Byla 2-178-824/2014
Dėl įpareigojimo pašalinti trukdymus

1Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja Diana Navickienė, sekretoriaujant Ingai Kanareikinai, dalyvaujant ieškovo V. R. atstovui advokatui Aliui Galminui, atsakovui K. M., jo atstovui advokatui Petrui Žekiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovui K. M. dėl įpareigojimo pašalinti trukdymus, ir

Nustatė

2ieškovas V. R., atstovaujamas atstovo nurodo, kad jis yra žemės sklypo, (duomenys neskelbiami), savininkas. Atsakovas yra gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbiami), savininkas. 2013 m. liepos 16 d. Nacionalinės Žemės Tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjas priėmė sprendimą Nr.l4SK-(14.14.110.)-608, kuriuo nustatė servitutą gretimame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbiami) priklausančiam atsakovui K. M., suteikiantis teisę žemės sklypo (duomenys neskelbiami), savininkui naudotis žemės sklypo dalimi vieno metro atstumu nuo gyvenamojo namo šiaurinės pastato sienos, pastato - sandėlio (pažymėta plane 4L Iž) sienos, prižiūrint, remontuojant ir/ar rekonstruojant prie šių sklypų skiriamos ribos esančius pastatus. Kad yra nustatytas žemės sklypo servitutas, K. M. žinojo, neprieštaravo ir yra pasirašęs žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte, bei žemės sklypo plane. Nurodo, kad atsakovas K. M. grubiai pažeidė įstatymą, trukdo jam naudotis nustatytu servitutu, sukrovė akmenis prie pat mano gyvenamojo namo šiaurinės pusės sienos, tuo pažeisdamas 1 metro atstumą tarp pastato sienos ir sukrautų akmenų. Tokiu būdu, jis neturi galimybės prieiti prie gyvenamojo namo, jį rekonstruoti, remontuoti. Šias aplinkybes patvirtina antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Mano, kad atsakovas pažeidė ieškovo teises ir teisėtus interesus, nesusijusius su valdymo netekimu (LR CK 4.98 str.), todėl ieškovo atstovas advokatas Alius Galminas teismo posėdžio metu patikslino reikalavimą ir teismo prašo įpareigoti atsakovą K. M. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, pašalinti akmenis sukrautus šalia gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbiami) šiaurinės pusės sienos, žemės sklypo ribose vieno metro atstumu ir priteisti ieškovo turėtas visas bylinėjimosi išlaidas. (b. l. 1-2, 142-143)

3A. K. M. su ieškiniu nesutiko ir prašo ieškinį atmesti bei priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo. Mano, kad jokios teisės normos žemės sklypo savininkui nedraudžia savo sklype laikyti akmenis. Teigia, kad ieškovas turėjo įrodinėti, kuo akmenys trukdo naudotis servitutu. Nurodė, jog bendros frazės, kad ieškovas neturi galimybės prieiti prie gyvenamojo namo, jį rekonstruoti, remontuoti tik patvirtina, kad ieškovas tinkami nesuformulavo ieškinio pagrindo. Pridedami įrodymai (faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas) paneigia ieškinio pagrindą: iš jų akivaizdžiai matosi, kad ieškovas gali prieiti prie savo namo, gali jį remontuoti bei rekonstruoti, tačiau matyti, kad dėl šių darbų dar neapsisprendęs, nes jokių projektų neteikia. Ieškovas turėjo konkrečiai nurodyti, kokiems remonto darbams ir kaip konkrečiai trukdo, o nesiremti prielaidomis. Teigia, kad ieškovas neatsižvelgia, kad keletas akmenų yra atsiradę servitutinėje zonoje tik dėl ieškovo kaltės. Iš ieškovo pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedo (fotonuotraukos Nr. 7, 8) akivaizdžiai matosi, kad ieškovo statinio stogas yra virš atsakovo sklypo ribų, stogas neturi lietvamzdžių. Teigia, kad vardu, nubėgantis nuo ieškovo pastato stogo, plauna jo sklypo gruntą, dėl ko pasislinko akmenys. Teigia, kad ieškovas reiškia reikalavimą pašalinti jo paties daromą žalą (b. l. 41-43).

4Ieškinys atmestinas.

5Nustatyta, kad ieškovas yra žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbiami) ir pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančių (duomenys neskelbiami), kurio bendras plotas 62,61 kv. m., savininkas (b. l. 26-29.), o atsakovui bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklauso gretimas žemės sklypas Unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantis (duomenys neskelbiami)nuo 2013-09-12 (b. l. 46-48). 2013m. birželio 6 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktu Nr. p-237 nustatytos žemės sklypo adresu (duomenys neskelbiami)naudotojui K. M. minėto žemės sklypo ribos ir 11 punkte pažymėta, kad žemės sklypui nustatytas servitutas: (kodas 205) statinių servitutas (tarnaujantis daiktas) (14 m2) – suteikiantis teisę žemės sklypui (duomenys neskelbiami)savininkams naudotis sklypo dalimi (1 m. nuo pastato sienos) remontuojant ir/ar rekonstruojant prie šių sklypų skiriamos ribos esančius pastatus (b. l. 32-33). Nacionalinės Žemės Tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2013 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 14SK-(14.14.110.)-608, nustatytas žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbiami), statinių servitutas (kodas 205) (tarnaujantis daiktas) (14 m2) – suteikiantis teisę žemės sklypui J. (duomenys neskelbiami) savininkams naudotis sklypo dalimi (1 m. nuo pastato sienos) remontuojant ir /ar rekonstruojant prie šių sklypų skiriamos ribos esančius pastatus, pažymėtus simboliu “S” žemės sklypo plane M 1:500, esančiame žemės sklypo kadastro duomenų byloje, parengtoje pagal UAB “Kartografiniai projektai” matininko P. B. 2013 m. birželio 6 d. (b. l. 34-35, 37-38).

6Ieškovas, pareikšdamas šioje byloje negatorinį ieškinį (actio negatoria)(CK 4.98 str.), reikalauja pašalinti jo teisės pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu, t.y. pašalinti akmenis sukrautus šalia gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbiami)šiaurinės pusės sienos, žemės sklypo ribose vieno metro atstumu. Ieškovas pareiškęs negatorinį ieškinį (CK 4. 98 str.), privalėjo įrodyti, kad yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-407/2008). Ieškovas neįrodė, kad yra žemės sklypo, kuriame nustatytas tikslinis servitutas savininkas, nes Nekilnojamojo turto Registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 46-48) patvirtina, kad žemės sklypo, kuriame nustatytas statinių servitutas (tarnaujantis) adresu (duomenys neskelbiami)savininkas yra atsakovas. Ieškovas reikšdamas ieškinį netinkamai taikė materialinės teisės normą.

7CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Pažymėtina, kad CK 4.113 str. 1 d. nurodyta, kad servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančio daikto savininkui, o šio straipsnio 2 d. numato, kad servituto turėtojas, įgyvendindamas servituto suteikiamas teises, privalo nepažeisti kitų savininkų teisių. Teismas konstatuoja, kad iš byloje pateiktų įrodymų nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas trukdo ieškovui naudotis servitutu, o ieškovas pažeidžia atsakovo teises (CPK 178 str., 185 str.).

8Nustatyta, kad šalys yra gretimų žemės sklypų savininkės ir neginčija, kad sklypai turi nustatytas ribas, kadastro duomenis, kurie įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Administraciniu aktu atsakovo žemės sklypui nustatytas servitutas, suteikiantis teisę žemės sklypo ((duomenys neskelbiami)) savininkui (ieškovui) naudotis sklypo dalimis (1 m. nuo pastato sienos) remontuojant ir /ar rekonstruojant prie šių sklypų skiriamos ribos esančius pastatus (b. l. 46-48). Šalių ginčas kilo dėl naudojimosi nustatytu servitutu, t. y. dėl servituto dalyje atsakovo akmenų buvimo vietos, kurie, ieškovo vertinimu, yra nustatyto servituto plote atsakovo nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Servitutu suteikta teisė (servituto turinys) ieškovui naudotis atsakovo sklypo dalimi su tikslu, t.y. remontuojant ir/ar rekonstruojant ieškovo pastatus, bet nesuteikta teisės naudotis kasdieniam naudojimuisi ar daiktų laikymui ir pan. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovas nepažeidžia ieškovo teises (CK 4.37, 4.40 straipsniai). Sprendžiant, ar ieškovo, kaip servituto turėtojo teisių įgyvendinimas nepažeidžia jo teisių, teismas vadovaujasi šalių pateiktais įrodymais ir CK 4.113 straipsnyje reglamentuotais servituto įgyvendinimo principais. Pastarojo straipsnio pirmoji dalis įtvirtina, kad servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui. Servituto turėtojas, įgyvendindamas servituto suteikiamas teises, privalo nepažeisti kitų savininkų teisių (CK 4.413 str. 2 d.).

9Šalių paaiškinimais, rašytinais įrodymais, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais ir priedais prie jų (b. l. 5-6, 8-21, 61-77, 134- 137), įrodyta, kad dalyje servituto yra akmenys arčiau negu vieno metro atstumu nuo ieškovui priklausančio pastato. Atsakovas neneigė šių aplinkybių, tačiau paaiškino, kad pylimas iš akmenų, tikslu paaukštinti sklypą, yra padarytas prieš 15 metų ir buvo tvarkingas iki 2013 metų. Nurodė, kad ieškovui 2013 metais rekonstravus savo statinio stogą, kuris yra virš atsakovo sklypo ribų apie 91 cm, nėra ant stogo lietvamzdžių, todėl nuo stogo lyjant, vanduo teka ant ieškovo sklype esančio pylimo, sutvirtinto akmenimis, dėl ko yra plaunamas gruntas ir tokiu būdu akmenys slenka žemyn. Šias aplinkybes patvirtino ir antstolės Redos Vizgaudienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (b. l. 134, 135) ir sklypo (duomenys neskelbiami) plano, architektūrinė - konstrukcinė dalis (b. l. 119-126). Teismo posėdžio metu šias aplinkybes patvirtino apklaustos liudytojos D. P. ir A. R.. Šios liudytojos paaiškino, kad daug kartų lankantis atsakovo namuose matė, kaip nuo ieškovo naujai rekonstruoto pastato stogo bėgo vanduo, po ko buvo paplautas atsakovo sklypo gruntas, ko pasėkoje keletas akmenų atsirado nustatyto servituto teritorijoje. Atsakovas teigė, kad keletas akmenų atsirado servituto zonoje tik dėl paties ieškovo kaltės. Pažymėjo, kad jis neprieštarauja ir sutinka padėti ieškovui nusirinkti servituto zonoje esančius akmenis, tačiau nesutinka, kad akmenys šioje zonoje atsidūrė dėl jo kaltės ir jis turi vienasmeniškai juos pašalinti.

10Taip pat teismo nustatyta, kad ieškovas neįrodė, jog jis ketina atlikti pastato sienos remonto ar rekonstrukcijos darbus ir, kad šiems darbams atlikti trukdo servituto zonoje esantys akmenys. Ieškovo atstovo paaiškinimu teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovas nori naudotis nustatytu servitutu ne tik remontuojant ar rekonstruojant ieškovui priklausantį pastatą, bet ir juo naudotis nuolat, t.y. laisvai ir netrukdomai disponuoti servitutu nustatytu vieno metro atstumu. Ieškovas teikdamas ieškinį nenurodė kokius remonto ar rekonstrukcijos darbus ketina atlikti. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu teikė rašytinius įrodymus – gyvenamojo namo rekonstrukcijos supaprastintą projektą ir paaiškino, kad ieškovas pagal šį projektą nėra užbaigęs stogo rekonstrukcijos, nes trūksta lietvamzdžių bei ketina sklypo ginčo pusėje dažyti namo fasadą, todėl akmenys, esantys servituto teritorijoje, jam trukdys atlikti šiuos darbus. Šie ieškovo atstovo paaiškinimai nesudaro pagrindo teigti, kad nustatyto atsakovo žemės sklype nustatyto servituto teritorijoje, esantys keletas akmenų trukdo atlikti pastato sienos dažymo darbus, ar kitus remonto, rekonstrukcijos darbus, o be to teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, kad ketina (ruošiasi) naudotis servitutu tuo tikslu, kuriuo jis ir buvo nustatytas administraciniu aktu atsakovo žemės sklypui. Iš atsakovo paaiškinimo teisme ir fotonuotraukų matyti, jog pastarasis tikslas gali būti įgyvendintas ir be akmenų patraukimo vieno metro atstumu nuo pastato sienos, bei pažymėtina, kad atsakovas neprieštarauja, kad ieškovas jam galimai trukdančius akmenis gali pats pasitraukti. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą servituto paskirtį, servituto naudojimosi pagal paskirtį problema gali būti išspręsta kitais įstatymuose numatytais būdais (CK 4.113 str. 2 d.). Pažymėtina, kad atsakovo teigimu akmenys šioje sklypo vietoje yra daug metų ir iki tol jie netrukdė ieškovui tinkami prižiūrėti atsakovo nuosavybei priklausančius pastatus. Byloje esančiais rašytiniai įrodymais, atsakovo, liudytojų paaiškinimais teismo nustatyta, kad nepasitvirtino ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad atsakovas K. M. sukrovė akmenis prie ieškovo gyvenamojo namo šiaurinės pusės sienos ir taip trukdo jam naudotis tiksliniu servitutu. Esant aukščiau išdėstytų ir teismo nustatytų visuma aplinkybių, darytina išvada, kad ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas kaip neįrodytas.

11Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžiant dėl savininko teisių suvaržymo ribų nustatymo, būtina laikytis Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinto reikalavimo, kad nuosavybė yra neliečiama, o nuosavybės teises saugo įstatymai, garantuojantys savininko nuosavybės teisių apsaugą, atsižvelgiant į būtinumo ir proporcingumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008, 2009 m. gegužės mėn. 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2009).

12Žemė yra ypatingas nuosavybės teisių objektas, žemės santykiuose išryškėja nuosavybės socialinė (socialinio teisingumo) funkcija; vadinasi, teise į servitutą turi būti naudojamasi sąžiningai, apsaugant savininką, kurio nuosavybės teisė ir taip jau yra apribota.

13Kiti šalių išdėstyti argumentai ir byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

14Dėl bylinėjimosi išlaidų.

15Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

16Bylos medžiaga nustatyta, jog atsakovas K. M. turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 2000 Lt išlaidos už atsiliepimo į ieškinį surašymą, atstovavimą, t.y. išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b. l. 50), įrodymų rinkimo – antstolei apmokėjimas už faktinių aplinkybių konstatavimą -300,00 Lt (b. l. 138), viso 2300,00 Lt. Atmetus ieškovo ieškinį, iš ieškovo V. R. yra priteisiamos atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos 2300 Lt sumoje. Iš ieškovo valstybei nepriteistina 9,27 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi bylinėjimosi išlaidos neviršija 10 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 2011 m. lapkričio 7 d. LR finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“).

17Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263 ir 270 str. teismas

Nutarė

18ieškinį atmesti.

19Priteisti iš ieškovo V. R., a.k. ( - ) 2300,00 Lt (du tūkstančius tris šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų atsakovo K. M. , a.k. ( - ) naudai.

20Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą Kretingos rajono apylinkės teisme.