Byla 2A-508/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Joanai Tamašaukienei, dalyvaujant ieškovo atstovei prokurorei Romai Timofejavienei, atsakovams V. Š. ir P. Š. , atsakovės V. Š. atstovui advokatui Vidmantui Lazickui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-770-368/10 pagal Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį, ginant bendraieškių H. D. , G. D. , M. D. , H. D. interesus, atsakovams V. Š. ir P. Š. bei trečiajam asmeniui A. Š. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3Į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu atsakovams kreipėsi Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras ir prašė solidariai iš V. Š. ir P. Š. H. D. priteisti 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, G. D. – 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, M. D. – 1 558,70 Lt turtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškinyje nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartimi pripažinta, jog A. Š. , atsakovų V. Š. ir P. Š. sūnus, įvykdė baudžiamojo įstatymo uždraustas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 4 dalyje numatytas pavojingas veikas ir jam paskirtas stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - Rokiškio VšĮ. A. Š. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2007 m. gruodžio 26 d. apie 12 valandą Šiaulių rajono Ginkūnų kaime prie pėsčiųjų tako esančiuose krūmuose panaudojo fizinį smurtą mažametės H. D. atžvilgiu, t.y. pagriebė važinėjančią riedučiais mergaitę, nunešė į krūmus, numetė ant žemės, sudavė kumščiu ne mažiau dviejų smūgių į veido sritį, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą ir taip atimdamas galimybę priešintis, bei, pasinaudodamas bejėgiška H. D. būkle dėl jos mažametystės, tenkino lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu su mažamete prieš jos valią. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, A. Š., panaudodamas fizinį smurtą H. D. atžvilgiu, t.y. rankomis ją smaugdamas, bandydamas užgulti visu savo kūnu ir taip atimdamas galimybę priešintis ir pasinaudodamas bejėgiška G. D. būkle dėl mažametystės, pasikėsino išžaginti mažametę H. D., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nukentėjusiąją išgelbėjo pro šalį ėjusi moteris. Ieškovo teigimu, mergaitės fizinei ir psichinei sveikatai buvo padaryta žala, nes A. Š. nusikalstami veiksmai sukėlė H. D. fizinio ir dvasinio pobūdžio pasekmes: galvos smegenų sukrėtimą, muštinę žaizdą viršutinės lūpos kairėje pusėje, poodines kraujosrūvas kairėje veido pusėje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės II - IV dantų išmušimą. Dėl A. Š. smurtinių veiksmų buvo sutrikdyta mergaitės dvasinė ir emocinė pusiausvyra, ji išgyvena stresą, pažeminimo jausmą, emocinį skausmą, sutriko jos miegas, buvo sukeltas nesaugumo jausmas, pasireiškė baimė – ji bijo likti viena, išeiti į kiemą, bijo svetimų žmonių. H. D. buvo nustatytas potrauminis streso sindromas, baimės sindromas. Net po gydymo vaikų sanatorijoje „Saulutė“, kur gydėsi laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 24 d. iki 2008 m. kovo 13 d., buvo konsultuota psichologo, paskirtos individualios konsultacijos, H. D. išliko jautri, dirgli, todėl buvo rekomenduota psichoterapija pagal gyvenamąją vietą, kartoti gydymą sanatorijoje kitais metais. Ieškovo teigimu, nors žala padaryta vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė ginama turtiniais būdais, neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais, kurią ieškovas įvertino 80 000 Lt. Ieškovas taip pat nurodė, kad dėl A. Š. nusikalstamos veikos buvo padaryta žala ne tik H. D. fizinei ir psichinei sveikatai, bet ir jos seseriai G. D., kuri matė sesers atžvilgiu daromą nusikaltimą. Sesers atžvilgiu įvykdyta nusikalstama veika G. D. sukėlė nesaugumo, baimės jausmą, jai atsirado tikai, pradėjo krapštyti nosį, draskyti užausį. Iš medicininės kortelės matyti, kad mergaitė tapo jautri, dirgli, verksminga, ji negali susikaupti, dažni matyto smurto epizodai sapne, sutriko adaptacija, po pirmojo reabilitacijos etapo išliko nerimas, svetimų žmonių baimė. G. D. psichinei sveikatai taip pat padaryta žala, jai nustatyta diagnozė - potrauminis streso sindromas. Laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 24 d. iki 2008 m. kovo 13 d. ji gydėsi sanatorijoje „Saulutė“, kur buvo konsultuota psichologo, paskirtos individualios konsultacijos. Tačiau ir po gydymo ji liko jautri, dirgli. G. D. padarytą neturtinę žalą ieškovas įvertino 50 000 Lt. Ieškovo teigimu, mergaičių šeimai buvo padaryta ir turtinė žala. Mergaičių emocinei būklei pagerinti tėvai joms pirko žaislus. Gydantis sanatorijoje mergaitėms buvo perkamas papildomas maistas, saldumynai. Kartu su mergaitėmis sanatorijoje buvo ir jų mama M. D. , kuriai nebuvo skiriamas maitinimas. Turėtos išlaidos sudaro 1 018,70 Lt. Taip pat buvo patirtos išlaidos mergaites nuvežti į Druskininkuose esančią sanatoriją bei parsivežti iš jos, kurui buvo išleista 540 Lt. Iš viso šeimai padaryta 1558,70 Lt materialinė žala, kurią prašė priteisti solidariai iš atsakovų. Ieškovas taip pat teigė, kad A. Š. jau 2006 m. nustatyta diagnozė - paranoidnė šizofrenija. Kadangi tėvai gyveno kartu, visais atvejais į ligoninę gydymui A. Š. patekdavo tėvų iniciatyva, todėl tėvai apie sūnaus psichinę ligą žinojo. A. Š. tėvų atžvilgiu buvo agresyvus, mušdavo juos, motinai dūrė peiliu į nugarą, tačiau tėvai nesiėmė priemonių, kad sūnus būtų pripažintas neveiksniu, todėl sūnaus, sergančio psichine liga, H. D. , G. D. ir M. D. padarytą turtinę ir neturtinę žalą privalo solidariai atlyginti jo tėvai - atsakovai V. Š. ir P. Š. (CK 6.268 str. 4 d.).

5Šiaulių apygardos teismas 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė solidariai iš atsakovų V. Š. ir P. Š. ieškovei H. D. 35 000 Lt, G. D. - 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei M. D. 1 091,80 Lt turtinei žalai atlyginti. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo P. Š. 766,37 Lt žyminio mokesčio bei 22,07 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

6Sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartimi nustatytais nusikalstamais A. Š. veiksmais H. D. buvo padaryta neturtinė žala. Tai, kad mergaitės fizinei ir psichinei sveikatai buvo padaryta žala, teismo teigimu, patvirtina Šiaulių apygardos teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartimi nustatytos aplinkybės, jog A. Š. nusikalstami veiksmai sukėlė H. D. fizinio ir dvasinio pobūdžio pasekmes. Teismas nustatė, kad dėl A. Š. smurtinių veiksmų buvo sutrikdyta mergaitės dvasinė ir emocinė pusiausvyra, ji išgyvena stresą, pažeminimo jausmą, emocinį skausmą, sutriko jos miegas, buvo sukeltas nesaugumo jausmas, pasireiškė baimės. H. D. buvo nustatytas potrauminis streso sindromas, baimės sindromas. Teismas pažymėjo, kad netgi po gydymo sanatorijoje ji išliko jautri, dirgli, todėl buvo rekomenduota psichoterapija pagal gyvenamąją vietą, kartoti gydymą sanatorijoje kitais metais. H. D. patirtus fizinius bei psichikai pakenkusius sužalojimus, dėl ko atsirado neigiamos pasekmės jos fizinei ir psichinei sveikatai, teismo teigimu, taip pat patvirtina vaiko sveikatos raidos istorijos duomenys, VšĮ Druskininkų vaikų reabilitacijos sanatorijos „Saulutė“ 2009 m. balandžio 20 d. pažyma Nr. SD-123. Teismas padarė išvadą, kad H. D. padaryta neturtinė žala, kuri turi būti atlyginta (CK 6.250 str. 2 d.). Aplinkybę, kad po įvykio potrauminis streso sindromas buvo nustatytas ir G. D. ir jai buvo reikalingas atitinkamas gydymas, teismas nustatė vaiko sveikatos raidos istorijos duomenų bei Druskininkų reabilitacijos sanatorijos „Saulutė“ pažymos pagrindu. Šių aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad dėl A. Š. nusikalstamos veikos neturtinė žala buvo padaryta ir G. D. , ir nurodė, jog ši žala turi būti atlyginta (CK 6.250 str. 2 d.). Teismas nustatė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu A. Š. gyveno kartu su tėvais – atsakovais V. Š. ir P. Š. . Baudžiamojoje byloje esančio 2008 m. vasario 6 d. - kovo 4 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 13 pagrindu teismas nustatė, kad A. Š. nuo 2002 m. sausio 18 d. iki 2002 m. vasario 1 d. buvo gydytas Šiaulių ligoninės vaikų psichiatrijos skyriuje, jam nustatyta diagnozė: mišraus tipo asmenybės sutrikimas, o laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 2 d. iki 2006 m. gegužės 12 d. - Šiaulių psichiatrijos ligoninėje, diagnozė: ūmus psichozinis, panašus į šizofreniją, sutrikimas, preliminari diagnozė: šizofrenija, paranoidinė forma. Laikotarpiais nuo 2006 m. rugsėjo 24 d. iki 2006 m. spalio 26 d., nuo 2007 m. gegužės 11 d. iki 2007 m. birželio 11 d. A. Š. pakartotinai buvo gydomas Šiaulių psichiatrijos ligoninėje. Jau 2006 m. A. Š. buvo nustatyta diagnozė - paranoidnė šizofrenija. Teismas konstatavo, kad tėvai apie sūnaus psichinę ligą žinojo, A. Š. jų atžvilgiu buvo agresyvus, tačiau priemonių, kad sūnus būtų pripažintas neveiksniu, tėvai nesiėmė, nors pagal CK 2.10 straipsnio nuostatas, būtent jie turėjo teisę paduoti prašymą teismo tvarka pripažinti sūnų neveiksniu, nes dėl sunkios psichinės ligos buvo kilęs realus pavojus pačių tėvų ir aplinkinių žmonių gyvybei bei sveikatai. Šių aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad sūnaus, sergančio psichine liga, H. D. ir G. D. padarytą neturtinę žalą privalo solidariai atlyginti jo tėvai – atsakovai V. Š. ir P. Š. (CK 6.268 str. 4 d.). Iš atsakovų priteisdamas neturtinę žalą H. D. , teismas atsižvelgė į tai, kad pavojingos veikos padarymo metu ji buvo mažametė, dėl smurtinių veiksmų ji patyrė fizinius sužalojimus, pakenkta jos psichinė sveikata, ji išgyvena stresą, pažeminimo jausmą, emocinį skausmą, kitas neigiamas pasekmes. Priteisdamas neturtinę žalą G. D. , teismas atsižvelgė į tai, kad dėl A. Š. nusikalstamos veikos buvo padaryta žala jos fizinei ir psichinei sveikatai, ji iš karto po įvykio matė sumuštą ir kruviną seserį G., sesers atžvilgiu įvykdyta nusikalstama veika jai sukėlė nesaugumo, baimės jausmą, ji tapo jautri, dirgli, verksminga, atsirado ir išliko kitos neigiamos pasekmės, nustatyta diagnozė - potrauminis streso sindromas. Atsižvelgęs į tai, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos G. nukentėjo mažiau už seserį G., jai priteisė mažesnę neturtinę žalą. Priteisdamas neturtinę žalą, teismas taip pat atsižvelgė ir į atsakovų turtinę padėtį, pažymėjo, kad abu atsakovai dirba, gauna su darbo santykiais susijusių pajamų, turi kilnojamąjį turtą – du automobilius, P. Š. mokama netekto darbingumo pensija. Atsakovei V. Š. šioje byloje yra suteikta antrinė teisinė pagalba, šį faktą teismas įvertino kaip patvirtinantį, jog jos turtinė padėtis nėra gera, ir nurodė, kad iš atsakovų negali būti priteista tokio dydžio neturtinė žala, kokios prašo ieškovas.

7Apeliaciniu skundu atsakovė V. Š. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

81.

9Teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 6.268 straipsnio 4 dalį ir padarė klaidingą išvadą, kad už sūnų, sergantį psichine liga, neturtinę žalą turi atlyginti jo tėvai. Iki 2007 metų gruodžio mėnesio apeliantei nebuvo kilę pagrįstų įtarimų, kad sūnus yra sunkus psichikos ligonis ir būtų pavojingas aplinkiniams, galėtų nusikalsti, pavartodamas fizinę prievarta, nors jai ir buvo žinoma, kad sūnui reikalinga periodiška medikų pagalba. Jei ją medikai būtų informavę apie sūnaus kritinę psichikos ligą ir dėl to galinčias kilti neigiamas pasekmes, ji būtų ėmusis atitinkamų prevencinio pobūdžio priemonių. Nepagrįstos teismo išvados, kad ji ir jos vyras siekė išvengti atsakomybės dėl sūnaus padarytos nusikalstamos veikos ir todėl turi atlyginti jų sūnaus H. D. ir G. D. padarytą neturtinę žalą, patys būdami dar ir socialiai remtini.

102.

11Apeliantė su vyru nėra tie asmenys, kurie turi atlyginti žalą. Abejotina ir nepagrįsta yra teismo išvada, kad atsakovai yra kalti, nepasirūpinę formaliąja dalimi - nepripažinę sūnaus neveiksniu. Teismas nepagrįstai sureikšmino jų, kaip pilnamečio sūnaus tėvų, atsakomybę.

123.

13Teismas nepagrįstai žalą priteisė, nesant faktinio ir teisinio pagrindo, nesant atsakovų kaltės. Neturtinės žalos dydžių teismas neindividualizavo, nenagrinėjo ir nevertino. Teismas neatsižvelgė, kad nebuvo apeliantės ir jos vyro kaltės dėl padarytos žalos. Teismas, priteisdamas žalą, neatsižvelgė į atsakovų turtinę padėtį, kuri nesudaro realių prielaidų priteistai žalai atlyginti, nesivadovavo sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.). Teismas nepagrįstai priteisė neturtinę žalą. Be to, žalos dydžiai yra nepagrįstai dideli.

144.

15G. D. atžvilgiu apeliantės sūnaus kaltų neteisėtų veiksmų nenustatyta, tad nėra ir žalos, pasekmių. Ieškovas Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime teigia, kad A. Š. įvykdė labai sunkų nusikaltimą prieš socialiai pažeidžiamą ir savo teisių apginti nesugebantį vaiką, jis pripažintas kaltu, tad neturtinės žalos, padarytos H. D. , buvimas preziumuojamas. Dėl A. Š. nusikalstamos veikos buvo padaryta žala ne tik H. D. fizinei ir psichinei sveikatai, bet ir G. D. , kuri matė sesers atžvilgiu daromą nusikaltimą. Apie G. D. padarytą žalą patvirtina ne tik mergaitės tėvų paaiškinimai, bet ir G. D. ambulatorinės kortelės ir gydymo stacionare ligos istorijos kopijos. Kartu gyvenantys tėvai, žinodami apie sūnaus psichinę būklę, apie pasireiškiančią agresiją, nesiėmė priemonių, kad sūnus būtų pripažintas neveiksniu. Apeliantės teiginius paneigia 2008 m. vasario 6 d. - kovo 4 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 13. A. Š. įvykdė labai sunkų nusikaltimą, jo nusikalstami veiksmai sukėlė H. D. fizinio ir dvasinio, o G. D. - dvasinio pobūdžio pasekmes. Būtent dėl A. Š. smurtinių veiksmų buvo sutrikdyta mergaičių dvasinė ir emocinė pusiausvyra, jos išgyvena stresą, pažeminimo jausmą, emocinį skausmą, sutriko miegas, sukėlė nesaugumo jausmą, pasireiškė baimės - mergaitės bijo likti vienos, išeiti į kiemą, bijo svetimų žmonių. Teismas atsižvelgė į atsakovų turtinę padėtį ir sumažino neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nukentėjusios šeimos mėnesio pajamos taip pat nėra didelės. Mergaičių šeima turi papildomų išlaidų, būtinų pašalinti ar sumažinti A. Š. nusikalstama veika padarytas pasekmes mergaičių fizinei ir psichinei būklei. Apeliantė nepateikė duomenų, kad jos šeima yra socialiai remtina. Apeliacinis skundas netenkintinas.

16Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės V. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Šioje byloje ieškinį dėl žalos atlyginimo, gindamas viešąjį interesą, pareiškė prokuroras. Tuo tarpu apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė atsakovė. Todėl pagrindo peržengti apeliaciniame skunduose nustatytas ribas nėra.

18Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.268 straipsnio, nustatančio atsakomybės už savo veiksmų reikšmės suprasti negalinčio asmens padarytą žalą, pagrindus ir tvarką, 4 dalyje, kurioje nustatytu teisiniu pagrindu šioje byloje pareikštas ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nustatyta, kad jeigu žalos padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo, tai teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenantį jo sutuoktinį, tėvus ar pilnamečius jo vaikus, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu. Pagal CK 2.10 straipsnio nuostatą, prašymą pripažinti asmenį neveiksniu turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras. Jie taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo neveiksniu.

19Taigi, įstatymas ne tik suteikia teisę asmenims kreiptis į teismą dėl sutuoktinio ar artimojo giminaičio, kuris dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, tačiau kartu su juo gyvenančius asmenis (sutuoktinį, tėvus, pilnamečius vaikus) įpareigoja tinkamai prižiūrėti tokius asmenis ir laiku imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias galimai nusikalstamiems jų veiksmams, įskaitant kreipimąsi dėl jų pripažinimo neveiksniais, bei numato atsakomybę už nepakankamą tokio asmens priežiūrą.

20Šioje byloje yra nustatytos ir neginčijamos aplinkybės dėl atsakovų pilnamečio sūnaus A. Š. neteisėtų veiksmų, numatytų baudžiamajame įstatyme, įvykdymo mažametės H. D. atžvilgiu. Byloje taip pat nustatyta ir neginčijama, kad šiuos nusikalstamus veiksmus įvykdęs A. Š. tų veiksmų įvykdymo metu ir jų teisinio įvertinimo baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka metu sirgo psichine liga - paranoidine šizofrenija, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Šios aplinkybė yra nustatytos įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartimi ir apeliantė jų neginčija.

21Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, pagrįstai nustatė, kad mažametei H. D. G. D. minėtais veiksmais buvo padaryta neturtinė žala, pasireiškusi tiek fizinės, tiek ir psichinės sveikatos pakenkimu. Šios aplinkybės apeliantė taip pat iš esmės neginčija. Tačiau apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl jos ir kito atsakovo - P. Š. atsakomybės už A. Š. neteisėtais (nusikalstamais) veiksmais padarytą žalą, o taip pat ir pirmosios instancijos teismo nustatytais neturtinės žalos dydžiais ir teigia, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 6.268 straipsnio 4 dalį ir padarė klaidingą išvadą, kad už sūnų, sergantį psichine liga, neturtinę žalą turi atlyginti jo tėvai. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai sureikšmino atsakovų, kaip pilnamečio sūnaus tėvų, atsakomybę. Tačiau su tokiais apeliantės teiginiais nėra pagrindo sutikti.

22Kaip jau minėta šioje nutartyje, asmenys ne tik turi teisę kreiptis į teismą dėl sutuoktinio ar artimojo giminaičio (taigi ir vaiko, įskaitant pilnametį) pripažinimo neveiksniu, bet kartu gyvenančius įpareigoja tinkamai tokį asmenį prižiūrėti ir laiku imtis priemonių tokiai priežiūrai užtikrinti. Tokia pareiga susijusi ne tik su paties psichine liga sergančio asmens interesų bei saugumo užtikrinimu, bet ir kartu su juo gyvenančių asmenų bei aplinkinių bei visos visuomenės saugumo užtikrinimu. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju tinkamų psichikos liga sergančio atsakovų sūnaus priežiūros priemonių nesiėmus, nepripažinus jo neveiksniu ir nenustačius jam globos, pastarasis ir įvykdė nusikalstamus veiksmus, kuriais mažametėms ieškovėms ir buvo padaryta neturtinė žala, pasireiškusi tiek fizinės sveikatos (ieškovės H. D. atžvilgiu), tiek ir psichinės sveikatos sužalojimu (abiejų mažamečių ieškovių atžvilgiu) sužalojimu ir su tuo susijusiomis kitomis neigiamomis pasekmėmis, tiek ir turtinė žala, ieškovių šeimai patiriant išlaidas, susijusias su tokiu pasekmių šalinimu.

23Byloje yra nustatyta, kad A. Š. nuo 2002 m. sausio 18 d. iki 2002 m. vasario 1 d. buvo gydomas Šiaulių ligoninės vaikų psichiatrijos skyriuje, nustatyta diagnozė: mišraus tipo asmenybės sutrikimas, o laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 2 d. iki 2006 m. gegužės 12 d. - Šiaulių psichiatrijos ligoninėje, diagnozė: ūmus psichozinis, panašus į šizofreniją, sutrikimas, preliminari diagnozė: šizofrenija, paranoidinė forma. Šių aplinkybių apeliantė neginčija. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad visais atvejais A. Š. į ligoninę patekdavo tėvų (atsakovų) iniciatyva, kad jis buvo agresyvus ir naudodavo prieš tėvus (atsakovus) fizinį smurtą. Šių aplinkybių apeliantė taip pat neginčija. Todėl pagrįsta yra teismo išvada, kad atsakovai apie A. Š. psichinę ligą žinojo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovai, gyvendami kartu su sūnumi, privalėjo įvertinti jo psichinę būklę ir suvokti, kad būdamas psichikos ligonis, A. Š. gali būti pavojingas ir aplinkiniams, gali nusikalsti, pavartoti fizinę prievartą ne tik prieš juos, bet ir prieš kitus asmenis. Šių aplinkybių neįvertinę ir nesiėmę tinkamų sūnaus priežiūros priemonių, atsakovai buvo nerūpestingi ir tuo pasireiškė jų neteisėti veiksmai bei kaltė dėl ieškovėms atsiradusios žalos.

24Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė žalos ieškovėms atsiradimo faktą, neteisėtus atsakovų veiksmus, pasireiškusius neveikimu, bei priežastinį ryšį tarp žalos ir tokių veiksmų (neveikimo), kaip būtinas sąlygas deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.246-6.249 str.) ir tinkamai taikė bei aiškino materialinės teisės normą, kurios pagrindus buvo pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo (CK 6.268 str. 4 d.).

25Negalima sutikti ir su apeliantės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas neindividualizavo, nenagrinėjo ir nevertino neturtinės žalos dydžių, nesivadovavo sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais ir nustatė nepagrįstai didelį neturtinės žalos atlyginimą. Priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne tik į nusikalstamų veiksmų pasekmes mažamečių ieškovių fizinei ir psichinei sveikatai, bet ir į kitas CK 6.250 straipsnyje numatytas aplinkybes, reikšmingas neturinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų ir į atsakovų turtinę padėtį. Teismas nustatė, kad abu atsakovai dirba, gauna su darbo santykiais susijusių pajamų, turi kilnojamąjį turtą – du automobilius, P. Š. mokama netekto darbingumo pensija, kad atsakovei V. Š. šioje byloje yra suteikta antrinė teisinė pagalba ir šį faktą įvertino kaip patvirtinantį, jog jos turtinė padėtis nėra gera. Šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių apeliantė savo skundu neginčija. Nustatydamas neturtinės žalos dydžius mažametėms nukentėjusioms ieškovėms, teismas atsižvelgė į tai, kad mažametė dėl A. Š. nusikalstamos veikos nukentėjo mažiau už seserį, t.y. ji A. Š. fizinio smurto nepatyrė ir G. D. priteisė daugiau negu dvigubai mažesnę neturtinės žalos atlyginimo sumą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, tarp jų ir atsakovų turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisė žymiai mažesnį neturinės žalos atlyginimą, negu ieškovo reikalaujamas. Pažymėtina, kad sunki atsakingo už žalos padarymą asmens turtinė padėtis negali būti pagrindas jį atleisti nuo civilinės atsakomybės, tokio atleidimo nuo atsakomybės pagrindo įstatymas nenumato. Taigi nepagrįstas apeliantės teiginys, kad nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais ir nustatė nepagrįstai didelę neturtinę žalą.

26Apeliantė taip pat teigia, kad G. D. atžvilgiu apeliantės sūnaus kaltų neteisėtų veiksmų nenustatyta, tad nėra ir žalos bei pasekmių.

27Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, nustatė, kad mažametė G. D. , nors tiesiogiai A. Š. smurto nepatyrė, tačiau betarpiškai po įvykio matė sužalotą taip pat mažametę savo seserį G. ir sužinojo, kas jai atsitiko. Šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybė apeliantė neginčija. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad mažametė G. dėl tokio įvykio labai susijaudino, verkė, jai atsirado baimės, nesaugumo jausmas bei kitos neigiamos pasekmės. Tai, kad G. psichinei sveikatai buvo padaryta žala, pirmosios instancijos teismas nustatė ir byloje esančių medicininių dokumentų pagrindu (b.l. 26, 36-51). Šių aplinkybių apeliantė taip pat neginčija. Faktas, kad prieš ieškovę G. D. smurtas tiesiogiai nebuvo panaudotas, neleidžia teigti, kad žala jai nebuvo padaryta. Iš byloje nustatytų aplinkybių seka išvada, kad ieškovės G. D. psichinei sveikatai padaryta žala priežastiniu ryšiu yra susijusi su A. Š. nusikalstamais veiksmais, o už šią yra atsakingi atsakovai (CK 6.268 str. 4 d.). Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai privalo atlyginti kartu su jais gyvenančio ir psichine liga sergančio jų sūnaus padarytą neturtinę žalą abiem nukentėjusioms ieškovėms H. D. ir G. D. .

28Nors atsakovė savo apeliaciniu skundu ir ginčija visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau dėl teismo nustatytų aplinkybių, susijusių su ieškovės M. D. patirta turtine žala ir jos dydžio nustatymu, ji neginčija. Todėl kolegija atskirai dėl šių aplinkybių nepasisako.

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bylą iš esmės išsprendė teisingai ir ieškinį iš dalies patenkino pagrįstai ir todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovės apeliacinį skundą.

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

31Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. Į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu atsakovams kreipėsi Šiaulių... 4. Ieškinyje nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2008 m. liepos 10 d.... 5. Šiaulių apygardos teismas 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį... 6. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas nurodė, kad Šiaulių apygardos... 7. Apeliaciniu skundu atsakovė V. Š. prašo panaikinti... 8. 1.... 9. Teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 6.268 straipsnio 4 dalį ir padarė... 10. 2.... 11. Apeliantė su vyru nėra tie asmenys, kurie turi atlyginti žalą. Abejotina ir... 12. 3.... 13. Teismas nepagrįstai žalą priteisė, nesant faktinio ir teisinio pagrindo,... 14. 4.... 15. G. D. atžvilgiu apeliantės sūnaus kaltų neteisėtų veiksmų... 16. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos... 17. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal... 18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.268 straipsnio, nustatančio... 19. Taigi, įstatymas ne tik suteikia teisę asmenims kreiptis į teismą dėl... 20. Šioje byloje yra nustatytos ir neginčijamos aplinkybės dėl atsakovų... 21. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, pagrįstai... 22. Kaip jau minėta šioje nutartyje, asmenys ne tik turi teisę kreiptis į... 23. Byloje yra nustatyta, kad A. Š. nuo 2002 m. sausio 18 d.... 24. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė žalos ieškovėms... 25. Negalima sutikti ir su apeliantės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas... 26. Apeliantė taip pat teigia, kad G. D. atžvilgiu... 27. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, nustatė, kad... 28. Nors atsakovė savo apeliaciniu skundu ir ginčija visą pirmosios instancijos... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytais motyvais, daro... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 31. Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti...