Byla A-525-1133-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

2sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

3dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Sauliui Avižai,

4atsakovo atstovams Indrei Pranckevičiūtei ir Gintarui Abaravičiui,

5viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Progresyvios investicijos“ (uždarosios akcinės bendrovės „Remada“ teisių perėmėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Remada“ (teisių perėmėjas – uždaroji akcinė bendrovė „Progresyvios investicijos“) skundą atsakovui Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai, tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I.

8pareiškėjas UAB „Progresyvios investicijos“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) skundu (I t., b. l. 4–9) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

91) įpareigoti Trakų istorinio nacionalinio parko direkciją (toliau – ir atsakovas, Direkcija) pakoreguoti Trakų istorinio nacionalinio parko (toliau – ir TINP) planų sprendinius taip, kad žemės sklypas, esantis adresu Trakų r. sav. Lentvario k., kadastrinis Nr. ( - ) Kariotiškių k. v. (toliau – ir žemės sklypas), nebūtų įtrauktas į TINP teritoriją;

102) įpareigoti TINP planų organizatorių pakartoti specialiojo planavimo procedūras, kurias atliko neturinti reikiamų įgalinimų institucija – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba);

113) įpareigoti TINP planų organizatorių planuoti tik tą teritoriją, kuriai yra išduotos planavimo sąlygos;

124) žemės sklypą įtraukiant į TINP teritoriją, įpareigoti planų organizatorių:

13a) TINP tvarkymo plane žemės sklypą pažymėti kaip kitos paskirties žemę (naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos);

14b) atlikti visas pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – ir Saugomų teritorijų įstatymas) nuostatas privalomas procedūras (įvertinti visuomenės poreikius, atlikti ekonominį vertinimą, nustatyti reikalingas nutrauktos veiklos kompensavimo, žemės išpirkimo išlaidas).

15Paaiškino, kad TINP planų sprendiniai nepagrįstai riboja jo, kaip žemės sklypo savininko teises. Teigė, kad nors žemės sklypas šiuo metu nepatenka į TINP teritoriją, tačiau pagal parengtą TINP planų projektą žemės sklypą numatoma priskirti TINP teritorijai, siūlomi TINP planų sprendiniai prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.37 ir 4.39 straipsniams. Pažymėjo, kad parengti TINP tvarkymo plano sprendiniai prieštarauja planuojamoje teritorijoje nustatytiems ir žemės sklypo dokumentuose įtvirtintiems sprendiniams ir tokiu būdu nepagrįstai apriboja žemės sklypo savininko teises, todėl turi būti koreguojami taip, kad numatomi sprendiniai atitiktų jau esančius ir galiojančius sprendinius. Nurodė, kad žemės sklypo priskyrimas TINP teritorijai akivaizdžiai susiaurina pareiškėjo, kaip žemės sklypo savininko, teisių apimtį ir nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes, t. y. užkerta kelią statyti mažaaukščius gyvenamuosius namus. Pažymėjo, kad vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, TINP planų organizatoriumi turėjo būti ne Tarnyba, o Lietuvos Respublikos kultūros ministerija (toliau – ir Kultūros ministerija) (jos įgaliota institucija). Teigė, kad Kultūros ministerija nebuvo įgaliojusi Tarnybos rengti TINP planus ir to padaryti net negalėjo pagal teisės aktų reikalavimus. Todėl pareiškėjas pažymėjo, kad TINP planai yra parengti nekompetentingos institucijos (netinkamas subjektas), todėl negali būti teikiami tvirtinti. Poziciją, kad Tarnyba neturėjo teisės rengti TINP planų patvirtina ir Saugomų teritorijų įstatymo 27 straipsnio 4 dalies nuostata. Pažymėjo, kad tai, jog TINP planų organizavimą šiuos planus jau parengus perėmė tinkamas subjektas, t. y. Kultūros ministerija, ir juos toliau organizuoti perdavė Direkcijai, neįteisina anksčiau atliktų planavimo procedūrų. Pareiškėjo manymu, turi būti nuo pradžių pakartotos praktiškai visos TINP planų organizavimo procedūros – turi būti priimtas sprendimas dėl TINP planų rengimo pradžios, kreiptasi į kompetentingas institucijas dėl planavimo sąlygų išdavimo, parengti sprendiniai viešai apsvarstyti ir t. t. Nepakartojus planavimo procedūrų, parengti TINP planai bus niekiniai ir negaliojantys, kadangi viršydama savo įgaliojimus juos organizavo netinkama valstybės institucija (ex iniuria ius non oritur). Pareiškėjas tai pat nurodė, kad teritorijai, į kurią patenka žemės sklypas, nebuvo išduotos planavimo sąlygos. TINP ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plane nurodyta, kad į TINP integruojama šalia esanti Lentvario dvaro sodybos teritorija – G12K (61,6 ha), kurią sudaro parkas, dvaro sodybos statiniai ir Lentvario ežeras. Į nurodytą teritoriją patenka ir ginčo žemės sklypas. Pažymėjo, kad planavimo sąlygose Nr. 05-057, kurias 2005 m. birželio 13 d. planavimo organizatoriui išdavė Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyrius, nurodyta, kad planuojama teritorija yra Trakų istorinio nacionalinio parko teritorija (8300 ha). Kaip matyti iš parengto TINP ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano, prijungiamai teritorijai planavimo sąlygos išduotos nebuvo, šių teritorijų planuoti planavimo organizatorius neturėjo jokio teisinio pagrindo. Susipažinus su parengtais TINP planų projektais matyti, kad plečiant draustinio teritoriją nebuvo atliktas ekonominis tokios plėtros poveikio įvertinimas, nebuvo įvertinti visuomenės poreikiai. Taip pat nebuvo numatytos lėšos kompensacijoms žemės savininkams dėl veiklos apribojimų įvedimo, nesvarstytas žemės išpirkimo klausimas. Taigi planavimo organizatorius neatliko privalomų teritorijų planavimo procedūrų, kurias jį atlikti įpareigoja Saugomų teritorijų įstatymas. Pareiškėjas teigė, kad išplėtus TINP ribas, teritorija į kurią patenka žemės sklypas taps saugoma, jai pradės galioti TINP nustatyti veiklos apribojimai. Dėl šios priežasties turėjo būti svarstomas ir derinamas kompensacijos už TINP ribų išplėtimą ir apribojimų nustatymą žemes sklype klausimas. Tačiau žemės sklypo savininkai nebuvo informuoti apie saugomos teritorijos išplėtimą į žemės sklypą, jiems nebuvo pasiūlyta kompensuoti už nustatomus veiklos apribojimus ar išpirkti šį sklypą.

16Atsakovas Direkcija atsiliepime į skundą (I t., b. l. 39–46) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

17Paaiškino, kad Kultūros ministro 2007 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. ĮV-662 Direkcijai pavesta vykdyti TINP ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano ir Trakų istorinio nacionalinio parko tvarkymo plano (toliau – ir TINP specialiojo teritorijų planavimo dokumentai) rengimo organizatoriaus funkcijas. Pažymi, kad pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. Dl-595 (toliau – ir Inspekcijos nuostatai), Inspekcija yra įgaliota vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) numatytą, teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą bei kontrolę, todėl jos 2008 m. kovo 18 d. raštas Nr.6.3-41-K „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko specialiųjų planų“ Teritorijos planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies prasme laikytinas kompetentingos institucijos motyvuotu atsakymu ir gali būti apskųstas teismui įstatymų nustatyta tvarka. Todėl Direkcija mano, kad pareiškėjas pateikė skundą netinkamam atsakovui, nes pagal Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalį, teismui įstatymų nustatyta tvarka skundžiamas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos, išnagrinėjusios asmens skundą, o ne planavimo organizatoriaus, motyvuotas atsakymas. Atsakovas rėmėsi Teritorijų planavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 377 patvirtintų Tarnybos nuostatų (toliau – ir Tarnybos nuostatai), Kultūros ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 906 (toliau – ir Kultūros ministerijos nuostatai), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas), Saugomų teritorijų įstatymo, Valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir draustinių tvarkymo planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 656 (toliau – ir Planų rengimo taisyklės) nuostatomis, ir padarė išvadą, kad TINP specialiojo teritorijų planavimo organizatorius gali būti tiek Tarnyba, tiek Kultūros ministerija. Nurodė, kad pareiškėjo teiginys, jog teritorijai, į kurią patenka žemės sklypas, nebuvo išduotos planavimo sąlygos, yra nepagrįstas, nes TINP specialusis planavimas atliekamas laikantis teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Paaiškino, kad Tarnybos direktorės 2005 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 49V buvo nuspręsta rengti TINP ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų ir tvarkymo planus. Pažymėjo, kad kaip nustatyta Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje, 2005 m. birželio 13 d. Trakų rajono savivaldybės administracija išdavė planavimo sąlygas TINP specialiojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-057. Šių sąlygų 4 punkte nurodoma, jog planavimo tikslai ir uždaviniai bei numatoma veikla – parengti, suderinti ir patvirtinti TINP ir jo zonų ribų planą bei tvarkymo planą, nustatyti teritorijos apsaugos ir tvarkymo reglamentus. Pažymėjo, jog tuo atveju, kai yra numatoma keisti jau esamų valstybinių parkų ribas bei nustatyti funkcinio prioriteto (konservacinio, rekreacinio, ekologinės apsaugos ir kt.) zonų ribas, yra rengiami valstybinių parkų teritorijų ir jų zonų ribų planai. Būtent dėl šios priežasties Trakų rajono savivaldybės administracijos išduotose planavimo sąlygose yra nurodoma ne esama, o planuojama TINP teritorija, nenurodant jos ploto, nes jis bus aiškus tik parengus, suderinus ir patvirtinus naują TINP ir jo zonų ribų planą. Teigė, kad pareiškėjas netinkamai aiškina ir taiko Saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnio 10 dalies nuostatas. Paaiškino, kad ši Saugomų teritorijų įstatymo nuostata taikoma esant dviem aplinkybėms: 1) kai steigiama saugoma teritorija; 2) kai steigiama saugoma teritorija yra rezervatas, valstybinis parkas, valstybinis draustinis ar biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijos. Nurodė, kad ginčo atveju nėra steigiamas naujas rezervatas, valstybinis parkas, valstybinis draustinis ar biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorija. Pažymėjo, kad TINP įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. I-1244, siekiant išsaugoti Lietuvos žmonėms ir būsimoms kartoms vertingiausius Lietuvos kraštovaizdžio kompleksus bei etnokultūrinį paveldą. Dabar yra rengimas šio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų ir tvarkymo planai, numatant į TINP integruoti šalia esančią ypač vertingą Lentvario dvaro sodybos teritoriją, kuri yra įregistruota Kultūros vertybių registre kaip paminklas, todėl siekis ją išsaugoti yra visiškai pagrįstas. Paaiškino, kad Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje įtvirtina įstatymų leidėjo pozicija reiškia, kad kompensacija žemės savininkams ir valdytojams mokama ne visais atvejais, o tik esant bent vienai iš nurodytų alternatyvų: 1) steigiama nauja saugoma teritorija arba; 2) keičiamas esamos saugomos teritorijos statusas arba; 3) nustatyti veiklos apribojimai realiai sumažina gaunamą naudą arba uždraudžia anksčiau vykdytą veiklą. Pirmaisiais dviem atvejais mokėti kompensaciją pareiškėjui nėra teisinio pagrindo, nes pareiškėjui priklausančiame žemės sklype nėra steigiama nauja saugoma teritorija, taip pat nėra keičiamas jau esamos saugomos teritorijos statusas. Ar trečiasis atvejis yra tas, kuriuo remiantis pareiškėjas pagrįstai gali tikėtis kompensacijos, turi būti sprendžiama remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1100, kuriuo buvo patvirtintas Kompensacijų žemės savininkams ir valdytojams, kurių žemės valdose steigiama nauja saugoma teritorija, keičiamas esamos saugomos teritorijos statusas arba nustatyti veiklos apribojimai realiai sumažina gaunamą naudą arba uždraudžia anksčiau vykdytą veiklą, apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašas (toliau – ir Kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašas). Paaiškino, kad kompensacines išmokas pagal šį aprašą administruoja Nacionalinė mokėjimo agentūra. Nurodė, įvertinus Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarime padarytą išvadą, pareiškėjo teiginiai dėl nuosavybės teisės ribojimo yra nepagrįsti.

18Trečiasis suinteresuotasis asmuo Kultūros ministerija atsiliepime į skundą (I t., b. l. 74–75) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

19Paaiškino, kad vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalimi, Direkcija negali būti atsakovu šioje byloje, bet turi būti patraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Teigė, kad pareiškėjas netinkamai taiko Saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnio 10 dalį bei 32 straipsnio 4 dalį, nes šios teisės normos turi būti taikomos steigiant naujas saugomas teritorijas, o šiuo atveju nauja saugomą teritorija nėra steigiama, bet yra tikslinami jau įsteigtos saugomos teritorijos – TINP – apsaugos ribos. Teigė, kad galiojančiais teisės aktais nedraudžiama keisti esamų saugomų teritorijų ribas ir plotus. Pažymėjo, kad teisės aktais nėra reglamentuoti planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo atvejai, tačiau tai, kad Kultūros ministerija Kultūros ministro 2007 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 6 perėmė iš Tarnybos TINP ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų ir tvarkymo planų rengimo organizatoriaus teises ir funkcijas bei perdavė jas Direkcijai neprieštarauja teisės aktams bei Tarnybos atliktoms TINP ir jo apsaugos zonų ribų plano sprendiniams bei rengimo procedūroms. Paaiškino, kad vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, parengtą TINP ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planą Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu tvirtins Lietuvos Respublikos Seimas, kurio nutarimo projektą parengs ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateiks Kultūros ministerija. Parengtą TINP tvarkymo planą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 503 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą“ 3.5 punktą tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei taip pat pateiks Kultūros ministerija. Tokiu būdu bus įgyvendintos Saugomų teritorijų įstatymo 27 straipsnio 6 dalies nuostatos, įgaliojimus TINP apsaugos ir tvarkymo srityje suteikiančios Kultūros ministerijai. Paaiškino, kad vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 4 punktu, valstybinių parkų ir jų zonų ribų planai rengiami ne tik steigiant naujus valstybinius parkus, bet ir keičiant jų ribas. Todėl rengiant TINP planą galėjo būti keičiamos jo ribos ir tai neprieštarauja kompetentingų institucijų išduotoms planavimo sąlygoms. Rengiant naująjį TINP planą ekonominis TINP ribų keitimo įvertinimas buvo atliktas vadovaujantis Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920 (toliau – ir Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašas) ir parengta sprendinių poveikio vertinimo ataskaita, kuri yra teikiama kartu su TINP plano sprendiniais.

20II.

21Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 9 d. sprendimu (I t., b. l. 190a–201) pareiškėjo skundą atmetė.

22Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A502-910/2009, kurioje sistemiškai aiškinant Saugomų teritorijų įstatymo 27 straipsnio 4 dalį, 27 straipsnio 5 dalie 4, 6, 12 punktus ir 27 straipsnio 6 dalies nuostatas, konstatuota, kad istorinių nacionalinių parkų specialiojo planavimo organizatoriumi gali būti Tarnyba, Kultūros ministerija ir saugomų vietovių direkcijos. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo motyvai, jog Tarnyba neturėjo teisės rengti TINP teritorijos tvarkymo planų, o šiuos veiksmus galėjo atlikti tik Kultūros ministerija, grindžiami netinkamu Saugomų teritorijų įstatymo nuostatų aiškinimu, todėl atmetė skundo reikalavimą įpareigoti TINP planų organizatorių, t. y. Direkciją pakartoti specialiojo planavimo procedūras, kurias atliko Tarnyba. Teismas, įvertinęs Saugomų teritorijų įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktų nuostatas, padarė išvadą, kad teisės aktai nedraudžia keisti esamų valstybinių parkų ir kitų saugomų teritorijų ribų bei plotų, todėl konstatavo, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos Tarnybai 2005 m. birželio 13 d. išduotose planavimo sąlygose neprieštaraujant Saugomų teritorijų įstatymo nuostatoms yra nurodoma ne esama, o planuojama TINP teritorija, todėl konstatavo, kad pareiškėjo argumentas, jog pagal išduotas planavimo sąlygas gali būti planuojama tik TINP teritorija, nekeičiant parko ribų, prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktų nuostatoms. Todėl atmetė skundo reikalavimą įpareigoti Direkciją planuoti tik tą teritoriją, kuriai išduotos planavimo sąlygos (ta prasme, jog TINP ribos negali būti keičiamos). Teismas pažymėjo, kad žemės sklypui patenkant į naujai suplanuotos TINP teritorijos ribas, pakis šio žemės sklypo tvarkymo režimas, nes bus taikomi Saugomų teritorijų įstatyme nustatyti apribojimai, susiję su pareiškėjo žemės sklype numatyta ūkine veikla. Teismas pažymėjo, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti, ši teisė gali būti apribota įstatymais. Teismas pažymėjo, kad vienas iš įstatymų, kuris gali riboti nuosavybės teises, yra Saugomų teritorijų įstatymas. Todėl teismas padarė išvadą, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėjo netenkina tai, jog TINP naujai suplanuota teritorija bus keičiamas jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo teisinis režimas, pasireiškiantis naujais žemės sklypo naudojimosi apribojimais, pati savaime nėra pagrindas pripažinti, jog TINP sprendiniai prieštarauja CK 4.37 ir 4.39 straipsnių nuostatoms. Teismas, atsižvelgęs į Konstitucinio teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarime pateiktus išaiškinimus, padarė išvadą, kad TINP teritorijos planavimas bei su šiuo planavimu susiję žemės savininkų teisių apribojimai yra sąlygoti konstituciškai pateisinamų tikslų – bendro kraštovaizdžio stabilumo, būdingos augmenijos bei gyvūnijos išsaugojimo. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė skundo reikalavimą įpareigoti Direkciją pakoreguoti TINP ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonų ribų ir tvarkymo planų sprendinius taip, kad pareiškėjui priklausantis žemės sklypas nebūtų įtrauktas į TINP teritoriją. Teismas konstatavo, kad skundo reikalavimas įpareigoti Direkciją, jei žemės sklypas būtų įtrauktas į TINP teritoriją, tvarkymo plane pažymėti jį kaip kitos paskirties žemės sklypą (naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos) prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatoms, todėl taip pat yra nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad iš TINP tvarkymo plano matyti, kad šio plano sprendinių aiškinamajame rašto VII skyriuje „Sprendinių poveikio vertinimo ataskaita“ yra pateiktos išvados dėl sprendinių poveikio ekonominei bei socialinei aplinkai, tačiau nėra pateikti paskaičiavimai, kiek dėl TINP ribų pakeitimo pareikalaus lėšų numatomos reikalingos nutraukti veiklos (jeigu tai būtina) kompensavimas ar žemės išpirkimas. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju TINP ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planas Saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nėra patvirtintas, žemės sklypų, kurie įtraukiami į TINP naujai suplanuotą teritoriją, savininkams bei valdytojams išmokėtinų kompensacijų klausimas kaip numatyta Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 4 punkte nėra išspręstas. Teismas, sistemiškai aiškindamas Saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnio 1 dalies, 10 dalies, 32 straipsnio 4, 6 dalių nuostatas padarė išvadą, kad žemės savininkai, kurių žemės sklypams dėl jų priskyrimo valstybinių rezervatų ar valstybinių parkų teritorijai, turi teisę į kompensaciją, kurios išmokėjimo tvarkos bei dydžio klausimas turi būti išspręstas iki Lietuvos Respublikos Seimo sprendimo dėl valstybinio rezervato ar nacionalinio parko ribų nustatymo priėmimo. Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies 12 punkto nuostatos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 23 straipsnio 2 dalies 5 punktu, konstatavo, kad skundo reikalavimas įpareigoti Direkciją atlikti Saugomų teritorijų įstatyme numatytas procedūras, t. y. nustatyti reikalingas nutrauktos veiklos kompensavimo, žemės išpirkimo išlaidas gali būti keliamas tuo atveju, jeigu atsakovas pareiškėjui galimai priklausančios kompensacijos klausimas nebūtų išspręstas iki Lietuvos Respublikos Seimo sprendimo dėl TINP tvirtinimo (netvirtinimo) priėmimo. Teismas priminė, kad TINP specialiojo planavimo procedūros nėra užbaigtos, iš Direkcijos atsileipime išdėstytų motyvų matyti, kad pareiškėjui galimai priklausančios kompensacijos klausimas galėtų būti nagrinėjamas Kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka. Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjas teismui formuluojamu skundo reikalavimu pradeda ginti savo teises nuo galimo pažeidimo ateityje, t. y. darant prielaidą, jog iki sprendimo dėl TINP naujai suplanuotos teritorijos patvirtinimo nebus išspręstas pareiškėjai išmokėtinos kompensacijos klausimas. Teismas pažymėjo, kad ABTĮ nuostatos nenumato galimybės ginti teisės nuo galimo pažeidimo ateityje, todėl padarė išvadą, kad Bendrovė tokio reikalavimo teisės, remiantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, neturi.

23III.

24Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 3–7), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 9 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

251. Nurodo, kad teismas, atmesdamas pareiškėjo argumentus ir konstatuodamas, kad Tarnyba turėjo teisę rengti TINP teritorijos tvarkymo planus, neatsižvelgė į Saugomų teritorijų įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas Tarnybos ir Kultūros ministerijos funkcijas rengiant istorinių nacionalinių pakų teritorijų planavimo dokumentus. Mano, kad nepakartojus planavimo procedūrų, parengti TINP planai bus niekiniai ir negaliojantys, nes viršydama savo įgaliojimus juos organizavo netinkama valstybės institucija.

262. Paaiškina, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyrius 2005 m. birželio 13 d. išdavė planavimo organizatoriui planavimo sąlygas Nr. 05-057, kuriose nurodyta, kad planuojama teritorija yra TINP teritorija (8300 ha). Pažymi, kad šiose sąlygoje nubuvo numatyta galimybė prie šios teritorijos prijungti žemės sklypą. Mano, kad teismas, įteisindamas galimybę planuoti teritorijas, kurios nepatenka į išduotas planavimo sąlygas, įteisino imperatyvių normų pažeidimą. Taip pat mano, kad norėdama į TINP teritoriją įtraukti žemės sklypą, Direkcija privalėjo patikslinti sąlygas. Teigia, kad nesilaikydama Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus išduotų sąlygų, taip pat jų netikslindama, Direkcija neturėjo jokio teisinio pagrindo įtraukti pareiškėjui priklausantį žemės sklypą į draustinio teritoriją. Teigia, kad teismo išvada, jog šių veiksmų atlikti nedraudžia Saugomu teritorijų įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai yra nieko bendro neturinti su pareiškėjo reikalavimu. Paaiškina, kad nei Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose, nei pirmos instancijos teismo nurodytuose teisės aktuose nėra nurodyta, kad žemės plotai gali būti priskiriami saugomoms teritorijoms bet kaip, nesilaikant įstatymo reikalavimų. Tokiems veiksmams atlikti įstatymai nustato aiškią tvarką, todėl pareiškėjas reikalauja šios tvarkos laikytis. Pabrėžia, kad ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 papildomo protokolo 1 straipsnis suteikia valstybei teisę riboti privačią nuosavybę, tačiau reikalauja, kad būtų laikomasi įstatymuose nustatytos tvarkos. Mano, kad šiuo atveju jos akivaizdžiai nebuvo laikomasi.

273. Paaiškina, kad neginčija to, kad nuosavybės teisė gali būti apribota, tačiau reikalauja, kad tai būtų daroma įstatymo nustatyta tvarka. Nurodo, kad jam priklausantis žemės sklypas, išplėtus TINP ribas, atsidurs draustinio ribose, ši teritorija bus saugoma, jai pradės galioti TINP nustatyti veiklos apribojimai, todėl teigia, kad atsirado būtinybė svarstyti ir derinti kompensacijos, už TINP ribų išplėtimą ir apribojimų nustatymą žemės sklype, klausimus. Pažymi, kad nei jis, nei ankstesni žemės sklypo savininkai nebuvo informuoti apie draustinio išplėtimą į žemės sklypą, jiems nebuvo pasiūlyta kompensuoti už nustatomus veiklos apribojimus ar išpirkti žemę. Nurodo, kad įstatymų leidėjas yra aiškiai įtvirtinęs, kad nurodyti veiksmai turi būti atlikti prieš steigiant draustinius. Pažymi, kad Direkcija šių veiksmų neatliko ir pažeidė Saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnio 10 dalį, saugomų teritorijų steigimo ir ribų nustatymo proceso taisykles, privalomus proceso planavimo etapus, stadijas ir procedūras, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 7 d. įsakymu, Nr. D1-585 patvirtintų Saugomų teritorijų ir jų zonų ribų planų rengimo taisyklių 15.1 punktą. Teigia, kad Direkcija neatliko reikalingų tyrimų, t. y. ekonominio vertinimo, pažeisdama visus išvardintus teisės aktus. Nurodo, kad nustačius, kad plečiant draustinį buvo nesilaikyta imperatyvių teisės normų, suformuota teismo išvada, jog pareiškėjo teisių pažeidimas galimas tik ateityje yra nepagrįsta. Teigia, kad neginti pareiškėjo teisės, nurodant, kad galbūt kita ginčo pusė savo noru pašalins pažeidimą, yra nepagrįsta. Mano, kad teismas, pripažinęs pareiškėjo teisę, privalėjo ją ginti.

28Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 12–13) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia atsiliepime į skundą nurodytais motyvais ir argumentais bei teisės aktų nuostatomis.

29Teisėjų kolegija konstatuoja:

30IV.

31Apeliacinis skundas netenkintinas.

32Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Direkciją, planavimo organizatorių atlikti jo prašomus veiksmus, susijusius su TINP ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų ir tvarkymo planų sprendinių koregavimu, specialiojo planavimo procedūrų atlikimu, taip pat jam priklausančio žemės sklypo paskirties nustatymu.

33Kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (byla Nr. A502-279/2010, A502-906/2008, A11-443/2005), teisę kreiptis į administracinį teismą reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnis, pagal kurio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Nurodytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu.

34Pirmuoju skundu reikalavimu pareiškėjas prašė įpareigoti Direkciją atitinkamu būdu koreguoti specialiojo plano sprendinius. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas subjekto prašymą panaikinti būsimo bendrojo plano sprendinius, yra nurodęs (byla Nr. A438-635/2008), kad negaliojantis teisės aktas (bendrasis planas) negali pažeisti pareiškėjo teisių ar įstatymais saugomų interesų, todėl tenkinti reikalavimą – panaikinti dar negaliojantį teisės aktą – nėra pagrindo. Kadangi pareiškėjas pirmuoju skundo reikalavimu prašė pakoreguoti specialiojo plano sprendinius, toks reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus yra susijęs su būsimo specialiojo plano sprendinių keitimu (kiti pareiškėjo reikalavimai iš dalies taip pat yra susiję su tokio specialiojo plano sprendinių keitimu), o reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus taip pat turi būti siejamas su pareiškėjo teisių pažeidimu, šiuo atveju nėra pagrindo tokią situaciją vertinti ne kaip panašią tai, kuri buvo nagrinėta nurodytoje teismų praktikoje, todėl darytina išvada, jog šiuo atveju negaliojančio (dar nepatvirtinto) specialiojo plano sprendiniai negalėjo pažeisti pareiškėjo teisių. Kadangi teisės aktai nenumato atvejų, kada asmuo gali kreiptis į teismą, prašydamas koreguoti galimai būsimus specialiojo plano sprendinius, nėra pagrindo tenkinti minėtą pareiškėjo skundo reikalavimą ir įpareigoti Direkciją atlikti jo prašomus veiksmus.

35Antruoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašė įpareigoti TINP planų organizatorių pakartoti specialiojo planavimo procedūras, kurias atliko neturinti reikiamų įgalinimų institucija – Tarnyba. Pabrėžtina, jog Teritorijų planavimo įstatymas nenumato tokios galimybės. Kitaip tariant, šiuo atveju nėra teisinio pagrindo įpareigoti TINP planų organizatorių atlikti prašomus veiksmus, kadangi minėtos procedūros pakartojimas pareiškėjo nurodytais pagrindais nėra numatytas įstatyme. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs (byla Nr. A502-910/2009), kad, įvertinus Saugomų teritorijų įstatymo 27 straipsnio 4 dalies, 5 dalies 4, 6, 12 punktų, 6 dalies nuostatas, istorinių nacionalinių parkų specialiojo planavimo organizatoriumi gali būti Tarnyba, Kultūros ministerija ir saugomų vietovių direkcijos. Konstatuotina, jog minėtas pareiškėjo skundo reikalavimas negali būti tenkinamas.

36Vertinant kitus pareiškėjo skundo reikalavimus, pažymėtina, jog jie taip pat iš esmės sietini su dar nepriimto specialiojo plano sprendinių koregavimu, kuris, kaip minėta, negali būti atliekamas. Tačiau, nagrinėjant pareiškėjo skundą, papildomai turėtų būti įvertintas Teritorijų planavimo įstatymo nuostatų, susijusių su visuomenės dalyvavimu, teritorijų planavimo procese, taikymas.

37Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnis įtvirtina reikalavimus, susijusius su pasiūlymų pateikimu ir svarstymu teritorijų planavimo procese. Numatoma (minėto straipsnio 2 dalis), jog planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinančią medžiagą, kurią kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą derinančioms institucijoms. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu. Atsakymas gali būti apskųstas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos. Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikia motyvuotą atsakymą, kuris įstatymų nustatyta tvarka gali būti apskųstas teismui.

38Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas 2007 m. spalio 30 d. pasiūlymu (t. I, b.l. 14–17) kreipėsi į Tarnybą, pateikdamas pasiūlymus rengiamo ginčo specialiojo plano sprendinių koregavimui. Direkcija 2007 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. S-791 (t. I, b.l. 18–21) pareiškėjui nurodė, kad TINP specialiųjų planų rengimas vykdomas, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, TINP ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano projekte, kuriame siūloma nustatyti buferinės apsaugos zoną, žemės savininkų konstitucinės teisės nėra pažeidžiamos. Pareiškėjas, pateikdamas analogiškus reikalavimus, nurodytiesiems skunde teismui, 2008 m. sausio 16 d. kreipėsi į Inspekciją, kuri 2008 m. kovo 18 d. raštu Nr. 6.3-41-K (t. I, b.l. 27–29) pateikė atsakymą į pareiškėjo skundą, iš esmės nesutikdama su jame išdėstytais argumentais.

39Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis skundu į teismą, neprašė panaikinti tokio Inspekcijos rašto, tiesiogiai nesiejo savo teisių pažeidimo su Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnyje įtvirtintų jo, kaip suinteresuoto subjekto, teisių ir atitinkamų įgaliotų institucijų pareigų pažeidimu.

40Nurodytu aspektu svarbu pažymėti, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs (byla Nr. A438-635/2008), kad ABTĮ 23 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai formai ir turiniui, kuriuos turi atitikti skundas (prašymas), paduodamas administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. Šio straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose nustatyta, kad skunde (prašyme) turi būti nurodytos „aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta“ bei suformuluotas „pareiškėjo reikalavimas“. Teisės teorijoje pareiškėjo (ieškovo) nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, sudaro skundo (prašymo, ieškininio pareiškimo) pagrindą. Tuo tarpu pareiškėjo (ieškovo) materialinis – teisinis reikalavimas atsakovui, sudaro skundo (prašymo, ieškininio pareiškimo) dalyką. Pagal ABTĮ 22, 23 ir 52 straipsnius teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką arba kurį vieną iš jų keisti bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį, priklauso pareiškėjui. Todėl pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o tuo pačiu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą.

41Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje pareiškėjas neginčijo savo galimai pažeistų teisių, kiek tai susiję su pasiūlymų pateikimu ir svarstymu teritorijų planavimo procese, būsimų specialiojo plano sprendinių naikinimas ir koregavimas negali būti ginčo dalyku, nes pareiškėjo teisės tokiais galimais būsimais dar nepatvirtintame teritorijų planavimo dokumente įtvirtintais sprendiniais nebuvo pažeistos, o kita dalis pareiškėjo skunde pateiktų reikalavimų nėra pagrįsta įstatymų nuostatomis, darytina išvada, jog šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimų ir įpareigoti įgaliotus subjektus atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus.

42Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog reikalavimas įpareigoti TINP planavimo organizatorių atlikti procedūras, susijusias su nutrauktos veiklos kompensavimu, yra toks reikalavimas, kuris yra nukreiptas į ateitį. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama (byla Nr. A7-440/2007), kad teisei į kompensaciją atsirasti yra būtina dviejų Saugomų teritorijų įstatyme nustatytų prielaidų visuma: pirma, žemės valdoje turi būti steigiama nauja saugoma teritorija arba keičiamos esamos saugomos teritorijos statusas, arba turi būti nustatyti veiklos apribojimai; antra, dėl nurodytų priežasčių turi būti realiai sumažinta gaunama nauda arba uždraudžiama anksčiau vykdyta veikla. Todėl kompensacijos klausimui išspręsti, pirmiausia, turi būti nustatytos tokios nurodytos aplinkybės, laikomasi atitinkamos procedūros, o nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad tokios procedūros dar nėra pradėtos, tačiau kartu nėra ir pagrindo konstatuoti, jog šioje stadijoje jos nepradėtos nepagrįstai.

43Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju iš esmės pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo skundas atmestinas, todėl toks pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

44Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

45pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Progresyvios investicijos“ (uždarosios akcinės bendrovės „Remada“ teisių perėmėjas) apeliacinio skundo netenkinti.

46Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

47Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Sauliui Avižai,... 4. atsakovo atstovams Indrei Pranckevičiūtei ir Gintarui Abaravičiui,... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 6. Teisėjų kolegija... 7. I.... 8. pareiškėjas UAB „Progresyvios investicijos“ (toliau – ir... 9. 1) įpareigoti Trakų istorinio nacionalinio parko direkciją (toliau – ir... 10. 2) įpareigoti TINP planų organizatorių pakartoti specialiojo planavimo... 11. 3) įpareigoti TINP planų organizatorių planuoti tik tą teritoriją, kuriai... 12. 4) žemės sklypą įtraukiant į TINP teritoriją, įpareigoti planų... 13. a) TINP tvarkymo plane žemės sklypą pažymėti kaip kitos paskirties žemę... 14. b) atlikti visas pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo... 15. Paaiškino, kad TINP planų sprendiniai nepagrįstai riboja jo, kaip žemės... 16. Atsakovas Direkcija atsiliepime į skundą (I t., b. l. 39–46) prašė... 17. Paaiškino, kad Kultūros ministro 2007 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. ĮV-662... 18. Trečiasis suinteresuotasis asmuo Kultūros ministerija atsiliepime į skundą... 19. Paaiškino, kad vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2... 20. II.... 21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 9 d. sprendimu (I t.,... 22. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m.... 23. III.... 24. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 3–7), kuriuo prašo... 25. 1. Nurodo, kad teismas, atmesdamas pareiškėjo argumentus ir konstatuodamas,... 26. 2. Paaiškina, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros... 27. 3. Paaiškina, kad neginčija to, kad nuosavybės teisė gali būti apribota,... 28. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 12–13) prašo... 29. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 30. IV.... 31. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 32. Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Direkciją,... 33. Kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (byla... 34. Pirmuoju skundu reikalavimu pareiškėjas prašė įpareigoti Direkciją... 35. Antruoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašė įpareigoti TINP planų... 36. Vertinant kitus pareiškėjo skundo reikalavimus, pažymėtina, jog jie taip... 37. Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnis įtvirtina reikalavimus,... 38. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas 2007 m. spalio 30 d. pasiūlymu... 39. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis skundu į teismą, neprašė... 40. Nurodytu aspektu svarbu pažymėti, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis... 41. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje... 42. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog reikalavimas... 43. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėjo skundas negali... 44. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 45. pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Progresyvios investicijos“... 46. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 9 d. sprendimą... 47. Nutartis neskundžiama....