Byla 2S-1709-230/2012
Dėl skolininko - fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. K. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-251-713/2012 pagal pareiškėjo akcinės bendrovės DnB NORD bankas (dabar DNB bankas) prašymą suinteresuotiems asmenims antstoliui Raimundui Stanislauskui, R. K. ir Č. K. dėl skolininko - fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo.

2Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

3Pareiškėjas prašė nustatyti skolininkės R. K. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatant, kad: 1) Č. K. ir R. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini ); 2) nustatyti, kad Č. K. priskirtina naudotis buto, esančio ( - ), kambariu, kurio plotas 16,49 kv. m, o R. K. priskirtina naudotis kambariais, kurių plotas 13,24 kv. m ir 9,76 kv. m; 3) nustatyti, kad bute esantys: koridorius, sandėliukas, virtuvė, vonios ir tualeto kambariai bei rūsys yra bendro naudojimo patalpos. Nurodė, kad antstolis Raimundas Stanislauskas vykdo išieškojimą pagal Kauno rajono apylinkės teismo AB DnB NORD bankas 2010-08-24 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-500-358/2010 dėl 50 000 Lt skolos ir 11,05 proc. metinių palūkanų, 1 500 Lt žyminio mokesčio, 2 975 Lt išlaidų už advokato pagalbą išieškojimo iš skolininkų G. V. ir R. K.. Antstolis nustatė, jog skolininkei R. K. ir jos sutuoktiniui Č. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso banko naudai areštuotas butas, esantis Mokslo g. 9-16, Mastaičių k., Kauno r. Kadangi skolininkės turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, todėl pareiškėjas, vadovaudamasis CPK 667 straipsniu, prašė teismo nustatyti skolininkės turto dalį ir jai, remiantis įstatymo nustatyta prezumpcija, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, priskirti ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto.

4Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 11 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies. Nustatė skolininkės R. K. ½ turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje - bute su rūsiu, kurio unikalus Nr. ( - ), bendras plotas 72,12 kv. m., esančio ( - ).; nustatė tokią naudojimosi buto patalpomis tvarką: R. K. naudotis buto patalpa 16-5 16,49 kv. m, Č. K. - buto patalpomis 16-7 13,24 kv. m ir 16-6 9,76 kv. m - bendras plotas 23,00 kv. m; taip pat nustatė, kad patalpomis 16-4 11,59 kv. m virtuve, 16-1 14,06 kv. m koridoriumi, 16-2 2,70 kv. m vonia, 1-3 1,20 kv. m. tualetu, 16-8 3,08 kv. m sandėliuku ir rūsio patalpa R-19 12,37 kv. m R. K. ir Č. K. naudosis bendrai. Pirmosios instancijos teismas R. K. ir Č. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame 72,12 kv. m bendro ploto, 202 000 Lt vidutinės rinkos vertės bute su rūsiu nustatė ½ skolininkės R. K. buto dalį, į kurią būtų galima nukreipti 50 000 Lt skolos išieškojimą išieškotojui AB DnB NORD bankas. Teismas netenkino skolininkės prašymo nustatant turto dalis nukrypti nuo lygių dalių principo ir skirti jai mažesniąją turto dalį bei paskirti naudotis 13,24 kv. m ploto kambariu nurodęs, jog skolininkė nepateikė jos nurodytas aplinkybes apie sūnaus sunkią ligą, sutuoktinio dalinį darbingumą, šeimos sudėtį patvirtinančių įrodymų, nepateikė turto idealinių dalių paskaičiavimo, t.y. neįrodė, jog nukrypti nuo lygių dalių principo yra būtina. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas skolininkės R. K. turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, nuosavybės dalį, vadovavosi įstatyme nustatyta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Taip pat nustatė, teismo nuomone, optimaliausią naudojimosi buto patalpomis tvarką: R. K. paskyrė patalpą 16-5 16,49 kv. m, Č. K. – patalpas 16-7 13,24 kv. m ir 16-6 9,76 kv. m - bendras plotas 23,00 kv. m, taip pat paskyrė sutuoktiniams naudotis bendrai bendro naudojimosi patalpomis: 16-4 11,59 kv. m virtuve, 16-1 14,06 kv. m koridoriumi, 16-2 2,70 kv. m vonia, 1-3 1,20 kv. m tualetu, 16-8 3,08 kv. m sandėliuku, rūsio patalpa R-19 12,37 kv. m.

5Suinteresuotas asmuo R. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog nutartis yra nepagrįsta ir naikintina, kadangi priimta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles bei nukrypus nuo formuojamos teismų praktikos. Apeliantės nuomone, teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą byloje, kadangi teismas, vadovaudamasis CK 3.3 straipsnyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, turėjo taikyti tokį teisinį gynybos būdą, kuris užtikrintų nepilnamečio vaiko interesų apsaugą. Byloje buvo pateikti įrodymai apie šeimos sudėtį, nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygas, tačiau teismas jų netyrė ir neanalizavo, kas lėmė neteisingą jos turto dalies nustatymą bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Nenukrypus nuo lygų dalių principo bus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, nes pradėjus išieškojimą iš vienintelio šeimos būsto, nepilnametis vaikas liks be gyvenamosios vietos.

6Pareiškėjas AB DNB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepaleistą, atskiru pareiškimu prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 154). Nurodo, jog skundo argumentai dėl būtinybės nukrypti nuo lygų dalių principo yra nepagrįsti, kadangi šioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl sutuoktinių turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, padalijimo. Pagal CPK 667 straipsnio pagrindu paduotą pareiškimą turtas ne padalijamas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Nagrinėjamu atveju nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai sprendžiama ginčo teisenos tvarka. Skundo argumentai dėl neaktyvaus teismo vaidmens taip pat nepagrįsti, kadangi byla iškelta ne remiantis šeimos teisiniais santykiais, o pagal išieškotojo pareikštą prašymą dėl skolininko - fizinio asmens turto, bendro su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Todėl skolininkė turėjo įrodyti savo teiginių pagrįstumą.

7Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8Civilinio proceso kodekso 666 straipsnio 1 dalis numato, jog išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Kai skolininkas neturi asmeninio turto, išieškojimas gali būti nukreipiamas į jo dalį bendrojoje nuosavybėje. CPK 667 straipsnis numato, jog jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Nagrinėjamu atveju išieškotojas AB DNB bankas įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pirmosios instancijos teismas tokį prašymą patenkino, t.y. nustatė skolininkei priklausančią turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje dalį bei naudojimosi turtu tvarką. Tačiau skolininkė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytu turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, dalies dydžiu, kadangi nebuvo atsižvelgta į nepilnamečio vaiko interesus.

9Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Pagal CPK 667 straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialinės teisės normos nustatytus reikalavimus – sudarant turto balansą, sumokant (priteisiant iš šio turto mokėtinas skolas, kurių mokėjimo terminas suėjęs, nustatant bendro dalytino turto visumą (CK 3. 118 ir kiti straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. Ž., S. B., I. B. v P. A., K. Ž., L. K., G. A., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento vaikų teisių apsaugos tarnyba, antstolė J. G. Nr. 3K-3-423/2006). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis Lietuvos Respublikos CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu sutuoktinių bendro turto lygių dalių principu, nustatė, kad skolininkės turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra ½ dalis buto. Kadangi šioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl sutuoktinių turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, padalinimo, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog teismas nustatydamas buto dalis turėjo nukrypti nuo sutuoktinių turto padalinimo lygių dalių principo. Tačiau net ir vertinant apeliantės atsiliepime į pareikštą pareiškimą nurodytas aplinkybes, kurios, jos nuomone, sudarė pagrindą teismui nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, t.y. kad sutuoktiniui nustatytas 40 proc. darbingumas, dėl ko faktiškai daugiau kaip pusę metų ji viena išlaikanti ir sutuoktinį, ir nepilnametį sūnų, be to, sutuoktinio gydymas brangiai kainuoja (b.l. 22), reikia sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog aplinkybės, pagrindžiančios būtinybę nukrypti nuo lygių dalių principo, yra neįrodytos (CPK 178-179 str.). Byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių apeliantės bylos nagrinėjimo metu nurodytas aplinkybes (išskyrus duomenis apie sutuoktinio nedarbingumą ir jo sveikatos būklę), kurie pilnai atskleistų jos šeimos turtinę padėtį ir poreikį nustatyti nelygias sutuoktiniams priklausančio turto dalis. Apeliantės skundo argumentas, jog teismas neatsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus, taip pat atmestinas, kadangi apeliantės sūnus N. K. šiuo metu jau yra pilnametis (b.l. 141). Be to, sutuoktiniai gyvena kartu, o nepilnamečio vaiko interesus apsaugoti ir jo teises užtikrinti turi ne tik apeliantė – vaiko mama, bet ir jo tėvas, todėl vaikas turės galimybę gyventi ir tėvui nustatytoje buto dalyje.

10Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasi įstatyme įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principu, pats privalėjo būti aktyvus ir byloje rinkti būtinus įrodymus. CPK 376 straipsnio 1 dalis numato tokią teismo teisę tik nagrinėjant šeimos bylas, o CPK 375 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad CPK XIX skyriuje numatytos bendrųjų ieškinio nagrinėjimo taisyklių išimtys (šiuo atveju ir dėl aktyvaus teismo vaidmens) taikomos visoms šeimos byloms, išskyrus atvejus, kai byla nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka. Šiuo atveju byla buvo nagrinėta ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 str. 14 p., 443 str., 593 str.).

11Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

12Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas ypatingosios teisenos bylose gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 str. 6 d.). Apeliantės atskirojo skundo netenkinus ir skundžiamą nutartį palikus nepakeistą, pripažintina, kad pareiškėjas patyrė objektyvių bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, kurias pagrindžia mokėjimo pavedimas (b.l. 156), todėl jos priteistinos iš apeliantės (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

13Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

14Atskirąjį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

15Priteisti iš R. K. (asmens kodas ( - ) gyv. ( - ) 605 Lt (šešis šimtus penkis litus) advokato atstovavimo išlaidų pareiškėjui AB DNB bankui( įmonės kodas 112029270, buveinės adresas J. Basanavičiaus g. 26, Vilnius).

Proceso dalyviai
Ryšiai