Byla eA-594-575/2020

Dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. A. skundą atsakovui Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjas T. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2018 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. ŠTS-60, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2018 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 12-011005 ir įpareigoti Tarnybos Šiaulių regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus viršininką ir (ar) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrą atidėti pareiškėjui privalomosios pagrindinės karo tarnybos atlikimą arba iš naujo svarstyti pareiškėjo prašymą dėl nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo.

72.

8Pareiškėjas nurodė, kad neatidėjus privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo jam bus padaryta neproporcingai didelė žala. Visų pirma, netektų darbo, nes dirba Jungtinės Karalystės įmonėje „( - )“ dizaino ir plėtros inžinieriumi pagal įgytą išsilavinimą, todėl Lietuvos įstatymų garantuojama apsauga pareiškėjui netaikoma, t. y. darbdavio nesaisto pareiga išsaugoti pareiškėjui darbo vietą. Tik sukaupęs pakankamai darbinės patirties ateityje profesinėje srityje galės padaryti karjerą, o „iškritus“ iš darbo rinkos sugrįžti į ją yra ypač sudėtinga, ypač Jungtinėje Karalystėje, kur darbo rinka yra užpildyta, todėl rasti darbą pagal įgytą profesiją yra dar sudėtingiau. Darbo netekimas žmogui lemia ne tik pragyvenimo šaltinio netekimą, tačiau faktiškai eliminuoja žmogų iš socialinio gyvenimo ir daro itin didelę žalą. Be to, nebuvo įvertinta, kaip pareiškėjui netekus darbo ir atlikus privalomąją pradinę karo tarnybą, reikės pačiam išgyventi ir aprūpinti aplinkinius. Atlikdamas privalomąją pradinę karo tarnybą jis patirtų didžiulius finansinius nuostolius. Taip pat tektų nutraukti būsto nuomos sutartį, dėl ko jis patirtų 3 500 svarų nuostolį, nes jis pagal sutartį turėtų sumokėti už visą nuomos laikotarpį, be to, turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigai. Turi ir nepilnametį vaiką, kuriuo privalo pasirūpinti, o dėl privalomosios pradinės karo tarnybos netekęs darbo, jis taptų ne tik skolingas, bet ir neturėtų jokios objektyvios galimybės išlaikyti vaiko.

93.

10Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdyje papildomai nurodė, kad jo karjera yra išskirtinė, studijuodamas nemanė, kad dirbs tokį darbą ir tiek pasieks. Tarnyba netinkamai įvertino jo prašymą, buvo neįvertinta finansinė žala. Beveik dvejus metus dirba elektronikos įmonėje, kurioje projektuoja elektros instaliacijas. Jo karjera būtų sugriauta, prarastų darbo vietą. 2017 m. išsiuntė prašymą dėl atleidimo nuo karo tarnybos, tačiau jokio atsakymo į jį negavo, todėl manė, kad yra nuo privalomos karo tarnybos atleistas, kadangi yra turėjęs sunkią smegenų traumą.

114.

12Atsakovas Tarnyba atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

135.

14Atsakovas nurodė, kad nei pareiškėjo prašyme Tarnybai, nei skunde nėra dokumentais patvirtintų aplinkybių, kurios galėtų būtų pripažintos kaip darančios neproporcingai didelę žalą asmens, darbo ar visuomenės interesams, asmeniui atliekant nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Atliekant karo tarnybą pareiškėjo turima kvalifikacija nenukristų ir grįžus po 9 mėn. tarnybos bei įgijus naujos patirties, pareiškėjas toliau turėtų visas galimybes kelti savo profesinę kvalifikaciją pagal įgytą išsilavinimą ir kaupti darbinę patirtį. Pareiškėjo teiginiai, kad Jungtinėje Karalystėje darbo rinka yra visiškai užpildyta ir rasti darbą pagal profesiją yra dar sunkiau, nėra pagrįsti jokiais dokumentais. Darbo netekimas užsienyje negali būti vertinamas aukščiau už konstitucinę piliečio pareigą atlikti tarnybą. Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimas suteikia asmeniui visai kitokios patirties. Būti kariu yra daugiau nei paprastas darbas, tai naujos užduotys, savęs išbandymas, darbas komandoje, lyderio ugdymas. Atlikus tarnybą yra suteikiama galimybė įsidarbinti profesinės karo tarnybos kariu.

156.

16Atsakovas teigė, kad šaukimai atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atnaujinti 2015 m., todėl prieš planuodamas karjerą ir asmeninį gyvenimą bei prisiimdamas atitinkamus įsipareigojimus, pareiškėjas turėjo įvertinti galimą riziką patekti į šauktinių sąrašus ir galimybę atlikti tarnybą savo noru, pasirenkant tarnybos vietą ir laiką. Tai, kad pareiškėjo darbo vieta nebus išsaugota, neatleidžia nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytos pareigos atlikti karo tarnybą, kitu atveju būtų paneigta ši konstitucinė prievolė visiems užsienyje dirbantiems asmenims. Privalomoji pradinė karo tarnyba individualia tvarka gali būti atidedama tik su sąlyga, kad karo prievolininkas tarnybą atliks kitu metu, tačiau, atsižvelgus į pareiškėjo turimą darbą, jį galima vertinti kaip nuolatinio arba ilgai trunkančio pobūdžio aplinkybes, todėl šiuo aspektu karo tarnyba negalėtų būti atidėta, nes būtų neįmanoma užtikrinti Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatos (atlikti karo tarnybą kitu metu) įgyvendinimo, taip sudarant prielaidas apskritai išvengti prievolės atlikti privalomąją karo tarnybą.

177.

18Atsakovas pažymėjo, kad pagal pareiškėjo akcentuojamos būsto nuomos sutartį yra du nuomininkai – pareiškėjas ir K. A. A., kuri taip pat prisiima dalį įsipareigojimų. Būsto nuomos sutartis sudaryta 2018 m. birželio 14 d., t. y. jau pašaukus pareiškėją atlikti karo tarnybą, jis prisiėmė papildomus įsipareigojimus. Be to, pačioje sutartyje nėra nuostatos, kurioje būtų nurodoma, kad nutraukus šią sutartį pareiškėjui atsirastų pareiga sumokėti visą likusią neapmokėtą nuomos dalį. Tik po atskiro pareiškėjo paklausimo būsto nuomotojas vienašališkai nurodė sutarties nutraukimo kainą, kas nebuvo aptarta nuomos sutartyje, ir pareiškėjas gali su šia sąlyga nesutikti. Todėl šie pareiškėjo įsipareigojimai negali būti laikomi kaip neproporcingai didelė žala.

198.

20Atsakovas tvirtino, kad įsipareigojimai kaip paskolos mokėjimas bankui (apie 13 Eur per mėnesį), išlaikymo vaikui mokėjimas (70 Eur per mėnesį) taip pat nėra pakankama priežastis atidėti karo tarnybą. Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė įrodymų, kaip jis papildomai prisideda prie vaiko išlaikymo, kad karo tarnybos atlikimą būtų galima vertinti kaip neproporcingai didelę žalą. Pareiškėjas žinojo apie savo neišvengiamą karo prievolės atlikimo pareigą ir buvo šaukiamas atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą jau nuo 2017 m., tačiau nebuvo pašauktas, nes šauktinių gretos buvo užpildytos savanoriais. 2018 m. pareiškėjas šauktinių sąraše pateko eilės Nr. 2183 ir, suprasdamas apie savo pareigą atlikti 9 mėn. trunkančią tarnybą, prisiėmė visą riziką prisiimdamas bet kokius įsipareigojimus.

219.

22Atsakovo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje papildomai nurodė, kad karo tarnybos atlikimas visiems sukelia tam tikrų nepatogumų ir apribojimų bei daro žalą asmeniniams interesams, tačiau šią žalą reikia vertinti atsižvelgiant į konstitucinę karo prievolės pareigą (valstybės gynimosi interesą iškilus grėsmei). Prieš planuojant karjerą, asmeninį gyvenimą, prieš prisiimant tam tikrus įsipareigojimus, pareiškėjas turėjo įvertinti galimą riziką patekti į šauktinių sąrašus, juolab, kad šaukimai į karo tarnybą atnaujinti nuo 2015 m., ir pareiškėjas nuo tada galėjo pasirinkti atlikti tarnybą jam patogiu metu. Nors pareiškėjas nurodo, kad jo į darbą nebepriims, tačiau pats pareiškėjas į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jis darbovietėje yra vertinamas kaip gerai dirbantis, kad įmonei labai padeda. Taigi tokią kvalifikaciją turintis asmuo galės susirasti tokį patį ar net geresnį darbą.

23II.

2410.

25Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

2611.

27Teismas nustatė, kad pareiškėjas pirmą kartą į šauktinių sąrašą pateko 2017 m. sausio 4 d., eilės Nr. 3318, tačiau nebuvo pašauktas, nes šauktinių gretos buvo užpildytos savanoriais. 2018 m. pareiškėjas į šauktinių sąrašą pateko eilės Nr. 2183. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 8 d. Tarnybos Šiaulių regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus Telšių poskyriui pateikė prašymą atidėti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, nes dirba kvalifikuotą, specialybę atitinkantį darbą, išlaiko nepilnametę dukrą ir turi finansinių įsipareigojimų. Tarnybos Šiaulių regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus atrankos komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, pateikė siūlymą neatidėti nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos. Tarnybos 2018 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. ŠTS-60 pareiškėjas informuotas, kad nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba pareiškėjui neatidedama. Nesutikdamas su Tarnybos sprendimu, pareiškėjas jį apskundė Ministerijai, be kita ko, nurodydamas, kad turėtų būti įvertinta jo ligos istorija, tačiau Ministerija 2018 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. 12-01-1005 pareiškėjo skundo netenkino.

2812.

29Teismas, įvertinęs Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punkte, Privalomosios pradinės karo tarnybos ir tarnybos rezerve atidėjimo karo prievolininkui ministro sprendimu tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2013 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-1057 (toliau – ir Aprašas), 4 ir 5 punktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nustatytas faktines aplinkybes bei pareiškėjo nurodytas priežastis, kurių pagrindu jis prašo atidėti privalomosios karo tarnybos atlikimą, sprendė, kad pareiškėjo prašyme nurodytos priežastys nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimas pareiškėjo interesams sukeltų neproporcingai didelę žalą.

3013.

31Teismas sutiko su pareiškėju, kad dėl privalomosios karo tarnybos jis gali netekti darbo Jungtinėje Karalystėje, tačiau, kaip teisingai nurodė Tarnyba, darbo netekimas užsienyje negali būti vertinamas aukščiau už konstitucinę piliečio pareigą atlikti tarnybą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, įrodančių jo darbo išskirtinumą, t. y. jog tokio pat ar panašaus darbo jis negalės gauti po karo tarnybos atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas dukrai išlaikyti moka 70 Eur per mėnesį, o įmokos bankui kas mėnesį sudaro apie 13 Eur, privalomosios karo tarnybos atlikimas neturėtų sukelti pareiškėjui ypač didelės finansinės žalos Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 8 straipsnio 1 dalies kontekste.

3214.

33Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kad jis patirtų nuostolių dėl nuomos sutarties nutraukimo, nurodė, jog tokių galimų nuostolių riziką prisiėmė pats pareiškėjas, sudarydamas nuomos sutartį, nors žinojo, kad yra šaukiamas atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Be to, nuomininkas pagal nuomos sutartį yra ne tik pareiškėjas, bet ir K. A. A., todėl nėra pagrindo teigti, kad nuomos sutartį iš tiesų tektų nutraukti arba tokio sutarties nutraukimo visos finansinės pasekmės tektų pareiškėjui.

3415.

35Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjas turėjo numanyti, kad bus šaukiamas atlikti privalomąją karo tarnybą, todėl, įvertinęs galimą riziką, galėjo iš anksto kreiptis į Tarnybą dėl tokios tarnybos atlikimo laiko.

3616.

37Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 nuostatą, pažymėjo, kad karo tarnybos atlikimas gali būti atidedamas tik esant aiškiems įstatymo nustatytiems pagrindams – šiuo atveju esant ne bet kokiai, o neproporcingai didelei žalai šauktinio asmeniniams ar visuomeniniams interesams. Teismas tokios žalos nenustatė.

3817.

39Teismas, vertindamas pareiškėjo teismo posėdyje išsakytų argumentų, kad jis yra turėjęs sunkią galvos traumą, dėl ko manė, kad galimai yra atleistas nuo privalomosios karo tarnybos, kadangi negavo atsakymo į 2017 m. Tarnybai siųstą prašymą dėl atleidimo nuo tarnybos, pagrįstumą, vadovaudamasis Įstatymo 3 straipsnio 3 punktu, 51 straipsnio 5 ir 6 punktais, nurodė, kad asmens sveikatos būklės vertinimą dėl tinkamumo privalomajai karo tarnybai atlieka karinė gydytojų konsultacinė komisija ir, kad karo prievolininkai skiriami atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą tik patikrinus jų sveikatą ir nustačius, jog jie tinkami atlikti tokią tarnybą.

4018.

41Teismas sprendė, kad Tarnyba bei Ministerija pagrįstai ginčijamais sprendimais pareiškėjo nurodytų aplinkybių nepripažino kaip galinčių sukelti neproporcingai didelę žalą pareiškėjo asmeniniams ar visuomeniniams interesams. Teismas darė išvada, kad skundžiami sprendimai priimti nepažeidžiant pagrindinių procedūrų ir tinkamai įvertinus faktines ginčo aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šių administracinių aktų, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais ir tenkinti išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, nėra teisinio pagrindo.

42III.

4319.

44Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo: kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti ar Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui; panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą; taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti pareiškėjo šaukimo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą procedūrą iki teismo sprendimo priėmimo dienos; priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4520.

46Pareiškėjas akcentuoja, kad teisės aktai neapibrėžia Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodyto privalomos pradinės karo tarnybos neatidėjimo atveju patirtos žalos dydžio. Karo tarnybos atlikimas neišvengiamai sukelia tam tikrų nepatogumų ir apribojimų bei daro žalą asmeniniams prievolininko interesams. Su šia aplinkybe sutiko ir atsakovas. Prašymus atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą individualia tvarka nagrinėjantys subjektai privalo kiekvienu konkrečiu atveju individualiai įvertinti žalą ir nepatogumus, su kuriais susidurs karo prievolininkas. Pareiškėjas yra įsitikinęs, jog žala, su kuria jis susidurs, jei nebus atidėta privalomoji pradinė karo tarnyba, nebuvo įvertinta tinkamai, todėl jo prašymą atidėti tarnybą nagrinėję subjektai priėmė nepagrįstus ir neteisėtus sprendimus.

4721.

48Pareiškėjas pabrėžia, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina bei teismas pripažino, kad pareiškėjui išvykus į Lietuvos Respubliką atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos, darbo vieta Jungtinėje Karalystėje nebus laikoma ir darbo sutartis bus nutraukta.

4922.

50Pareiškėjo teigimu, įvertinus Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies nuostatos turinį, akivaizdu, jog įstatymų leidėjas pripažįsta, kad darbo vieta yra svarbi, todėl karo prievolininkams, dirbantiems Lietuvos Respublikoje, Įstatymu garantuoja jos išsaugojimą. Tokia norma siekiama sumažinti karo prievolininkų dėl karo tarnybos patiriamą žalą. Tokia garantija yra suteikiama tik Lietuvos Respublikoje dirbantiems karo prievolininkams. Tačiau kitaip yra vertinami užsienyje dirbantys Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems darbo vietos išlaikymas nėra garantuojamas. Tokiu būdu karo prievolininkai nėra traktuojami vienodai. Lietuvos Respublikoje dirbantys prievolininkai gauna papildomas garantijas, lyginant su užsienyje dirbančiais karo prievolininkais. Dėl šios priežasties užsienyje gyvenantys ir dirbantys karo prievolininkai dėl karo tarnybos patiria kur kas didesnę žalą nei Lietuvos Respublikoje gyvenantys ir dirbantys prievolininkai. Pareiškėjas yra įsitikinęs, jog tokia situacija ir teisinis reglamentavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui. Šios situacijos kontekste yra aktualūs Konstitucinio Teismo 2017 m. liepos 4 d. nutarime Nr. KT9-N7/2017 „Dėl Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo nuostatos atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijai“ pateikti išaiškinimai dėl Įstatyme įtvirtintų nuostatų vykdymo vadovaujantis konstituciniais asmenų lygiateisiškumo, proporcingumo, protingumo, teisingumo principais.

5123.

52Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas nevertino jo nurodytų aplinkybių, jog jis dirba pagal Lietuvoje įgytą išsilavinimą (automobilių transporto inžinerija) dizaino ir plėtros inžinieriaus pareigose ir siekia įgyti patirties, kuri yra būtina jo tolimesnei karjerai. Bylos įrodymai patvirtina, kad įmonėje atlieka svarbų vaidmenį ir yra svarbi įmonės inžinierių grupės dalis. Be to, dirba prie visuomenei svarbių projektų. Šios aplinkybės patvirtina, jog dėl karo prievolės nukentės ne tik asmeniniai pareiškėjo interesai, bet ir įmonės, kurioje jis dirba interesai ir reputacija.

5324.

54Pareiškėjas nurodo, kad darbo netekimo atveju jis patirs tiesioginių finansinių nuostolių bei bus pažeisti jo nepilnamečio vaiko interesai. Bylos medžiaga patvirtina, kad turi finansinių įsipareigojimų tiek bankui, tiek ir savo nepilnametei dukrai. Pareiškėjo teigimu, teismo akcentuojamos privalomosios pradinės karo tarnybos kariui Išmokų vaikams įstatymo 8 straipsnio 1 dalies kontekste bei atsižvelgiant į tai, kad pagal teisinį reglamentavimą orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, mokamos sumos (57 Eur) nepakanka nepilnamečio vaiko išlaikymui ir jo būtiniausių poreikių patenkinimui. Kiekvieną mėnesį moka nepilnamečio vaiko išlaikymui po 70 Eur. Be to, prie vaiko išlaikymo prisideda ir papildomai, pirkdamas daiktus, rūbus, tiek ir grynaisiais pinigais. Todėl neatidėjus karo tarnybos, bus pažeisti prioritetiniais pripažįstami vaiko interesai.

5525.

56Pasak pareiškėjo, teismo teiginys, jog, sudarydamas nuomos sutartį, galimų nuostolių riziką prisiėmė pats pareiškėjas, nors žinojo, kad yra šaukiamas atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, yra nepagrįstas. Pareiškėjas pažymi, kad nežinojo ir negalėjo žinoti, kada tiksliai turės pradėti karo tarnybą, be to, visiškai pagrįstai tikėjosi jog karo tarnyba jam bus atidėta. Neturi nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje, todėl priverstas nuomotis būstą. Todėl vertinimas, jog pareiškėjas nepagrįstai sudarė nuomos sutartį, yra nelogiškas ir atmestinas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nuomos sutartį pasirašė ir jo sesuo, nes, vadovaujantis Jungtinės Karalystės teisės aktų reikalavimais, gyvenamosios nuomos sutartį turi pasirašyti visi asmenys, gyvensiantys išnuomotose patalpose, tačiau jis, ką patvirtina 2018 m. rugsėjo 4 d. pažyma, atsižvelgdamas į sesers sveikatos būklę, turtinę padėtį bei iš esmės visiškai ją išlaikydamas, prisiėmė įsipareigojimą mokėti nuomos mokestį. Nuomos sutarties nutraukimo atveju bus patirti finansiniai nuostoliai.

5726.

58Pareiškėjo teigimu, teismas nevertino aplinkybės, kad neatidėjus privalomosios pradinės karo tarnybos, jis bus priverstas iš Jungtinės Karalystės persikelti gyventi atgal į Lietuvos Respubliką. Atliekant karo tarnybą neturės darbo ir negaus darbo užmokesčio, todėl negalės vykdyti nuomos sutarties. Dėl šios priežasties su visais jam priklausančiais daiktais turės išsikraustyti iš nuomojamų gyvenamųjų patalpų ir neišvengiamai patirs finansinių išlaidų, ką patvirtina į bylą pateiktas daiktų pergabenimo paslaugas teikiančios įmonės pasiūlymas.

5927.

60Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad į bylą pateiktas Tarnybos Šiaulių skyriaus Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos ar tarnybos rezerve atidėjimo atrankos komisijos 2018 m. gegužės 31 d. posėdžio protokolas Nr. ŠPR-12 patvirtina, jog Tarnybos Šiaulių skyrius nusprendė atidėti privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimą net tais atvejais, kai kiti asmenys dėl karo tarnybos būtu patyrė kur kas mažesnę žalą nei pareiškėjas, karo tarnyba buvo atidėta remiantis tik ta aplinkybe, jog jie dirbo ir gyveno užsienyje (protokolo 2, 4, 7, 11, 17, 18, 29, 32, 35, 41, 43, 44, 47, 48, 56, 62, 64, 67, 76 punktai). Pareiškėjo teigimu, tai patvirtina, jog Tarnybos Šiaulių skyrius formuoja praktiką, jog darbas ir gyvenimas užsienyje sudaro pakankamą pagrindą pradinės privalomosios karo tarnybos atidėjimui. Pareiškėjo prašymą nagrinėjusių subjektų pateikti argumentai prieštarauja jų pačių formuojamai praktikai.

6128.

62Pareiškėjas neabejoja, kad jo nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad atliekant privalomąją pradinę karo tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams interesams, todėl turi būti taikomas Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punktas.

6329.

64Pareiškėjas būtinumą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (sustabdyti pareiškėjo šaukimo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą procedūrą iki teismo sprendimo priėmimo dienos) grindžia aplinkybe, jog šios priemonės nepritaikius, galimai pareiškėjui palankus apeliacinės instancijos teismo sprendimas negalėtų būti realiai įvykdytas bei būtų pažeista pareiškėjo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ir teisė į apeliaciją.

6530.

66Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės teisės departamentas, atstovaudamas atsakovo interesus, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

6731.

68Atsakovo atstovas dėl apeliaciniame skunde nurodomo kreipimosi į Konstitucinį Teismą pažymi, kad iš apeliacinio skundo nėra aišku, kokios teismui turėjo kilti abejonės, susijusios su Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies taikymu ir turėtų būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų dėl šios nuostatos taikymo, ginant jo galimai pažeistas teises, t. y. nepateikė jokių argumentų, kokie jo reikalavimai yra susiję su šio straipsnio taikymu ar kaip sprendžiant šio įstatyminio reglamentavimo atitiktį Konstitucijai būtų apgintos jo teisės. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nėra susijusi su skunde keliamais reikalavimais, todėl kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra pagrindo.

6932.

70Atsakovo atstovas, akcentuodamas konstitucinę pareigą atlikti karo prievolę, pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jo darbo praradimo atveju patirtą neproporcingai didelę žalą pagrindžiančių įrodymų. Apelianto argumentai dėl finansinių nuostolių ir dukros išlaikymo Išmokų vaikams įstatymo 8 straipsnio 1 dalies kontekste negali būti vertinami kaip neproporcingai didelė žala. Be to, pareiškėjui kas mėnesį būtų mokama išmoka buitinėms išlaidoms padengti, jis būtų pilnai aprūpintas (maistas, apranga, gyvenamoji vieta, socialinės garantijos).

7133.

72Atsakovo atstovas pažymi, kad pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai dėl papildomai nepilnamečiui vaikui skiriamo išlaikymo yra nauji, nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teismui, nepagrįsti įrodymais bei nebuvo pateikti svarstant klausimą dėl pradinės privalomosios karo tarnybos atidėjimo, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, neturi būti nagrinėjami.

7334.

74Atsakovo atstovas nurodo, kad apeliacinio skundo teiginiai, susiję su mokamu nuomos mokesčiu, pareiškėjo sesers išlaikymu, nėra pagrįsti rašytiniai įrodymais.

7535.

76Atsakovo atstovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo teiginiai dėl Tarnybos Šiaulių skyriaus formuojamos praktikos nepagrįsti, nes, neturėdamas visos su individualiu kiekvieno iš asmenų vertinimu sietinos informacijos ir remdamasis tik akcentuoto protokolo punktų preambulėse pateikta sutrumpinta vieno sakinio informacija, pareiškėjas daro klaidingas išvadas. Priešingai, Lietuvos kariuomenėje yra formuojama praktika, kad darbas ir gyvenimas užsienyje nėra vertinami kaip neproporcingai didelė žala ir tai aiškiai parodo minėto protokolo 80, 83, 84, 85, 86, 89, 91, 92 ir 93 punktai. Kiekvienu konkrečiu atveju yra individualiai vertinama, kokio dydžio žalą ir nepatogumus asmuo patirs, kokiais faktines aplinkybes patvirtinančiais dokumentais asmuo grindžia neproporcingai didelę žalą, kaip tai paveiks kitus asmenis, ar patiriama žala bus neproporcingai didelė, lyginant su konstitucinės pareigos atlikimu.

7736.

78Atsakovo atstovas, pabrėždamas būtinybę svarbias karo tarnybos atidėjimo priežastys pagrįsti įrodymais, pabrėžia, kad pareiškėjo prašymo svarstymo atveju tokie įrodymai nebuvo pateikti.

7937.

80Atsakovo atstovas pažymi, kad pareiškėjas nenurodo, kokiu ABTĮ įtvirtintu pagrindu turi būti panaikinti skundžiami sprendimai. Atsakovo atstovo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo naikinti skundžiamus sprendimus vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 2 dalimi.

8138.

82Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

8339.

84Ministerijos teigimu, karo prievolininko darbas, t. y. egzistuojantys darbo santykiai ar turimi finansiniai įsipareigojimai, savaime neįrodo neproporcingai didėlės žalos prievolininko interesams fakto, dėl ko jis negalėtų atlikti įstatyme numatytą privalomąją pradinę karo tarnybą. Tokia žala galėtų būti konstatuojama esant atitinkamiems įrodymams, iš kurių galima būtų objektyviai spręsti, jog dėl pašaukimo atlikti minėtos rūšies karo tarnybą, prievolininkas patirtų tokio mąsto nuostolius, kurie nepataisomai neigiamai paveiktų jo (jo artimųjų) ateitį, keltų realų pavojų jų sveikatai, gyvybei ir pan.

8540.

86Ministerija pažymi, kad ginčo dėl faktinių aplinkybių, kuriomis pareiškėjas grindžia skundo reikalavimus, egzistavimo nėra, tačiau ginčas kilęs dėl šių aplinkybių vertinimo, t. y. dėl šių aplinkybių pakankamumo pripažinti, kad dėl pašaukimo į privalomąją karo tarnybą apeliantas (jo artimieji) patirs tokio pobūdžio žalą, kuri būtų neproporcingai didesne už Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytą pareigą atlikti karo tarnybą. Ministerija sutinka su skundžiamame teismo sprendime padarytomis išvadomis, kad pareiškėjo nurodytos priežastys, kurių pagrindu jis prašo atidėti privalomosios karo tarnybos atlikimą, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimas pareiškėjo interesams sukeltų neproporcingai didelę žalą.

87Teisėjų kolegija

konstatuoja:

88IV.

8941.

90Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas yra kilęs dėl Lietuvos Respublikos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos sprendimo, kuriuo nuspręsta neatidėti prievolininkui nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos.

9142.

92Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

9343.

94Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad privalomoji pradinė karo tarnyba individualia tvarka atidedama karo prievolininkui, kai atliekant privalomąją pradinę karo tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas privalomąją pradinę karo tarnybą atliktų kitu metu. Šioje Įstatymo normoje pavartota sąvoka „neproporcingai didelė žala“ yra iš esmės vertinamojo pobūdžio ir priklauso nuo tam tikrų individualių aplinkybių kiekvienu atveju.

9544.

96Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, jis, be kito ko, teigia, kad buvo diskriminuojamas, nes Tarnybos Šiaulių skyrius nusprendė atidėti privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimą net tais atvejais, kai kiti prievolininkai dėl karo tarnybos būtų patyrę kur kas mažesnę žalą nei pareiškėjas. Iš esmės, pareiškėjas siekia karo tarnybą atlikti lygiomis sąlygomis su kitais piliečiais.

9745.

98Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Pagal konstitucinį asmenų lygybės įstatymui principą teisėje pagrindinės teisės ir pareigos privalo būti įtvirtintos visiems vienodai (Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. kovo 2 d., 2011 m. gruodžio 22 d., 2012 m. kovo 29 d., 2012 m. birželio 4 d., 2013 m. gegužės 24 d. nutarimai). Pažymėtina, kad konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas, kuris reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, bet nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingoje padėtyje, atžvilgiu. Konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (inter alia Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d., 2012 m. gruodžio 14 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. gegužės 16 d., 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimai).

9946.

100Iš aukščiau paminėtos teisės seka, kad nors nustatant neproporcingai didelę žalą būtina atsižvelgti į tam tikras individualias aplinkybes kiekvienu atveju, bet tuo pat metu būtina iš esmės vienodus faktus vertinti vienodai ir užtikrinti asmenų lygiateisiškumą.

10147.

102Apeliantas nurodė konkrečius diskriminavimo atvejus, bet atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nepateikė jokių konkrečių duomenų, paneigiančių apelianto teiginius. Apeliantas teigia, kad Tarnybos Šiaulių skyrius nusprendė atidėti privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimą net tais atvejais, kai pareiškėjai dėl karo tarnybos būtų patyrę kur kas mažesnę žalą, nei pareiškėjas ir šį teiginį grindžia byloje esančiu 2018 m. gegužės 31 d. Tarnybos Šiaulių skyriaus Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos ar tarnybos rezerve atidėjimo atrankos komisijos posėdžio protokolu Nr. ŠPR-12 (I t., b. l. 68–107).

10348.

104Iš šio protokolo matyti, kad 2018 m. balandžio 16 d. – 2018 m. gegužės 16 d. dienomis vykusio komisijos posėdžio metu buvo svarstyta visa eilė prašymų atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą, tarp kurių ir pareiškėjo T. A. prašymas. Tarnybos Šiaulių skyrius nusprendė atidėti privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimą, dėl to, kad: asmuo dirba Švedijoje ir negali nutraukti darbo kontrakto; asmuo yra ūkininkas ir turi 25 ha dirbamos žemės; asmuo su žmona gyvena Anglijoje ir turi finansinių įsipareigojimų; asmuo turi įgaliojimą rūpintis senelio ūkiu; asmuo turi įmonę, kurioje įdarbintas vienas asmuo; asmuo yra ūkininkas ir turi finansinių įsipareigojimų; asmuo užima aukštas pareigas ir planuoja vestuves; darbdavys yra investavęs į prievolininko kvalifikacijos kėlimą; prievolininkas dirba ir gyvena užsienyje bei turi finansinių įsipareigojimų; asmuo yra vienas iš dviejų asmenų, kurie vadovauja įmonei; asmuo gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje bei turi finansinių įsipareigojimų; prievolininkas moka vaikui alimentus ir turi finansinių įsipareigojimų; prievolininkui ir įmonei būtų padaryta didelė moralinė žala; prievolininkas turi vaiką ir privalo mokėti alimentus; prievolininkas dirba ir gyvena Vokietijoje bei turi finansinių įsipareigojimų; prievolininkas dirba ir gyvena užsienyje bei turi finansinių įsipareigojimų; prievolininkas dirba Šveicarijoje bei turi finansinių įsipareigojimų; prievolininkas dirba Ispanijoje internetinių puslapių programuotojo pareigose.

10549.

106Teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, vertina, kad byloje yra požymių, kad Tarnybos Šiaulių skyrius nusprendė atidėti privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimą net tais atvejais, kai asmenys dėl karo tarnybos būtų patyrę kur kas mažesnę žalą, nei pareiškėjas. Taip pat yra požymių, kad iš esmės vienodi faktai vertinti skirtingai.

10750.

108Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (žr. pvz., 2013 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-990/2013).

10951.

110Kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011). Taigi tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, jei nėra besąlyginių skundžiamo individualaus administracinio akto naikinimo pagrindų, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus.

11152.

112Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, susipažinęs su ginčijamo 2018 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. ŠTS-60 motyvais dėl pareiškėjo prašymo, vertina, kad jame nėra motyvų, nes negalima suprasti, kodėl pareiškėjo prašymas buvo atmestas, nors identiškais atvejais kitų asmenų prašymai buvo patenkinti, kodėl jo prašymas buvo atmestas, nors kitais atvejais, kai prievolininkai dėl karo tarnybos būtų patyrę akivaizdžiai mažesnę žalą nei pareiškėjas, prašymai buvo patenkinti. Teismas mano, kad skundžiamas atsakovo sprendimas yra nemotyvuotas, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl yra neteisėtas ir, sutinkamai su ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais turi būti panaikintas.

11353.

114Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisę, skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas skundžiamą teismo sprendimą priima naują sprendimą.

11554.

116Teisėjų kolegija vertina, kad panaikinus ginčijamą sprendimą ir įpareigojus atsakovą pareiškėjo prašymą svarstyti iš naujo, nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

11755.

118Teisėjų kolegija dėl apeliacinio skundo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą pažymi, kad pareiškėjo keliamas teisės klausimas yra pernelyg nutolęs nuo nagrinėjamos bylos, todėl prašymas atmetamas.

11956.

120Pareiškėjas T. A. prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, todėl šis prašymas tenkinamas. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjas sumokėjo 30 Eur žyminio mokesčio (I t., b. l. 6), iš kurių pareiškėjui teismas grąžino 7,5 Eur (1 t., b. l. 44–45). Taip pat sumokėta 11 Eur už apeliacinio skundo padavimą. Taigi, pareiškėjui priteistina – 33,5 Eur.

121Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

122Pareiškėjo T. A. apeliacinį skundą patenkinti.

123Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

124Pareiškėjo T. A. skundą patenkinti ir panaikinti Lietuvos Respublikos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos 2018 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. ŠTS-60, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2018 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 12-01-1005 ir įpareigoti Lietuvos Respublikos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą iš naujo svarstyti pareiškėjo T. A. prašymą dėl nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo.

125Pareiškėjo T. A. prašymą priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas patenkinti ir priteisti pareiškėjui T. A. iš atsakovo Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos 33,5 Eur (trisdešimt tris eurus ir penkiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

126Sprendimas neskundžiamas.