Byla 2-1079/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „He-Ma“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Grand SPA Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „He-Ma“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB „Murena“ ieškiniu prašė pripažinti 2009 m. vasario 13 d. Susitarimą Nr. 40 bei 2009 m. kovo 9 d. Susitarimą Nr. 2009-03-09, sudarytus tarp ieškovo ir atsakovų UAB „He-Ma“ bei UAB „Grand SPA Lietuva" negaliojančiais nuo jų sudarymo momento. Priteisti iš atsakovo UAB „He-Ma“ 100 000 Lt sumą, 6 % dydžio metines palūkanas nuo 100 000 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat ieškinio reikalavimo ribose prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo UAB „He-Ma“ turto areštą. Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 8 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir ieškovo ieškinio reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovui UAB „He-Ma“ nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nepakankant – pinigines lėšas, bendrai 100 000 Lt sumai, uždrausdamas atsakovui areštuotu turtu disponuoti. Atsakovas UAB „He-Ma“ atsiliepimu į ieškovo ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba užtikrinti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Kauno apygardos teismas 2011 m. sausio 10 d. nutartimi atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo arba nuostolių, galimų dėl laikinųjų priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, netenkino. Teismas nurodė, kad atsakovas nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neskundė, ji yra įsiteisėjusi, todėl ji laikytina teisėta ir pagrįsta. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas neįrodė, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo realiai patirs nuostolius ar jų atlyginimas gali būti apsunkintas, taip pat nepateikė duomenų apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atskiruoju skundu apeliantas UAB „He-Ma“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 10 d. nutartį ir perduoti prašymą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad jam nėra žinoma kokiu turtu disponuoja ieškovas ir ar jis galėtų atlyginti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patirtus nuostolius. UAB „He-Ma“ vykdo statybos darbus, todėl bet koks turto areštas daro įmonei žalą, mažina įmonės galimybes naudotis kreditinėmis lėšomis, atima galimybę kooperuojantis su verslo partneriais keistis turima technika. Dėl veiklos specifikos negali pateikti teismui dokumentų apie galimus (prognozuojamus) žalos dydžius. Be to, ieškovas yra skolingas UAB „He-Ma“ 185 000 Lt sumą, tačiau ieškovo bankroto administratorius neįtraukė įmonės į ieškovo kreditorių sąrašą.

9Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas BUAB „Murena“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai 2010 m. gruodžio 8 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliantas jokių įrodymų, patvirtinančių, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra būtinas ir, kad panaikinus laikinąsias pasaugos priemones, galimo teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės, nepateikė. Apeliantas taip pat neįrodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali sutrikdyti jo veiklą bei sukelti jam nuostolius, neįrodė realios galimybės žalai atsirasti. Jis neprašė vienos laikinosios apsaugos priemonės, varžančios jo veiklą, pakeisti kita bei nepasinaudojo įstatymo jam suteikta galimybe įmokėti reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Atskirasis skundas netenkintinas.

12Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo UAB „He-Ma“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo arba nuostolių, galimų dėl laikinųjų priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 147 str. 1 d.). Nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva šios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimą, įstatymų leidėjas siekė, jog būtų garantuojama ieškovo ir atsakovo interesų ir procesinių poveikio priemonių pusiausvyra, šalių lygiateisiškumas, prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąžiningumas bei šių priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Tačiau pažymėtina, kad ieškovas užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių kilti atsakovo nuostolių padengimą gali būti įpareigojamas esant dviems sąlygoms, tai yra kai teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pripažįsta esant galimybei tokiems nuostoliams atsirasti ateityje ir galimybei, kad nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Tiesa, siekiant pritaikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, nebūtina pagrįsti konkretaus nuostolių dydžio, tačiau būtina pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog ateityje nuostoliai gali realiai atsirasti ir būtent minėtų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, ar reikia pareikalauti ieškovo pateikti galimų atsakovo nuostolių įvykdymo užtikrinimą, atsižvelgiant į nuostolių dydžio prognozę pagal byloje esančius ar šalių pateiktus duomenis.

14Apeliantas, prašydamas galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo, jokių įrodymų, patvirtinančių tokių nuostolių atsiradimo ateityje galimybės bei jų preliminarų dydį, nei su prašymu, nei su atskiruoju skundu nepateikė (CPK 178 str.). Jis nurodė tik abstraktų nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo pagrindą, kad įmonė vykdo statybos darbus, todėl bet koks turto areštas daro jai realią žalą, nes mažina įmonės galimybes naudotis kreditinėmis lėšomis bei atima galimybę kooperuojantis su verslo partneriais keistis turima technika, o ieškovo turtinė padėtis nėra žinoma. Šių savo argumentų apeliantas nepagrindė. Apeliantas taip pat nenurodė kaip apskaičiavo galimų nuostolių dydį – 100 000 Lt. Pažymėtina, kad būtent tokiai sumai yra pareikštas ieškovo ieškinys. Be to, ieškinį apeliantui pareiškė bankrutuojančios UAB „Murena“ bankroto administratorius, gindamas bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, todėl nagrinėjamu atveju atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutas netaikytinas, nes neatitiktų šalių interesų pusiausvyros principo ir galimai pažeistų ieškovo teisės į gynybą įgyvendinimą (CPK 5 str.).

15Pažymėtina, kad nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantas atskiruoju skundu neskundė, įrodymų, patvirtinančių, kad galimo teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės ar nepasidarys neįmanomu nepateikė, jokių duomenų apie savo turtinę padėtį nenurodė.

16Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

17Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai