos valdžios pareigūnas, ir bus nužudytas. Be to, Gruzijos teisėsauga yra korumpuota, todėl ji greičiau padėtų ne pareiškėjui, o jį persekiojančiam asmeniui. Teisėjų kolegija nurodo, jog byloje rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo nurodomas aplinkybes nesurinkta, tokių įrodymų nepateikė bei nenurodė ir pareiškėjas.

20Sprendžiant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, būtina įvertinti, ar teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neturi teisės gauti laikiną teritorinį prieglobstį, pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas kritiškai įvertino pareiškėjo teiginius apie tai, kad jį grąžinus į kilmės valstybę jam grėstų persekiojimo grėsmė, ir konstatavo, jog pareiškėjas nepateikė pakankamų įrodymų, kad jo kilmės valstybėje jis negalėjo gauti valstybės apsaugos nuo persekiojimo ar smurto, vykdomo nevalstybinių dalyvių, taip pat nurodė, jog pareiškėjo nurodyti faktai neatitinka pagrindinių kriterijų, dėl kurių suteikiamas pabėgėlio statusas, papildoma apsauga ar laikinas teritorinis prieglobstis.

21Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Pažymėtina, kad UTPĮ 83 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, jog su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jei prieglobsčio prašytojo paaiškinimai iš esmės neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja visuotinai žinomiems faktams. Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jei prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti.

22Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 4 punktą, kuris atitinka 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų 4 straipsnį (pagal šį straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti), prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių. Taip pat ir pagal Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 1V-361, 7 punktą prieglobsčio prašymas turi būti motyvuotas, jame turi būti išdėstyti faktai, patvirtinantys persekiojimo pavojų jo kilmės valstybėje arba trečiojoje valstybėje; jeigu prieglobsčio prašymas yra nemotyvuotas, jo pateikimo motyvai turi būti atskleisti pirminėje prieglobsčio prašytojo apklausoje, nurodytoje Aprašo 9.5 punkte.

23Kaip minėta, byloje rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo nurodomas aplinkybes nesurinkta, tokių įrodymų nepateikė bei nenurodė ir pareiškėjas. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas iš Baltarusijos Respublikos į Šalčininkų pasienio postą, Lietuvos Respubliką, atvyko iš Gruzijos ir 2010 m. lapkričio 5 d. pasiprašė prieglobsčio (Migracijos departamento byla, b. l. 1). Pareiškėjas prašymą dėl prieglobsčio suteikimo motyvavo tuo, jog Gruzijoje jis yra persekiojamas buvusios meilužės sutuoktinio, kuris grasina jį nužudyti ir todėl į Gruziją sugrįžti jis negali, taip pat teigė, kad daugiau pastebėjimų dėl Gruzijoje jam kylančių grėsmių neturi. Be to, nurodė, jog į Gruzijos teisėsaugą nesikreipė, nes ji jam padėti negali (Migracijos departamento byla, b. l. 3, 8, 23-25). Pažymėtina tai, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui pakeitė savo poziciją ir nurodė, kad jis nesikreipė dėl buvusios meilužės vyro persekiojimo į Gruzijos teisėsaugą, nes ji yra korumpuota ir paaiškino, jog jam grėsmė sugrįžti į kilmės šalį yra iškilusi ne dėl kilusio privataus konflikto, bet dėl Gruzijos teisėsaugos korupcijos (b. l. 1-2). Į tai atsižvelgus teigtina, jog šie pareiškėjo pateikti argumentai nesutampa su iki tol pareiškėjo išreikšta pozicija dėl jo prieglobsčio prašymo tikslo – gauti prieglobstį siekiant užsitikrinti apsaugą nuo buvusios meilužės vyro keliamo pavojaus. Teisėjų kolegija vertina, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių, jo nuomone, jam turėtų būti suteiktas prieglobstis Lietuvoje, yra prieštaringos ir nenuoseklios. G. K. pasakojimas prieštarauja neprieštaringumo ir nuoseklumo reikalavimams, keliamiems prieglobsčio prašytojų bylose, kai prieglobsčio prašytojo pasakojimas faktiškai yra esminis įrodymas, kuriuo asmuo grindžia būtinybę jam suteikti prieglobstį.

24Teisėjų kolegija nurodo, jog pareiškėjas pats teigia, jog jis niekada nesikreipė į Gruzijos teisėsaugos institucijas dėl jam iškilusios grėsmės, o tiesiog ėmė ir išvyko iš šalies (Migracijos departamento byla, b. l. 23), tuo tarpu prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo metu nerasta informacijos, leidžiančios besąlygiškai teigti, jog Gruzijos teisinė sistema yra neveiksminga ir nepajėgi apginti savo piliečių nuo jiems iškilusių grėsmių ir kad pareiškėjas savo kilmės valstybėje nebūtų galėjęs gauti pagalbos ar grėstų, būtų įvykdyti jo žmogaus teisių pažeidimai (Migracijos departamento byla, b. l. 27-33). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis byloje esančiais duomenimis nėra pagrindo teigti, kad bendra saugumo padėtis Gruzijoje yra stabili ir saugi, nes įvyksta kariniai incidentai, taip pat nuolat pranešama apie žmogaus teisių pažeidimus (Migracijos departamento byla, b. l. 27-33), tačiau tai, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiamas prieglobstis ar papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (LVAT 2009 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009). Šiuo atveju teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jos pareiškėjas nenurodė objektyvių aplinkybių, atitinkančių Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus pabėgėlio statuso kriterijus, t. y. visiškos grėsmės būti persekiojam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Be to, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo suteikti jam papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1-3 punktus ar laikiną teritorinį prieglobstį pagal Įstatymo 77 straipsnio 2 dalį.

25Be to, pažymėtina, jog pareiškėjas G. K. nedalyvavo nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, nors buvo apie juos informuotas (b. l. 25, 31, 57) ir nepasinaudojo galimybe dar kartą pareikšti savo nuomonę dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje suteikimo.

26Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas materialinių teisės normų pažeidimų, turinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui bei teisingumui, nepadarė, tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

27Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

28Pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą atmesti.

29Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

30Nutartis neskundžiama

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos... 5. Pareiškėjas G. K. su skundu (b. l. 1-2) kreipėsi į... 6. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į skundą (b. l. 15-16) prašė skundą... 7. II.... 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 27 d. sprendimu (b.... 9. III.... 10. Pareiškėjas G. K. apeliaciniu skundu (b. l. 43-44) prašo... 11. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 52-53) prašo... 12. Teisėjų kolegija... 13. IV.... 14. Apeliacinis skundas atmestinas.... 15. Byloje ginčas kilęs dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos... 16. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje kilusio ginčo išsprendimui... 17. UTPĮ 87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad papildoma apsauga gali būti... 18. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87... 19. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašymą suteikti jam prieglobstį... 20. Sprendžiant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo... 21. Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokia... 22. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1... 23. Kaip minėta, byloje rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo... 24. Teisėjų kolegija nurodo, jog pareiškėjas pats teigia, jog jis niekada... 25. Be to, pažymėtina, jog pareiškėjas G. K. nedalyvavo... 26. Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 27. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 28. Pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą atmesti.... 29. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimą... 30. Nutartis neskundžiama...