Byla 2-1416/2009
Dėl administravimo išlaidų patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės ,,Unirenta“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Vyto Miliaus (kolegijos primininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta panaikinti kreditorių komiteto nutarimą dėl administravimo išlaidų patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės ,,Unirenta“ bankroto byloje.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. sausio 20 d. nutartimi iškėlė UAB „Unirenta“ bankroto bylą.

4Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai.

5Kreditorius VSDFV Klaipėdos skyrius pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti įmonės kreditorių susirinkimo, įvykusio 2009 m. birželio 5 d., nutarimą, kuriuo patvirtinta įmonės administravimo išlaidų sąmata, ir pavesti bankroto administratoriui sušaukti naują įmonės kreditorių susirinkimą. Nurodė, kad tvirtinant įmonės administravimo išlaidų sąmatą, kartu nustatant administratoriaus atlyginimo sumą, nebuvo atsižvelgta į įstatymo reikalavimus, nes nebuvo nustatyta suma visam laikotarpiui, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą. Nebuvo atsižvelgta į įmonės finansinę padėtį, todėl netinkamai įvertintas reikiamų lėšų dydis bankroto procedūrai užtikrinti bei nenustatyta visa suma, kuri turėtų būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą viso bankroto proceso metu.

6Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo V. Klimas 2009 m. rugpjūčio 3 d. prašymu prašė įmonę likviduoti. Nurodė, kad 2009 m. birželio 5 d. įvykęs kreditorių susirinkimas nutarė dėl įmonės likvidavimo procedūros. Kartu prašė patvirtinti patikslintus kreditorių finansinius reikalavimus.

7Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartimi prašymą dėl įmonės likvidavimo tenkino, o skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo atmetė. Teismas taip pat patvirtino bankrutavusios UAB ,,Unirenta“ kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus.

8Teismas nutartyje nurodė, jog nesant galimybės atkurti įmonės mokumą, egzistuoja pakankamas pagrindas pripažinti bendrovę bankrutavusia ir ją likviduoti (ĮBĮ 30 str.). Spręsdamas klausimą dėl kreditorių komiteto nutarimo, kuriuo patvirtinta įmonės administravimo išlaidų sąmata, teisėtumo, teismas konstatavo, jog Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios administravimo išlaidų sąmatos sudarymą, jos keitimą, konkretizuoja, nustato, kad administratoriaus atlyginimo suma ir jo mokėjimo tvarka (gali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą arba dalimis vykdant bankroto procesą) nustatoma pavedimo sutartyje. Teismas sprendė, jog skundžiamo nutarimo dalis dėl administratoriui konkrečios vieno mėnesio atlyginimo sumos, t. y. 2 000 Lt plius PVM, nustatymo neprieštarauja minėtoms teisės normoms, nes, kaip matyti iš pateikto kreditorių susirinkimo protokolo turinio, kreditorių susirinkimui buvo pateikta išsami bankroto administratoriaus ataskaita ne tik apie atliktus bankroto administratoriaus veiksmus iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos, bet ir apie įmonės turtinę padėtį, iškeltas civilines bylas, ikiteisminius tyrimus, debitinių skolų išieškojimą. Teismas konstatavo, jog visiems kreditoriams buvo pateikti duomenys apie administratoriaus sudarytos administravimo išlaidų sąmatos projektą, vadinasi, kreditorių susirinkimui buvo žinomi administravimo išlaidų sąmatų projektai, todėl buvo užtikrintos kreditorių teisės svarstyti ir priimti nutarimus. Teismas nustatė, jog duomenų, kad balsuojant už skundžiamą nutarimą, buvo pažeista nutarimų priėmimo procedūra, nėra (LR ĮBĮ 24 str.), o pareiškėjo turimas balsų skaičius neturi esminės įtakos nutarimo pakeitimui. Teismas nenustatė, kad bankroto administratorius vilkintų ar siektų vilkinti bankroto procedūrą, administratoriaus veiklos ataskaita iki pirmojo kreditorių susirinkimo taip pat buvo patvirtinta, kartu buvo priimtas nutarimas sudaryti su bankroto administratoriumi pavedimo sutartį. Be to, teismas nusprendė, jog vien ta aplinkybė, kad nustatytas vieno mėnesio atlyginimas bankroto administratoriui gali sudaryti sąlygas vilkinti bankroto procedūrą, negali būti pagrindu naikinti kreditorių daugumos priimtą nutarimą.

9Atskiruoju skundu kreditorius VSDFV Klaipėdos skyrius prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutarties dalį ir klausimą išspręsti iš esmės ­– pripažinti neteisėtu ir panaikinti BUAB ,,Unirenta“ kreditorių susirinkimo, įvykusio 2009 m. birželio 5 d., nutarimą dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo bei pavesti bankroto administratoriui sušaukti kreditorių susirinkimą.

10Apeliantas nurodo, jog Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 4 dalis nustato, kad tvirtinant administravimo išlaidų sąmatą būtina tiksliai nustatyti sumą, kuri bus skirta administratoriui už įmonės administravimą visam bankroto proceso laikotarpiui. Priešingu atveju, administratorius bus suinteresuotas vilkinti bankroto procesą. Be to, pažymi, jog to paties įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant dėl administratoriaus atlyginimo sumos, būtina atsižvelgti į tai, ar bankrutuojanti įmonė tęsia veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį bei jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų bei pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir kiekį. Administratoriaus 2009 m. gegužės 26 d. ataskaitoje nurodyta, jog nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienai bendrovė jokio turto neturėjo, todėl nustatant administravimo išlaidų sumą, būtina atidžiai išanalizuoti realias administravimo išlaidas, kad būtų įmanoma patenkinti visų kreditorių reikalavimus. Tačiau minėtu kreditorių komiteto nutarimu administravimo sąnaudos ir administratoriaus atlyginimas nustatytas neturint pakankamai informacijos apie bankrutuojančios įmonės veiklos aplinkybes ir realias galimas administravimo sąnaudas. Be to, administravimo išlaidų suma apskaičiuota ne konkrečia fiksuota verte, bet per mėnesį mokėtina suma.

11Atsiliepimu į atskirąjį skundą bankroto administratorius prašo palikti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, jog Įmonių bankroto įstatymo nuostata, jog pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti sumą, kuri turi būti išmokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, suteikia kreditorių susirinkimui teisę pasirinkti, ar bankroto administratoriaus atlyginimą nustatyti tikslia suma, ar pasirinkti mėnesinį atlyginimą, ar dar kitokią apmokėjimo tvarką. Be to, įmonei neturint jokio turto, nėra aišku, ar administravimo išlaidos apskritai bus padengtos. Administravimo sąmatą patvirtino kreditoriai, turintys 76 procentus visų teismo patvirtintų reikalavimų, todėl kreditorių susirinkimo protokolas yra teisėtas ir privalomas visiems kreditoriams. Be to, kreditorių komitetui buvo pateiktas ir kitas administravimo sąmatos projektas, todėl nėra pagrindo teigti, jog susirinkimas neatsižvelgė į apelianto minimas aplinkybes.

12Atskirasis skundas atmetamas.

13Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas. Įmonių bankroto įstatymas suteikia teisę kreditoriams kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo (komiteto) priimtų nutarimų ir apskųsti juos įstatymo nustatyta tvarka (ĮBĮ 21 str. 1 d. 2 p., 24 str. 5 d.). Teismų praktikoje pažymėta, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimų būtina patikrinti, ar jie priimti nepažeidžiant įstatymu nustatytos jų priėmimo tvarkos. Kuriam nors kreditoriui manant, kad kitų kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia jo teises, šis gali tokį nutarimą ginčyti teismine tvarka (ĮBĮ 21 str. 1 d. 2 p.). Tokiu atveju pagal analogiją gali būti taikoma CK 2.82 straipsnio ketvirtoji dalis, pagal kurią bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1042/2008).

14Pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas teismo paskirtas administratorius yra bankrutuojančios įmonės valdytojas, kurio pareiga sureguliuoti nemokios įmonės, jos kreditorių ir trečiųjų asmenų teises ir pareigas bei užtikrinti maksimalų kreditorinių reikalavimų patenkinimą (ĮBĮ 11, 31 str.). Šio darbo atlikimui kreditorių susirinkimas arba jo pavedimu kreditorių komitetas nustato teismo paskirtam administratoriui atlyginimą ir sudaro su juo pavedimo sutartį.

15Tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, taip pat ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką, nustatyti administratoriui atlyginimą yra priskirta kreditorių susirinkimo kompetencijai (ĮBĮ 23 str. 5, 9 p.). Tokiu būdu, įstatymas nustato bankrutuojančios įmonės išlaidų, kurios priskiriamos administravimo išlaidoms, sąrašą, kuris nors ir nėra baigtinis, tačiau pakankamai konkretus, o pati ĮBĮ norma, reglamentuojanti tokias išlaidas, leidžia daryti išvadą, kad administravimo išlaidų paskirtis yra užtikrinti kuo sklandesnį bankroto procedūrų vykdymą bei greitesnį jų užbaigimą. Tačiau kartu pažymėtina, kad kreditoriai, nors ir turėdami teisę tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą bei ją keisti, priimdami sprendimus dėl administravimo išlaidų, privalo atsižvelgti į administravimo išlaidų paskirtį, o taip pat ir į kiekvieno iš kreditorių teises.

16Pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos.

17ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, keitimo ir disponavimo išlaidomis tvarkos nustatymo klausimai priskirti kreditorių susirinkimo kompetencijai. Administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo paskirtis yra išlaidų dydžio suderinimas su kreditoriais tokiu būdu, kad nustatoma lėšų suma neprieštarautų kreditorių interesams, atitiktų konkrečios bankrutuojančios įmonės bankroto proceso įgyvendinimo ypatumus, tinkamai naudojant paskirtas lėšas.

18Nagrinėjamu atveju, apeliantas tvirtina, jog Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 4 dalis nustato, kad tvirtinant administravimo išlaidų sąmatą būtina tiksliai nustatyti sumą, kuri bus skirta administratoriui už įmonės administravimą visam bankroto proceso laikotarpiui, priešingu atveju, administratorius bus suinteresuotas vilkinti bankroto procesą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apelianto argumentu, kadangi, kaip jau buvo minėta, tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, taip pat ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką, nustatyti administratoriui atlyginimą yra priskirta kreditorių susirinkimo kompetencijai (ĮBĮ 23 str. 5, 9 p.). Ši Įmonių bankroto įstatyme nustatyta taisyklė nedraudžia, atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti įmonė tęsia veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį bei jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų bei įmonei pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir kiekį, nustatyti administratoriui mėnesinį atlyginimą už vykdomą bankrutuojančios įmonės administravimą, o ne apskaičiuotą fiksuotą konkrečią paslaugų vertę. Tai, ar administratoriui bus mokamas nustatyto dydžio mėnesinis atlyginimas, ar bus iš karto patvirtinta fiksuota administravimo išlaidų suma, turi būti sprendžiama kiekvienoje konkrečioje bankroto byloje, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes bei galimą bankroto proceso trukmę. Todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog mėnesinio atlygio administratoriui nustatymas savaime suponuoja galimybę vilkinti bankroto procedūrų vykdymą, juolab, kad nagrinėjamoje byloje kreditorių komitetas ne tik nutarė patvirtinti administratoriaus atlyginimą ir administravimo išlaidų sąmatą, bet ir nusprendė likviduoti įmonę dėl bankroto, kas tik patvirtina, jog nagrinėjamu atveju nėra bankroto bylos vilkinimo faktų.

19Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė kreditoriaus prašymą panaikinti kreditorių susirinkimo protokolą, kuriuo buvo patvirtintas administratoriaus atlyginimas ir kitų administravimo išlaidų sąmata yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329 straipsnyje, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, tarp jų ir CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

21Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutarties dalį dėl atsisakymo panaikinti kreditorių komiteto nutarimą nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. sausio 20 d. nutartimi iškėlė UAB... 4. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartimi buvo... 5. Kreditorius VSDFV Klaipėdos skyrius pateikė teismui skundą, kuriuo prašė... 6. Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo V. Klimas 2009 m. rugpjūčio 3 d.... 7. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartimi prašymą dėl... 8. Teismas nutartyje nurodė, jog nesant galimybės atkurti įmonės mokumą,... 9. Atskiruoju skundu kreditorius VSDFV Klaipėdos skyrius prašo panaikinti... 10. Apeliantas nurodo, jog Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 4 dalis... 11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą bankroto administratorius prašo palikti... 12. Atskirasis skundas atmetamas.... 13. Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal... 14. Pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas teismo paskirtas administratorius... 15. Tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, taip pat ją keisti, nustatyti... 16. Pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti sumą, kuri turi būti... 17. ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad administravimo išlaidų... 18. Nagrinėjamu atveju, apeliantas tvirtina, jog Įmonių bankroto įstatymo 36... 19. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 21. Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutarties dalį dėl...