Byla 2A-31-464/2010

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės ir Henricho Jaglinskio, sekretoriaujant V.Kamašinienei , dalyvaujant ieškovo atstovui adv. T. Bogdanskui, atsakovo atstovei adv. V. Neverauskaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Alsa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Alsa“ ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas UAB „Alsa“ 2008-02-29 kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu (t. 1, b.l. 2-8), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. S. 94 713,14 Lt nuostoliams atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-01-16 atsakovas buvo priimtas į vadybininko - tiekėjo pareigas ieškovo Statybos ir remonto įmonėje – UAB „Alsa“. Su atsakovu buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. 2006-07-17 ieškovo generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 06P-85 atsakovas buvo paskirtas ieškovo įgaliotu asmeniu Merešlėnų karjere, jam suteiktos vadovo teisės kontroliuoti šio padalinio gamybinę ūkinę veiklą, personalo ir darbo jėgos darbą. 2006-07-24 šalys atitinkamai pakeitė darbo sutarties sąlygas. Patikrinus stacionarios bei mobiliosios žvyro sijojimo linijos operatoriaus žurnalus, parduotos produkcijos kiekius, nurašytų medžiagų kiekius, atlikus produkcijos inventorizaciją, buvo nustatyta, kad yra pagamintos produkcijos trūkumas. 2006-11-27 inventorizacijos metu, išanalizavus žvirgždo gamybą ir pardavimus, nustatytas 1238 t žvirgždo trūkumas. 2007-01-03 atlikus dar viena metinę inventorizaciją už 2006 m. rugpjūtį – gruodį nustatyta, kad 2007-01-01 įmonėje pagamintos produkcijos trūkumas buvo 3577,58 t. Iš šio trūkstamo kiekio išskaičiavus plovimo procentą – 188 t, realiai žvirgždo trūkumas yra 3389,58 t, 1 t kaina – 26 Lt. Be to, nuo 2006-01-01 iki 2007-01-31 ieškovas buvo išmokėjęs atsakovui ūkio išlaidoms apmokėti 57 244,23 Lt, visa pirkimų suma tam pačiam laikotarpiui – 48 941,55 Lt, padaryta užskaita į kasą grynais pinigais – 570,14 Lt. Atsakovas negrąžino 6584,06 Lt, tokiu būdu padarydamas papildomai žalos darbdaviui. 2007-01-11 atsakovas parašė prašymą atleisti jį iš darbo ir 2007-01-29 darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta. Pasibaigus darbo sutarčiai atsakovas nei trūkstamo žvirgždo kiekio, nei ūkio išlaidoms perduotų 6584,06 Lt darbdaviui nekompensavo, padaryti nuostoliai - 94 713,14 Lt. Kadangi, atsakovas buvo sudaręs visiškos materialinės atsakomybės sutartį, jis yra materialiai atsakingas už visą 94 713,14 Lt žalą ir privalo ją atlyginti. Pažymėjo, kad įmonės teritorija ir sandėliai yra saugomi, jokie kiti pašaliniai asmenys laisvai prieiti prie plauto žvirgždo negali.

4Atsakovas A. S. atsiliepimu į ieškinį (t.1, b.l. 153-154) su ieškovo reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo bendrovės vadovo iki atleidimo iš darbo keletą mėnesių vyko nesutarimai, kurie baigėsi neteisėtu atsakovo atleidimu iš darbo. Tai pripažino teismai, todėl šis ieškinys yra tik dar vienas būdas daryti jam neteisėtą spaudimą. Tvirtino, jog ieškovas, pateikdamas teismui darbuotojo žalos darbdaviui padarymo įrodymus, nutylėjo itin reikšmingas faktines aplinkybes, jog savo pateiktuose žalos bendrovei padarymo skaičiavimuose jis vadovavosi Generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1.1-38 nustatyta žvirgždo ir skaldos išeiga. Jeigu produkcijos išeiga butų skaičiuota pagal minėtu 2006-06-29 įsakymu Nr. 1.1-48 nustatytą žvirgždo ir skaldos išeigą, kuris ir galiojo ginčijamu laikotarpiu, jokių trūkumų nustatyta nebūtų. Šioms aplinkybėms patikrinti ieškovas iki atleidimo iš darbo prašė sudaryti komisiją, tačiau tokia komisija sudaryta nebuvo. Tik dėl atsakovo ir ieškovo bendrovės vadovo konflikto bei atsisakymo priimti iš atsakovo išlaidas pateisiančius dokumentus yra nustatytas ir menamas trūkumas atsiskaitant už bendrovės grynuosius pinigus pagal avanso apyskaitas. Tvirtina, jog ieškovas klaidina teismą, iškraipydamas ir nuslėpdamas esmines bylos aplinkybes, o su atsakovu pasirašytoje materialinės atsakomybės sutartyje nėra nustatyta, kokias materialines vertybes atsakovui buvo patikėta saugoti, kokių veiksmų imasi pats darbdavys, kad užtikrintų materialinių vertybių apsaugą, kaip to reikalauja teismų praktika. Todėl pagal ieškovo pateiktus teismui dokumentus laikytina, kad visiška materialinė atsakomybė šiuo atveju jam negali būti taikoma.

5Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2009-05-28 sprendimu ieškovo UAB „Alsa“ ieškinį atmetė (t.2, b.l. 101-104). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių rašytinius įrodymus, konstatavo, kad šalis siejo darbo teisiniai santykiai, kurie prasidėjo nuo 2006-01-16 (t.1,b.l.10-13). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-30 nutartimi pripažinta, jog UAB „Alsa“ generalinio direktoriaus 2007-01-12 įsakymas Nr. 07P-008 dėl A. S. atleidimo iš darbo yra neteisėtas (t. 2, b.l. 28-35). Atsižvelgęs į tai, kad ieškovas nepateikė tikslaus apskaičiavimo, kokia ir kokio kiekio produkcija buvo išgauta, teismas sprendė, jog ieškovo paskaičiavimai dėl rasto žvirgždo kiekio sandėliuose, parduoto ir perduoto jo kiekio yra nepagrįsti įrodymais (CPK 178 str., 185 str.). Teismas pažymėjo, kad ieškovas neginčijo aplinkybės, jog generalinio direktoriaus įsakymuose nurodyti procentai yra orientaciniai, pagal kuriuos jis ir skaičiavo išgaunamą produkciją. Tikslesnės apskaičiavimo metodikos įmonėje tuo metu nebuvo, o svarstyklės, kurios padėjo tiksliai apskaičiuoti išgaunamos produkcijos kiekį, įmonėje atsirado vėliau, po atsakovo atleidimo iš darbo. Teismas konstatavo, kad ieškovo pateiktos avansinės apyskaitos nepatvirtina atsakovui išmokėtų lėšų paskirties, todėl, neįrodžius prievolės pobūdžio, t.y. kad prievolės susijusios su darbo teisiniais santykiais, nėra pagrindo daryti išvados, jog negražinus tokių išmokų ieškovui buvo padaryta žala. Tuo pačiu ieškovas nepateikė įrodymų, kokia tvarka atsakovas privalėjo vesti perduotų piniginių lėšų apskaitą ar pateikti konkrečias ataskaitas dėl jam perduotų pinigų. Taip pat teismas pripažino ieškovą neįrodžius, kad šiuo atveju egzistuoja visos DK 246 str. numatytos materialinės atsakomybės sąlygos.

6Ieškovas UAB „Alsa“ apeliaciniu skundu (t.2, b.l.105-113) prašo panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009-05-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Alsa“ ieškinį atsakovui A. S. tenkinti visiškai bei priteisti iš atsakovo ieškovo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei netinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas. Byloje, apelianto manymu, nustatytos visos atsakovo materialinės atsakomybės sąlygos (DK 246 str.), atsakovo jam padaryta žala (nuostoliai) grindžiami pirmosios instancijos teismui pateiktais dokumentais: iki atsakovo atleidimo iš darbo atliktos inventorizacijos (2006-08-01) duomenimis, pagamintos produkcijos, parduotos ir perkeltos produkcijos kiekiais, sandėliuose rastos produkcijos kiekiais bei atsakovo paaiškinimu, kuriuo jis pripažino padaręs trūkumą. Pažymi, jog direktoriaus įsakymai, kuriuose nurodyti orientaciniai išgaunamų medžiagų kiekiai (plovimo procentai), nėra ir negali būti žvirgždo trūkumo susidarymo priežastimi. Ieškovo sudarytos mėnesio paruošos produkcijos ataskaitos ir atsakovo paaiškinimai dėl išgaunamų medžiagų kiekio patvirtina, kad atsakovas medžiagas fiksuodavo ne pagal ieškovo orientacinio pobūdžio įsakymus, o pagal realiai išgautų tą mėnesį medžiagų kiekį. Atsakovas turėjo pareigą kiekvieną dieną apskaityti gatavą produkciją ir buhalterei teikti pasirašytus paruoštos produkcijos (žvirgždo) pajamavimo dokumentus, ką atsakovas ir darė nevaržomas minėtų įsakymų, faktiškai gamino daugiau žvirgždo. Todėl teismo teiginys, jog trūkumas susidarė dėl plovimo procento neatitikimo ir/ar tikslesnės metodikos nebuvimo, yra nepagrįstas. Pagrindinė atsakovo, kaip karjero vadovo, funkcija, buvo tinkamas karjero darbo organizavimas bei užtikrinimas, kad išgaunamos, perleidžiamos, parduodamos, nurašomos medžiagos būtų tinkamai (teisingai) fiksuojamos, išvengiama turto švaistymo, vagysčių, turto pasisavinimo. Atsakovas, nevykdydamas karjeros vadovo pareiginių nuostatų, bendros darbuotojų pareigos tausoti darbdavio turtą, dirbti dorai bei sąžiningai, elgėsi neteisėtai, t.y. savo darbines pareigas vykdė aplaidžiai, nerūpestingai bei nesąžiningai ir padarė ieškovui žalą. Jo vadovavimo laikotarpiu iš bendrovės dingo daugiau kaip 3 389,58 t žvirgždo ir tuo padaryta 88 129,08 Lt nuostolių (negauta pajamų). Jeigu trūkumas būtų susidaręs dėl netikslaus skaičiavimo, atsakovas būtų ištaisęs žvirgždo medžiagų neatitikimus bei užpajamavęs medžiagas. Atsakovas buvo pasirašęs visiškos materialinės atsakomybės sutartį, todėl yra visiškai materialiai atsakingas už padarytą žalą (DK 255 str., 256 str.). Į bylą buvo pateikti įrodymai, kad ieškovas perdavė atsakovui pinigus dėl atsakovo vykdomų karjero vadovo funkcijų, dalį pinigų atsakovas grąžino ir/arba panaudojo bendrovės reikmėms, pateikdamas finansines apyskaitas, tačiau dalies pinigų (6 584,06 Lt) atsakovas bendrovei negrąžino ir dėl jų neatsiskaitė, tuo padarydamas bendrovei minėto dydžio žalą. Ta aplinkybė, jog ieškovo įmonėje nebuvo patvirtinta grynųjų pinigų paėmimo, apskaitymo bei grąžinimo tvarka, neatleidžia atsakovo nuo pareigos laikytis teisės aktų reikalavimų bei nuo atsakomybės, taikomos juos pažeidus, t.y. atsakovas yra materialiai atsakingas dėl negrąžintų ieškovui grynųjų pinigų.

7Atsakovas A. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t.2, b.l. 122-124) prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. Tvirtina, įmonei žalos nepadaręs. Atsakovo gamybos ataskaitos, kuriomis ieškovas įrodinėjo žalos dydį ir faktą, nėra finansiniai dokumentai, juo labiau, ieškovas nepateikė jokių finansinių dokumentų dėl tiesiogiai įmonei padarytos žalos. Tai pat ieškovas nepateikė inventorizacijos dokumentų laikotarpio pabaigai, o tik jo pradžiai, todėl nei žalos dydžio, nei fakto apskaičiuoti nėra galimybės. Pažymi, jog ginčo laikotarpiu įmonėje nebuvo svarstyklių produkcijai sverti. Liudytojai J. Š. ir A. G. paliudijo, kad trūkumo praktiškai nebuvo įmanoma apskaičiuoti nesveriant produkcijos ir be kasdieninės inventorizacijos. Tuo tarpu atsakovo veikla dėl produkcijos apskaitos vykdymo nebuvo reglamentuota. Nurodo, kad darbai ginčo metu buvo vykdomi pagal 2006-05-29 įsakyme Nr. 1.1.-38, priimtame remiantis geologiniais žemėlapiais (tyrimais), nurodytas išeigos normas, pagal kurias trūkumų atsakovo atskaitomybėje nėra. Byloje nustatyta, kad atsakovas ne kartą prašė direktoriaus sudaryti komisiją netikslumams pašalinti, tačiau ji nebuvo sudaryta. Šiais aplinkybes patvirtina liudytojai L. T., J. Š.. Tai įrodo, kad atsakovas siekė savo pareigas vykdyti teisingai ir atsakingai, tačiau įmonės vadovas tam nesiėmė jokių priemonių. Pažymi ir tai, kad atsiskaitymus pagal avansines apyskaitas priimdavo pats direktorius, todėl konflikto metu dalį dokumentų įmonės vadovas iš atsakovo nepriėmė, o dalies jų neužskaitė kaip atsiskaitymo už perduotus grynuosius pinigus.

8Apeliacinis skundas atmestinas.

9Apeliacijos tikslas – atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu priešingo nereikalauja viešasis interesas, patikrinti skundžiamo teismo sprendimo teisinį, faktinį ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus. Tai reiškia, kad savo iniciatyva apeliacinės instancijos teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ar pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str., 329 str.). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, kaip ir pagrindo peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas, teisėjų kolegija nenustatė. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apelianto skundo motyvai, susiję su atsakovo kaltės ir kitų DK 246 str. įvardintų sąlygų darbuotojo atsakomybei atsirasti, neteisingu traktavimu, bylos aplinkybių netinkamu įvertinimu, įrodinėjimo naštos netinkamu paskirstymu.

10Civilinėje byloje teismas turi įsitikinti, kurios ieškinyje nurodytos reikšmingos bylos aplinkybės yra nustatytos, o kurios nenustatytos. Įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje yra materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia ginčo šalių teisės ir pareigos. Ieškovas savo reikalavimus atsakovui kildino iš materialinio teisinio pobūdžio juridinių faktų, įvardintų DK 246 str., 255 str. 3 p., 256 str., teigdamas, kad atsakovas buvo jo darbuotojas; kad su juo buvo sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutartis, pagal kurią kyla jo pareiga atlyginti žalą; kad jam saugoti buvo patikėtos materialinės vertybės – išgaunama atitinkama produkcija; kad patikrinus išgaunamos, parduotos ir likusios įmonės (Merešlėnų karjero) sandėliuose produkcijos (žvirgždo) kiekius įmonėje buvo nustatytas jų trūkumas, dėl ko ieškovui padaryta 88 129,08 Lt žala; kad atsakovas nėra grąžinęs ūkio išlaidoms skirtų 6584,06 Lt ir nepateisinęs jų panaudojimo dokumentais.

11Kadangi šalis ieškinyje nurodomu laikotarpiu neabejotinai siejo darbo teisiniai santykiai, šiuos santykius, tame tarpe ir materialinės atsakomybės klausimus, reglamentuoja DK normos. Pagal CK 1.1 str. 3 d., darbo santykius reglamentuoja specialūs (darbo) įstatymai. CK normos darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai. Taigi atsakovo materialinės atsakomybės sąlygoms ir dydžiui (riboms) nustatyti reikia taikyti būtent DK nuostatas ( DK 4 str. 1 d. 11 p.).

12Visiškos materialinės atsakomybės sutartis sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe (DK 256 str. 1 d.). Visiškos materialinės atsakomybės sutarties sudarymo su darbuotojais prielaida yra ta, kad jų darbas tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių išsaugojimu. Pagal savo teisinį pobūdį visiškos materialinės atsakomybės sutartis yra tęstinė, dvišalė, pagal ją abi šalys (darbdavys ir darbuotojas) turi tam tikras teises ir pareigas. Byloje nustačius, jog su atsakovu buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (2006-01-16 darbo sutarties 7.1. p., t.1, b.l. 10-12, sutartis Dėl darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės, be datos, t.1, b.l. 14), formaliai jo kaltė dėl patikėtų materialinių vertybių praradimo yra preziumuojama, t.y. darbuotojas laikomas kaltu, kol neįrodo priešingai. Kartu teisėjų kolegija pažymi, jog vien tokios sutarties dėl visiškos materialinės atsakomybės pasirašymas nesuponuoja darbuotojo tiesioginės prievolės atlyginti bet kokią darbdaviui padarytą žalą ar esamus (tikėtinus) praradimus, negautas pajamas. Privalo būti nustatyta bei įrodyta kitų įstatyme įvardintų sąlygų visuma darbuotojo materialinei atsakomybei kilti, ir būtent darbdaviui tenka pareiga įrodyti tiek patį žalos padarymo faktą, tiek žalos dydį, tiek ir darbuotojo veiksmų neteisėtumą. Dėl kaltės (bet kuria jos forma), atsižvelgiant į darbo santykių specifiką, pažymėtina, jog kaltė yra traktuojama juridine, o ne buitine, plačiai vartojama prasme. Tai reiškia, kad darbuotojas, norėdamas ir siekdamas įrodyti savo nekaltumą, visų pirma turėtų neabejotinai žinoti, kokius ir kada atliktus jo veiksmus darbdavys traktuoja kaip netinkamai įvykdytas darbines pareigas (veiksmų neteisėtumas), kurių pasekoje buvo padaryta žala (priežastinis ryšys). Tik tokiu būdu galima patvirtinti arba paneigti bendrųjų materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygų egzistavimą (DK 246 str. 2 p.- 4 p.).

13Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis – gamybos už atitinkamus laikotarpius ataskaitas, Mierešlėnų karjeros produkcijos skaičiavimo ataskaitas, paties darbdavio užfiksuotus pardavimų ir likučių kiekius, krovinių gabenimo važtaraščius, liudytojais apklaustų asmenų paaiškinimus, pagrįstai sprendė, jog tokia situacija bendrovėje susiklostė dėl paties darbdavio (apelianto UAB „Alsa“) netinkamai organizuotos bei vykdomos bendrovės padalinyje Mierešlėnų karjere išgaunamos produkcijos apskaitos. Nei išgaunama, nei parduodama produkcija (žvirgždas) nebuvo sveriama, kadangi atsakovo darbokas ieškovą metu net nebuvo tam jokių priemonių (svarstyklių); produkcija buvo apskaitoma orientaciniais dydžiais (pvz. kaušais, kurių 7 arba 8 nurodomi kaip 20 tonų, t.2, b.l.60), vadovaujantis atitinkamais bendrovės vadovo įsakymais dėl turimo išgauti vienoje ar kitoje karjero vietoje produkcijos kiekio. Būtent dėl šios priežasties nėra ir galimybės įvertinti kokie tiksliai jos kiekiai buvo išgauti ir, atitinkamai, kiek jos parduota, taigi kad atsakovas (darbuotojas) neabejotinai būtent tokio kiekio produkcijos neišsaugojo. Svarstyklių buvimo svarba, kaip ir tai, kad atsakovo parengtos ataskaitos apie išgaunamą produkcijos kiekį realiai neatitikdavo faktinės padėties, nes nebuvo galima tiksliai nustatyti jos kiekio, yra įrodyta liudytojų A.G. (t.2, b.l. 61), iš dalies ir liudytojų L.T. (t.1, b.l. 60), L.B. (t.2, b.l. 61) paaiškinimais, o liudytojas J.Š. paaiškino net atsisakęs pakeisti atsakovą karjero vadovo pareigose, iki nebus nupirktos svarstyklės (t.2, b.l. 61-62). Visi šie asmenys yra dirbę pats atsakovą ir patys tiesiogiai buvo susidūrę su nagrinėjama byloje situacija.

14Be to, apeliantas į bylą net nepateikė 2006-11-27 ir 2007-01-03 atliktų inventorizacijos aktų, apsiribodamas atsakovo darbo pradžioje atliktos 2006-08-01 prekinių vertybių inventorizacijos apyrašo (t.1, b.l. 46) ir 2007-01-03 kompiuterinio ataskaitos varianto pateikimu (t.1, b.l. 17). Todėl teisėjų kolegija negali išanalizuoti minėtų aktų turinio ar išsamiau dėl to pasisakyti, t.y. kaip ir kokiu būdu buvo atliekami matavimai bei paskaičiavimai, ar jie teisingi ir pagrįsti. Tačiau konstatuotina, kad perduodant atsakovo A. S. žinion išgautą produkciją, ji pasverta taip pat nebuvo – užfiksuotas tik buhalterinis jos kiekis (t.1, b.l. 36). Jau atleidus jį iš darbo (t.2, b.l. 28-35), likęs teritorijoje žvirgždo kiekis buvo pasvertas (apelianto vadovo A. P. paaiškinimai teisme (t.2, b.l. 67-68). Toks nelygiavertis produkcijos kiekio vienu ir kitu atveju apmatavimas taip pat neleidžia spręsti dėl žalos padarymo apeliantui fakto. Rungimosi principas lemia šalių pareigą įrodyti savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 12 str., 178 str.). Įstatymas reglamentuoja ir įrodinėjimo priemonių leistinumą (CPK 177 str. 4 d.), t.y. tam tikros aplinkybės gali būti įrodytos tik tam tikros rūšies įrodymais. Šiuo konkrečiu atveju pats žalos padarymo faktas (yra ar nėra produkcijos trūkumas) bei jos dydis, kilus dėl to ginčui ir esant pagrįstoms abejonėms dėl paskaičiavimų, apmatavimų tinkamumo, kiekių, išgaunamos produkcijos paskaičiavimų vienokia ar kitokia metodika, pagal vieną ar kitą darbdavio įsakymą, galėjo būti įrodinėjamas kitomis lestinomis įrodinėjimo priemonėmis – ekspertų ar specialistų pagalba ir pan. Be jų pagalbos dažnai ir nėra galima išspręsti materialinės atsakomybės klausimo. Darbdavys, kuris ir turėjo procesinę pareigą žalą įrodyti, kitokių įrodinėjimo priemonių, nei savo paties atlikti skaičiavimai bei vertinimai, pasitelkiant kompiuterines programas (išvestiniai rašytiniai įrodymai), iš esmės nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas (darbdavys) yra stipresnioji darbo sutarties šalis, buvo atstovaujamas kvalifikuoto teisininko, pirmosios instancijos teismo bendradarbiavimo pareigos (CPK 8 str.) pažeidimo kolegija neįžvelgia. Teisėjų kolegija negali sutikti ir su apelianto vertinimais dėl atsakovo 2007-01-01 pasiaiškinimo (t.1, b.l. 18) kaip esą kaltės dėl trūkumų pripažinimo. Iš šio pasiaiškinimo turinio akivaizdu, kad atsakovas (darbuotojas) būtent pagal inventorizavimo duomenis bandė paaiškinti darbdavio traktuojamo kaip trūkumas atitinkamo žvirgždo kiekio nebuvimo priežastis ir prašė sudaryti komisiją žvirgždo išeigos apskaičiavimui, tačiau duomenų, kad darbdavys būtų atsižvelgęs į tokį prašymą ir papildomai vertinęs trūkumo buvimą ar nebuvimą bei jo priežastis, byloje nesama.

15Kita vertus, apeliantas savo skunde visiškai nepagrįstai traktuoja kaip netinkamai vykdytas pareigas, t.y. neteisėtą atsakovo elgesį, sąlygojusį žalos atsiradimą, tai, kad šis kas dieną nevedė jau pagamintos (išgrynintos) produkcijos apskaitos ir neteikė tokių duomenų buhalterei. Tokios pareigos karjeros vadovo pareiginiuose nuostatuose (t.2, b.l. 14-15) nebuvo nustatyta. Priešingai, 13 p. įvardinta, kad gamybos ir ekonominės ataskaitos pateikiamos tvirtinimui už praėjusį mėnesį, tokia būtent mėnesio ataskaitos pateikimo forma buvo ir faktiškai susiklosčiusi bendrovėje. Be to, kaip minėta, vien tokių ataskaitų periodiškumas lemiamos reikšmės neturi, nesant galimybės tiksliai pasverti kiek yra išgaunama (iškasama), pagaminama (išgryninama, atskiriant priedus), kiek parduodama. Užtikrinti tinkamą gamybos procesą ir ūkinę apyvartą privalo darbdavys. Pareiginiai nuostatai nenumato ir atsakovo tiesioginės atsakomybės už sandėliuojamos kieme produkcijos išsaugojimą. Uždarų išgautos ir neparduotos produkcijos sandėliavimo patalpų apeliantas neturėjo, ir tą pripažįsta. Nors, apelianto tvirtinimu, tokia atsakomybė karjero vadovui plačiąja prasme kyla pati savaime, siejant tai su aptverta teritorija ir negalėjimu kitiems asmenims patekti į ją, atlyginti dėl kitų asmenų kaltės padarytos žalos (vagystės, neteisėti neapskaitomi pardavimai) atsakovas pareigos vien pagal pasirašytą darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės sutartį neturi. Už produkcijos dingimą iš įmonės teritorijos, jei toks faktas būtų neabejotinai nustatytas, atsakomybė kiltų tiesiogiai apsaugos funkcijas atliekantiems asmenis ar bendrovėms. Todėl šiuo aspektu taip pat nėra teisinio pagrindo atsakovo elgesio vertinti kaip darbinių pareigų netinkamo vykdymo ir taikyti jam materialinę atsakomybę

16Susiklosčius šiai situacijai atsakomybė už kilusiais pasekmes, jei tokių realiai ir atsirado, tenka pačiam apeliantui. Priešingas tokios faktinės situacijos aiškinimas leistų asmens kaltę pagrįsti vien prielaidomis ir spėjimais, o tokios galimybės įstatymų leidėjas nenumato. Kolegijos vertinimu, tokia pirmosios instancijos išvada yra ir teisinga, pagrįsta DK 247 str. nuostatomis, teigiančiomis, jog jei žalai atsirasti sudarė sąlygas nukentėjusios pusės kaltė, tai reikalavimas atlyginti žalą gali būti mažinamas arba visiškai atmetamas.

17Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, susijusius su 6584,06 Lt žalios jam padarymu. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir šią darbdavio reikalavimo dalį, pripažinęs, kad perduotų piniginių lėšų apskaita pas ieškovą bendrovėje nebuvo reglamentuota. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tokio ieškovo reikalavimo atsiradimo kontekstą – jau buvo kilęs darbdavio ir darbuotojo ginčas, ko pasekoje šis neteisėtai buvo atleistas iš darbo, pabrėžia, kad šiai savo reikalavimų daliai pagrįsti ieškovas taip pat nepateikė jokių buhalterinių įrodymų – kasos išlaidų orderių ar kitų, pasirašytų atsakovo ir galinčių patvirtinti tam tikrų pinigų sumų jam išmokėjimą, bei avansinių apyskaitų, pateisinančių pinigų panaudojimą (CPK 178 str.). Vien išvestinų dokumentų – pažymos ar avansinių apyskaitų sąrašų (t.1, b.l. 19,20-34) nagrinėjamu atveju nepakanka išvadai susiformuoti, kad atsakovas realiai gavo tokias pinigų sumas ir dalies piniginių lėšų panaudojimo jokiais dokumentais nepateisino, jas pasisavindamas. Vertinant įrodymus, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčų dalyku, egzistavo ar neegzistavo, būtina taikyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje įtvirtintą tikimybių pusiausvyros principą. Nagrinėjamoje byloje atsakovas tvirtino, jog dėl konfliktinės situacijos administracijos vadovas A. P. atsisakydavęs iš jo priimti išlaidas pateisinančius dokumentus. Tokius teiginius patvirtino bendrovėje „Alsa“ buhaltere dirbusi L.T.. Ši liudytoja paaiškino,. kad ginčai tarp vadovo ir atsakovo A.S. kildavę nuolat, tame tarpe ir dėl iškastos produkcijos ataskaitų parengimo, kurias tvirtindavo pats A.P.. Šis reikalaudavęs skaičiuoti vienaip, o A. S. skaičiuodavo kitaip. Tačiau jeigu vadovas ataskaitų netvirtindavo, ji suvesdavusi duomenis taip, kaip liepdavo A. P.. Be to, atsakovas atnešdavęs dokumentus, kur išleido jam duotus pinigus (apyskaitas), jas taip pat turėjo patvirtinti A.P., tačiau iš pastarojo sugrįždavę ne visi dokumentai, patvirtinantys išlaidų turėjimą. Direktorius niekuomet nieko neaiškindavo, todėl liudytoja pripažino, jog ir atsakovo pateikti dokumentai galėjo būti negrąžinti (t.2, b.l. 60). Kartu su faktu, kad pats atsakovas dalį buhalterinių dokumentų, kurių, pasak jo, direktorius nepriėmė, yra pateikęs į bylą (t.1, b.l. 168-174), taip pat yra pateikęs darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį su asmenų, gavusių pagal UAB „Alsa“ vadovo žodinį nurodymą atitinkamas pinigų sumas, parašais (t.1, b.l. 167), labiau tikėtina yra ieškovo pozicija byloje, jog jis visus gautus pinigus yra panaudojęs darbdavio naudai, šio reikmėms ir vadovo nurodymų vykdymui (mokėti darbuotojams priedus), kad darbdavio materialinių vertybių nėra pasisavinęs.

18Apeliaciniame skunde detaliai aptariamos sutarčių aiškinimo taisyklės, dėl to suformuota teismų praktika yra visiškai nesusiję su nagrinėjamu ginču ir teisinės reikšmės jam spręsti neturi, todėl teisėjų kolegija dėl tokių skundo argumentų nepasisako.

19Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad į bylą pateikti ir išanalizuoti įrodymai paneigia DK 246 str. įtvirtintas darbuotojų materialinės atsakomybės sąlygas, šiuo konkrečiu atveju nėra teisinių prielaidų atsakovo atsakomybei pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį taikyti (CPK 185 str.). Apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia teismo sprendimo neteisėtumo ar jo nepagrįstumo, CPK 327, 329 ir 330 straipsniuose įtvirtintų pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo ar jo pakeitimo pagrindų nenustatyta.

20Atsakovo naudai priteistina 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Nors pateikti įrodymai apie 2000 Lt sumokėjimą už advokato paslaugas (t.2, b.l. b.l 125), atsakovui kompensuotina dalis nustatytina vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų rekomendacijų „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 2 p., 7 p., 8.11. nuostatomis.

21Pripažinus apeliacinį skundą nepagrįstu, iš apelianto priteistina 8,40 Lt procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidų valstybei (t.2, b.l. 128) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

22Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Nutarė

23Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

24Priteisti iš UAB „Alsa“ 600 (šešis šimtus) litų atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų A. S. naudai.

25Priteisti iš UAB „Alsa“ 8 (aštuonis) litus 40 centų pašto išlaidų valstybės naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. ieškovas UAB „Alsa“ 2008-02-29 kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės... 4. Atsakovas A. S. atsiliepimu į ieškinį (t.1, b.l. 153-154) su ieškovo... 5. Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2009-05-28 sprendimu ieškovo UAB... 6. Ieškovas UAB „Alsa“ apeliaciniu skundu (t.2, b.l.105-113) prašo... 7. Atsakovas A. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t.2, b.l. 122-124) prašo... 8. Apeliacinis skundas atmestinas.... 9. Apeliacijos tikslas – atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus... 10. Civilinėje byloje teismas turi įsitikinti, kurios ieškinyje nurodytos... 11. Kadangi šalis ieškinyje nurodomu laikotarpiu neabejotinai siejo darbo... 12. Visiškos materialinės atsakomybės sutartis sudaroma su darbuotojais, kurių... 13. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą... 14. Be to, apeliantas į bylą net nepateikė 2006-11-27 ir 2007-01-03 atliktų... 15. Kita vertus, apeliantas savo skunde visiškai nepagrįstai traktuoja kaip... 16. Susiklosčius šiai situacijai atsakomybė už kilusiais pasekmes, jei tokių... 17. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, susijusius su 6584,06... 18. Apeliaciniame skunde detaliai aptariamos sutarčių aiškinimo taisyklės, dėl... 19. Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad į bylą pateikti ir... 20. Atsakovo naudai priteistina 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti... 21. Pripažinus apeliacinį skundą nepagrįstu, iš apelianto priteistina 8,40 Lt... 22. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija... 23. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 28 d. sprendimą... 24. Priteisti iš UAB „Alsa“ 600 (šešis šimtus) litų atstovavimo... 25. Priteisti iš UAB „Alsa“ 8 (aštuonis) litus 40 centų pašto išlaidų...