Byla 2A-589-544/2010

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė), Ramunės Čeknienės (pranešėja) ir Birutės Jonaitienės, sekretoriaujant Lortetai Talžūnienei, dalyvaujant ieškovams R. B. ir B. B., jų atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei, atsakovei R. B., jos atstovei advokatei Ingai Radinienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės R. B. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14-228/2010 pagal ieškovų R. B. ir B. B. ieškinį atsakovei R. B., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Utenos rajono savivaldybės administracija, dėl pažeistų teisių gynimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Ieškovai ieškiniu prašė teismo pripažinti jiems teisę gauti statybos leidimą gyvenamojo namo priestato statybai, statomų autogaražo ir priestato bei esamo pastato dalies patalpų pertvarkymui į komercines - administracines patalpas be atsakovės bendraturtės R. B. sutikimo bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jie su atsakove yra 0,0633 ha ploto žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kiemo statinių, esančių Kauno g. 25, Utenos m. bendraturčiai. Nori perstatyti jiems bendrosios ir asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo dalį pagal UAB „Aukštaitijos architektūros studija“ parengtą statybos techninį projektą „Priestato nauja statyba, statomų autogaražo ir priestato bei esamo pastato dalies patalpų pertvarkymas į komercines – administracines patalpas“. Pastatas yra miesto centre, jo būklė yra bloga, dėl ko 2003-08-05 seniūno buvo įspėti. Statytojo teisę vykdyti statybos darbus galėtų įgyvendinti turėdami projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą, kuris išduodamas turint žemės sklypo bendraturčių sutikimą. Tačiau atsakovė tokį sutikimą duoti atsisako nenurodydama motyvų. Dėl šios priežasties negali kreiptis į Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorių statybos leidimui gauti. Mano, kad atsakovė, kaip nekilnojamojo turto bendraturtė, nepagrįstai neduoda sutikimo rekonstrukcijai, tuo pažeisdama jų, kaip statytojų, teisę gauti statybos leidimą. Numatoma, kad statybos bus vykdomos jiems priklausančioje žemės sklypo dalyje ir virš jiems priklausančios pastato dalies, o atsakovei priklausanti pastato dalis nebus paliesta. Parengtą techninį projektą suderino visos institucijos. Atsakovė 1999-08-13 neprieštaravo rekonstrukcijai, tačiau parengus techninį projektą atsisakė jį pasirašyti kaip rekonstruojamo statinio ir žemės sklypo bendraturtė, ir tai turi būti traktuotina kaip piktnaudžiavimas teise. Nepagrįstas atsakovės duoti sutikimą motyvas, kad nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tokiose bylose nesprendžiamas naudojimosi žeme tvarkos nustatymo klausimas. Atsakovė teigia, kad ji duotų sutikimą, jei jie duotų sutikimą atsakovės norimai vykdyti statybai virš jai priklausančios namo dalies, tačiau nenurodo jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog jų ketinimai statyti pagal parengtą projektą pažeidžia atsakovės teises.

5Utenos rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškovų ieškinį patenkino: pripažino ieškovams teisę gauti statybos leidimą gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. 8294-0011-7012, esančio Kauno g. 25, Utenos m., priestato statybai, statomų autogaražo ir priestato bei esamo pastato dalies patalpų pertvarkymui į komercines administracines patalpas be bendraturtės R. B. sutikimo. Teismas nustatė, kad iš 0,0633 ha žemės sklypo (unikalus Nr. 8270-0016-0188) esančio Kauno g. 25, Utenos m., 120/633 dalys nuosavybės teise priklauso abiems ieškovams, 193/633 dalys - atsakovei R. B., 128/633 dalys - ieškovei R. B. ir 192/633 dalys - ieškovui B. B.. Gyvenamasis namas (unikalus Nr. 8294-0011-7012) esantis adresu Kauno g. 25, Utena, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: 20/100 dalių - ieškovams, 16/100 dalių - ieškovei R. B., 32/100 dalys - ieškovui B. B., 32/100 dalys - atsakovei. Pastatas – garažas (unikalus Nr. 8294-0011-7078), esantis adresu Kauno g. 25, Utena, nuosavybės teise priklauso ieškovams. Kiti statiniai – kiemo statiniai (unikalus Nr. 8294-0011-7090), esantys Kauno g. 25, Utena, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: 20/100 dalių - ieškovams, 16/100 dalių - ieškovei R. B., 32/100 dalys - ieškovui B. B., 32/100 dalys - atsakovei. Ūkiniai pastatai (unikalūs Nr. 8294-0011-7023 ir Nr. 8294-0011-7045), asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui B. B.. Ūkinis pastatas (unikalus Nr. 8294-0011-7034) asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei R. B.. Ieškovai ketina pertvarkyti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio minėto gyvenamojo namo jiems priklausančią dalį pagal UAB „Aukštaitijos architektūros studija“ parengtą statybos techninį projektą „Priestato nauja statyba, statomų autogaražo ir priestato bei esamo pastato dalies patalpų pertvarkymas į komercines – administracines patalpas“, kuris yra suderintas su visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba, Kultūros paveldo departamento teritoriniu padaliniu, elektros tiekimo įmone, vandens tiekimo įmone, fiksuoto telefono ryšio įmone, „Aplinka visiems“ atstovu, komunaline tarnyba. Tarp bendrasavininkų nenustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Vadovaudamasis CK 4.77 str., Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 2, 3 p., 11 str. 1 d. 3, 4 p., 20 str. 2 d. 2, 3 p., teismas konstatavo, kad bendraturčių sutikimas rekonstruoti namo dalį turi būti gautas projektavimo metu, o bendraturtis turi būti supažindintas apie numatomą rekonstrukciją, pateikiant jam statinio projektą. Bendraturtis nesutikdamas su kito bendraturčio veiksmais turi nurodyti galimus teisės normų pažeidimus. Jeigu bendraturtis nenurodo protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą projektiniams pasiūlymams pagrindų, teismas gali tokį jo atsisakymą pripažinti trukdymu kitam bendraturčiui gauti statinio projektavimo sąlygas ir statybos leidimą. Ieškovai pateikė teismui minėtą techninį projektą, tačiau atsakovė neduoda sutikimo statybos leidimui gauti. Atmesdamas atsakovės argumentą, kad ieškovai iki teismo nesikreipė į ją dėl sutikimo leidimui statybos darbams, teismas nurodė, kad ieškovai kreipėsi į teismą, kad teisme taikaus ginčo sprendimo būdo nepavyko, kas patvirtina, kad ginčas tarp šalių yra. Atsakovės atsisakymo duoti sutikimą mainais už būsimą sutikimą jai ateityje vykdyti statybos darbus teismas vertino kaip sąlyga atsakovams, o ne kaip atsisakymo pagrindimą. Atsakovės argumentą, kad ieškovai siekia vykdyti statybos darbus bendro naudojimo žemės sklypo dalyje, teismas laikė nepagrįstu, nes teismo leidimas ieškovams atlikti statybos (rekonstrukcijos) darbus be rekonstruojamo pastato bendraturtės sutikimo yra duodamas kad ieškovai gautų statybos (rekonstrukcijos) leidimą be atsakovės sutikimo, bet ne konkretiems statybos darbams atlikti. Įgyvendinti teisę į statybą ir tapti statytoju ieškovai turės galimybę tik gavę statybos (rekonstrukcijos) leidimą. Teismas laikė nepagrįstu ir atsakovės argumentą, kad statybos darbai bus vykdomi ir jai priklausančios mansardos dalyje, nes mansarda nėra įregistruota kaip patalpa. Teismas nurodė, kad liudytojai architektas A. K., rengęs statinio pertvarkymo projektą, ir V. R., pagal susitarimą turintis vykdyti statybos darbų techninę priežiūrą, patvirtino, kad bus keičiama tik stogo danga ir gegnės, kad pakeitus stogą nepasikeis stogo aukštis, palėpės plotas, kad nėra į pastogę numatyti laiptai bei kad pagal projektą palėpėje jokie statybos darbai neprojektuoti. Todėl stogo dangos pakeitimas neatima iš atsakovės jai priklausančios pastogės dalies. Todėl teismas padarė išvadą, kad dėl atsisakymo duoti ieškovams sutikimą argumentuotų motyvų atsakovė nepateikė ir neįrodė, kad ieškovo pateiktas projektas pažeidžia jos kaip bendraturtės teises ir teisėtus interesus. Teismas sprendė, jog ieškovų projekte yra visi statinio pertvarkymo pobūdį apibrėžiantys duomenys, projektą rengė įmonės, turinčios teisę atlikti statinio projektavimo darbus, specialistas, turintis tam reikalingą architekto kvalifikacijos laipsnį. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė motyvuotai nepagrindė, nes nenurodė faktų, kodėl šis pastato pertvarkymo projektas pažeidžia jos teises, nepateikė specialistų išvadų, kitų patikimų duomenų, patvirtinančių, kad namo pertvarkymas pakeis buvusias iki pertvarkymo jos gyvenimo ir veiklos sąlygas, nenurodė ir teisės normų pažeidimų. Todėl byloje esančių duomenų pagrindu teismas padarė išvadą, kad atsakovės atsisakymas duoti ieškovų prašomą sutikimą nemotyvuotas, protingais motyvais nepagrįstas, todėl trukdo ieškovams įgyvendinti teisę į statybą ir pažeidžia jų, kaip bendraturčių, teisę naudotis bendrąja daline nuosavybe (LR CK 4.75 str. 1 d.).

6Apeliaciniu skundu atsakovė R. B. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2010-05-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir taikė materialinės teisės normas – Statybos įstatymo 3 str. 2, 3 p., 11 str. 1 d. 3, 4 p., 20 str. 2 d., kurios numato, kad statytojas turi gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą, parengti statybos projektą ir gauti statybos leidimą. Tačiau statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas (užsakovas), be kitų dokumentų, turi pateikti žemės sklypo bendraturčių sutikimą, jei žemės sklypas priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise, statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimą, kai statinys rekonstruojamas arba kapitališkai remontuojamas. Todėl prieš inicijuodami statinio projekto rengimą ir statinio projektavimo sąlygų gavimą ieškovai privalėjo pateikti jos sutikimą, kuris rekonstruoti namo dalį turėjo būti gautas iki prašymo gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą pateikimo (projektavimo metu). Ieškovų pateiktas į bylą 2008-04-04 išduotas projektavimo sąlygų sąvadas Nr. AR-7-167 ir jo pagrindu parengtas projektas yra išduotas ir parengtas nesant jos, kaip bendraturtės, sutikimo, todėl prieštarauja Statybos įstatymo 20 str., negalima patikrinti projekto sprendinių teisėtumo. Ieškovai prieš pradėdami projektavimo etapą nepateikė jai priešprojektinio pasiūlymo statybos sprendiniams ir rekonstrukcijos pobūdžiui įvertinti. Nesant jos sutikimo ir nederinus su ja planų įvairių institucijų atlikti minėtų aktų suderinimai yra niekiniai. Todėl ieškovai iš esmės pažeidė jos subjektines teises išreikšti savo valią dėl priešprojektinių ir projektavimo darbų. Teismas, tenkindamas ieškinį, iš esmės pažeidė jos kaip pastato ir žemės sklypo bendraturtės, teises, nes įteisino teisę ieškovams gauti statybos leidimą nesant jos sutikimo bei sutikimo pagrindu gauti projektavimo sąlygų sąvadą, projektą. Nesant jos sutikimo projektavimo sąlygų sąvadui ir projekto sprendiniams, tačiau esant teismo išvadai, jog ieškovai turi teisę gauti statybos leidimą be jos sutikimo, ieškovams suteikiama teisė parengus bet kokį projektą gauti statybos leidimą minėto gyvenamojo namo, priestato statybai, statomų autogaražo ir priestato bei esamo pastato dalies patalpų pertvarkymui į komercines administracines patalpas. Be to, teismo sprendimo res judicata galia įteisina ieškovams teisę, nesant projektavimo sąlygų sąvado, keisti projekto sprendinius ir be jos sutikimo gauti statybos leidimą, dėl ko yra neproporcingai pažeidžiamos jos teisės ir teisėti interesai. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišaiškino ir nenurodė, ar šioje byloje išduodamu leidimu ieškovams pripažįstama tik teisė gauti projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą be jos sutikimo ir ar teismo leidimas nereiškia ir statybos leidimo įteisinimo. Teismui pripažinus ieškovų teisę gauti statybos leidimą be jos sutikimo yra pažeista jos kaip bendrasavininkės teisė į planuojamą užstatyti bendrai naudojamą sklypo dalį. Teismas neįvertino ir nesprendė kaip bus kompensuota už jai priklausančią, bet ieškovų užstatytą dalį žemės sklypo, nesvarstė, ar tai nepažeidžia racionalus žemės naudojimo principo. Ginčijamą teisę į statybą ginant teisme būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, nes bendraturtis duoda sutikimą ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti, nes bendraturtis gali ginčyti ne tik teisę statyti, bet ir jos įgyvendinimo būdą bei įrodinėti, kad pasirinktas būdas ar teisės įgyvendinimo sąlygos pažeidžia jo teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas, o tokiais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis bendraturčių gyvenimo ir veiklos sąlygas kitaip negu nustatyta statybos techniniuose dokumentuose, teisės normose, reglamentuojančiose statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas. Atsakovė nurodo, jog ieškovų reikalavimas nepagrįstas, nes pažeidžia Statybos įstatymo 20, 23 str. bei lieka neišspręsta atsakovės nuosavybės teisių apsauga, nes ieškovai priestatą planuoja statyti bendrosios nuosavybės teise priklausančioje žemėje. Pagal ieškovų reikalavimus siekiama įteisinti statomų statinių priestato bei garažo teisėtumą nepatikrinus šių statinių esamos statybos teisinio statuso, be to, siekiama įrengti laiptus ir užimti mansardos patalpas. Ieškovai pageidauja pakeisti stogo dangą ir jį perdengti visiškai nederindami šio klausimo, nors tai turi būti sprendžiama bendraturčių susitarimu, ir ji sutiktų prisidėti prie apmokėjimo už darbus, jei būtų sutarimas dėl jų kainos ir eigos. Žemės sklypo dalis, kurioje planuojama statyti priestatą, jai reikalinga, kad galėtų įvažiuoti į namų valdos žemės sklypą ir statyti automobilį, nes yra nusistovėjusi tvarka, kad abi šalys automobilius stato sklypo dalyje, kurią ruošiamasi užstatyti (b. l. 91-94).

7Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai prašo skundžiamą sprendimą nepakeistą, nes jis teisėtas ir pagrįstas. Nurodė, jog šalims priklausantys pastatai miesto centre, jų būklė bloga, dėl ko dar 2003-08-05 seniūno buvo įspėti. Apeliantė nenurodė nei vieno argumento dėl galimų jos kaip bendraturtės teisių pažeidimo. Paaiškėjo, kad ne dėl teisių pažeidimo ji neduoda sutikimo, o todėl kad pati nori pasistatyti priestatą, su kurio statyba sutikus ieškovams ir atsakovė suderintų UAB "Aukštaitijos architektūros studija" parengtą minėtą statybos techninį projektą. Mano, jog tokie apeliantės veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas bendraturtės teisėmis ir negali būti ginami CK 1.137 str. 3 d. pagrindu. Nesutinka, kad 2008-04-04 projektavimo sąlygų sąvadas Nr. AR-7-167 yra niekinis, nes išduotas nepateikus atsakovės sutikimo. Mano, kad dėl 2008-04-04 projektavimo sąlygų sąvado Nr. AR-7-167 konstatuoti niekinio sandorio teisines pasekmes CK 1.78 str. 5 d. pagrindu teismas negali, nes CK 1.63 str. prasme projektavimo sąlygų sąvadas nėra sandoris, o yra administracinis aktas, kuris nesukūrė civilinių teisinių padarinių (projektavimo sąlygų sąvadas yra rinkinys sąlygų, kurias turi atitikti rengiamas projektas) ir kurio teisėtumą gali tikrinti administracinis teismas. Nors 2008-04-04 projektavimo sąlygų sąvadas Nr. AR-7-167 buvo pateiktas kartu su ieškiniu, apeliantė iki šios dienos jo teisėtumo neginčijo, todėl šio reikalavimo negali kelti apeliaciniame skunde (CPK 312 str.). Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorius atsisakydamas išduoti statybos leidimą tol, kol nebus gautas apeliantės sutikimas. Mano, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo UAB "Aukštaitijos architektūros studija" parengtą statybos techninį projektą, pagal kurį, gavę statybos leidimą, ketina vykdyti statybos darbus, apklausė šį projektą rengusį architektą A. K., bei statybos techninę priežiūrą vykdysiantį specialistą V. R. ir padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas, kad jis atitinka statybos teisės normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimus, kad vykdant statybos darbus nebus pažeistos atsakovės teisės ir teisėti interesai. Nei Statybos įstatyme, nei poįstatyminiuose aktuose nėra numatyta, kad jie turi parengti priešprojektinius projektavimo darbus. Apeliantė neišreiškė jokių pasiūlymų dėl kitokių techninių sprendinių, nei jie jai buvo pateikti dokumentuose. Atsakovė, kaip bendraturtė, turėtų ginčyti ne pačią ieškovų teisę statyti, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodinėti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeis jo teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Teismas atsakovės teisių pažeidimo nenustatė, todėl pagrįstai apeliantės veiksmus pripažino trukdymu ieškovams įgyvendinti statytojų teises įstatymų nustatyta tvarka. Nepagrįsti argumentai, kad jiems suteikiama teisė gauti statybos leidimą pagal bet kokį projektą, nes darbai bus vykdomi tik pagal pateiktą byloje minėtą statybos techninį projektą, pagal kurį teisme ir buvo išanalizuotas ieškovų, kaip statytojų teisių įšgyvendinimas bei atsakovės galimų teisiųi r teisėtų interesų pažeidimas. Jei apeliantei kyla abejonių, sutinka, kad sprendime būtų patikslinta rezoliucinė dalis dėl to, kad jiems pripažįstama teisė gauti statybos leidimą gyvenamojo namo, unikalus Nr. 8294-0011-7012, esančio Kauno g. 25, Utena priestato statybai, statomų autogaražo ir priestato bei esamo pastato dalies patalpų pertvarkymui į komercines administracines patalpas būtent pagal UAB "Aukštaitijos architektūros studija" parengtą statybos techninį projektą "Priestato nauja statyba, statomų autogaražo ir priestato, bei esamo pastato dalies patalpų pertvarkymas į komercines administracines patalpas". Byloje pateiktame detaliame statybos techniniame projekte yra aiškiai nurodyta, kokios paskirties statinį ketinama statyti, kaip bus keičiamas jau sukurtas ir įteisintas statinys. Projekto autorius architektas A. K. detaliai atsakė į visus klausimus, tame tarpe jis patvirtino, kad pagal jo parengtą statybos techninį projektą nėra numatyta patalpų palėpėje įrengimo ir tokie darbai, jei jie būtų atliekami, būtų traktuojami kaip savavaliniai. Apeliantė savo teiginiams pagrįsti remiasi 2002 m. spalio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1265/2002, tačiau joje buvo nustatytos kitos bylos aplinkybės. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. kovo 30 d. nutartyje Nr. 3K-3-132/2009 yra nurodyta, kad pripažinus ieškovo teisę gauti projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą be bendraturčio sutikimo, nepažeista bendraturčio nuosavybės teisė į planuojamą užstatyti bendrai naudojamą sklypo dalį, nes byloje nespręstas reikalavimas dėl bendraturtei priklausančios ir užstatomos dalies kompensavimo (natūra ar pinigais), nes ji tokio reikalavimo byloje nepareiškė, nors turi teisę į prarandamos bendro daikto dalies kompensavimą ir ją gali įgyvendinti po projektavimo procedūros pradžios. Apeliantė neįrodė aplinkybės, kad statydami priestatą jie užims didesnę žemės sklypo dalį negu jiems priklausanti 0,633 ha žemės sklypo dalis, o vietos pažiūros metu buvo nustatyta, kad laisvos ir neužstatytos žemės yra žymiai daugiau nei apeliantei priklausanti 0,193 ha žemės sklypo dalis bei kad jokie statybos darbai nepradėti. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad name nėra mansardos, o liudytoju apklaustas projektą rengęs architektas patvirtino, kad jokių patalpų palėpėje pagal jo parengtą techninį projektą įrengti nenumatoma ir laiptai nesuprojektuoti. Dviejuose kvadratuose, kuriuose projektuojamas priestatas, jų lėšomis įrengtas įvažiavimas į jų garažą, ir tai buvo raštiškai suderintas su apeliante. Šia žemės sklypo vieta negalima įvažiuoti į bendrą kiemą. Apeliantė į kiemą įvažiuoja įvažiavimu, esančiu prie jos statinio dalies (b. l. 105-110).

8Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti. Tačiau teismas minėto sprendimo rezoliucinėje dalyje konkrečiai nenurodė, pagal kokį statybos techninį projektą ieškovams pripažįstama teisė gauti statybos leidimą gyvenamojo namo, unikalus Nr. 8294-0011-7012, esančio Kauno g. 25, Utena priestato statybai, statomų autogaražo ir priestato bei esamo pastato dalies patalpų pertvarkymui į komercines administracines patalpas. Todėl šioje dalyje teismo sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina nurodant, kad minėta teisė pripažįstamam pagal UAB "Aukštaitijos architektūros studija" parengtą statybos techninį projektą "Priestato nauja statyba, statomų autogaražo ir priestato, bei esamo pastato dalies patalpų pertvarkymas į komercines administracines patalpas".

9Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str. 1 d., 329 str.).

10Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, padarytomis išvadomis, argumentais ir motyvais, kuriais grindžiamas sprendimas ieškinį tenkinti, todėl visų jų išsamiai nekartoja. Apeliacinio skundo vertintini nepagrįstais, išskyrus argumentą dėl to, kad teismas nenurodė, pagal kokį statybos techninį projektą ieškovams pripažįstama teisė gauti statybos leidimą, dėl šių motyvų.

11Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, jog teismas pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas. Įstatyminės įrodinėjimo proceso normos yra nustatytos CPK XIII skyriuje. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 str.). Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005 ir kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu nustatė faktines bylos aplinkybes, kurias teisiškai įvertino, tinkamai nustatė tarp šalių susidarius faktinius santykius dėl ginčo dalykų ir juos kvalifikavo teisingai kaip sudarančias pagrindą ieškinį tenkinti.

12CK 4.75 str. 1 d. nustatytas pagrindinis bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo reikalavimas – bendrą daiktą (žemės sklypą, pastatą ar kita) bendraturčiai valdo, valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių sutarimu. Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Reikalavimas susitarti yra esminis stabiliam ir ekonomiškam bendro daikto valdymui ir naudojimui. Teismas, nagrinėdamas ginčą tarp bendraturčių, kai pastarieji nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, konkrečiai nagrinėjamoje byloje - teisę rekonstruoti (statyti priestatą) bendrą daiktą, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Vieno bendraturčio atliekami bendro daikto pakeitimai pakeičia kitų bendraturčių naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių turinį, bet negali tapti šių teisių pažeidimo priežastimi.

13Bendraturtis turi teisę padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, rekonstruojant bendrai valdomą daiktą (CK 4.77 straipsnis), tačiau šią teisę jis gali įgyvendinti, laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių. Be šių taisyklių laikymosi, bendraturčiai privalo turėti kitų bendraturčių sutikimą padidinti bendrą daiktą. Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų sąlygojami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kiti. Bendraturčio teisės padidinti bendrąją nuosavybę įgyvendinimo būtinos sąlygos - kitų bendraturčių sutikimas ir prievolė laikytis teisės normose nustatytų taisyklių, yra tarpusavyje susijusios. Bendraturtis, nesutikdamas su tokiais kito, siekiančio didesnės nuosavybės, bendraturčio veiksmais, turi nurodyti galimus tokių teisės normų pažeidimus. Jeigu bendraturtis nenurodo protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą projektiniams pasiūlymams pagrindų, teismas gali tokį jo atsisakymą pripažinti trukdymu kitam bendraturčiui gauti statinio projektavimo sąlygas ir statybos leidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003, 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009).

14Bendraturčio teisė būti statytoju įgyvendinama Statybos įstatymo 3 str. nustatyta tvarka, kurio 2 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtinta statytojo pareiga parengti statybos projektą ir gauti statybos leidimą. Statinio projekto ir statinio projektavimo sąlygų rengimui statytojas privalo pateikti statinio bendraturčių sutikimus (Statybos įstatymo 20 str. 2 d.). Šioje teisės normoje nustatyta, kad bendraturčiai turi susitarti dėl galimos nuosavybės dalies pakeitimo. Bendraturtis apie numatomą rekonstrukciją gali daryti atitinkamas išvadas, jam pateikus susipažinti su statinio projektu, iš kurio galima spręsti apie rekonstrukcijos(statybos) pobūdį (statinio vietą, aukštį, plotį ir kita).

15Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovai prašo pripažinti jiems teisę gauti statybos leidimą gyvenamojo namo priestato statybai, statomų autogaražo ir priestato bei esamo pastato dalies patalpų pertvarkymui į komercines - administracines patalpas, esančių Kauno g. 25, Utenos m., bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančiame 0,0633 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. 8270-0016-0188, be bendraturtės R. B. sutikimo. Ieškovai ketina pertvarkyti jiems priklausančią patalpų dalį pagal UAB „Aukštaitijos architektūros studija“ statybos techninį projektą "Priestato nauja statyba, statomų autogaražo ir priestato, bei esamo pastato dalies patalpų pertvarkymas į komercines administracines patalpas" (1 t., b. l. 25-139), suderintą su visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba, Kultūros paveldo departamento teritoriniu padaliniu, elektros tiekimo įmone, vandens tiekimo įmone, fiksuoto telefono ryšio įmone. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064.2003). Apeliantė vienu iš apeliacinio skundo argumentų nurodo tai, kad ieškovai planuoja statyti priestatą bendrosios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalyje, skirtoje bendram naudojimui, ir tuo bus pažeidžiamos jos nuosavybės teisės. Šis argumentas yra nepagrįstas, nes bendraturčiai nėra nustatę naudojimosi žemės sklypu tvarkos, o, sprendžiant klausimą dėl teisės gauti statybos leidimą be bendraturčių sutikimo, naudojimosi žemės sklypu tvarkos klausimas nenagrinėjamas. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovams suteikta teisė be nurodytų statinių bendraturtės sutikimo tik gauti statybos leidimą atlikti jiems priklausančios šių statinių dalies statybos (rekonstrukcijos) darbus, bet ne konkretiems darbams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009).

16Apeliantė nurodo, jog jai nežinant ir be jos sutikimo ieškovams buvo išduotas statinio projektavimo sąlygų sąvadas, todėl ieškovai negalėjo inicijuoti projektavimo procedūros, o tai darydami jie pažeidė atsakovės teisę išreikšti savo valią atliekant priešprojektinius ir projektavimo darbus. Byloje nustatyta, kad statinių, esančių Kauno g. 25-4. Utenos m., statybos darbų projektavimo sąlygų sąvadas patvirtintas Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. balandžio 4 d. nepateikus atsakovės sutikimo (Statybos įstatymo 20 str. 2 d. 3 p.). Tačiau Utenos rajono savivaldybės administracija ieškovams neišdavė statybos leidimo dėl to, kad nepateiktas atsakovės sutikimas (1 t., b. l. 15). Statybos darbų projektavimo sąlygų sąvadas nesuteikia teisės ieškovams atlikti statinių statybos (rekonstrukcijos) darbus. Bendraturčiams nesuradus bendro sutarimo dėl statinių statybos (rekonstrukcijos) pagal teismui pateiktą projektą, ginčas sprendžiamas teisme nuo 2009-06-25. Todėl atsakovė turėjo teisę ir galimybę susipažinti su jau atliktu statinių statybos (rekonstrukcijos) projektu, su šiuo projektu sutikti, bylą užbaigiant taikos sutartimi, arba nesutikti, nurodant pagrįstus argumentus ar apskųsti neteisėtus administracinių organų veiksmus, tačiau šia teise iki šiol nepasinaudojo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien dėl tos aplinkybės, jog be atsakovės sutikimo buvo parengtas ir patvirtintas statybos darbų projektavimo sąlygų sąvadas, šioje konkrečioje byloje naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo. Be to, pažymėtina, kad byloje pateiktas 1999 m. rugpjūčio 13 d. notariškai patvirtintas sutikimas, kuriuo atsakovė neprieštaravo dėl gyvenamojo namo ir garažo praplėtimo, sujungiant su gyvenamuoju namu, esančiu Kauno g. Nr. 25, Utenos m. 1 t., b. l. 69). Pagal byloje pateiktus duomenis, šis sutikimas nebuvo nuginčytas ar motyvuotai paneigtas. Be to, apeliantė nurodo, jog ieškovai siekia įrengti ir užimti mansardos patalpas, nes į mansardą įrengti laiptai. Iš liudytojų architekto A. K. ir techninės priežiūros vadovo V. R. paaiškinimų, techninio projektų turinio matyti, kad namo stogo, jo nešančių konstrukcijų ir kamino stovis yra blogas, name mansardos nėra, trečiame aukšte yra palėpė, laiptų į trečią aukštą nėra. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų šiam argumentui pagrįsti, todėl nurodytas argumentas atmestinas.

17Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinės dalies antroje dalyje turėjo nurodyti, jog ieškovai turi teisę be atsakovės sutikimo gauti statybos leidimą ieškovams priklausančios statinių statybos (rekonstrukcijos) bei pertvarkymo darbams atlikti pagal teismui pateiktą projektą, nes to nenurodžius ir esant konfliktinei situacijai tarp šalių galimas naujų ginčų kilimas, be to, gali kilti abejonių ir neaiškumų tokį sprendimą vykdant.

18Nors pripažįstama, kad pagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl to, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje turėjo nurodyti pagal kokį statybos techninį projektą ieškovams pripažįstama teisė gauti statybos leidimą gyvenamojo namo, unikalus Nr. 8294-0011-7012, esančio Kauno g. 25, Utena priestato statybai, statomų autogaražo ir priestato bei esamo pastato dalies patalpų pertvarkymui į komercines administracines patalpas ir šioje dalyje teismo sprendimo rezoliucinė dalis atitinkamai tikslinama, tačiau pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai dėl virš nurodytų motyvų vertinami nepagrįstais. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas ir paliekamas galioti ieškovų naudai. Todėl apeliantei žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš ieškovų nepriteisiamos (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 3 p.,

Nutarė

20Pakeisti Utenos rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą ir papildyti jo rezoliucinės dalies antrąją dalį žodžiais „pagal teismui pateiktą UAB "Aukštaitijos architektūros studija" parengtą statybos techninį projektą "Priestato nauja statyba, statomų autogaražo ir priestato, bei esamo pastato dalies patalpų pertvarkymas į komercines administracines patalpas".

21Kitoje dalyse sprendimą palikti nepakeistą.

22Priteisti iš atsakovės R. B. 3 (tris) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.