Byla 2-787/2009
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutarties žyminio mokesčio klausimu civilinėje byloje Nr. 2-3837-578/2009

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (pranešėja), Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Konstantino Gurino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Junesta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutarties žyminio mokesčio klausimu civilinėje byloje Nr. 2-3837-578/2009.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Pareiškėjas UAB ,,Junesta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB ,,Artelas“ ir UAB ,,Murena“ dėl atsakovų sudarytos reikalavimo teisės perleidimo sutarties panaikinimo. Pareiškėjo nuomone, ši sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normomis ir gerai moralei (CK 1.81 str.). Taip pat pareiškėjas prašė atleisti jį nuo šio mokesčio sumokėjimo arba jį atidėti iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo (CPK 83 str. 3 d., 84 str.). Nurodė, kad šiuo metu neturi lėšų minėto dydžio žyminiam mokesčiui sumokėti, nes bendrovės kasoje yra 59,33 Lt, o visos atsiskaitomosios sąskaitos yra areštuotos arba yra išduoti inkasiniai pavedimai.

5Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 11 d. nutartimi minėtą prašymą atmetė ir nustatė pareiškėjui terminą iki 2009 m. gegužės 21 d. sumokėti 25 698 Lt dydžio žyminį mokestį bei pateikti teismui tai patvirtinančius duomenis. Teismas sprendė, kad atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar jį atidėti nėra pagrindo, nes pareiškėjas pateikė tik savo 2009 m. balandžio 21 d. pažymą apie lėšas atsiskaitomosiose sąskaitose bei įmonės kasoje ir išrašus iš banko sąskaitų, esančių Swedbank, AB, tačiau, teismo nuomone, tokia pažyma bei išrašai iš banko sąskaitų nėra pakankami įrodymai, patvirtinantis blogą įmonės turtinę (finansinę) padėtį bei gręsiantį vykdomos ūkinės-komercinės veiklos ribojimą, sumokėjus žyminį mokestį. Tuo tarpu kitų duomenų apie savo turtinę (finansinę) padėtį – aktualaus balanso, nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą – pareiškėjas nepateikė.

6Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB ,,Junesta“ prašo minėtą teismo nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Nurodo, kad bendrovė šiuo metu negali sumokėti šio mokesčio, nes visiškai neturi apyvartinių lėšų. Dėl finansinės ir ekonominės krizės pareiškėjas, dirbantis nekilojamojo turto vystymo srityje, negali parduoti turimo nekilnojamojo turto, negali gauti paskolos iš banko. Nekilnojamojo turto turėjimas nereiškia, kad apeliantas turi pinigų minėtam mokesčiui sumokėti, tačiau tikėtina, jog bendrovė, pardavusi minėtą turtą, ateityje turės lėšų. Taip pat apeliantas pateikė pelno (nuostolio) ataskaitą bei balansą, kuris, apelianto nuomone, patvirtina, jog jis patyrė 1 472 251 Lt nuostolį. Be to, apeliantas yra skolingas Vilniaus apskrities VMI 2 302 899,60 Lt ir jau yra pradėtas išieškojimo procesas.

7Atsiliepimo į atskirąjį skundą CPK 318 straipsnio nustatyta tvarka negauta.

8Atskirasis skundas tenkintinas.

9Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai laikė, jog pagal apelianto šiam teismui pateiktus duomenis nebuvo pagrindo atleisti apelianto nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar atidėti jo mokėjimą (CPK 185 str.). Kaip žinoma, teismas gali atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, kai šis asmuo įrodo, kad jo turtinė padėtis yra tokia bloga, jog minėto mokesčio sumokėjimas būtų per didelė našta bei tai lemtų asmens teisės kreiptis į teismą atėmimą (CPK 83 str. 3 d.). Taip pat teismas gali atidėti minėto mokesčio sumokėjimą, jei asmuo pateikia įrodymus, pagrindžiančius, jog jo turtinė padėtis yra sunki ir dėl to jis negali sumokėti šio mokesčio kreipimosi į teismą metu, tačiau galima pagrįstai tikėtis, kad šie sunkumai yra laikini ir asmuo galės minėtą mokestį sumokėti vėliau (CPK 84 str.). Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokių prašymų pagrįstumą, tai yra reikalingumą atleisti nuo minėto mokesčio sumokėjimo ar jį atidėti, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Tuo tarpu apeliantas, kreipdamasis į teismą pateikė tik savo paties paruoštą pažymą apie jo sąskaitose esančias lėšas bei banko ,,Swedbank“ išrašus iš bendrovės sąskaitų. Kaip teisingai sprendė teismas, tokie įrodymai nėra pakankami, kad galėtų patvirtinti prastą bendrovės finansinę padėtį bei būtinybę atleisti ją nuo minėto mokesčio mokėjimo ar jį atidėti (CPK 185 str.).

10Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas, nesutikdamas su minėta pirmosios instancijos teismo išvada, kartu su savo atskiruoju skundu pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui naujus įrodymus – 2009 m. kovo 31 d. bendrovės balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą bei Vilniaus apskrities VMI 2009 m. gegužės 12 d. sprendimą ieškoti iš apelianto mokestinę nepriemoką (b. l. 15-18). Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas sprendžia ne tik teisės, tačiau ir fakto klausimus, todėl gali priimti bei vertinti jam pateikiamus naujus įrodymus (CPK 320 str.), o būtinybė pateikti šiuos įrodymus iškilo jau po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, nes teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, jog apeliantas nepateikė aktualių savo turtinę padėtį rodančių dokumentų, todėl nėra pagrindo nepriimti šių apelianto pateiktų dokumentų (CPK 314 str.).

11Iš apelianto pateiktų įrodymų matyti, kad bendrovė dirba nuostolingai, tai yra laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. kovo 31 d. patyrė 1 472 251 Lt nuostolių (b. l. 18). Taip pat yra skolinga Vilniaus apskrities VMI 2 302 899,60 Lt (b. l. 15). Taigi apelianto turtinė padėties nėra gera. Tačiau iš pateikto bendrovės balanso taip pat matyti, kad bendrovė turi turto už 65 007 464 Lt, iš jo – ilgalaikio turto už 1 111 262 Lt bei trumpalaikio turto už 63 896 202 Lt, bei nuosavo kapitalo už 12 013 387 Lt (b. l. 16, 17). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog apelianto patiriami finansiniai sunkumai yra laikini, todėl tikslinga, užtikrinant apelianto teisę į teisminę gynybą, atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio sprendimo (nutarties) priėmimo šioje byloje (CPK 84 str.).

12Esant tokioms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis naikintina, o apelianto prašymas tenkintinas (CPK 337 str. 2 p.).

13Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

14Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir atidėti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei ,,Junesta“ 25 698 Lt žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą iki galutinio sprendimo (nutarties) priėmimo.

Proceso dalyviai