Byla 2S-344-480/2013
Dėl antstolio veiksmų

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio M. L. atstovo advokato Dominyko Varno atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-523-753/2012 pagal pareiškėjo N. K. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui M. L., UAB Ūkio banko lizingas dėl antstolio veiksmų,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Pareiškėjas prašė pripažinti antstolio M. L. veiksmus, t. y. 2011-10-27 1354,80 Lt nuskaitymą nuo sąskaitos Nr. ( - ) bei 2012-02-27 2101,83 Lt nuskaitymą, neteisėtais; įpareigoti antstolį M. L. grąžinti 2011-10-27 ir 2012-02-27 nuskaitytas lėšas, t. y. 3456,63 Lt, į pareiškėjo banko sąskaitą Nr. ( - ).

4Nurodė, kad 2012-03-05 jis sužinojo, jog iš jo banko sąskaitos Nr. ( - ) antstolis nuskaitė 3456,63 Lt. Šios piniginės lėšos buvo pagrindinė išmoka už žemės naudmenų plotus, gautos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM. Šios lėšos reikalingos žemės ūkio plėtrai ir priežiūrai, be jų neįmanoma įvykdyti įsipareigojimų, prisiimtų teikiant paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai, vykdyti ūkio veiklos bei gauti pajamas. Į tokias lėšas nukreipti išieškojimą draudžia CPK 668 straipsnio 3 dalies nuostata. Be to, jo skola UAB „Ūkio banko lizingui“ yra asmeninė prievolė, prisiimta be sutuoktinės sutikimo UAB „Krineda“ veiklai, o ne šeimos poreikiams tenkinti. Todėl pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalį, ši prievolė negali būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto. Iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM gautos lėšos už pasėlius yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Antstolis, nukreipdamas išieškojimą pagal asmeninę skolininko prievolę į bendrą sutuoktinių turtą, pažeidė imperatyvius CPK 667 straipsnio 1 dalies reikalavimus pasiūlyti išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo. Be to, nuskaičius lėšas buvo pažeisti trečiųjų asmenų, t. y. jo tėvo ūkininko B. K. interesai, kadangi lėšos buvo skirtos ne tik už 3,93 ha jo šeimos žemės ūkio naudmenų plotą, bet ir 5,43 ha nuomojamą iš jo tėvo B. K. žemės ūkio naudmenų plotą.

5Antstolis M. L. 2012 m. kovo 26 d. patvarkymu Nr. 0022/11/18335 pareiškėjo skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla perdavė jį nagrinėti Kaišiadorių rajono apylinkės teismui.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 16 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų tenkino iš dalies, pripažino antstolio M. L. veiksmus dalyje dėl 2012-02-27 nuskaitymo iš pareiškėjo sąskaitos Nr. ( - ) 1050,91 Lt sumoje ir nuskaitymą iš šios sąskaitos 2011-10-27 dalyje dėl 677,40 Lt sumoje, neteisėtas; įpareigojo antstolį grąžinti pagal 2011-10-27 ir 2012-02-27 nuskaitytas lėšas -1728,31 Lt sumoje į N. K. banko sąskaitą Nr. ( - ).

8Teismas nustatė, kad antstolis M. L. 2011 m. vasario 14 d. patvarkymu priėmė vykdyti Kauno 6-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 14817 dėl 11546,08 išieškojimo iš skolininko N. K. išieškotojo UAB „Ūkio banko lizingas“ naudai. Vykdydamas išieškojimą, antstolis 2011 m. kovo 31 d. priėmė patvarkymą Nr. S3.6-209 areštuoti lėšas ir pervesti jas į antstolio depozitinę sąskaitą. Teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimą, kad tiesioginių išmokų mokėjimas nepriklauso nuo jų panaudojimo tikslų; tiesioginių išmokų lėšos yra paramos gavėjo turtas šiam įvykdžius teisės aktuose nustatytas tiesioginių išmokų gavimo sąlygas, sprendė, kad tiesioginėms išmokoms už pasėlius CPK 668 straipsnio 3 dalis netaikoma, todėl išieškojimas iš šių lėšų yra galimas, o antstolio 2011 m. kovo 31 d. patvarkymą Nr. S3.6-209 areštuoti lėšas ir pervesti jas į antstolio depozitinę sąskaitą pripažino pagrįstu ir teisėtu. Taip pat teismas nustatė, kad N. K. ūkis įregistruotas 2010 m. kovo 16 d., t. y. skolininkui būnant santuokoje su K. K.. Remdamasis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 dalies nuostatomis, teismas pripažino, kad skolininko vardu įregistruotas ūkininko ūkis laikytinas jo ir sutuoktinės bendrąja jungtine nuosavybe, todėl ir su šio ūkio veikla susijusios išmokos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas nurodė, kad kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. Nr. 0022/11/18335, antstolis skolininko N. K. skolą kreditoriui UAB Ūkio banko lizingas laikė asmenine prievole. Tą patvirtina aplinkybė, kad antstolis 2011-03-31 turto arešto aktu areštavo ½ dalį skolininkui bendrąja sutuoktinių nuosavybe priklausančio nekilnojamojo turto. Tokiu būdu teismas sprendė, kad antstolis turėjo priimti patvarkymą areštuoti ½ dalį skolininko sąskaitose esančių lėšų arba, 2011 m. kovo 31 d. priėmęs patvarkymą Nr. S3.6-209 areštuoti lėšas ir pervesti jas į antstolio depozitinę sąskaitą, privalėjo pasiūlyti išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju antstolis vykdymo procese nesilaikė CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyto reikalavimo. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad areštuotos lėšos dar nėra paskirstytos, jos laikomos antstolio depozitinėje sąskaitoje, teismas sprendė, kad dėl minėto pažeidimo naikinti antstolio patvarkymo nėra pagrindo, juolab, kad antstolio patvarkymas areštuoti skolininkui priklausančioje sąskaitoje esančias tiesiogines išmokas ūkiui, iš esmės buvo pripažintas pagrįstu ir tiesėtu.

9Taip pat teismas nurodė, kad pareiškėjas nepraleido ir CPK 512 straipsnyje numatytų terminų skundui dėl antstolio veiksmų paduoti, nes pats antstolis 2012-03-19 skolininko N. K. skundą priėmė, išnagrinėjo bei, atmetęs jį, nagrinėjimui persiuntė Kaišiadorių rajono apylinkės teismui. Kadangi antstolis nelaikė skundo padavimo terminus praleistus, tokios nuomonės laikėsi ir teismas.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

11Atskiruoju skundu suinteresuoto asmens antstolio M. L. atstovas advokatas Dominykas Varnas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti ir pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo šiuos motyvus:

121. Pradiniame pareiškėjo 2012-03-19 skunde buvo nurodyti tik CPK 688 straipsnio 3 dalimi grindžiami argumentai. Dėl to teismas turėjo pagrindą atmesti skundą, kadangi 2012-07-26 patikslintame skunde, keliant ir skolininko sutuoktinės bendro turto klausimą, nebuvo prašoma atnaujinti praleisto CPK 512 straipsnyje nustatyto naikinamojo 90 dienų termino. Teismo nutarties motyvai, kad antstolis pats priėmė skundą ir išsiuntė jį teismui yra nepagrįsti tinkamu CK 1.117 straipsnio, CPK 511 ir 78 straipsnių normų taikymu. Antstoliui nesuteikta teisė spręsti dėl termino atnaujinimo ar praleidimo, kadangi juos atnaujina tik teismas. Apelianto nuomone, skundas dalyje dėl 2011-10-27 veiksmų apskritai negalėjo būti priimtas nagrinėti, arba atmestas, o skundas dalyje dėl 2012-02-27 veiksmų galėjo būti nagrinėjamas tik tuo aspektu, kiek jame liečiama CPK 688 straipsnio taikymo problematika.

132. Teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes. Pagal vykdytiną dokumentą - vekselio pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą - antstolis skundžiamais veiksmais tik areštavo ir į savo depozitinę sąskaitą pervedė skolininko gaunamas pajamas. Ar šios pajamos yra bendros su jo sutuoktine (turto teisinis statusas), ar prievolė yra jų bendra ar skolininko asmeninė, nustatys teismas tuo atveju, kai antstolis pasiūlys išieškotojui kreiptis į teismą dėl dalių bendrojoje nuosavybėje nustatymo ir teismo bus nustatyta, kokia dalis iš nuskaitytų lėšų tenka išieškotojui. Dėl šios bylos nagrinėjimo, antstolis minėto siūlymo išieškotojui ir skolininkui dar nėra pateikęs. Be to, jie patys gali kreiptis į teismą ir nelaukdami minėto siūlymo. Antstolis iki šiol areštuotų ir į savo depozitinę sąskaitą pervestų lėšų išieškotojui neperdavė, jų nepaskirstė, t. y. išieškojimo neįvykdė. Jei skolininkas ar kiti asmenys mano, kad įsipareigojimai ar turtai yra asmeniniai ar bendri, jie patys apie tai turi informuoti antstolį, ir tik tada jis gali pradėti taikyti CPK 667 straipsnyje numatytas procedūras. Be to, ginčas šioje byloje yra kilęs ne dėl nepasiūlymo nustatyti skolininko turto dalį, o dėl to, kaip nurodė pareiškėjas, kad prievolė yra asmeninė, o areštuotas turtas yra bendras, ir skolininkui priklausanti turto dalis yra jau kažkaip nustatyta ir akivaizdi. Apelianto nuomone, skola yra kilusi iš besąlyginio įsipareigojimo - vekselio, kuriuo skolininkas kaip vienasmenis įmonės akcininkas, prisiėmė įvykdyti susikaupusią savo įmonės skolą. Jei skolininko sutuoktinė taip pat laikytina 2005-11-18 įsteigtos UAB „Krineda“ savininke, tai ir prievolė turėtų būti laikoma bendra, tačiau tokių aplinkybių šioje byloje teismas nenustatinėjo ir negalėjo nustatinėti. Šiuo atveju teismas rėmėsi tik faktu apie antstolio veiksmus areštuojant ½ skolininko nekilnojamojo turto, kuriame jam priklauso ½ dalis nuosavybės teise, nors likusi dalis priklauso D. K. ir L. K.. Apelianto nuomone, tik teismas, o ne antstolis turi aiškintis ir nustatyti, kokia gi yra skolininko turto dalis bendrai gaunamose išmokose, ir koks yra prievolės pobūdis, todėl, apelianto nuomone, antstolio veiksmai atitiko CPK 667 straipsnio 1 dalies normą.

14Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas N. K. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas tais pačiais motyvais, nurodytais pareiškėjo skunde dėl antstolio veiksmų, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nebekartoja. Papildomai pareiškėjas nurodo, kad iš 2012-03-26 antstolio patvarkymo atsisakyti patenkinti skundą vykdomojoje byloje Nr.0022/11/18335 matyti, jog antstolis atsisakė tenkinti skundą ne dėl praleisto termino, o dėl to, kad antstolis nenustatė, jog būtų vykdomas tęstinis projektas, kurio vykdymui skolininkas būtų gavęs paramą. Taigi, antstolis savo konkliudentiniais veiksmais patvirtino faktą, jog terminas pateikti skundą dėl antstolio veiksmų nebuvo suėjęs. Į antstolį su skundu pareiškėjas kreipėsi tik sužinojęs apie neteisėtus antstolio veiksmus, t. y. 2012-03-05, sužinojęs apie neteisėtus antstolio nuskaitymus 2011-10-27 bei 2012-02-27 iš jo sąskaitos. Pirmos instancijos teisme nei antstolis, nei jo atstovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog pareiškėjui apie neteisėtai atliktus nuskaitymus buvo žinoma anksčiau. Taigi, pareiškėjo nuomone, jis skundą antstoliui pateikė nepasibaigus įstatymų nustatytam terminui. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, dėl ko iškilo skundo dalyko, pagrindo pakeitimas, pareiškėjas, pasinaudodamas įstatymo jam suteiktomis teisėmis, pateikė patikslintą skundą, vadovaudamasis CPK 141 str. 1 d. nuostatomis. Tačiau 2012-03-19 jo pateiktas skundas antstoliui sustabdė skundo dėl antstolio veiksmų senaties terminų eigą.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Byloje ginčas iš esmės kilęs dėl antstolio veiksmų vykdant išieškojimą iš skolininkui priklausančio turto, esančio bendroje su kitais asmenimis nuosavybėje, šiuo atveju bendroje nuosavybėje su sutuoktine.

17Remiantis civilinės ir vykdomosios bylos Nr. 0022/11/18335 duomenimis nustatyta, kad antstolio M. L. kontoroje vykdomas išieškojimas pagal Kauno 6-ojo notarų biuro 2010 m. gruodžio 27 d. vykdomąjį įrašą Nr. 14817 dėl 11546,08 Lt sumos iš skolininko N. K. išieškotojo UAB „Ūkio banko lizingas“ naudai. Vykdydamas šį vykdomąjį dokumentą ir vadovaudamasis CPK 689 straipsnio 4 dalimi, antstolis 2011 m. kovo 31 d. priimtu patvarkymu areštavo skolininkui N. K. priklausančiose sąskaitose AB SEB banke, bankas Snoras, „Swedbank“, AB esančias pinigines lėšas 14002,08 Lt sumai, nurodydamas areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (vykd. bylos l. 18). 2011 m. spalio 25 d. į antstolio depozitinę sąskaitą iš skolininko sąskaitos AB SEB banke buvo pervesta 1354,80 Lt, o 2012 m. vasario 27 d. – pervesti dar 2101,83 Lt. Taip pat antstolis 2011 m. kovo 31 d. turto arešto aktu areštavo skolininkui N. K. ir jo sutuoktinei K. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – ½ žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ½ žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ½ žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ½ žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ) (vykd. bylos l. 19-20), o 2012 m. kovo 5 d. turto arešto aktu antstolis areštavo skolininko N. K. vardu registruotus septynis ginklus (vykd. bylos l. 30-31).

18Pareiškėjas N. K. tiek pradiniu 2012 m. kovo 19 d. skundu, tiek patikslintu 2012 m. liepos 26 d. skundu dėl antstolio veiksmų prašė pripažinti antstolio 2011 m. spalio 27 d. bei 2012 m. vasario 27 d. piniginių lėšų nuskaitymus nuo pareiškėjo sąskaitos neteisėtais ir įpareigoti antstolį grąžinti 3456,63 Lt į pareiškėjo banko sąskaitą. Skundą pareiškėjas grindė tuo, kad nurašytos į antstolio sąskaitą lėšos yra tiesioginės išmokos, į kurias pagal CPK 668 straipsnio 3 dalies nuostatas yra draudžiama nukreipti išieškojimą. Be to, patikslintą skundą pareiškėjas grindė ir CPK 667 straipsnio 1 dalies nuostata, nurodydamas, jog išieškojimas į minėtas pinigines lėšas negalėjo būti nukreiptas, nes jo prievolė kreditoriui UAB „Ūkio banko lizingas yra asmeninė, o tiesioginės išmokos yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiesioginėms išmokoms už pasėlius CPK 668 straipsnio 3 dalies nuostata netaikoma, todėl išieškojimas iš šių lėšų galimas. Pažymėtina, jog lėšas būtų galima priskirti prie turto, iš kurio išieškojimas negalimas, tik tuo atveju, jei yra nurodytas konkretus projektas, kuriam vykdyti yra skirtos piniginės lėšos. Šiuo atveju pareiškėjas pinigines lėšas apibūdino kaip tiesiogines išmokas už pasėlius, tačiau nenurodė kokiam projektui vykdyti minėtos lėšos skirtos. LR Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymas tiesiogines išmokas apibūdina kaip finansinę paramą žemės ūkio subjekto pajamų lygiui palaikyti (minėto įstatymo 2 str. 16 d.). Už pareiškėjo įvardintų piniginių lėšų, gautų tiesioginių išmokų pavidalu, panaudojimą nereikalaujama atsiskaityti, ir tokių lėšų mokėjimas nepriklauso nuo jų panaudojimo tikslų. Tai reiškia, kad tiesioginės išmokos už pasėlius nepatenka į CPK 668 straipsnio 3 dalyje nurodytą turtą, į kurį negali būti nukreiptas išieškojimas. Kadangi antstolio 2011 m. kovo 31 d. priimtu patvarkymu priverstinis skolos išieškojimas iš areštuotų lėšų nebuvo vykdomas, nebuvo dengiamas skolininko įsiskolinimas pagal vykdomąjį raštą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog minėtas patvarkymas buvo priimtas teisėtai. Tačiau pagal prievolės pobūdį ir išieškotojo teisių įgyvendinimo tvarką išieškojimas turi būti vykdomas tik iš skolininko nurodyto sutuoktinio asmeninio turto dalies. CPK 667 straipsnis nustato, kad antstolis gali nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, bendrą su kitais asmenimis, tik tuo atveju, kai yra įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria nustatoma, kuri bendro su kitais asmenimis turto dalis priklauso skolininkui. Įstatymas leidžia areštuoti turtą, bendrą su kitais asmenimis, bet išieškojimas galimas tik kai teismo nutartimi nustatytas skolininkui priklausančio turto dalis. Piniginių lėšų arešto atveju, įstatymas išimties nenumato, kadangi ne tik skolininko, bet ir jo sutuoktinio sąskaitose gali būti piniginių lėšų, kurios gali būti bendroji jungtinė skolininko ir jo sutuoktinio nuosavybė.

19Pažymėtina, jog sutuoktinis, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės dalyvis, pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį kreipiasi į teismą su pareiškimu dėl kito sutuoktinio skolininko dalies nuosavybėje nustatymo tik tuo atveju, kai sutuoktinio skolininko dalis turi būti nustatoma dėl to, kad turi būti išieškoma tik iš sutuoktinio – skolininko, dalies. Jeigu abu sutuoktiniai pagal vykdomąjį dokumentą ir pagal prievolės prigimtį yra skolininkai, tai išieškojimas vykdomas iš abiejų sutuoktinių bendro turto, o CPK 667 straipsnyje nustatyta procedūra neatliekama. Jeigu skolininko sutuoktinis dėl prievolės prigimties yra skolininkas, tai CPK 667 straipsnio procedūra iš viso nevykdoma. Vien tie faktai, kad antstolis nurodė CPK 667 straipsnio 1 dalyje išvardytiems asmenims paduoti pareiškimą CPK 667 straipsnio tvarka, kad prašoma vykdyti CPK 667 straipsnio procedūrą ir nurodoma, kad sutuoktinis nėra skolininkas, savaime teismui nėra pagrindas taikyti CPK 667 straipsnio procedūrą. Teismas turi patikrinti, ar antstolis nepadarė klaidos ir nesant reikiamo atvejo nurodė nustatinėti turto dalį, ar išieškotojas neklysta, manydamas, kad vykdymas turi būti tik iš vykdomajame dokumente skolininku nurodyto sutuoktinio turto dalies, ar nėra pagrindo vykdyti išieškojimą iš bendro sutuoktinių turto.

20Ar abu sutuoktiniai yra skolininkai, sprendžiama ne vien iš vykdomųjų dokumentų įrašų. Jeigu vykdomajame dokumente skolininku nurodytas tik vienas iš sutuoktinių, tai nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad tik šis sutuoktinis yra skolininkas, o kitas – ne. Jeigu vykdomasis dokumentas yra vykdomasis raštas, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, tai, prieš duodamas pasiūlymą kreiptis į teismą CPK 667 straipsnio tvarka, antstolis pagal prievolės teisinę prigimtį ir išieškotojo teisių įgyvendinimo tvarką turi įsitikinti, kad turi būti išskiriama skolininku nurodyto sutuoktinio turto dalis, nes išieškojimas turi būti vykdomas tik iš skolininku nurodyto sutuoktinio asmeninio turto dalies.

21Vien ta aplinkybė, kad vykdomajame dokumente skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, nereiškia, kad šio asmens prievolė yra asmeninė ar turi būti vykdoma tik iš jam tenkančios turto dalies. Sutuoktinių turtas yra ir jų skolos, taip pat įformintos vykdomaisiais dokumentais. Jos preziumuojamos kaip bendras turtas, jeigu prievolės atsirado po santuokos sudarymo, nors ir vieno iš sutuoktinių vardu (CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 2 d.). Prievolėms vykdyti iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d. 2 p., 5 p.) nereikia atlikti CPK 667 straipsnyje numatytos sutuoktinio skolininko dalies išskyrimo.

22Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad antstolis, aprašęs ir areštavęs bendrąjį turtą, būtų pasiūlės pagal CPK 667 straipsnio nuostatas išieškotojui ar bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviams keiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 dalies nuostatomis, pripažino, kad areštuotos su skolininko N. K. ūkio veikla susijusios išmokos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tuo tarpu skolininko N. K. skolą išieškotojui UAB Ūkio banko lizingas teismas laikė asmenine prievole, nes tą, teismo nuomone, patvirtina aplinkybė, jog antstolis 2011 m. kovo 31 d. turto arešto aktu areštavo ½ dalį skolininkui bendrąja sutuoktinių nuosavybe priklausančio nekilnojamojo turto. Tačiau priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, ką patvirtina ir apelianto su atskiruoju skundu pateikti rašytiniai įrodymai (b. l. 110-119), minėtu patvarkymu antstolis areštavo ne ½ dalį skolininkui bendrąja sutuoktinių nuosavybe priklausančio nekilnojamojo turto, o skolininkui N. K. ir jo sutuoktinei K. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - keturis žemės sklypus ir gyvenamąjį namą, kurio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso tik ½ dalis, o likusi ½ dalis priklauso D. K. ir L. K.. Be to, teismas, nustatydamas prievolės pobūdį nevertino ir aplinkybės, kad skolininko N. K. skola išieškotojui, kaip nurodė ir pats pareiškėjas, yra susijusi su UAB „Krineda“, kuri įsteigta santuokos metu. Kas šiuo atveju galimai taip pat turėtų įtakos sprendžiant, ar skolininko dalis iš bendrosios nuosavybės pagal CPK 667 straipsnį turėtų būti iš viso vykdoma. Todėl apeliantas pagrįstai atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, dėl ko pripažinti skundžiamą nutartį teisėta ir pagrįsta nėra pagrindo.

23Apeliantas taip pat nesutina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nepraleido termino skundui dėl antstolio veiksmų paduoti. CPK 5212 straipsnis numato, kad skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Šiuo atveju pareiškėjas tik nurodė, kad apie 2011 m. spalio 27 d. ir 2012 m. vasario 27 d. lėšų nurašymą sužinojo 2012 m. kovo 5 d. Pradinis skundas dėl tariamai neteisėtų antstolio veiksmų pateiktas 2012 m. kovo 19 d., o patikslintas 2012 m. liepos 26 d. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl skundo padavimo termino, apsiribojo vien ta aplinkybe, kad antstolis nelaikė skundo padavimo terminus praleistus, nes pareiškėjo skundą priėmė, išnagrinėjo bei, atmetęs jį, persiuntė teismui. Šių argumentų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepakanka išvadai, jog pareiškėjas nepraleido CPK 512 straipsnyje numatytų terminų skundui dėl antstolio veiksmų pateikti. Pažymėtina, kad skaičiuojant termino paduoti skundą dėl antstolio veiksmų pradžią, turėtų būti atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet ir įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą ar atsisakymą jį atlikti. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino ir nenustatinėjo.

24Kadangi nagrinėjamoje byloje nebuvo išnagrinėtos ir nustatytos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės pagal pareiškėjo pareikštą skundą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir perduotinas klausimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p., 327 str. 1 d., 2 p., 338 str.).

25Bylą perdavus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo klausimas nesvarstytinas.

26Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais,

Nutarė

27Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Proceso dalyviai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Pareiškėjas prašė pripažinti antstolio M. L. veiksmus, t. y. 2011-10-27... 4. Nurodė, kad 2012-03-05 jis sužinojo, jog iš jo banko sąskaitos Nr. ( - )... 5. Antstolis M. L. 2012 m. kovo 26 d. patvarkymu Nr. 0022/11/18335 pareiškėjo... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 16 d. nutartimi... 8. Teismas nustatė, kad antstolis M. L. 2011 m. vasario 14 d. patvarkymu priėmė... 9. Taip pat teismas nurodė, kad pareiškėjas nepraleido ir CPK 512 straipsnyje... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 11. Atskiruoju skundu suinteresuoto asmens antstolio M. L. atstovas advokatas... 12. 1. Pradiniame pareiškėjo 2012-03-19 skunde buvo nurodyti tik CPK 688... 13. 2. Teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes. Pagal vykdytiną... 14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas N. K. prašo pirmosios... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Byloje ginčas iš esmės kilęs dėl antstolio veiksmų vykdant išieškojimą... 17. Remiantis civilinės ir vykdomosios bylos Nr. 0022/11/18335 duomenimis... 18. Pareiškėjas N. K. tiek pradiniu 2012 m. kovo 19 d. skundu, tiek patikslintu... 19. Pažymėtina, jog sutuoktinis, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės dalyvis,... 20. Ar abu sutuoktiniai yra skolininkai, sprendžiama ne vien iš vykdomųjų... 21. Vien ta aplinkybė, kad vykdomajame dokumente skolininku nurodytas vienas iš... 22. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad antstolis, aprašęs ir... 23. Apeliantas taip pat nesutina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 24. Kadangi nagrinėjamoje byloje nebuvo išnagrinėtos ir nustatytos visos... 25. Bylą perdavus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui,... 26. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98... 27. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį...