Byla 2A-1015-555/2009

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės, Evaldo Burzdiko, sekretoriaujant Diletai Liudžiuvienei, dalyvaujant ieškovei R. A., jos atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, atsakovui A. A., jo atstovei advokatei Eglei Keidošienei, trečiajam asmeniui J. A., uždarame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. A. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovui A. A., tretieji asmenys J. A., UAB „Sampo“ bankas, AB SEB bankas, išvadą teikianti institucija Kauno m. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnyba, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir atsakovo A. A. priešieškinį ieškovei R. A., tretieji asmenys „Danske“ bankas, J. A., dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir

Nustatė

3ieškovė ieškiniu prašė nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą 1997-08-09, kaltu dėl jos iširimo pripažįstant atsakovą, išregistruojant santuoką, palikti jai santuokinę pavardę „A.“, nepilnamečių vaikų V. ir A. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove, priteisti iš atsakovo nuo 2008-01-10 nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 500 Lt bei išlaikymo įsiskolinimą po 300 Lt kiekvienam vaikui nuo 2006-08-10 iki 2008-01-10, viso 10 200 Lt, pripažinti, kad automobilis Mercedes Benz, v.n. ( - ) yra atsakovo asmeninis turtas, padalinti santuokinį turtą: 4 kambarių butą, esantį ( - ) , Kaune, 254 000 Lt vertės, priteisiant natūra šį butą ieškovei bei pripažįstant jai 37 000 Lt kreditą, kuris buvo paimtas buto įsigijimui, šį butą padalinti nukrypstant nuo lygių dalių principo, ieškovei priteisti 2/3 šio buto dalis, o atsakovui – 1/3 buto dalį, priteisiant atsakovui 84 666 Lt piniginę kompensaciją bei išskaičiuojant iš jos ieškovės prisiimtą 37 000 Lt kreditą, galutinę piniginę kompensaciją atsakovui už butą priteisti 66 166 Lt bei iš atsakovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo priešieškinį prašė tenkinti dalinai – nutraukti jų santuoką, atsakovui priteisti visą kilnojamąjį turtą jo nurodytomis kainomis arba šį turtą priteisti ieškovei, jos nurodytomis kainomis, už pusę šių daiktų vertės atsakovui priteisiant piniginę kompensaciją, kitą priešieškinio dalį atmesti.

4Atsakovas priešieškiniu prašė ieškinį tenkinti dalinai, o priešieškinį tenkinti visiškai. Prašė nutraukti šalių santuoką, sudarytą 1997-08-09, kalta dėl santuokos iširimo pripažįstant ieškovę, palikti ieškovei apsisprendimo teisę dėl pavardės pasirinkimo išregistruojant santuoką, nustatyti abiejų nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su atsakovu, priteisiant iš ieškovės jų išlaikymui kas mėnesį po 400 Lt kiekvienam vaikui, automobilį Mercedes Benz pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe, padalinti po ½ dalį ir priteisti atsakovui natūra 4 kambarių butą, esantį ( - ) , 291 000 Lt vertės, ieškovei priteisiant 150 000 Lt piniginę kompensaciją bei priteisti atsakovui visą priešieškinėje nurodytą kilnojamąjį turtą, išskyrus miegamojo lovą su čiužiniu ir „Zepter“ indus, jo nurodytomis kainomis, už tai ieškovei priteisiant 7 500 Lt piniginę kompensaciją iš atsakovo. Atsakovas sutinka sumokėti 37 000 Lt kreditą bankui bei prašė įpareigoti ieškovę grąžinti kreditoriui J. A. 25 000 Lt paskolos, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

5Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino dalinai. Nutraukė santuoką tarp A. A. ir R. A., sudarytą 1997 m. rugpjūčio 9 d., kaltais dėl santuokos iširimo pripažįstant abu sutuoktinius; išregistruojant santuoką, paliko santuokines pavardes: „A.“ ir „A.“; nepilnamečių vaikų: V. A. ir A. A. gyvenamąją vietą nustatė kartu su motina R. A.; priteisė iš atsakovo A. A. vaikų V. A. ir A. A. išlaikymui iki jų pilnametystės po 500 Lt kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis, šias lėšas uzufrukto teise pavedė tvarkyti R. A., įskaičiavo į išlaikymo mokėjimą lėšas, priteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2008-11-24 nutartimi Nr. ( - ) ; priteisė iš atsakovo A. A. išlaikymo įsiskolinimą po 300 Lt kas mėnesį už laikotarpį nuo 2006-08-10 iki 2008-01-10, viso 10 200 Lt; pripažino, kad R. A. privalo atlyginti Danske bankui (buvęs UAB SAMPO bankas) kreditorinį įsipareigojimą pagal 2002-09-25 kreditavimo sutartį Nr. ( - ) ; pripažino, kad automobilis Mercedes Benz, v.n. ( - ) yra asmeninis atsakovo A. A. turtas; padalino santuokoje įgytą turtą: ieškovei R. A. priteisė 2/3 dalis 4 kambarių buto, esančio ( - ) , Kaune, 169 332 Lt vertės; atsakovui A. A., priteisė šio turto 1/3 dalį 84 666 Lt vertės; butą natūra priteisė ieškovei R. A., o atsakovui A. A. iš jos priteisė 66 166 Lt piniginę kompensaciją (atskaičiavus 18 500 Lt kreditorinio įsiskolinimo Danske bankui); priteisė ieškovei R. A. viso daiktų už 11 060 Lt; priteisė atsakovui A. A. indų rinkinį „Zepter“ 7 600 Lt vertės; atmetė atsakovo reikalavimą įpareigoti ieškovę grąžinti kreditoriui J. A. ½ dalį negrąžintos paskolos dalies 25 000 Lt sumai.

6Teismas nurodė, kad abu sutuoktiniai iki santuokos nutraukimo turėjo draugus, su kuriais palaikė artimus santykius ir dėl ko iširo jų šeima, dėl tos priežasties laikė, kad šalių santuoka iširo dėl jų abipusės kaltės. Spręsdamas vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas pirmiausiai atsižvelgė į vaikų interesus ir jų norą gyventi su vienu iš tėvų - su motina. Priteisdamas išlaikymą vaikams, teismas atsižvelgė į vaikų poreikius bei jų tėvų turtinę padėtį. Teismas laikė, kad ieškovės paskaičiuoti vaiko poreikiai yra pagrįsti, per mėnesį jie vienam vaikui sudaro 1 300 Lt. Ieškovės gaunamas atlyginimas yra 2 600 Lt per mėnesį, atsakovo gaunamas atlyginimas jo paties teigimu yra nuo 6 000 iki 10 000 Lt per mėnesį, todėl teismas sprendė, jog išlaikymo dydis po 500 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nėra per didelis. Išlaikymą po 500 Lt priteisė nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t.y. 2008 m. sausio 10 d., nes atsakovas neįrodė, kad nuo šio momento teikė vaikams išlaikymą. Taip pat teismas laikė, kad nuo 2006-08-10 iki 2008-01-10 atsakovas nepakankamai prisidėjo prie vaikų išlaikymo, o prašoma priteisti kas mėnesį įsiskolinimo suma po 300 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nėra per didelė, todėl įsiskolinimą skaičiavo nuo 2006-08-10 iki 2008-01-10, t.y. už 17 mėnesių, kas sudaro10 200 Lt. Kadangi ieškovė pripažino, kad automobilis Mercedes Benz, v.n. ( - ) yra atsakovo asmeninė nuosavybė, todėl teismas šio turto nelaikė šalių bendra jungtine nuosavybe ir jo nedalino. Nurodė, kad šalys santuokos metu paėmė iš AB SAMPO banko (dabar Danske bankas) paskolą būsto įsigijimui už tai įkeičiant perkamą būstą, bankas sutinka, jog nutraukus santuoką visus skolinius įsipareigojimus perimtų atsakovas ir būtų atsisakyta ieškovės laidavimo, tačiau teismas laikė, kad būtų tikslinga, jog kreditorinis įsipareigojimas pereitų tam sutuoktiniui, kuriam būtų priteistas įkeistasis turtas natūra, dėl to banko kreditoriniai reikalavimai nenukentėtų, nes grąžintina kredito suma yra nedidelė – 37 000 Lt, o kreditorinis įsipareigojimas yra užtikrintas įkeistu turtu. Dėl J. A. kreditorinio reikalavimo teismas nurodė, kad šis kreditorinis reikalavimas yra tik atsakovui A. A., nes 2003-05-12 paskolos sutartis, nors ir sudaryta šalių santuokos metu, tačiau ji yra sudaryta tarp J. A. ir atsakovo, be ieškovės žinios ir jos sutikimo, todėl ieškovė negali atsakyti už atsakovo prievoles tretiesiems asmenims. Sprendė, jog atsakovas ir trečiasis asmuo J. A. neįrodė, kad ši prievolė turėtų būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto. Spręsdamas santuokinio turto padalinimo klausimą, teismas vadovavosi ieškovės pateiktu ginčo buto, esančio ( - ) , Kaune, įvertinimo aktu, kuriame turto rinkos vertė jo nustatymo dieną (2009-01-14) sudarė 254 000 Lt. Butą natūra teismas priteisė ieškovei, nes su ja lieka gyventi du nepilnamečiai vaikai, butas yra netoli vaikų lankomos mokyklos, šias patalpas atsakovas paliko savo noru, išeidamas gyventi su kita moterimi, ieškovė kitų gyvenamųjų patalpų neturi – tai vienintelis jos ir vaikų būstas. Kadangi atsakovas nepaneigė ieškovės pateiktų komercinių pasiūlymų dėl panaudotų daiktų kainų, todėl teismas laikė, kad šalių kilnojamojo turto bendra vertė jo padalinimo momentu yra 18 660 Lt, vertinant pagal komercinius pasiūlymus. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo nuostatą, kad bute esantys daiktai yra pritaikyti tik šiam butui, todėl jie turi jame ir likti tam, kam bus priteistas butas, sprendė, jog kilnojamasis turtas, esantis bute turėtų būti padalintas natūra, priteisiant atsakovui turtą, kurį galima išskirti nepadarant jam žalos, t.y. priteisė jam „Zepter“ indus 7 600 Lt vertės, kuriuos atsakovas užsakė ir už juos mokėjo, kadangi su ieškove lieka gyventi du šalių nepilnamečiai vaikai ir ieškovės gaunamos pajamos yra mažesnės už atsakovo gaunamas pajamas, tenkino ieškovės prašymą dalinant santuokinį turtą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir ieškovei priteisė 2/3 dalis viso santuokoje įgyto turto, o atsakovui – 1/3 dalį šio turto. Kadangi ieškovei priteistinas 4 kambarių butas, esantis ( - ) , Kaune 254 000 Lt vertės, todėl ji turi sumokėti atsakovui kompensaciją - 1/3 dalį šio turto vertės, atskaičiavus ½ dalį kreditorinio įsipareigojimo bankui arba 18 500 Lt (254 000 Lt :3 = 84 666 Lt – 18 500 Lt = 66 166 Lt). Taip pat sprendė, kad kilnojamųjų daiktų bendra vertė yra 18 660 Lt, 1/3 šio turto dalis sudarys 6 220 Lt, todėl atsakovui priteisus „Zepter“ indų komplektą 7600 Lt vertės, turtas būtų padalintas natūra, neišmokant sutuoktiniams vienas kitam kompensacijos, nes ieškovė tokios kompensacijos priteisti neprašė. Iš šalių priteisė bylinėjimosi išlaidas.

7Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 kovo 20 d. sprendimą dalyse dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokinio turto padalijimo ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti pilnai. Dėl vaikų gyvenamosios vietos. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, todėl nepagrįstai nustatė vaikų V. ir A. gyvenamąją vietą su motina. Teigia, kad ieškovė realiai vaikais nesirūpina, skiria jiems per mažai dėmesio, be to sūnui reikalinga tėviška parama, taip pat ieškovė visomis priemonėmis siekia sudaryti konfliktines situacijas bei išprovokuoti vaikų nepasitenkinimą atsakovu. Mano, kad nepriklausomi specialistai galėtų objektyviai pasisakyti dėl vaikų norų ir interesų, o taip pat dėl jiems padarytos ir daromos įtakos, ar vaikų išreikštas apsisprendimas atitinka vaikų interesus. Dėl išlaikymo įsiskolinimo. Nurodo, kad byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, jog apeliantas tiesiogiai prisidėdavo prie vaikų išlaikymo apmokėdamas būtinąsias įmokas, bet ir tai, kad net gyvendamas atskirai prisidėjo prie šeimos bei vaikų poreikių tenkinimo – mokėdavo įmokas už buto draudimą, apsaugą, bankines paskolas, viso per mėnesį iki 2008-09-01 apie 1500 Lt. Tokiu būdu atsakovas įgyvendino tėvų pareigą užtikrinti vaikams gyvenamąją vietą – būstą, o ieškovė visiškai neprisidėdama prie paskolų išmokėjimo, atitinkamai sutaupė 22 057,85 Lt. Teigia, kad ieškovė pareiškė nepagrįstą ir nesąžiningą prašymą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, o teismas nevisapusiškai, neobjektyviai bei šališkai analizavo byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas apie nepakankamą išlaikymo vaikams teikimą. Apelianto nuomone, išlaikymas vaikams priteistinas tik nuo teismo sprendimo, kuriuo būtų išspręstas ir visų kreditorinių įsipareigojimų mokėjimo klausimas, įsiteisėjimo dienos, laikant jog laikotarpiu nuo 2008-11-24 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėtos sumos buvo sumokėtos kaip dalinis avansinis mokėjimas už ateityje teiktiną išlaikymą vaikams. Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo. Nurodo, kad santuokoje įgytas turtas dalintinas tarp sutuoktinių lygiomis dalimis, o vaikai neturi teisių į tėvų turtą, kaip ir tėvai į vaikų turtą. Santuokoje įgytas butas dalintinas po lygiai kiekvienam sutuoktiniui - t.y. kiekvienam po 51/2 dalį buto, taip pat atitinkamai turėtų būtų padalinti ir kreditoriniai įsipareigojimai. Teigia, kad visos paskolos buvo paimtos santuokos metu, apie šias paskolas sutuoktinė žinojo, jų ėmimui pritarė, kadangi jos buvo skirtos tiesioginių šeimos poreikių tenkinimui - buto pirkimui, buto rekonstrukcijai-remontui, buto įrengimui (apšiltinimui, santechnikai, elektrai), butui pritaikytų baldų ir buitinės technikos, prabangių Zepter puodų, indų bei įrankių (kurių labai norėjo ieškovė R. A.) pirkimui. Pateikti rašytiniai įrodymai, trečiojo asmens bei liudytojų paaiškinimai, patvirtina, kad paskolų sutarčių sudarymo metu padidėjo bei buvo iš esmės pagerintas šeimos turtas. Apelianto nuomone, teismas nesivadovavo teismų praktika ir visiškai nepagrįstai pripažino J. A. kreditorinį reikalavimą tik atsakovui A. A.. Be to, teigia, kad teismas, būdamas iniciatyvus santuokos nutraukimo bylose, turėjo išanalizuoti aplinkybes dėl iš AB SEB banko paimtos paskolos panaudojimo šeimos poreikiams tenkinti ir šios paskolos išmokėjimo. Dėl santuokinio turto padalijimo. Teigia, jog atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes, kad ieškovės pateikti įrodymai apie santuokoje įgytų daiktų vertę – komerciniai pasiūlymai yra suklastoti, teismas jais negalėjo vadovautis priimdamas sprendimą, todėl pažeidė CPK 200 straipsnio nuostatas. Be to, teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės pateikta buto 2009-01-14 įvertinimo ataskaita, pripažindamas, jog dalinamo ginčo buto vertė yra tik 254 000 Lt, nors šioje ataskaitoje buvo nurodytas faktinių aplinkybių neatitinkantis vertinamo buto plotas, pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas dėl nešališko įrodymų vertinimo. Nurodo, kad apeliacinės instancijos teismui pripažinus, jog visas butas priteistinas natūra ieškovei, atsakovui iš ieškovės turi būti priteista kompensacija už ½ dalį buto, kadangi turtas įgytas santuokos metu ir dalintinas lygiomis dalimis. Apelianto nuomone, santuokoje įgyto turto padalijimas tarp šalių yra nepagrįstas, neobjektyvus bei prieštaraujantis protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principams, taip pat teismų praktikai. Teismas neatsižvelgė į kreditoriaus Danske bankas poziciją, kad sutinka dėl buto priteisimo atsakovui ir kreditorinės prievolės perkėlimo tik atsakovui, ir priėmė priešingą sprendimą, iš esmės neanalizavo ieškovės galimybės prisiimti šiuos skolinius įsipareigojimus kartu su įpareigojimu išmokėti kompensaciją atsakovui. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad paskirstant tarp šalių bylinėjimosi išlaidas, įtrauktinos ir atsakovo turėtos išlaidos už ekspertizę – 500 Lt.

8Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą.

9Apeliacinis skundas netenkintinas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kuriais nesutinkama su sprendimo dalimis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo bei dėl sutuoktinių kreditorinių įsipareigojimų padalijimo.

11Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo dydžio bei išlaikymo įsiskolinimo.

12Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. gegužės 10 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 priimtoje nutartyje nurodė, jog „aplinkos keitimas vaikui padaro tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo net ir tais atvejais, kai vaikui aplinka buvo sukurta pažeidžiant tam tikrus teisės normų reikalavimus (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Mihailova v. Bulgarija).“ Šioje nutartyje taip buvo nurodyti kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs pastovus emocinis ryšys su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Kasacinio teismo praktika orientuota į ilgesnį nei vienerių metų gyvenimą vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas.

13Kolegija sprendžia, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką, būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Nagrinėjamoje byloje teismas ištyrė faktines aplinkybes, abiejų tėvų santykius, materialinę padėtį, gebėjimą vykdyti tėvų pareigas. Pirmosios instancijos teismas nusprendė nustatyti šalių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, atsižvelgdamas į vaikų interesus, juos supančią aplinką tėvams pradėjus gyventi skyrium, ryšius su kitais šeimos nariais, vadovaujantis motinos gebėjimu geriau atlikti tėvų pareigas nei tėvas.

14Apeliacinio skundo argumentais ginčijama teismo sprendimo dalis, kuria apelianto ir ieškovės vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Skunde teigiama, kad pagal bylos duomenis nustatyta, jog aplinka pas ieškovę yra bloga, kadangi ieškovė nepakankamai rūpinasi vaikais, be to vaikai kurstomi ir nustatinėjami prieš jį, jo-atsakovo tėvus, tuo tarpu pas patį apeliantą vaikams bus sudarytos geresnės materialinės ir buities sąlygos, nes jis - apeliantas pagal savo darbo pobūdį ir gaunamas pajamas geriau įgyvendins tėvų pareigas vaikų atžvilgiu.

15Kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl šalių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, kadangi iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad geresnės sąlygos gyventi vaikams yra su motina. Pirmosios instancijos teismas tyrė ieškovės gyvenamąsias sąlygas bei aplinką, kurioje vaikai gyvena ir atsižvelgdamas į vaikų norus pagrįstai sprendė, jog motina turi pranašesnes sąlygas ir galimybes sukurti vaikų psichologinius poreikius ir interesus atitinkančią aplinką.

16CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad teismas turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Nustatant priteistino išlaikymo dydį, orientacinis kriterijus yra įtvirtintas CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatoje, t.y. kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V.S. v. M.S., bylos Nr. 3K-3-259/2004). Teismas, paskirstydamas nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą tarp tėvų, turi atsižvelgti į šiuos orientacinius kriterijus nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį ir, nustatydamas faktinį šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, įvertinti vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.

17Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių matyti, kad teismas, spręsdamas priteistino išlaikymo dydžio klausimą, nenukrypo nuo išdėstytų išlaikymo dydžio apskaičiavimo teisinių nuostatų, rėmėsi ieškovės pateiktu apytiksliu išlaidų vaikams išlaikyti apskaičiavimu bei duomenimis apie atsakovo per mėnesį gaunamas pajamas. Įvertinus atsakovo gaunamo uždarbio dydį darytina išvada, kad atsakovas vien tik iš gaunamo darbo užmokesčio išgali tenkinti ne tik minimalius vaikų poreikius. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas vaikams išlaikyti po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui, iš esmės priteisė tik šiek tiek daugiau nei minėtu orientaciniu kriterijumi rekomenduojamą vieno mėnesio išlaikymo dydį. Dėl šių argumentų, siekiant išlaikyti prioritetinio vaikų interesų gynimo principo taikymą, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje nekeistinas. Apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovas bankinėms įstaigoms mokėjo įmokas kreditų, skirtų įsigyti šeimos turtui, padengimui, nėra pakankami išvadai, jog tokiu būdu atsakovas teikė vaikams išlaikymą, kadangi kreditai yra tiksliniai, siekiant sukurti šeimos turtą, kas taip pat yra šalių ginčo objektas. Be to mokesčiai, kuriuos mokėjo atsakovas šeimą palikęs nuo 2006 m. rugpjūčio 10 d., skirti vaikų poreikių tenkinimui buvo epizodiniai, nesudarantys pagrindo spręsti apie atsakovo pakankamą prisidėjimą prie vaikų išlaikymo .

18Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

19Nutraukiant santuoką, kartu su kitomis santuokos nutraukimo pasekmėmis visais atvejais išsprendžiamas ir santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 385 straipsnio 1 dalis). CK 3.127 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį, kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos; turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti; jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas, taikomas dalijant turtą; pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais. Tokie atvejai įtvirtinti CK 3.123 straipsnyje: nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar jo turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-301/2007). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, bei ieškovės turtinę padėtį, nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir pripažino, kad ieškovei priteistina didesnė santuokoje įgyto turto dalis. Kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pažymi, kad, dalijant sutuoktinių bendrą turtą, yra sprendžiami tėvų, bet ne vaikų turtiniai klausimai. Pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo gali būtų taikomas tiek, kiek tai reikalinga nepažeisti pagrindinės vaikų teisės – teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas, kurios būtinos jų fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi. Kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, jog abi šalys siekia gauti ginčo butą natūra, kitai šaliai išmokant kompensaciją, bei į tai, kad vaikų, kurie yra skirtingų lyčių, gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove ir atsižvelgdama į teismų praktiką, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pagrįstai, siekiant užtikrinti nepilnamečių ginčo šalių vaikų tinkamas gyvenimo sąlygas ginčo butas natūra priteistas ieškovei. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių vertinimu apie turto vertę ir parinktu bendro turto dalių nustatymo būdu, sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas atitinka CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatą, pagal kurią, nesant galimybės padalyti turtą natūra abiem sutuoktiniams (jiems nepageidaujant), turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Nekilnojamojo turto kainų atitinkamu laikotarpiu kritimas apie 30 proc. pripažintinas visiems žinoma aplinkybe, kurios nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu ginčo turto įvertinimu, kadangi tiek buto, tiek jame esančio kilnojamojo turto vertė nustatyta pagal rinkos kainas, galiojusias bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis) ir kurios, kolegijos vertinimu, atitinka šalių pateiktuose įrodymuose nustatytas ginčo turto kainų vidurkį. Iš apeliacinės instancijos teisme pateiktų duomenų spręstina, kad turto vertė turi tendenciją kristi, todėl pirmosios instancijos nustatyta dalintino nekilnojamojo turto vertė neįtakoja atsakovo teisių pažeidimo bei nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų. Kolegijos vertinimu, teismas, remdamasis CK 3.127 straipsnio 3 dalimi, teisingai parinko turto padalijimo būdą, bei atsižvelgdamas į dalytino buto pobūdį, šio buto geografinę padėtį - vaikai lanko mokyklą netoli nuo savo gyvenamosios vietos, jo apsunkinimą įkeitimu, ieškovės gaunamas pajamas, jos galimybes mokėti bankui kreditą bei vadovaudamasis CK 3.3 straipsnyje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, sprendžia, kad šioje byloje pagrįstai nustatytas realus poreikis ir teisinis pagrindas nukrypti nuo sutuoktinio bendro turto lygių dalių principo. Šis nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių yra pakankamas ir nėra per didelis, nes ieškovei, kurios gaunamas darbo užmokestis yra gerokai mažesnis nei atsakovo, priteisiamas didesnės vertės turtas suteiks galimybes pasirūpinti nepilnamečių vaikų išlaikymo, būsto ir kitais jų poreikiais. Nurodyta turto dalių proporcija yra teisinga, atsižvelgiant į bendro turto objektą, jį tokiu būdu padalijus yra išlaikomas šio objekto vientisumas. Nukrypimo nuo sutuoktinių turto lygių dalių mastas neviršija suformuotoje teismų praktikoje priimtų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-557/2003; 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta byloje D. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-26/2006). Atsižvelgiant į šalių byloje duotus paaiškinimus, kuriais šalys pripažino, kad kilnojamasis turtas (baldai bei butinė technika) yra pritaikytas konkrečiam butui, pripažintina, kad pagrįstai kilnojamasis turtas priteistas tam sutuoktiniam, kuriam yra priteistas natūra butas. Sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas netinkamai nustatė šio turto vertę, įvertinus šalių pateiktus duomenis, jog dalintina buitinė technika yra ne nauja, o panaudota, pagrindo taip pat nėra.

20Dėl kreditorinių reikalavimų.

21Sutuoktiniai pagal savo prievoles gali atsakyti tiek solidariai, tiek asmeniškai. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo, prievolės gali būti vykdomos: iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis); prievolei esant asmeninei iš asmeninio sutuoktinių turto, o jeigu asmeninio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti, išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis); iš asmeninio sutuoktinių turto, kai abu kreditoriai yra solidarieji skolininkai, o kreditorių reikalavimams patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka (CK 3.113 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad prievolės atsiradimo pagrindas turi esminę reikšmę nustatant sutuoktinių prievoles ir jų dydį; tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai, nes tai atitinkamai nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą – į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, jo dalį bendrame turte ar bendrą sutuoktinių turtą, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiem sutuoktiniams.

22Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad šalys santuokos metu paėmė iš AB SAMPO banko paskolą būsto įsigijimui, be to atsakovas įrodinėjo, kad jo-atsakovo tėvas 2003 m. gegužės 12 d. (b.l. 39, 2 t.) suteikė 60 000 Lt paskolą. Asmeninėmis laikomos prievolės, kurias sutuoktinis įgyja savarankiškai. CK 3.109 straipsnio 1 dalis pateikia sąrašą prievolių, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Prie šių prievolių yra priskiriamos ir solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ar sandoris yra būtinas ir ar jis atitinka bendrus šeimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus. Nagrinėjamoje byloje teismas, sprendė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad sandoris buvo sudarytas šeimos poreikiams tenkinti, ar atitiko abiejų sutuoktinių interesus. Kolegija įvertinusi, jog šalys bendro turto kūrimui ėmė paskolas iš bankinių įstaigų, bei, kad atsakovas sandorį sudarė su artimu giminaičiu - tėvu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą vertinti, jog šioje byloje taikytinos CK 3.109 straipsnio 3 dalyje nustatytos išimtys.

23Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

24CPK 88 straipsnyje nurodytas išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašas nėra baigtinis. Kitos būtinos ir pagrįstos gali būti įvairios išlaidos, nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose. Pagal teismų praktiką tiek rengimosi bylai metu, tiek ją nagrinėjant šalys gali turėti įvairių išlaidų, kurių neįmanoma numatyti įstatyme. Esminiai šių išlaidų požymiai yra jų būtinumas ir racionalumas, be to, jos turi būti pagrįstos rašytiniais įrodymais. Ar išlaidos yra susijusios su bylos nagrinėjimu, nustato teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą CPK 93 straipsnio nustatyta tvarka. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas šioje byloje patyrė 500 Lt išlaidų už nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Tačiau teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo atsakovo pateiktu nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktu, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priteisti atsakovui iš ieškovės aukščiau nurodytas atsakovo patirtas išlaidas.

25Esant išdėstytiems argumentams spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti pagrindo nėra, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, teismo sprendimas paliktinas galioti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26Nesant pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą iš atsakovo ieškovei priteistinos byloje turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93, 98 straipsniai).

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326-329 straipsniais,

Nutarė

28Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

29Priteisti ieškovei R. A. iš atsakovo A. A. 700 Lt atstovavimo išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. ieškovė ieškiniu prašė nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą... 4. Atsakovas priešieškiniu prašė ieškinį tenkinti dalinai, o priešieškinį... 5. Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį ir... 6. Teismas nurodė, kad abu sutuoktiniai iki santuokos nutraukimo turėjo draugus,... 7. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 kovo 20... 8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį... 9. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 11. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo dydžio bei... 12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. gegužės 10 d. civilinėje byloje... 13. Kolegija sprendžia, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko... 14. Apeliacinio skundo argumentais ginčijama teismo sprendimo dalis, kuria... 15. Kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais... 16. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti... 17. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių matyti,... 18. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.... 19. Nutraukiant santuoką, kartu su kitomis santuokos nutraukimo pasekmėmis visais... 20. Dėl kreditorinių reikalavimų. ... 21. Sutuoktiniai pagal savo prievoles gali atsakyti tiek solidariai, tiek... 22. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad šalys santuokos metu paėmė iš... 23. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.... 24. CPK 88 straipsnyje nurodytas išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu,... 25. Esant išdėstytiems argumentams spręstina, kad pirmosios instancijos teismas... 26. Nesant pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą iš atsakovo ieškovei... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326-329 straipsniais,... 28. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. sprendimą palikti... 29. Priteisti ieškovei R. A. iš atsakovo A. A. 700 Lt atstovavimo išlaidų....