Byla 2-915-440/2011
Dėl kelio servituto nustatymo

1Naujoji Akmenė

2Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Vilija Valantienė, sekretoriaujant Oritai Griciūtei, dalyvaujant ieškovui V. B., atsakovui V. J., jo atstovui advokatui V. R., tretiesiems asmenims Akmenės rajono savivaldybės administracijos atstovei V. L., Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos atstovei S. B., J. J., V. M., A. R. viešo teismo posėdžio metu išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui V. J., tretiesiems asmenims Akmenės rajono savivaldybės administracijos atstovei V. L., Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos atstovei S. B., J. J., V. M., A. R. dėl kelio servituto nustatymo,

Nustatė

3Ieškovas prašo nustatyti V. J. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo esančio ( - ), Akmenės rajone parengtą pagal UAB „Geoauga“ 2008-09-18 kelio, privažiavimui prie E. B. gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų bei priėjimo prie šulinio planą - schemą žemės sklype kadastro Nr.3235/0005/0008. Nurodė, kad 2011 m. gegužės 4 d. Dovanojimo sutartimi, jis nuosavybės teise įgijo pastatą - viralinę, unikalus Nr. 3296-7005-7037 ir 1/5 dalį 0,3 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 3235-0005-0063, esančius Akmenės raj., ( - ). 2003m. liepos 11d. jo mama paveldėjo savo mirusios mamos V. K. turtą, kuris priklausė mamos seneliui I. J.-127,84 ha žemės, esančios ( - ), Akmenės rajone. 2001m. lapkričio 16 d. Šiaulių apskrities viršininko sprendimu Nr. 7283 buvo atkurtos jos mirusios mamos vardu nuosavybės teisės į 0,3 ha namų valdos žemės plotą. E. B. namų valda ribojasi su G. V. J. priklausančiu sklypu, namai buvo pastatyti netoli vienas kito. Į sodybas buvo vienintelis įvažiavimas ( - ) kaime, kuriuo visą laiką naudojosi. Mirus G. V. J. jo turtą paveldėjo sūnus V. J. su kuriuo dėl naudojimosi keliu prasidėjo nesutarimai. Jis užtvėrė kelią, nebeleido naudotis tuo keliu jo mamai ir jos šeimos nariams, teigdamas, kad šis kelias yra tik jo nuosavybė. Rengiant dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrino, neaišku, kodėl minimas kelias gali būti laikomas kaip įsiterpęs, jei kelias visada buvo ir juo buvo naudojamasi. Pagal galiojusias Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikas, patvirtintas Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23d. įsakymą Nr. 207 31 p., žemės sklypai turėjo būti projektuojami taisyklingų ribų, su privažiavimu ir patogūs naudoti. Prie kiekvieno sklypo turėjo būti suprojektuotas ir privažiavimas. Nekilnojamojo turto kadastro byloje inventorinis Nr.1428, kelias namų valdos sklype prie pastatų buvo, bet perdarius planus jo planuose neliko, nors realiai nebuvo panaikintas. Tai patvirtina Akmenės raj. Pakalniškių kadastro vietovės kadastrinio žemėlapio ištraukos, servitutinio kelio privažiavimo prie E. B. gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų bei priėjimo prie šulinio nustatymo schema, Šiaulių apskrities viršininko administracijos raštas dėl informacijos pateikimo. Paaiškino, kad ne kartą jam atvažiavus pas mamą, buvo kviečiama policija. Dabartiniu metu, įgijus nuosavybės teisę mano, kad vėl kartosis tie patys veiksmai, bus kviečiama policija, rašomi protokolai. Gera valia su V. J. dėl kelio naudojimosi susitarti nepavyko. Ateityje planuoja statyti namą ir persikraustyti gyventi todėl mano, kad reikalinga nustatyti kelio servitutą pagal LR CK 4.128 str. Servitutą prašo nustatyti ir mamos vardu, kadangi su mama yra sklypo bendrasavininkiai, o mama yra silpnos sveikatos, negali dalyvauto teismo posėdžiuose. Mano, kad servitutas turi būti nustatytas priverstinai, nes nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto, žemės sklypo naudoti pagal paskirtį. Servitutą prašo nustatyti pagal UAB „Geogauga“ sudarytą planą, kuriame pažymėtos sklypų ribos, servitutinio kelio ribos. Nurodė, kad kito kelio įsirengti negali nes tai yra labai brangu, o esamą kelią galima remontuoti mažesnėmis lėšomis. Pateiktą sąmatą dėl kelio įrengimo paruošė VĮ Šiaulių regiono keliai. Kelias yra 264 m, plotis 4 m. Pagal jo pateiktus duomenis buvo paskaičiuota kelio tiesimo suma, iš viso 44,302,64 Lt. Realios galimybės įsirengti kelio neturi. Nurodė, kad jo nuomone kelias kuris eina per V. J. žemę jam nepriklauso. Bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad reikalavimo dėl kelio servituto nustatymo priėjimui prie šulinio atsisako, tačiau galutinį reikalavimą pareiškė ir dėl kelio servituto nustatymo priėjimui prie šulinio.

4Atsakovas V. J. prašo ieškinį atmesti. Paaiškino, kad tik V. B. važiuoja pro jam priklausančią žemę. E. B. ir jos dukra važiuoja kitu keliu ir dėl to nėra jokių problemų. Kelias bet kokiomis oro sąlygomis yra pravažiuojamas, grunte yra smėlio, balos nesusidaro. Visi, kas važiuoja pas B. į kiemą, naudojasi tuo keliu.

5Atsakovo atstovas prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškiniu prašoma nustatyti servitutą ne tik prie ieškovui priklausančios sklypo dalies ir pastato, bet ir prie E. B. sklypo dalies ir kitų ant to sklypo esančių pastatų. Tokį reikalavimą galėtų iškelti tik pati E. B., tačiau nekėlė, be to ji byloje yra tretysis asmuo. Todėl ieškinys atmestinas kaip pareikštas netinkamo ieškovo. Be to, ieškovas reikalavimą pareiškė, kaip viešpataujančio daikto gretimo žemės sklypo ir ant jo esančių statinių savininkas pagal 2011-05-04 dovanojimo sutartį Nr. 2-1856, kuri laikytina niekine nes prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms. Nes perduodant statinį turi būti aptartos teisės į žemės sklypą tiek, kiek tai būtina daiktui naudoti. Dovanojimo sutartimi nebuvo pilnai aptartos teisės į žemės sklypą. Nėra nurodyta viralinės vieta perduotoje žemės sklypo dalyje, kas prieštarauja LR CK 6.396 str. 1 d. imperatyviam reikalavimui nurodyti daikto buvimo vietą žemės sklype ir vadovaujantis LR CK 6.396 str. 2 d. sandorį daro niekiniu. Dėl privažiavimo prie jam padovanotos sklypo dalies ir viralinės ieškovas privalo spręsti su tokią dovaną jam suteikusia E. B.. Be to, iš rajono ortofoto žemėlapio E. B. privažiavimą jau yra įsirengusi per savo žemės sklypą, kuris kadastro žemėlapio ištraukose nurodomas Nr. 323500050089, arba -89, arba 30-2, kuris jai suteiktas Šiaulių AVA 2005-11-08 įsakymo Nr. V-4013 pagrindu. Iš Šiaulių AVA Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus 2006-02-11 rašto Nr. SD -84 turinio ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad ženklinant atsakovui priklausančio sklypo ribas dalyvavo ir E. B., kuri susipažino su sklypo ribomis, kad įvažiavimas patenka į atsakovo sklypą, kad jai nėra nustatoma jokia teisė juo naudotis, tačiau jokių pretenzijų dėl to nepareiškė. Taip pat priimdamas dovaną iš E. B. ieškovas suprato, kad neturės teisės patekti prie dovanos per atsakovo sklypą. Atsakovas nurodė, kad ieškovas prašo servituto ir prie šulinio, kuris priklauso atsakovui, nes ieškovei E. B. priklausantis šulinys yra visai kitoje vietoje, kas matyti iš pateiktų inventorinių bylų. Atsakovui priklausantis šulinys yra prie pastato, plane žymimo 1 AVm, ieškovo servituto schemoje pažymint „f“, o E. B. priklausantis šulinys yra prie pastato, plane žymime 9lVž, servituto schemoje jis nurodytas pažymint „š“. Atstovas nurodė, kad servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą. Ieškovas prašydamas nustatyti servitutą, turėtų konkrečiai nurodyti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį, teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi. Teritorija turi būti apibrėžta žemės sklypo plane, schemoje, kuriame būtų duomenys apie apribojimų išsidėstymą sklype, pavyzdžiui ribojimų ribos, plotas ir kita. Servituto objektais esantys žemės sklypai ar jų dalys yra nekilnojamojo turto kadastro objektai. Todėl planas, schema turi būti parengtas taip, kad pagal jį būtų galima tiksliai nustatyti suvaržymų ir kitokių ribojimų lokalizaciją, plotą, konfigūraciją ir ribas tarnaujančiojo žemės sklypo teritorijoje, kad nebūtų išeita už šio žemės sklypo išorinių ribų. Pagal ieškovo pridėtą servituto schemą šių elementų nustatyti negalima, nes jie tiesiog nenurodyti. Be to kelio servituto nustatymas yra negalimas dar ir dėl to, kad įvažiavimas aplamai nėra įregistruotas atsakovo sklype kaip kelias, o yra tiesiog kaip žemės ūkio paskirties sklypo plotas, kurį atsakovas bet kada nekliudomai gali tiesiog suarti. Be to ieškovas siekia neatlygintino servituto, nors įstatyme įtvirtinta galimybė tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginti jo patirtus nepatogumus, susijusius su servituto nustatymu. Tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti vienkartinės ar periodinės kompensacijos kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą pagal konkrečiai nustatytą servitutą, atsižvelgiant į visus juo suteiktus apribojimus ir dydį. Tačiau pagal dabartinį ieškinio reikalavimą negalima paskaičiuoti jo atlyginimo dydžio, nes negalima tiksliai nustatyti suvaržymų ir kitokių ribojimų. Be to ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad kelias atsakovui ir tretiesiems asmenims nepriklauso, tuomet nėra pagrindo nustatyti kelio servitutą. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, 20 Lt už nekilnojamojo turto registro pažymą, 3000 Lt atstovavimo išlaidų.

6Tretysis asmuo E. B. į teismo posėdį neatvyko apie posėdį pranešta, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. 2011-07-08 atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašo tenkinti. Nurodė, kad į jų sodybas yra vienintelis įvažiavimas ( - ) kaime, kuriuo naudojosi visą laiką iki buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę (b.l. 49).

7Trečiojo asmens Akmenės rajono savivaldybės administracijos atstovė V. L. paaiškino, kad savivaldybės administracija atsiliepimuose buvo išdėsčiusi, kad šioje byloje intereso neturi, prašo bylą nagrinėti savo nuožiūra. Žemės sklype yra įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos ir įrenginiai, kuriuos valdo savivaldybės žemės ūkio skyrius.

8Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovė S. B. paaiškino, kad servitutas yra nustatomas tik tokiais atvejais, kai nėra galimybės kitaip patekti į sodybą. Buvo nuvykta į vietą apžiūrėti ir iš pateiktų duomenų matyti, kad keliuku galima privažiuoti prie B. sodybos. Keliukas tikrai matomas, netiesa, kad esant blogoms oro sąlygoms negalima pravažiuoti. Sprendžiant dėl nuosavybės atstatymo atliekami geodeziniai matavimai, tai yra fakto konstatavimas, kiekvienu atveju atvykus į vietą yra braižoma ir žiūrima kas ten yra. Jeigu yra matomas keliukas, tai yra pažymima, jeigu tvora, taip pat pažymima. Tai nėra teisinis pagrindas nustatyti, kad tai yra kelias. Žemės reformos projekte tas kelias buvo tik kaip fakto konstatavimas. Kiek žinoma projekto derinimo metu buvo bandoma tartis dėl bendrų privažiavimų. Bet B. atsisakė. Nurodė, kad kelias kuris eina per V. J. žemę nėra įtrauktas į valstybinės reikšmės kelius. Jis tik yra faktiškai esantis kelias. Juo galima važiuoti tol, kol jis neatsiremia į V. J. priklausančią nuosavybę. Nuosavybės teisės atkurtos J. ir kitiems bendrasavininkams, ir jos nėra užginčytos. Konkrečiu atveju jeigu matoma, kad yra koks tai pažeidimas padarytas matuojant ribas, ar koks kitos pažeisimas, tai turėjo būti apskųsta. Sklypo ribos nebuvo užginčytos, dėl jų jokių klausimų nebuvo iškilę. Kelias įterptas ant J. priklausančios nuosavybės, tačiau nekilnojamojo turto registre jis nėra registruotas. Pagal ieškovo pateiktą servituto schemą nustatyti servituto lokalizacijos, dydžio negalima nustatyti. Nėra nurodyta nei ploto, nei konkrečios vietos, schemoje nėra koordinačių, ji nėra aiški. Tai yra ranka brėžta schema ir neatitinka reikalavimų.

9Tretysis asmuo J. J. paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad dėl kylančių konfliktų nėra galimybės naudotis vienu įvažiavimu. Yra galimybė įvažiuoti kitu keliu, kuris yra dengtas smėliu ir ten nėra pelkių. Kartais į mėnesį kartą, kartais du kartus grįžta į sodybą. Žinomas tas keliukas, kuriuo važiuoja B., nes jis daug metų ten gyveno.

10Tretysis asmuo V. M. paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. Įvažiavimas yra į sklypus yra ne vietinės reikšmės kelias. Nori turėti savo kiemą, nenori, kad per kiemą eitų, ar važinėtų svetimi žmonės. Tai yra įvažiavimas į jų sodybą, jis nėra registruotas. Kelias yra jų sklypo dalis. Anksčiau buvo naudojamasi tuo pačiu keliu, kol nebuvo atkurta nuosavybė. B. turi galimybę pasidaryti savo įvažiavimą. Anksčiau yra ėjusi tuo keliu, kur B. važinėja. Nėra jokių problemų net kai lyja.

11Tretysis asmuo A. R. paaiškino, kad nesutinka su ieškiniu. Neregistravo įvažiavimo į kiemą, kai buvo matuojama privati valda, nes įvažiavimas yra jų sklype. Kai buvo atliekami matavimai, niekas neturėjo jokių pretenzijų. Visi nesutinka dėl servituto nustatymo dėl kylančių konfliktų. Privažiavimas prie B. sodybos galimas, bet mano, kad jie nenori juo naudotis, nes reikės žemės kažkiek tai išminusuoti iš viso sklypo. Ten yra melioruota, smėlinga žemė, nėra jokio purvyno. Yra naudojamasi tuo keliu, B. pieną veža, dukra grįžta.

12Ieškinys atmestinas.

13Ieškovas reikšdamas ieškinį pateikė 2009-06-22 UAB „ Geoauga“ parengtą servitutinio kelio privažiavimui prie E. B. gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų bei priėjimo prie šulinio nustatymo schemą, kuriame nubraižyta E. B. žemės sklypų ribos, J. J., V. M., A. R., V. J. žemės sklypo ribos, servitutinio kelio ribos bei dalies servitutas priėjimui prie šulinio. (b.l. 4) Sugražinimo natūra žemės sklypo planą, duomenis dėl žemės sklypų ribų suderinimo (b.l. 5,7). 2001-05-04 dovanojimo sutartį iš kurios turinio matyti, kad ieškovui yra padovanota 1/5 dalis 0,3000 ha žemės sklypo unikalus numeris ( - ) ir viralinė, unikalus Nr. ( - ) esantys ( - ) kaime 2 (b.l. 7-12). Iš sutarties turinio matyti, kad dėl konkrečios žemės sklypo dalies nustatymo faktiškai nebuvo spręsta. Nėra spręsta dėl privažiavimo prie sklypo. Iš nekilnojamojo turto kadastro bylos, pagrindinio pastato ir priestato įkainojimo dokumentų matyti pastatų išsidėstymas, plane pažymėta viralinė 2I 1/m, pažymėtas įvažiavimas (b.l. 15-22). Akmenės rajono Pakalniškių kadastro vietovės kadastro žemėlapio ištraukoje pažymėtas įvažiavimas į sklypus priklausančius J. J., V. M., A. R., V. J., kadastro Nr. ( - ) (b.l.21,22, 25). E. B. pateikė 1991-02-25 valstybinės žemės nuosavybės aktą Nr. 30 iš kurio matyti, kad E. B. suteikti 49 arai ( - ) kaime jos nuosavybėn valstiečių ūkiui steigti. Specialiose žemės naudojimosi sąlygose nurodoma, kad į ūkį pravažiavimo kelią laikyti bendro naudojimo keliu be teisės jį panaikinti, pateiktas žemės sklypo planas, eksplikacija (b.l. 97, 98). Žemės sklypo pirkimo –pardavimo sutartį iš kurios matyti, kad I993-08-11 E. B. parduotas 10,187 ha žemės sklypas suteiktas pagal valstiečių ūkio įstatymą (b.l. 100), vadovaujantis 1993-03-23 Akmenės rajono valdybos potvarkiu Nr. 181(b.l. 101). 2006-01-05 Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartimi Nr. P 32/06-006 E. B. įsigijo 0,27 ha žemės sklypą Nr. ( - ), esantį ( - ).2006-01-05 surašytas žemės sklypo perdavimo aktas (b.l. 102-104). Iš Nekilnojamojo turto registro, registro Nr. ( - )matyti, kad žemės sklypas įregistruotas nuo 2006-01-17 (b.l. 107-108). 2006-01-05 Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartimi Nr. P 32/06-008 E. B. įsigijo 2,68 ha žemės sklypą Nr. ( - ), esantį ( - ). 2006-01-05 surašytas žemės sklypo perdavimo aktas (b.l. 109-1012). Iš Nekilnojamojo turto registro, registro Nr. ( - ) matyti, kad žemės sklypas įregistruotas nuo 2006-01-17 (b.l. 113-115). Pateiktas 0,27 ha žemės sklypo planas (b.l.117). Ieškovas pateikė 2011-04-20 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos raštą Nr. 1SS-(3.5), kuriame nurodoma, kad ginčo kelias laikomas įsiterpusiu į privatų žemės sklypą, ieškovas gali juo naudotis iki konkrečios namų valdos ribų. Kelio servitutą būtų galima nustatyti sandoriu arba teismo sprendimu (b.l. 137-138). Pateikė 2007-04-16 Šiaulių apskrities viršininko administracijos raštą, kuriame nurodomos aplinkybės dėl nuosavybės suteikimo, naudojimosi įvažiavimo keliu bei siūlymas dėl ginčo sprendimo teismo keliu (b.l. 139).

14Atsakovas pateikė duomenis iš Nekilnojamojo turto registro, registro Nr. 32/4738 iš kurių matyti, kad Akmenės rajone ( - ) kaime į 13,0500 ha žemės sklypą, unikalus numeris ( - ), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), su priklausiniais nuosavybės teisės po ¼ paveldėjimo teisės pagrindu nuo 2006-05-16 įregistruotos J. J., V. M., A. R., V. J. vardu. (b.l. 60-65). 2010-11-19 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Akmenės žemėtvarkos skyriaus rašte nurodoma, kad įvažiavimas į V. J. sodybą nėra įtrauktas į Akmenės rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelius ir visas turėtų būti žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ) ribose (b.l. 75). 2006-02-11 rašte nurodoma, kad ženklinant V.G J. gražinamą žemės sklypą dalyvavo E. B. ir pastabų dėl įvažiavimo nepareiškė, sutiko su paženklinimo ribomis, tai patvirtina 1994-05-04 žemės sklypo ribų parodymo ir jų paženklinimo aktas (b.l. 80). Iš minėto akto matyti, kad E. B. dalyvavo, ji sutiko su nustatytomis ribomis. Iš akto turinio matyti, kad atskirų žymėjimų, pastabų dėl žemės sklypo ribose esamų ar projektuojamų vietinių kelių nėra nurodyta jokių aplinkybių, pastabų, nėra užfiksuota, kad būtų buvęs keliamas klausimas dėl įvažiavimo į sklypą, ar dėl kelio žymėjimo, juo naudojimosi ir kita (b.l. 81). Pateiktas 1994-05-03 susitarimas dėl sklypų padalijimo (b.l. 82). 2004-10-28 G. V. J. paaiškinime nurodoma, kad nei 1994-09-04 atliekant sklypo matavimus nei vėliau nebuvo duotas sutikimas dėl bendros kelio nuosavybės (b.l 83).

15Iš 2005-11-08 Šiaulių apskrities viršininko įsakymo Nr. V-4013 matyti, kad E. B. valstybinės žemės sklypas ( - ) kaime parduotas pagal valstiečių ūkio įstatymą, sklypo Nr. 30-1, 30-2, 30-3 (b.l. 76). Iš Nekilnojamojo turto registro, registro Nr. ( - ) matyti, kad 3.7200 ha žemės sklypas ( - ), unikalus numeris ( - ) įregistruotas E. B. vardu nuo 1995-02-28 (b.l. 66-67). Registro Nr. 32/16614 V. B. nuo 2011-05-09 dovanojimo sutarties pagrindu įregistruota 1/5 dalis, E. B. 4/5 nuo 2011-05-09, paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu nuo 2003-07-11 į 0,3000 ha sklypo, unikalus numeris ( - ), ( - ). (b.l. 68,69). Kadastro foto žemėlapyje ir kadastro žemėlapio ištraukoje, žemės sklypo plane matyti pažymėtas keliukas, patenkantis į atsakovams ir tretiesiems asmenims priklausančią žemę (b.l. 72,73,116, 117). Teismui pateikta nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla, registro Nr. 32/4738, žemės sklypo kadastrinis numeris ( - ) b.l. ( 85-93). Atsakovas pateikė fotografijas darytas 2011-06-09, kuriose nurodė, kad matosi, kad yra keliukas ir galimybė juo patekti į B. sodybą (b.l. 143).

162007-11-09 Šiaulių apskrities viršininko administracijos rašte Lietuvos Respublikos seimo kontrolierei nurodoma, kad Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Žemės reformos skyriaus vedėjas bei Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2007 m. spalio 11 d. buvo nuvykę į vietą, kur dalyvaujant E. B. buvo aptartos galimybės dėl kelio servituto nustatymo privačioje V. J. ir kitų savininkų žemėje. E. B. buvo siūlyta privažiavimo prie jos gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų klausimą spręsti sudarant sandorį su buvusio savininko V. G. J. turto paveldėtojais. Buvo siūlyta privažiavimo kelią prie jos gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų įsirengti savo ar valstybės lėšomis nuo esamo vietinio kelio ( - ) palei jos namų valdos žemės sklypą. (b.l. 74). 2007-11-09 Šiaulių apskrities viršininko administracijos rašte E. B. buvo nurodyta dėl galimybės nustatyti servitutą sandoriu arba kreiptis į teismą (b.l. 139). Atsakovas pateikė 2008-02-21 tarnybinį pranešimą, kuriame nurodoma, kad E. B. pateikė 2008-02-07 paaiškinimą, kuriame nurodė, kad jos dukra važiuoja išvažinėtu keliu pro jos žemę be to ji informavusi ir kitus, kad važiuotų nauju keliu, o ne per V. J. žemę. (b.l. 77). Atsakovas nurodė, kad taikus susitarimas dėl kelio einančio per V. J. ir kitų nuosavybę naudojimo, važiavimo juo nėra galimas dėl nuolat kylančių tarpusavio konfliktų. Pateikė 2009-07-17 nutarimą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame matyti tirtos faktinės aplinkybės, 2011-07-28 Akmenės rajono apylinkės teismo nutartį (b.l. 78-79, 144).

17Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosavybė neliečiama, o 2 dalyje, kad nuosavybės teises saugo įstatymai. Aiškindamas šias konstitucines nuostatas Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Kiti asmenys turi nepažeisti šių savininko teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją, kitų pažeidimų (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Nuosavybės neliečiamumą detaliau reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kurio 4.37 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Tačiau savininko teisių absoliutumas nereiškia, kad savininko teisių niekas negali riboti. Kaip ir kiekviena subjektinė teisė, taip ir savininko nuosavybės teisė turi įgyvendinimo ribas (CK 1.137 straipsnio 2 dalis) ir tam tikrais atvejais gali būti varžoma (CK 4.9 straipsnio 1 dalis).

18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 23 straipsnio nuostata, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, lemia teisinį nuosavybės santykių reglamentavimą, reiškiantį nuosavybės teisių įgyvendinimo tam tikrų taisyklių (ribų) nustatymą, laikantis Konstitucijos reikalavimo, jog įstatymu turi būti garantuojama nuosavybės teisių apsauga. Ši Konstitucijos nuostata išreikšta CK 4.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje nuosavybės teisės apibrėžtyje, pagal kurią nuosavybės teisė yra išimtinė daiktinė savininko teisė savo nuožiūra tvarkyti nuosavybės reikalus, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Taigi išimtinis šios daiktinės teisės pobūdis nepaneigia jos įgyvendinimo tam tikrų ribojimų; svarbu, kad kiekvienu atveju tai reglamentuojančios teisės normos bei jų taikymas atitiktų iš Konstitucijos, kaip vientiso akto, kylantį būtinumo ir proporcingumo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008) . Konstitucijos ir kitų teisės aktų leidžiama riboti nuosavybės teisę ir taip sudaromos prielaidos kitoms nei nuosavybės teisė daiktinėms teisėms (išvestinėms daiktinėms teisėms) egzistuoti, kaip, pavyzdžiui, servitutui.

19Servitutas – tai daiktinė teisė, kuria suvaržoma kito asmens – tarnaujančiojo daikto savininko – nuosavybės teisė. Dėl to servitutas gali būti nustatomas teismo sprendimu tik išimtiniais atvejais. Pagal CK 4.126 straipsnį teismo tvarka galima nustatyti servitutą tik tais atvejais, kai savininkai tarpusavyje nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Taigi servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik įrodžius, kad jis yra objektyviai būtinas. Jeigu asmuo, reikalaujantis nustatyti servitutą, daiktu gali naudotis ir be servituto nustatymo, tai servituto negalima nustatyti, nes jo nustatymas tokiu atveju reikštų nepagrįstą kito savininko nuosavybės teisės ribojimą. Ta aplinkybė, kad asmuo, prašantis nustatyti servitutą, patiria tam tikrų sunkumų ar nepatogumų įgyvendindamas savo nuosavybės teisę, taip pat nėra pakankamas pagrindas varžyti kito asmens nuosavybės teisę. Dėl to servitutas gali būti nustatytas tik tada, kai jo nenustačius kitas asmuo objektyviai negali naudotis daiktu arba kliūčių naudotis daiktu pašalinimas būtų susijęs su neprotingomis ir nepateisinamomis išlaidomis ir servituto nustatymas yra vienintelis būdas pašalinti objektyvias kliūtis naudotis daiktu. Teismas yra pasisakęs dėl nuosavybės teisės prioriteto prieš teisę į servituto nustatymą. Kad visais atvejais servituto teisė yra mažesnė už savininko teises. Esminiai aspektai yra nuosavybės teisės prioritetas prieš teisę į servituto nustatymą, eliminuojantis nepagrįstą nuosavybės varžymą ir objektyvusis pagrindas servitutui priverstinai nustatyti – nenustačius servituto yra neįmanoma tinkamai, normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.126 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2009)

20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai kyla savininko nuosavybės teisės ir kito asmens teisės į servituto nustatymą interesų pusiausvyros klausimas, visais atvejais servituto teisė yra mažesnė už savininko teises. Akcentuojamas nuosavybės teisės prioritetas prieš teisę į servituto nustatymą.

21Atsižvelgiant į CK 4.126 str. nuostatas spręsdamas klausimą dėl servituto nustatymo, teismas privalo įvertinti, ar daikto savininkas išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto poreikiai, todėl nustatant servitutą turi būti orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus. Tuo atveju, kai tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, būtina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimų turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi. Teritorija turi būti apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje), kuriame būtų duomenys apie apribojimų išsidėstymą sklype, pavyzdžiui, ribojimų ribos, plotas ir kita. Servituto objektais esantys žemės sklypai ar jų dalys yra nekilnojamieji daiktai – nekilnojamojo turto kadastro objektai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnis). Dėl to planas (schema) turi būti parengtas taip, kad pagal jį būtų galima tiksliai nustatyti suvaržymų ir kitokių ribojimų lokalizaciją, plotą, konfigūraciją ir ribas tarnaujančiojo žemės sklypo teritorijoje ir nebūtų išeita už šio žemės sklypo išorinių ribų.

22Bylos duomenimis E. B. nuosavybės teisės į 0,30 ha ploto namų valdos žemės sklypą, Šiaulių apskrities viršininko 2001 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 7283 buvo atkurtos mirusiosios V. K. vardu. Ieškovė žemę paveldėjo 2003 m. liepos 11 d. G. V. J. nuosavybės teisės į žemės sklypą, kuris ribojosi su E. B. žemės sklypu, buvo atkurtos Akmenės rajono valdybos 1994 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1940. Minėtas žemės sklypas buvo paženklintas 1994 m. gegužės 4 d. Kaip jau minėta nustatant ribas klausimas dėl bendro kelio naudojimo nebuvo keliamas, E. B. sutiko su ribų nustatymu (b.l. 81). Iš byloje esančių dokumentų bei Šiaulių apskrities administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Akmenės žemėtvarkos skyriaus raštų matyti, kad įvažiavimas į V. J. ir kitų bendrasavininkių sodybą nėra įtrauktas į Akmenės rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelius ir visas yra žemės sklypo kadastro Nr. ( - ) ribose. T.y. pagal kadastro žemėlapį minėtas kelias patenka į G. V. grąžintos žemės sklypo ribas. Rengiant dokumentaciją dėl nuosavybės teisių atkūrimo G. V. J.i, žemės plotas, užimtas privažiavimo keliu prie G. V. J. sodybos nuo kelio N. Akmenė - Žagarė, į jam grąžinamos natūra žemės naudmenų eksplikaciją-nebuvo įtrauktas. Taip pat - žemės ploto užimto keliais nėra nurodyta ir Nekilnojamojo turto registro pažymose. Atkuriant nuosavybės teises į žemę G. V. J., žemės servitutai G. V. J. žemėje nebuvo nustatomi.

23Iš visumos dokumentų matyti, kad kelias nėra teisiškai įregistruotas, ir nors jis yra įsiterpęs į atsakovui V. J. ir kitiems bendrasavininkiams nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo ribas, nuosavybės teisės minėti asmenys į kelią neturi. Iš ieškovo, atsakovo, trečiųjų asmenų paaiškinimų bei pateiktų dokumentų, kuriuose matyti, kad faktiškai kelias privažiavimui į sodybas buvo ir šiuo metu tebėra, yra pagrindo manyti, kad tretysis asmuo E. B., jos šeimos nariai, ieškovas iki kol prasidėjo tarpusavio nesutarimai, konfliktai šiuo keliu naudojosi ir juo patekdavo į valdomą žemės sklypą. Tačiau nesprendė klausimo dėl bendro naudojimosi keliu.

24Byloje esančiuose Šiaulių apskrities viršininko administracijos raštuose nurodoma, kad 2007 m. spalio 11 d. atitinkamų institucijų specialistai buvo nuvykę į vietą, kur dalyvaujant E. B. buvo aptartos galimybės dėl kelio servituto nustatymo privačioje V. J. ir kitų savininkų žemėje. E. B. buvo siūlyta privažiavimo prie jos gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų klausimą spręsti sudarant sandorį su buvusio savininko V. G. J. turto paveldėtojais. Tačiau E. B. kategoriškai atmetė tokį siūlymą, nurodydama į kylančius konfliktus. Buvo siūlyta privažiavimo kelią, kuris tęstusi apie 180 metrų, prie jos gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų įsirengti savo ar valstybės lėšomis nuo esamo vietinio kelio ( - ) palei jos namų valdos žemės sklypą. Plane buvo pažymėta siūlomo privažiavimo vieta. Šiam siūlymui kategoriškai nebuvo prieštaraujama, bet vėliau 2007 m. spalio 18 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijoje buvo gautas E. B. prašymas, kuriame ji pageidavo, kad kelias iki V. J. sodybos būtų laikomas bendro naudojimo keliu, ir per jo privačios namų valdos žemės sklypą būtų nustatyti kelio servitutai privažiavimui prie E. B. gyvenamojo namo (kiemo) ir atskirai prie ūkinių bei garažo. Akmenės rajono žemėtvarkos skyrius Pakalniškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autoriui nurodė rengiamame tos vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti privažiavimo kelią prie E. B. atskiro žemės sklypo, namų valdos anksčiau minėtoje vietoje suderinus su žemės savininke arba suprojektuoti privažiavimo kelius, servitutus prie E. B. esamų statinių privačioje V. J. ir kitų savininkų žemėje bei pakviesti gretimų žemių savininkus siūlant jiems sudaryti tarpusavio sutartį dėl reikalingo kelio servituto nustatymo jų nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose. (b.l. 74).

25Iš raštų turinio yra pagrindo spęsti, kad E. B. atsisakė ginčą spręsti taikiai, nesutiko su pasiūlymais. Iš byloje esančių duomenų yra pagrindo manyti, kad E. B. į savo sodybą važiuoja kitu keliuku per jai priklausantį žemės sklypą. Iš byloje pateikto kosminio žemėlapio vaizdo matyti, kad link E. B. sklypo yra kitas keliukas (b.l. 140, 141). Atsakovas pateikė fotonuotraukas ir nurodė, kad yra galimybė pravažiuoti kitu keliu. Fotonuotraukose matosi, kad kitas kelias link E. B. sodybos yra.(b.l. 143-144, 160-164). Ieškovas fotonuotraukose fiksuotų aplinkybių nepaneigė. Atsakovo, trečiųjų asmenų paaiškinimai bei nurodyti duomenys patvirtina, kad ieškovas turi galimybę privažiuoti prie jam priklausančio sklypo dalies bei statinių. Tai iš dalies patvirtina ir pateikta lokalinė sąmata, kurioje nurodyta kelio žvyro dangos įrengimo darbai, atstumas 264 m., kelio plotis 4 m. Nurodoma bendra naujo kelio įrengimo suma 44.302,64 Lt (b.l. 171-173). Iš pateiktų duomenų matyti, kad nurodoma galimybė įrengti atskirą įvažiavimą vietoje, kur šiuo metu yra kelias, kuriuo patenkama į E. B. sodybą. (b.l. 173). Ieškovas nurodė, kad atsižvelgiant į sąmatoje nurodytą sumą, realios galimybės įsirengti atskirą įvažiavimą neturi, nes nurodyta suma jam yra per didelė. Teismui yra pagrindo vertinti, kad pateikta lokalinė sąmata nėra pakankamai informatyvi, nėra duomenų apie realiai įvertintą situaciją, nėra duomenų kuo grįstas nurodytas atstumas, pateikti įkainiai, kuo vadovaujantis atlikti paskaičiavimai ir kt.

26Atsakovas nesutiko su ieškiniu, motyvuodamas tuo, kad pažeidžiamos jo teisės, įvažiavimas eina per jo kiemą. Tretieji asmenys nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu nes servituto nustatymas pažeistų jų kaip savininkų teises. Galėtų būti nustatomas tik tuo atveju jeigu ieškovas neturėtų kitos galimybės patekti į sodybą per savo žemės sklypą, negalėtų įsirengti kito kelio. Ieškovo mama turi visas galimybes įsirengti sau kelią jos asmeninėje žemėje, tačiau to nenori daryti. Ieškovas reikalavimą grindžia tuo, kad anksčiau keliu buvo bendrai naudojamasi, ir jo požiūriu jis tokią teisę turi, nes galimybės įsirengti atskiro įvažiavimo atsižvelgiant į pateiktus kito kelio įrengimo paskaičiavimus neturi. Iš šalių paaiškinimų teismui yra pagrindo spęsti, kad šalys neišnaudojo galimybių išspręsti taikiai kilusio ginčo, nesvarstė galimybės keisti kelio, einančio per atsakovui ir kitiems asmenims priklausantį sklypą krypties, ar yra galimybė nutiesti kelią ne per kiemo vidurį ir kita.

27Kaip minėta, Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, būtina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimų turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi. Teritorija turi būti apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje), kuriame būtų duomenys apie apribojimų išsidėstymą sklype, pavyzdžiui, ribojimų ribos, plotas ir kita. Servituto objektais esantys žemės sklypai ar jų dalys yra nekilnojamieji daiktai – nekilnojamojo turto kadastro objektai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnis). Dėl to planas (schema) turi būti parengtas taip, kad pagal jį būtų galima tiksliai nustatyti suvaržymų ir kitokių ribojimų lokalizaciją, plotą, konfigūraciją ir ribas tarnaujančiojo žemės sklypo teritorijoje ir nebūtų išeita už šio žemės sklypo išorinių ribų. Konkrečiu atveju ieškovas pateikė 2009-06-22 UAB „ Geoauga“ parengtą servitutinio kelio privažiavimui prie E. B. gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų bei priėjimo prie šulinio nustatymo schemą, kuriame nubraižyta E. B. žemės sklypų ribos, J. J., V. M., A. R., V. J. žemės sklypo ribos, servitutinio kelio ribos bei dalies servitutas priėjimui prie šulinio. (b.l. 4) Ieškovo pateiktoje servituto schemoje nėra koordinačių, galimybės nustatyti servituto lokalizacijos, konkrečios vietos, dydžio, ploto. Nėra pateikta duomenų, kad schema būtų suderinta, atitiktų įstatymo reikalavimus ir kita.

28Ieškovas pareiškė ieškinio reikalavimą ne tik savo interesams ginti bet ir E. B. interesais. Reiškia reikalavimą nustatyti kelio servitutą privažiavimui prie E. B. gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų bei priėjimo prie šulinio. Iš byloje esančių duomenų ieškovas nuosavybės teisę į pastatą - viralinę, unikalus Nr. 3296-7005-7037 ir 1/5 dalį 0,3 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 3235-0005-0063, esančius ( - ) įgijo 2011 m. gegužės 4 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Be to ieškovas konkretaus reikalavimo dėl kelio servituto nustatymo, kad galėtų patekti į jam nuosavybės teise priklausančią žemę nepateikė. Ieškovas bylos nagrinėjimo eigoje nurodė, kad ieškinio reikalavimo dalyje dėl priėjimo prie šulinio atsisako, tačiau formuluodamas galutinį reikalavimą pareiškė prašymą nustatyti servitutą priėjimui prie šulinio. Ieškovas nurodė, kad servitutą prašo nustatyti ir mamos vardu, kadangi su mama yra sklypo bendrasavininkiai, o mama yra silpnos sveikatos, negali dalyvauto teismo posėdžiuose. Sutiktina su atsakovo argumentais, kad ieškovas prašo servituto ir prie šulinio, kuris priklauso atsakovui, nes ieškovei E. B. priklausantis šulinys yra visai kitoje vietoje, kas matyti iš pateiktų inventorinių bylų. Atsakovui priklausantis šulinys yra prie pastato, plane žymimo 1 AVm, ieškovo servituto schemoje pažymint „f“, o E. B. priklausantis šulinys yra prie pastato, plane žymime 9lVž, servituto schemoje jis nurodytas pažymint „š“. Tai patvirtina byloje esantys dokumentai. Todėl ieškovo reikalavimas dėl priėjimo prie minėto šulinio vien šiuo aspektu yra nepagrįstas. Be to, kaip minėta ieškovas prašo nustatyti servitutą E. B. vardu. Vadovaujantis LR CPK 43 str. ieškinys gali būti pareiškiamas bendrai kelių ieškovų arba keliems atsakovams, jeigu ieškinio dalykas yra bendrai pagal įstatymus jiems priklausančios teisės arba pareigos (privalomas bendrininkavimas). Vadovaujantis LR CPK 45 str. teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad jis būtų pakeistas kitu asmeniu, tai šis asmuo gali įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko. Teismas 2011-06-10 nutartimi nurodė dėl bendrasavininkių įtraukimo į bylos nagrinėjimą. Ieškovas patikslintu ieškiniu atsakovo V. J. bendrasavininkius J. J., V. M., A. R. įtraukė į bylos nagrinėjimą įtraukė trečiaisiais asmenimis, kurie bylos nagrinėjimo metu savarankiškų reikalavimų nereiškė.

29Teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 13 str. nuostatas, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, kad nurodyta į įstatymo nuostatas, ieškovo reikalavimas E. B. interesais dėl kelio servituto nustatymo atmestinas, kaip pareikštas netinkamo ieškovo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 226 str. numatytos šalių ir trečiųjų asmenų pareigos pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu. Pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Teismas savo iniciatyva įrodymus gali rinkti tik šeimos, darbo, ypatingosios teisenos, taip pat bankroto, įmonių restruktūrizavimo bei kitose bylose, kuriose teismas pagal įstatymą privalo aktyviai veikti ex officio. 2011-06-10 Nutartimi teismas įpareigojo ieškovą patikslinti ieškinio reikalavimus ir pateikti papildomus įrodymus patvirtinančius reikalavimų pagrįstumą. Teismo posėdžio metu ieškovui buvo siūlyta pateikti papildomus duomenis, įrodymus. Duomenis apie tai, kad nėra galimybės įrengti atskiro privažiavimo prie jo žemės sklypo, nesuvaržant kitų asmenų teisių ir kita. Ieškovui siūlyta pasinaudoti teisine pagalba, tačiau ieškovas šiomis teisėmis nepasinaudojo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatose yra imperatyviai įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė, nurodanti, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi ir grindžia ieškinio reikalavimus.(178 str.). Teismo procese įrodinėjama tik įstatymų nustatytomis priemonėmis ir tvarka. Tam tikri paaiškinimai, aplinkybių nurodymas, jei jie nepagrįsti įrodymais, teismo negali būti vertinami kaip įrodymai, kurių pagrindu teismas galėtų padarytų išvadas.

30Įvertinus ieškovo ieškinio reikalavimus, byloje ištirtų įrodymų visumą, teismas nenustatė aplinkybių bei teisinio pagrindo ieškinio reikalavimams tenkinti, todėl ieškinys dėl jau aukščiau nurodytų aplinkybių laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

31Vadovaujantis CPK 98 str. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą. Byloje pateikti duomenys dėl atsakovo turėtų 3000 Lt atstovavimo išlaidų.(b.l. 93, 188) Teismas spręsdamas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo atsižvelgė į LR Teisingumo ministro įsakymu 2004-04-02 Nr. IR-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato, advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio. Teismas atsižvelgė į pateiktą atsiliepimą, kitų procesinių dokumentų apimtį, priedų-dokumentų kiekį, duomenis apie jų išreikalavimą, teisinių klausimų sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių, kad atstovas atvyko iš kitos gyvenamosios vietovės ir dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, į posėdžių trukmę ir daro išvadą, kad prašomas priteisti už advokato pagalbą išlaidų dydis mažintinas, ir iš atsakovo priteistina 1800 Lt atstovavimo išlaidų.

32Atsakovas pareiškė prašymą dėl 20 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pateikė duomenis apie turėtas 20 Lt išlaidas dėl išduotų registro pažymų.(b.l. 71 ).

33Vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 3 p. bei 93 str. 1 d. iš ieškovo atsakovui priteistinos 20 Lt bylinėjimosi išlaidos ir 115,50 Lt pašto išlaidų valstybei.

34Ieškovas sumokėjo 137 Lt žyminį mokestį 2011-05-16 (b.l. 35), patirtų išlaidų priteisti neprašė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys netenkintinas, ieškovo turėtos išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 93str.).

35Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 str., 4.124 str., 4.126 str., 4.128 str., 4.138 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 str., 13 str., 42 str., 45 str., 46 str., 178 str., 96 str., 270 str. teismas

Nutarė

36Atmesti ieškovo V. B., a.k. ( - ) ieškinio reikalavimus atsakovui V. J., tretiesiems asmenims Akmenės rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, J. J., V. M., A. R. dėl kelio servituto nustatymo.

37Atsakovo V. J. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies.

38Priteisti iš atsakovo V. B., a.k. ( - ), gyv. ( - ) atsakovui V. J., a.k. ( - ), gyv. ( - ) 20 Lt ( dvidešimt litų) bylinėjimosi išlaidų dėl pažymų išdavimo ir 1800 Lt (tūkstantį aštuonis šimtus litų) atstovavimo išlaidų.

39Priteisti iš atsakovo V. B., a.k. ( - ), gyv. ( - )115,90 Lt ( šimtą penkiolika litų 90 ct) pašto išlaidų valstybei.

40Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.

41Sprendimo nuorašus išsiųsti šalims, tretiesiems asmenims.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Naujoji Akmenė... 2. Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Vilija Valantienė, sekretoriaujant... 3. Ieškovas prašo nustatyti V. J. nuosavybės teise priklausančio žemės... 4. Atsakovas V. J. prašo ieškinį atmesti. Paaiškino, kad tik V. B. važiuoja... 5. Atsakovo atstovas prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškiniu prašoma... 6. Tretysis asmuo E. B. į teismo posėdį neatvyko apie posėdį pranešta,... 7. Trečiojo asmens Akmenės rajono savivaldybės administracijos atstovė V. L.... 8. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovė S. B. paaiškino, kad... 9. Tretysis asmuo J. J. paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad... 10. Tretysis asmuo V. M. paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. Įvažiavimas yra... 11. Tretysis asmuo A. R. paaiškino, kad nesutinka su ieškiniu. Neregistravo... 12. Ieškinys atmestinas.... 13. Ieškovas reikšdamas ieškinį pateikė 2009-06-22 UAB „ Geoauga“... 14. Atsakovas pateikė duomenis iš Nekilnojamojo turto registro, registro Nr.... 15. Iš 2005-11-08 Šiaulių apskrities viršininko įsakymo Nr. V-4013 matyti, kad... 16. 2007-11-09 Šiaulių apskrities viršininko administracijos rašte Lietuvos... 17. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad... 18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 23... 19. Servitutas – tai daiktinė teisė, kuria suvaržoma kito asmens –... 20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad tuo atveju,... 21. Atsižvelgiant į CK 4.126 str. nuostatas spręsdamas klausimą dėl servituto... 22. Bylos duomenimis E. B. nuosavybės teisės į 0,30 ha ploto namų valdos... 23. Iš visumos dokumentų matyti, kad kelias nėra teisiškai įregistruotas, ir... 24. Byloje esančiuose Šiaulių apskrities viršininko administracijos raštuose... 25. Iš raštų turinio yra pagrindo spęsti, kad E. B. atsisakė ginčą spręsti... 26. Atsakovas nesutiko su ieškiniu, motyvuodamas tuo, kad pažeidžiamos jo... 27. Kaip minėta, Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai... 28. Ieškovas pareiškė ieškinio reikalavimą ne tik savo interesams ginti bet ir... 29. Teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 13 str.... 30. Įvertinus ieškovo ieškinio reikalavimus, byloje ištirtų įrodymų visumą,... 31. Vadovaujantis CPK 98 str. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas... 32. Atsakovas pareiškė prašymą dėl 20 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo,... 33. Vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 3 p. bei 93 str. 1 d. iš ieškovo atsakovui... 34. Ieškovas sumokėjo 137 Lt žyminį mokestį 2011-05-16 (b.l. 35), patirtų... 35. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 str., 4.124 str.,... 36. Atmesti ieškovo V. B., a.k. ( - ) ieškinio reikalavimus atsakovui V. J.,... 37. Atsakovo V. J. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš... 38. Priteisti iš atsakovo V. B., a.k. ( - ), gyv. ( - ) atsakovui V. J., a.k. ( -... 39. Priteisti iš atsakovo V. B., a.k. ( - ), gyv. ( - )115,90 Lt ( šimtą... 40. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas... 41. Sprendimo nuorašus išsiųsti šalims, tretiesiems asmenims....