Byla 2S-784-467/2009

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė (pranešėja), kolegijos teisėjai

2Rasa Gudžiūnienė, Algirdas Auruškevičius,

3kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Labdaros ir paramos fondo „Padėkime vaikams ir seneliams“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 31 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus pareiškimą dėl nuolatinės globos nustatymo, suinteresuotieji asmenys – Labdaros ir paramos fondas „Padėkime vaikams ir seneliams“, VšĮ Vaikų ir paauglių socialinis centras.

4Kolegija

Nustatė

5

6Pareiškėjas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius 2009-02-17 kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė nustatyti R. K., gimusiam ( - ), ir R. K., gimusiai ( - ), nuolatinę globą (rūpybą), jų globėju paskirti VšĮ Vaikų ir paauglių socialinį centrą, globos vietą nustatyti šiame centre, paskiriant centrą R. K. ir R. K. turto administratoriumi. Nurodė, kad likusiems be tėvų globos nepilnamečiams R. K. ir R. K. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus ( - ) įsakymu ( - ) buvo nustatyta laikinoji globa ir globėju paskirtas Labdaros ir paramos fondas „Padėkime vaikams ir seneliams“ filialas, esantis ( - ). Tačiau globėjas neatlieka pareigų, numatytų CK 3.271 straipsnyje, netinkamai atstovauja nepilnamečių vaikų interesus, pažeidžia jų teises, neužtikrina tinkamo vystymosi ir ugdymo, todėl globėjas turi būti pakeistas.

7Pareiškėjas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius atskiru prašymu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – apgyvendinti R. K. ir R. K. VšĮ Vaikų ir paauglių socialiniame centre, esančiame Švenčionių g. 18a, Nemenčinėje, Vilniaus r. Prašymą grindė tuo, kad situacija globos namuose, kuriuose gyvena vaikai, gali nepataisomai pakenkti vaikų interesams: šiuo metu, kada prasidėjo teismai dėl globos pakeitimo, vaikai yra bauginami, jiems neleidžiama susitikti su giminėmis, vaikai yra visiškai pasimetę, globos namuose iki šiol dirba darbuotojas, dėl kurio veiksmų yra kreiptasi į prokuratūrą. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2009 m. kovo 18 d. pasitarime, kuriame dalyvavo Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šeimos, vaikų ir jaunimo departamento direktorius, Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus pavaduotoja bei savivaldybės administracijos atsakingi darbuotojai, buvo atsižvelgta į Psichologinio mikroklimato įvertinimo pažymą, pateiktą kompetentingų įstaigų psichologų, ir Socialinių paslaugų priežiūros departamento paaiškinimus, nutarta Vilniaus r. savivaldybės administracijos direktoriaus ( - ) įsakymu ( - ) skubiai, kol teismas nagrinės pareiškimus, apgyvendinti vaikus kitose globos institucijose. Nuvykus į ( - ), vaikų paimti nepavyko, todėl būtina imtis laikinųjų apsaugos priemonių, nes, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.

8Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 31 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir iki bylos išnagrinėjimo nepilnamečius vaikus R. K. ir R. K. laikinai apgyvendino VšĮ Vaikų ir paauglių socialiniame centre, esančiame Švenčionių g. 18a, Nemenčinėje, Vilniaus r. Atsižvelgęs į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, išimtinai į nepilnamečių vaikų interesus, teismas konstatavo, kad R. K. ir R. K. globėjo (rūpintojo) Labdaros ir paramos fondo „Padėkime vaikams ir seneliams“ filialo sudarytos nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygos gali daryti žalą vaikams, pažeisti jų teises gyventi saugioje aplinkoje, todėl, siekdamas užtikrinti šių interesų apsaugą, taikė pareiškėjo prašytas laikinąsias apsaugos priemones.

9Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Labdaros ir paramos fondas „Padėkime vaikams ir seneliams“ prašo nutartį panaikinti. Nurodo, kad teismo nutartis nėra pagrįsta byloje pateiktais įrodymais, nepilnamečių vaikų nuomone, o grindžiama prielaidomis. Teismas neatliko su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateiktų įrodymų vertinimo, nenurodė nutarties priėmimo motyvų, tuo pažeidė CPK 148 straipsnio 4 dalį. Nepranešęs suinteresuotam asmeniui ir neišklausęs pagrindinių asmenų, kuriuos liečia teisme nagrinėjama byla – R. K. ir R. K., teismas pažeidė CPK 148 straipsnio 1 dalį. Teismas taip pat pažeidė nešališkumo principą, kadangi mechaniškai perkėlė pareiškėjo argumentus į teismo nutartį. Teismas priėmė nutartį nesusipažinęs su psichologinio mikroklimato įvertinimo pažyma ir Socialinių paslaugų priežiūros departamento paaiškinimais. Teismas nenustatė, kad Vaikų teisių apsaugos tarnybos prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nurodytas neteisėtas ir galimai nusikalstamas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorės ( - ) įsakymas ( - ), kuris priimtas nesant Vaiko teisių apsaugos įstatymo 56 straipsnyje numatytų pagrindų. ( - ) įsakymu ( - ), pakeitus R. K. ir R. K. globėją (rūpintoją), administracijos direktorė ėmėsi teismui priskirtų funkcijų, ignoruodama faktą, kad Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr.2-905-562/2009 dėl minėtų vaikų globėjo (rūpintojo) pakeitimo.

10Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius prašo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nutartis yra teisėta, pagrįsta ir visiškai atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Teismas pagrįstai netyrė visų byloje esančių įrodymų, kadangi pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaikų teisės ir interesai. Pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra tiesiogiai susijęs su viešojo intereso gynimu, nepilnamečių vaikų apsauga ir tokio pobūdžio bylose teismas turi būti aktyvus. Teismas, atsižvelgęs į prie pareiškimo pridėtus įrodymus apie tai, kad pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, pagrįstai nusprendė tenkinti tokį prašymą ir CPK 148 straipsnio 1 dalies nuostatų nepažeidė. Teismas, priimdamas nutartį iki bylos dėl globėjo pakeitimo išnagrinėjimo apgyvendinti vaikus kitoje globos įstaigoje, garantavo jiems teisę apsigyventi saugioje aplinkoje ir buvo nešališkas. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai priimti vadovaujantis CK normomis ir yra pagrįsti bei teisėti. Byloje pateikti duomenys rodo, kad Labdaros ir paramos fondas „Padėkime vaikams ir seneliams“ filialas netinkamai vykdo savo kaip globėjo pareigas.

11Atskirasis skundas atmestinas.

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

13CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Tokiu būdu laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

14Taigi laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Tačiau teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, nes jam pakanka įsitikinti, kad konkrečiu atveju tokia reali grėsmė yra galima ir kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismas taip pat ir savo iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą.

15Pirmosios instancijos teismas tokias priemones suinteresuoto asmens Labdaros ir paramos fondo „Padėkime vaikams ir seneliams“ atžvilgiu pritaikė 2009-03-31 nutartimi - iki bylos dėl globėjo (rūpintojo) nušalinimo nuo pareigų išnagrinėjimo nepilnamečius R. K. ir R. K. laikinai apgyvendino VšĮ Vaikų ir paauglių socialiniame centre, esančiame Švenčionių g. 18a, Nemenčinėje, Vilniaus r., konstatavęs, jog R. K. ir R. K. globėjo (rūpintojo) Labdaros ir paramos fondo „Padėkime vaikams ir seneliams“ filialo sudarytos nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygos gali daryti žalą vaikams, pažeisti jų teises gyventi saugioje aplinkoje, todėl būtina užtikrinti šių interesų apsaugą, išimtinai vaikų interesais. Su tokia teismo išvada nesutinka suinteresuotas asmuo Labdaros ir paramos fondas „Padėkime vaikams ir seneliams“, atskirajame skunde nurodydamas, kad teismas pasirėmė prielaidomis, o ne į bylą pateiktais įrodymais, nesusipažino su psichologinio mikroklimato įvertinimo pažyma ir Socialinių paslaugų priežiūros departamento paaiškinimais, nepilnamečių vaikų nuomone, neatliko su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateiktų įrodymų vertinimo, nenurodė nutarties priėmimo motyvų, pažeidė nešališkumo principą ir pan. Teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir neįtakojančius nagrinėjamo klausimo.

16Kaip jau minėta, laikinosios apsaugos priemonės taikytinos konstatavus CPK 144 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytas aplinkybes. Tokių priemonių taikymas ypač aktualus sprendžiant ginčus dėl vaikų, konstatavus realią grėsmę jų teisėms ir teisėtiems interesams. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas įvertina tokių priemonių taikymo pagrindą – būtinybę apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius nepilnamečio vaiko interesus, t.y. tam tikras aplinkybes, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės ir interesai. Pagrindas taikyti tokias priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti pakankamą išvadą, jog netaikius šių priemonių, akivaizdžiai gali būti pažeistos vaikų teisės ir interesai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas minimas aplinkybes nustatė ir konstatavo iš pareiškėjo prie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateiktų įrodymų (b.l. 3-19). Apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad teismas neatliko pateiktų įrodymų vertinimo, priėmė nutartį nesusipažinęs su psichologinio mikroklimato įvertinimo pažyma ir Socialinių paslaugų priežiūros departamento paaiškinimais, kadangi šioje proceso stadijoje visapusiškas įrodymų vertinimas nėra būtinas. Pažymėtina, kad dauguma apelianto nurodytų aplinkybių (dėl pareiškėjo pateiktų faktų nepagrįstumo ir neįrodytinumo, nepilnamečių vaikų apklausos ir pan.) apskritai nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti (CPK 320, 338 str.), kadangi jos iš esmės yra susijusios su pareiškėjo pareiškimo dėl globėjo pakeitimo pagrįstumu, o ne su nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumu. Šios aplinkybės bus analizuojamos, tiriamos ir vertinamos, nagrinėjant civilinę bylą iš esmės ir priimant procesinį sprendimą (CPK 259, 265, 270 str.), todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako, nes šioje proceso stadijoje tokie klausimai nėra sprendžiami.

17Atkreiptinas dėmesys, kad CK 3.248 straipsnis nustato, jog vaiko globos (rūpybos) tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Vaiko globos (rūpybos) uždaviniai - paskirti vaikui globėją (rūpintoją), kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų jo teises ir teisėtus interesus, sudaryti vaikui gyvenimo sąlygas, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą, rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje. Esminiai tarptautinės ir nacionalinės teisės principai įtvirtina prioritetinę vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, jų interesų pirmumą, ir turi būti taikomi nagrinėjant visas bylas, kuriose sprendžiami su vaiko teisėmis susiję klausimai (Vaiko teisių konvencija 3 str. 1 d., 12 str., CK 3.249 str. 1 d. 1 p.). Todėl, nustatant ir naikinant vaiko globą (rūpybą), skiriant globėją (rūpintoją), vaikui, galinčiam išreikšti savo nuomonę, suteikiama galimybė būti išklausytam ir jo nuomonė yra svarbi priimant sprendimus. Konkrečiu atveju pareiškėjas pareiškimą dėl globėjo pakeitimo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžia būtent apelianto globojamų vaikų skundais, prašymais pakeisti globėją, kompetentingų institucijų išvadomis dėl netinkamai atliekamų globėjo pareigų, kas sudarė pakankamą pagrindą pirmosios instancijos teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgiant į prioritetinę vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, jų interesų pirmumą. Priešingų įrodymų apeliantas nepateikė. Atvirkščiai, pareiškėjo prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikti įrodymai tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvados dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą.

18Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto atskirojo skundo argumentu, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis nėra pakankamai motyvuota, nes šioje nutartyje yra įvardinti esminiai prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo argumentai ir aplinkybės, kodėl ieškovo prašymas buvo patenkintas. Tačiau, jeigu toks trūkumas ir būtų konstatuotas, jis būtų tik formalus, o teismo argumentacijos trūkumas nesudarytų pakankamo pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, nes iš esmės teisinga ir pagrįsta nutartis vien tik formaliais pagrindais negali būti panaikinta (CPK 328, 338 str.).

19Apelianto motyvai, kad teismo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo priimta apie tai jam nepranešus, t.y. pažeidžiant CPK taisykles, atmestini, kadangi prevencinė laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis lemia tai, kad jos turi būti taikomos operatyviai. CPK 148 straipsnio 1 dalis leidžia teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešus atsakovui (suinteresuotam asmeniui) išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Taigi įstatymų leidėjas suteikė diskrecijos teisę pačiam teismui, įvertinus bylos aplinkybes, spręsti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą konkrečiu atveju tikslingiau nagrinėti pranešant atsakovui, ar jam nepranešus. Nagrinėjamu atveju prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra susijęs su viešojo intereso gynimu, nepilnamečių vaikų interesų apsauga, todėl ginčijamų priemonių taikymas, nepranešus apeliantui, jo procesinių teisių nepažeidė.

20Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pažeidė nešališkumo principą. Kaip jau minėta, taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismas gali tiek byloje dalyvaujančių asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, tiek ir savo iniciatyva (CPK 144 str. 1 ir 2 d.). Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pareiškėjo prašymu, todėl pagrįstai buvo pasiremta jo nurodytomis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais, tačiau atsižvelgiant išimtinai į nepilnamečių vaikų interesus ir jų saugumą, t.y. iš esmės siekiant apginti viešąjį interesą. Tokie teismo veiksmai ir motyvai negali būti vertinami kaip šališki.

21Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį neatsižvelgęs į tai, jog Vaikų teisių apsaugos tarnybos prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nurodytas neteisėtas ir galimai nusikalstamas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorės ( - ) įsakymas ( - ), kuris priimtas nesant Vaiko teisių apsaugos įstatymo 56 straipsnyje numatytų pagrindų. Tačiau teisėjų kolegija dėl nurodyto akto teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako, nes nagrinėjamu atveju šis įsakymas nėra reikšmingas: laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismas taikė nustatęs jų taikymo pagrindą, numatytą įstatyme, o ne remdamasis nurodytu administraciniu aktu.

22Kiti suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

23Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu netaikyti CPK numatytų laikinųjų apsaugos priemonių, apeliantas nenurodė ir kolegija nenustatė, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti, kadangi CPK I dalies XI skyriaus 5 skirsnio nuostatos pritaikytos teisingai.

24Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

25Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią... 2. Rasa Gudžiūnienė, Algirdas Auruškevičius,... 3. kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo... 4. Kolegija... 5. ... 6. Pareiškėjas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių... 7. Pareiškėjas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių... 8. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 31 d. nutartimi prašymą dėl... 9. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Labdaros ir paramos fondas „Padėkime... 10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės... 11. Atskirasis skundas atmestinas.... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 13. CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar... 14. Taigi laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra... 15. Pirmosios instancijos teismas tokias priemones suinteresuoto asmens Labdaros ir... 16. Kaip jau minėta, laikinosios apsaugos priemonės taikytinos konstatavus CPK... 17. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 3.248 straipsnis nustato, jog vaiko globos... 18. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto atskirojo skundo argumentu, jog... 19. Apelianto motyvai, kad teismo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones... 20. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, kad priimdamas... 21. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 22. Kiti suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai... 23. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 24. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu,... 25. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 31 d. nutartį palikti...