Byla 2A-789-115/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Danutės Kutrienės, Dalios Višinskienės, sekretoriaujant Aleksui Navickui, dalyvaujant ieškovo E. K.-Mejuvienės individualios įmonės savininkei E. K.-Mejuvienei, atsakovėms J. M. ir D. Ž., jų atstovui advokatui Anatolijui Novikovui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) E. K.-Mejuvienės individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-233-807/09 pagal ieškovo E. K.-Mejuvienės individualios įmonės ieškinį atsakovėms J. M. ir D. Ž., trečiajam asmeniui A. J. dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

5ieškovas E. K.-Mejuvienės IĮ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovių J. M. ir D. Ž. solidariai 21.121 Lt žalos atlyginimo, 1.000 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas ( b.l. 1-8).

6Nurodė, kad atsakovės, sudarius darbo sutartis, buvo priimtos į darbą pas ieškovą pardavėjų konsultančių pareigoms; su abiem atsakovėmis sudarytos visiškos ir materialinės atsakomybės sutartys. Nuo 2008-06-12 atsakovėms nebepasirodžius darbe – parduotuvėje, esančioje Aušros vartų g. 12, Vilniuje, joms buvo žymimos pravaikštos ir 2008-07-11 ieškovo įsakymu atsakovėms buvo skirtos drausminės nuobaudos – atleidimas iš darbo. 2008-06-12–13 dienomis ieškovo parduotuvėje Aušros vartų g. 12, Vilniuje, buvo atlikta inventorizacija, kurios metu nustatytas prekių trūkumas 21.121 Lt sumai. Teigia, kad atsakovės nei karto neatvyko į ieškovo buveinę, nesiūlė ginčo išspręsti taikiai, nereagavo į ieškovo pateiktus raštiškus reikalavimus ir prašymus pasiaiškinti dėl trūkumo bei atlyginti žalą. Vadovavosi LR DK 255 str. prašydamas priteisti visą žalos atlyginimą. Nurodė, kad dokumentų apie patikėtų prekių perdavimą atsakovėms, šių prekių priėmimo-perdavimo aktų, ieškovas neturi bei negali paaiškinti, kokia forma ir kokios prekės buvo perduotos. Atsakovės dirbo su materialinėmis vertybėmis, parduotuvės raktus perdavė ne įmonės vadovei, todėl ieškovas kreipėsi į policiją, bet neradus įsilaužimo požymių, pasiūlyta atlikti inventorizaciją.

7Atsakovės J. M. ir D. Ž. atsiliepimu į ieškinį (b.l. 68) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog visiškos materialinės atsakomybės sutartis su J. M. yra pastarosios nepasirašyta, abejonių kelia sutarties su atsakove D. Ž. sudarymas. Net ir darant prielaidą, kad tokios sutartys su ieškovėmis buvo sudarytos, joms nebuvo perduotos pagal priėmimo-perdavimo aktą materialinės vertybės, už kurias jos būtų atsakingos. Ieškinys yra grindžiamas individualios visiškos materialinės atsakomybės sutarties pagrindu, tačiau žalą reikalaujama atlyginti solidariai, tuo tarpu jokių bendrų veiksmų, dėl kurių galėtų atsirasti žala ieškovui, atsakovės neatliko, ieškovas tokių veiksmų nenurodė. Nurodo, jog sužinojusios, kad parduotuvė bus uždaryta ir jos patalpos išnuomotos kitai parduotuvei, 2008-06-12 atsakovės nuėjo į ofisą (Didžioji g. 6, Vilnius) ir prašymus atleisti iš darbo paliko buhalterei G. K.. Atsakovės paskambino šeimininkei, paprašė vietoje 14 dienų, kurias reikia atidirbti, suteikti atostogas bei užrakinusios parduotuvę, raktus atidavė kitos parduotuvės pardavėjai. Parduotuvės vitrinos nerakinamos, apsaugos parduotuvėje nebuvo, signalizacija neveikė. Išeidamos iš parduotuvės, atsakovės tik užrakindavo duris. Dėl vitrinų rakinimo, apsaugos, signalizacijos atsakovės kreipėsi į parduotuvės savininkę. Be atsakovių parduotuvėje Aušros vartų g. 12, Vilniuje dirbo ir kitos pardavėjos. Prekės į parduotuvę buvo atnešamos be akto. Atsakovės kreipėsi į Darbo inspekciją dėl atlyginimų neišmokėjimo ir paaiškėjo, kad įmonės savininkė suklastojo atsakovių parašus darbo pažymėjimuose. Dėl to atsakovės kreipėsi į policiją.

8Tretysis asmuo A. J. atsiliepimu į ieškinį (b.l. 85) nurodė su juo nesutinkanti. Paaiškino, kad ji dirbo ieškovo įmonėje pardavėja konsultante 2008-06-03 – 2008-06-12 laikotarpiu. Apie materialinių vertybių trūkumą įmonėje ji nežinanti, jokių veiksmų, dėl kurių galėjo atsirasti žala ieškovui, neatliko. Įmonės savininkės paprašyta parašė, kad parduotuvė Aušros Vartų g. 12, Vilniuje 2008-06-12 nedirbo, nes nenorėjo pyktis su savininke. Jos darbo vieta buvo Aušros Vartų g.12, Vilniuje, ji buvo pasirašiusi visiškos materialinės atsakomybės sutartį, tačiau prekių perdavimo akto nebuvo.

9Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo atsakovės J. M. naudai 1.062 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti ir atstovavimo išlaidų; priteisė iš ieškovo atsakovės D. Ž. naudai 1.062 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti ir atstovavimo išlaidų; priteisė iš į valstybės pajamas 24,60 Lt teismo (pašto) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu ir įteikimu (b.l.146-151).

10Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad DK 256 str. 1d. yra numatytos būtinos visiškos materialinės atsakomybės sutarčiai keliamos sąlygos – ji turi būti sudaryta raštu ir joje turi būti nustatyta už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę bei kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sąlygas, kad žala neatsirastų. Pagal savo teisinį pobūdį visiškos materialinės atsakomybės sutartis yra tęstinė, dvišalė, t. y. pagal ją abi šalys (darbdavys ir darbuotojas) turi tam tikras teises ir pareigas. Teismas nustatė, kad 2008-06-12–13 dienomis atlikus inventorizaciją parduotuvėje Aušros vartų g.12, Vilniuje nustatytas 176 vnt. daiktų trūkumas 21.121 Lt sumai. Atsakovės su šiuo aktu nesupažindintos, jų parašų ant akto nėra. Teismas pažymėjo, jog konkretus perduodamų visiškai materialinei atsakomybei vertybių įvardijimas, jų sąrašas (t.y. materialinės atsakomybės objekto nustatymas) yra būtinas, nes tik jo pagrindu darbuotojas, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali vesti perduotų vertybių apskaitą, dalyvauti atliekant jų inventorizacija ir pan. bei atsakyti už jų praradimą. Teismas pažymėjo, kad pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį teisės ir pareigos kyla ne tik darbuotojui, bet ir darbdaviui, kuris privalo sudaryti tinkamas darbo sąlygas, kurioms esant galima apsaugoti darbuotojui patikėtas vertybes, pagal darbuotojų signalus šalinti aplinkybes, galinčias sąlygoti vertybių praradimą. Teismas darė išvadą, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartys su atsakovėmis buvo sudarytos netinkamai, nesilaikant LR DK 256 str. reikalavimų, nenurodžius už kokias materialines vertybes atsakovės prisiėmė visišką materialinę atsakomybę, nesudarius materialinių vertybių priėmimo-perdavimo aktų (t.y. nenustačius materialinės atsakomybės objekto), o atsakovės J. M. atveju buvo nesilaikyta ir privalomos rašytinės sutarties sudarymo formos. Parduotuvėje Aušros Vartų g.12, Vilniuje, kurioje dirbo atsakovės, ieškovas netinkamai organizavo ir vykdė materialinių vertybių apsaugą, atsakovės nebuvo supažindintos su inventorizacijos aktais, nors tai yra privaloma. Teismas nurodė, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartyse formaliai atsakovių darbo vieta buvo nustatyta parduotuvėse Didžioji g. 5 ir Didžioji g. 6, Vilniuje, todėl net ir esant tinkamai sudarytoms sutartims, jos galėtų atsakyti už prekių trūkumą tik šiose parduotuvėse, tačiau nėra jokio pagrindo taikyti joms materialinę atsakomybę už prekių trūkumą, atsiradusį parduotuvėje Aušros Vartų 12, Vilniuje. Teismas nenustatė byloje esant įrodymų, kad 21.121 Lt žala ieškovui atsirado būtent dėl atsakovių neteisėtos veikos (veiksmų ar neveikimo), nes be atsakovių parduotuvėje Aušros vartų g. 12, Vilniuje dirbo dar ir kiti asmenys (tretysis asmuo A. J.). Teismas konstatavo, jog nesant nors vienos materialinės atsakomybės sąlygos iš nustatytų LR DK 246 str., materialinė atsakomybė atsirasti negali.

11Apeliantas (ieškovas) E. K.-Mejuvienės IĮ pateikė apeliacinį skundą (b.l.152-154), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir ieškovo ieškinį patenkinti. Nurodo, jog teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbuotojo visišką materialinę atsakomybę. Teismas visiškai nevertino pateiktos ieškovo pažymos apie atsakovių faktinę darbo vietą nuo pat priėmimo į darbą, iš kurios matyti, kad atsakovės visą laiką dirbo toje pačioje parduotuvėje – Aušros vartų g. 12, Vilniuje, to neneigė pačios atsakovės, šią aplinkybę patvirtina ir pateiktas kasos operacijų žurnalas. Teismui pateiktame visiškos materialinės atsakomybės sutarties su atsakove J. M. originale yra ranka įrašytas atsakovės J. M. vardas ir pavardė, todėl darytina išvada, kad tokia sutartis su atsakove buvo sudaryta. Apeliantas pažymi, jog su 2008-06-12–13 inventorizacijos aktu atsakovių supažindinti negalėjo, dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių, o dėl pačių atsakovių elgesio. Nuo 2008-06-12 atsakovės darbe nepasirodė, raktus nuo parduotuvės, esančios Aušros vartų g. 12, Vilniuje, paliko kitos parduotuvės darbuotojai R. R., į ieškovo raginimus atvykti į darbą nereagavo. Mano, jog atsakovių nesusipažinimo su aktu dėl trūkumų faktas negali pakeisti paties trūkumo fakto. Byloje esantys įrodymai – kasos operacijų žurnalas, ieškovo pažyma apie atsakovių darbo vietą, pačių atsakovių paaiškinimai apie dirbamą darbą patvirtina, kad parduotuvėje, esančioje, Aušros vartų g. 12, Vilniuje, esančios prekės faktiškai buvo perduotos atsakovių žinion. Taikant materialinę atsakomybę darbuotojams, sudariusiems visiškos materialinės atsakomybės sutartis, galioja kaltės prezumpcija. Savo nekaltumo dėl susidariusio prekių trūkumo atsakovės neįrodė. Teismo išvada, kad pats ieškovas netinkamai organizavo ir vykdė materialinių vertybių apsaugą, nepagrįsta, nes teismas šią išvadą padarė tik iš atsakovių bei trečiojo asmens paaiškinimų. Atsakovės nepateikė įrodymų, kokia forma buvo įspėjusios ieškovą dėl netinkamos materialinių vertybių apsaugos.

12Atsakovės J. M. ir D. Ž. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.160) prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, jog apeliantas visiškai neįrodinėja vienos iš visiškos materialinės atsakomybės sutarties sąlygos – materialinių vertybių perdavimo darbuotojams. Pažymi, jog vienas iš sutarties negaliojimo faktų yra šalių nesusitarimas dėl būtinųjų sutarties sąlygų. Teigia, jog ieškovas nurodė negalintis teismui pateikti dokumentų, kuriais buvo perduotos materialinės vertybės darbuotojams. Kasos aparato žurnalas tik nurodo kiek buvo prekiauta, o ne kokios prekės buvo perduotos darbuotojams, be to ieškovas pretenzijų dėl parduotų prekių neturi. Teigia, jog ieškovo kviesti liudininkai paliudijo, kad apie prekių pavadinimus ir skaičių žinojo tik vadybininkė. Be to, darbuotojos buvo perkeliamos iš vienos parduotuvės į kitą. Visiškos materialinės atsakomybės sutarties su atsakove J. M. originale nėra darbuotojos parašo, nors šalių sutartis privalo būti patvirtinta parašais.

13Apeliacinis skundas netenkintinas.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

15Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

16Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

17Apeliantas (ieškovas) E. K.-Mejuvienės IĮ nesutinka su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009-11-26 sprendimu, kuriuo yra atmestas jo ieškinys atsakovėms J. M. ir D. Ž. dėl žalos, padarytos dirbant įmonėje, atlyginimo.

18Kolegija, išnagrinėjusi bylą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas, o apeliacinio skundo argumentai atmestini.

19Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovės pagal darbo sutartis buvo priimtos dirbti E. K.-Mejuvienės IĮ pardavėjomis konsultantėmis(b.l. 10-15). Įmonė yra registruota Trakuose, darbo sutartyse atsakovių konkreti darbo vieta nenurodyta, jos prieš atleidimą dirbo parduotuvėje, kuri yra Aušros vartų g. Nr.12, Vilniuje. Atsakovės 2008-06-12 raktus nuo parduotuvės perdavė kitoje vietoje dirbančiai pardavėjai ir į darbą daugiau nėjo, dėl ko iš darbo yra atleistos už pravaikštas, reikalaujant atlyginti įmonei padarytą 21121Lt žalą, nustačius inventorizacijos metu šiai sumai prekių trūkumą.

20Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbuotojo visišką materialinę atsakomybęir netinkamai vertino pateiktus įrodymus.

21Kolegija pažymi, kad darbuotojo materialinė atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas pareigas. Ji kyla iš darbuotojo pareigos rūpestingai ir atsargiai elgtis su darbdavio turtu ir nepažeisti šio konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamybę. Nurodytos atsakomybės tikslas – kad darbuotojas atlygintų darbdaviui padarytus nuostolius darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka.

22Darbuotojo materialinės atsakomybės pagrindas – teisės pažeidimas, kuriuo darbuotojas, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas, padaro darbdaviui žalos (DK 245 str.). DK 245 str. nurodytas materialinės atsakomybės pagrindas konstatuojamas tada, kai nustatoma šio teisės pažeidimo elementų – materialinės atsakomybės sąlygų, išvardytų DK 246 str., – visuma. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog visiška materialinė atsakomybė atsakovėms gali būti taikoma tik esant visoms DK 246 str., 255 str. 3 p. ir 256 str.. numatytoms sąlygoms.

23Pagal kasacinio teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindinis šios atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Taurmida“ v. K. D., bylos Nr. 3K-3-649/2002; 2002 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Sūduvos vandenys“ v. A. D., bylos Nr. 3K-3-1444/2002; 2004 m. sausio 8 d. nutartį UAB „Osviris“ v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-2/2004, kt.).

24Įvertinusi faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo teisminės praktikos taikant DK normas, reglamentuojančias darbuotojų materialinės atsakomybės kilimo sąlygas.

25Teisėjų kolegija pabrėžia, jog civilinėje byloje teismas turi įsitikinti, kurios ieškinyje nurodytos reikšmingos bylos aplinkybės yra nustatytos, o kurios nenustatytos. Įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje yra materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia ginčo šalių teisės ir pareigos. Šioje byloje materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai yra nurodyti DK 246 str., 255 str. 3 p., 256 str.1 d. Taigi, ieškovo pareiga yra įrodyti įstatyminio reglamentavimo reikalaujamą juridinių faktų visetą tam, kad būtų galima taikyti materialinę atsakomybę atsakovių atžvilgiu. Ieškovas teigia, kad priimant dirbti su atsakovėmis buvo sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutartys, pagal kurias kyla jų pareiga atlyginti žalą; kad atsakovėms buvo patikėtos(perduotos) materialinės vertybės; kad atlikus inventorizaciją E. K. – Mejuvienės IĮ parduotuvėje, esančioje Aušros Vartų g. 12, Vilniuje, buvo nustatytas 21 121 Lt trūkumas; kad atsakovės nepateikė pasiaiškinimų, kokiu būdu iš jų aptarnaujamos parduotuvės dingo prekės ir nesistengė ginčo išspręsti taikiu būdu.

26Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbuotojo visišką materialinę atsakomybę, nes visiškos materialinės atsakomybės sutarties su atsakove J. M. originale yra įrašytas atsakovės J. M. vardas ir pavardė, todėl darytina išvada, jog tokia sutartis su atsakove buvo sudaryta. Taikant materialinę atsakomybę darbuotojams, sudariusiems visiškos materialinės atsakomybės sutartis, galioja kaltės prezumpcija. Savo nekaltumo dėl susidariusio prekių trūkumo atsakovės neįrodė (b.l. 152-154).

27Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagal įstatyminį reguliavimą (DK 256 str.) visiškos materialinės atsakomybės sutartis sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Visiškos materialinės atsakomybės sutarties sudarymo su darbuotojais prielaida yra ta, kad jų darbas tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių išsaugojimu. Visiškos materialinės atsakomybės sutarčiai yra numatytas privalomas rašytinės formos reikalavimas (DK 256 str. 1 d.). Taigi šios sutarties galiojimui taikytinos bendros sutarčių negaliojimo dėl įstatymų reikalaujamos sutarčių formos nesilaikymo taisyklės (CK 1.93 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, jog vardo ir pavardės užrašymas ant sutarties negali būti laikomas tinkamu sutarties pasirašymu, nes byloje nėra įrodymų, kad ši sutartis buvo pateikta ir pasirašyta atsakovės J. M.. Be to, nei vienoje iš sutarčių nėra nurodyta už kokias materialines vertybes atsakovės prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sąlygas, kad žala neatsirastų(DK 256str.1d.). Ši sąlyga yra itin svarbi, kadangi darbuotojas (kaip silpnesnė sutarties šalis), norėdamas ir siekdamas įrodyti savo nekaltumą dėl žalos atsiradimo, visų pirma turėtų neabejotinai žinoti, kokius daiktus ir kada darbdavys perduoda jo visiškai materialinei atsakomybei. Kolegija sprendžia, kad faktiškai tik tokiu būdu yra galima užtikrinti tinkamą DK nuostatų, reglamentuojančių visišką darbuotojo materialinę atsakomybę, taikymą bei darbuotojo interesų apsaugą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog visiškos materialinės atsakomybės sutartis su atsakove J. M. sudaryta nebuvo, o su atsakove D. Ž. sudaryta sutartis yra su trūkumais, kadangi neatitinka įstatymo reikalavimų, t.y. sutartyje nenurodyta už kokias materialines vertybes atsakovė prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys.

28Be to, apeliantas materialinės žalos padarymo faktą bei žalos dydį grindžia 2008-06-12-13 inventorizacijos aktu (b.l. 25-34). Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovėms pradėjus dirbti pardavėjomis konsultantėmis ir dirbant parduotuvėje Aušros vartų g. Nr.12, buvo perduotos kokios nors materialinės vertybės pagal perdavimo priėmimo aktus ar kitus dokumentus. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės nedalyvavo atliekant inventorizaciją ir 2007-12-31 (b.l. 131-132), nors ieškovas teigia, kad tik jos visą laiką dirbo toje pačioje parduotuvėje (b.l. 135-136). Tuo tarpu paminėtą aktą yra pasirašę visai kiti asmenys, kas prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimo Nr. 719 „Dėl inventorizacijos tvarkos patvirtinimo“ 28 p., kuriame nurodyta, jog kai tikrinami žaliavų, medžiagų, prekių, pagamintos produkcijos, pinigų ir kito materialiojo turto likučiai natūra, būtinai dalyvauja materialiai atsakingi asmenys (kasininkai, pardavėjai, sandėlininkai, ūkio vedėjai ir kiti). Šio nutarimo 5 p. taip pat numatyta, kad keičiantis materialiai atsakingam asmeniui yra būtina inventorizuoti jam perduodamo turto dalį. Materialinių vertybių inventorizacija nebuvo atliekama ir parduotuvėje pradėjus dirbti trečiajam asmeniui A. J.. Byloje taip pat nėra pateikta rašytinių įrodymų, kad parduotuvėje buvo įrengta ir veikė signalizacija, užtikrinanti materialinių vertybių apsaugą. Tai rodo, kad net ir tinkamai sudarius visiškos materialinės atsakomybės sutartis, šis faktas nesuponuoja darbuotojo tiesioginės prievolės atlyginti bet kokią darbdaviui padarytą žalą ar esamus (tikėtinus) praradimus.

29Kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog byloje esantys įrodymai (kasos operacijų žurnalas, ieškovo pažyma apie atsakovių darbo vietą, pačių atsakovių paaiškinimai apie dirbamą darbą) patvirtina, kad visos prekės faktiškai buvo perduotos atsakovių žinion. Kadangi šie dokumentai faktiškai patvirtina tik prekių pardavimą ir gautas pajamas, dėl kurių ginčo nėra. Tuo tarpu byloje nustatyta, kad prekes parduotuvei pateikdavo vadybininkė, kuri jas suvesdavo į kompiuterį, tačiau faktiškai niekur nebuvo fiksuojamas jų perdavimas atsakovėms, todėl jos negalėjo žinoti ir kontroliuoti ar kompiuteryje įvesti duomenys yra teisingi. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas pripažįsta, jog jo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl pajamų slėpimo ir mokesčių valstybei nemokėjimo. Tai rodo, kad yra pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pats ieškovas netinkamai organizavo ir vykdė materialinių vertybių perdavimą pardavėjoms (atsakovėms), todėl negali būti taikoma visiška materialinė atsakomybė už inventorizacijos akte numatytą prekių trūkumą. Byloje taip pat nėra nustatytos aplinkybės, kurios leistų teigti, jog trūkumas parduotuvėje susidarė kitiems asmenims pasinaudojus raktu, kurį atsakovės paliko kitai pardavėjai, ar dėl jų kitų neteisėtų veiksmų. Todėl kolegija sprendžia, kad ieškovas neįrodė DK 246 str. numatytų materialinės darbuotojo atsakomybės kilimo sąlygų, kurios leistų atsakovėms taikyti kitus materialinės atsakomybės pagrindus, numatyti DK 253, 254 , 255str.(CPK 178str.).

30Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

31Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbuotojų materialinės atsakomybės atsiradimą, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais pagrindo nėra (CPK 326 str.1d.1p.).

32Vadovaujantis CPK 88 str., 93 str., 96str., iš ieškovo priteistinos atsakovėms jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje teismo instancijoje, kurių dydį patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, t.y. mokėjimai už advokato pagalbą – 1 210 Lt, o taip pat valstybei 13,90Lt už procesinių dokumentų įteikimą.

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

36Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-233-807/09 palikti nepakeistą.

37Priteisti iš ieškovo E. K.-Mejuvienės IĮ 1210,0Lt advokato pagalbos išlaidų atsakovėms, t.y. po 605Lt J. M. ir D. Ž., o taip pat 13,90Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 5. ieškovas E. K.-Mejuvienės IĮ ieškiniu prašė... 6. Nurodė, kad atsakovės, sudarius darbo sutartis, buvo priimtos į darbą pas... 7. Atsakovės J. M. ir D. Ž.... 8. Tretysis asmuo A. J. atsiliepimu į ieškinį (b.l. 85)... 9. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimu... 10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad DK 256 str. 1d. yra numatytos... 11. Apeliantas (ieškovas) E. K.-Mejuvienės IĮ pateikė... 12. Atsakovės J. M. ir D. Ž.... 13. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 15. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame... 16. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.... 17. Apeliantas (ieškovas) E. K.-Mejuvienės IĮ nesutinka su... 18. Kolegija, išnagrinėjusi bylą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo... 19. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovės pagal darbo sutartis buvo priimtos... 20. Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai... 21. Kolegija pažymi, kad darbuotojo materialinė atsakomybė pagal darbo teisę... 22. Darbuotojo materialinės atsakomybės pagrindas – teisės pažeidimas, kuriuo... 23. Pagal kasacinio teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių... 24. Įvertinusi faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios... 25. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog civilinėje byloje teismas turi įsitikinti,... 26. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 27. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagal įstatyminį reguliavimą (DK 256... 28. Be to, apeliantas materialinės žalos padarymo faktą bei žalos dydį... 29. Kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog byloje esantys... 30. Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui... 31. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 32. Vadovaujantis CPK 88 str., 93 str., 96str., iš ieškovo priteistinos... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 36. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimo... 37. Priteisti iš ieškovo E. K.-Mejuvienės IĮ 1210,0Lt...