Byla 2A-1346-464/2012
Dėl žemės sklypo valdymo teisių gynimo, sprendimų panaikinimo, sandorių pripažinimo iš dalies negaliojančiais, tretieji asmenys Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės D. S. ir L. Š

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Dainiaus Rinkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. M. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. M. T. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Sodininkų bendrijai „Riešė“, S. A., J. R. dėl žemės sklypo valdymo teisių gynimo, sprendimų panaikinimo, sandorių pripažinimo iš dalies negaliojančiais, tretieji asmenys Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės D. S. ir L. Š., ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3ieškovė D. M. T. 2010-06-04 kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi (t. 1, b.l. 2-9, 32-35) prašė: 1) panaikinti 2001-05-20 sodininkų bendrijos „Riešė“ sprendimą dėl leidimo S. A. permatuoti natūroje ir privatizuoti 11,51 arų sodo sklypą Nr. 63; 2) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau tekste – VAVA) 2001-11-10 įsakymo Nr. 3591-41 „Dėl žemės sklypų pardavimo Vilnius rajone“ 1.1. p. ir 2.1. p., kuriais buvo nustatytas S. A. žemės sklypo Nr. 63 plotas yra (1151 kv.m.) ir nominali vertė (363 Lt) ir S. A. papildomai parduotas 551 kv.m. ploto žemės sklypą už 278 Lt kaip neteisėtą, kadangi parduodamas žemės sklypas suformuotas neteisėtai įjungus 600 kv.m. ieškovės naudojamo žemės sklypą Nr. 127; 3) pripažinti iš dalies negaliojančiu Vilniaus apskrities administracijos ir S. A. 2002-02-12 sudarytos valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 1 p. - dalyje dėl 551 kv. m. žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ) , unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), sodininkų bendrijoje „Riešė“, notarinio registro Nr. 1044, pardavimo S. A. ir 4 p. dalyje, nustatančioje, kad tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų į parduodamą turtą; 4) pripažinti neteisėta ir panaikinti 2002-09-10 pirkimo pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus m. notarės L. Š. notarinio registro Nr.1-10177, pagal kurią S. A. pardavė J. R. 81/1151 kv. m. ploto žemės sklypo, esančio sodininkų bendrijoje „Riešė“, sklypo Nr. 63, 2002-02-13 unikalus Nr. ( - ); 5) taikyti restituciją, įpareigoti atsakovą VAVA teisių perėmėją atstatyti iki ginčijamo 2010-11-10 VAVA sprendimo 3591-41 buvusias sodo bendrijos „Riešė“ 600 kv. m. sklypo ( - ) sklypo Nr. 127 ribas natūroje ir atstatyti sodo bendrijos narės D. M. T., teisėtos valstybinės sodo paskirties sklypo naudotojos, teises; 6) atnaujinti terminą VAVA 2001-11-10 įsakymo Nr. 3591-41 „Dėl žemės sklypų pardavimo Vilnius rajone“ 1.1. p. ir 2.1. p. ir 2001-05-20 sodininkų bendrijos „Riešė“ sprendimo dėl leidimo S. A. permatuoti natūroje ir privatizuoti 11,51 arų sodo sklypą Nr. 63, ginčijimui teisme; 7) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1991-12-23 buvo priimta į sodininkų bendrijos „Riešė“ narius vietoje šią teisę perleidusio V. J., įgydama teisę naudotis 600 kv.m. ploto sodo sklypu Nr. 127, esančiu sodininkų bendrijoje „Riešė“. Už naudojimąsi šiuo žemės sklypu ieškovė nuolat mokėjo sodo bendrijos nario mokestį. Ieškovė, būdama teisėta žemės sklypo naudotoja, turėjo teisę naudotis šiuo sodo sklypu nuomos teise arba jį privatizuoti, išpirkdama jį iš valstybės. Buvo atlikti pirkėjo ir pardavėjo veiksmai valstybinės žemės sklypui pirkti-parduoti: sudarytas D. M. T. skirto naudotis žemės sklypo planas, žemės sklypo ribos pažymėtos natūra, išduoti dokumentai dėl naudojimosi žeme, priimtas sprendimas parduoti jai šį valstybinės žemės sklypą, o 1994 metais buvo sumokėta žemės sklypo kaina ir sudaryta bei notaro patvirtinta ieškovės naudojamo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Nors ši pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo įregistruota Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje, ieškovė nebuvo ir nėra išstojusi iš SB „Riešė“, valdė jai suteiktą sklypą. Valdymo teisės įregistravimo galiojusio 1964 m. CK normos nenumatė. Nepaisant to, VAVA neatliko jai valstybės pavestų funkcijų ir nekontroliavo sodo bendrijai „Riešė“ priskirtos žemės naudojimo sąlygų, be jokio teisinio pagrindo ir be sklypų naudotojų sutikimo leido keisti sodo bendrijos nariams suteiktų jų naudojamų sklypų ribas, taip pat priėmė sprendimus dėl ieškovės naudojamo sklypo pardavimo kitam, jo nenaudojusiam asmeniui – S. A.. Apie tai sužinojo 2007 m. rudenį, nuvykusi į sodo bendriją ir pamačiusi, kad jos naudojamo sodo žemės sklypo Nr. 127 ribos yra be jos žinios ir sutikimo pakeistos - sklypas buvo prijungtas prie atsakovei S. A. priklausiusio sodo sklypo ir, kaip paaiškėjo, jai parduotas. Iki bylos iškėlimo teisme ieškovei VAVA sprendimo turinys nebuvo žinomas. Tik pateikus ieškinį VAVA pateikė į bylą 2001-11-10 įsakymą Nr. 3591-41, kurio 2 p. nuspręsta parduoti S. A. papildomai 551 kv. m. žemės sklypą, tai yra ieškovės naudojamo 600 kv.m. sklypo Nr. 127 dalį (551 kv.m.) už 278 Lt. Likusi 9 kv.m. sklypo dalis, juos performuojant, buvo priskirta bendrojo naudojimo žemei. Paaiškėjo, kad VAVA 2002-02-13 sudarė su S. A. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 1044), pagal kurią pardavė iš viso 1151 kv.m. sodo žemės sklypą, į kurį buvo įjungtas ir ieškovei priklausantis žemės sklypas. 2002-09-26 šis žemės sklypas įregistruotas nekilnojamojo turto registre Nr. ( - ) S. A. vardu. Ginčijami sprendimai, administraciniai aktai bei sutartys neteisėti ir priimti pažeidžiant teisėtos žemės sklypo naudotojos – ieškovės teises.

4Atsakovė S. A. atsiliepimu (t. 1, b.l. 61-63) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog ieškovės 1994-06-10 sudaryta Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis nesukūrė teisinių pasekmių, nes sutinkamai su tuo metu galiojusiu įstatymu sandoris nebuvo registruotas įstatyme nustatyta tvarka. 1994-06-10 sutartyje (6 p.), kurią pasirašė ieškovė, buvo nustatyta sąlyga, kad sutartį per 1 mėnesį būtina registruoti Vilniaus r. žemėtvarkos tarnyboje. 1994-06-10 sutartis netapo galiojančia ir priėmus 2001 m. CK, taip pat nėra duomenų, kad teismas būtų atnaujinęs terminą ieškovei įregistruoti 1994-06-10 V žemės pirkimo-pardavimo sutartį. S. A. yra sodininkų bendrijos „Riešė“ narė nuo 1988 metų. 1993-09-23 sutarties pagrindu iš valstybės nusipirko savo naudojamą 6 arų ploto sklypą Nr. 63. Ginčo sklypo dalis, dėl kurio ieškinį pareiškė ieškovė, buvo apleista, jame nebuvo jokių pastatų ar laikinų statinių. Kadangi šis sklypas buvo nenaudojamas, atsakovė pradėjo domėtis kelio nutiesimo į jos sklypą galimybe. Tuo tikslu 2001 m. kreipėsi į sodininkų bendriją „Riešė“. Tuometinė bendrijos pirmininkė Z. K. informavo, kad neturi jokiu žinių nei apie šio sklypo naudotojus, nei apie savininkus, todėl neprieštaravo greta jos sklypo esančios nenaudojamos žemės privatizavimui.

5Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu (t. 1, b.l. 77-81) prašė ieškinį atmesti taikant 1 mėnesio senaties terminą reikalavimui dėl VAVA 2001-11-10 įsakymo Nr. 3591-41 panaikinimo. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šioje byloje taikytinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatytas terminas. Ginčijamas Vilniaus apskrities viršininko 2001-11-10 įsakymas Nr. 3591-41, kurio pagrindu sudaryta ginčijama valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo 2002-02-12 sutartis, buvo pateiktas į Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-987-723/2009, kurioje ieškovė buvo D. M. T.. Ši civilinė byla buvo nutraukta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-11-17 nutartimi neatvykus nei ieškovei, nei jos atstovei. Ieškovės atstovė galėjo susipažinti su teismui pateiktu ginčijamu Vilniaus apskrities viršininko 2001-11-10 įsakymu Nr. 3591-41 ir laiku pateikti teismui ieškinį dėl jo nuginčijimo. Pagal 1964 m. CK 149 str. 2 d. (1983-11-30 redakcija), galiojusio sudarant 1994-06-10 pirkimo-pardavimo sutartį ieškovei nuosavybės teisė į žemės sklypą galėjo atsirasti tik tuomet, jeigu ji būtų 1994-06-10 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį įregistravusi Vilniaus rajono Žemėtvarkos tarnyboje per tris mėnesius. Ieškovės sudarytas sandoris pagal tuo metu galiojusius įstatymus nesukūrė jokių teisinių pasekmių ir yra negaliojantis, nes ji sudarytos Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties neįregistravo įstatymų nustatyta tvarka ir nesiėmė priemonių realizuoti savo daiktinės teisės (nuosavybės teisės) į žemės sklypą. Nėra ir duomenų, kad ieškovė nuo 1994-06-10 naudojosi šiuo žemės sklypu. Neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis, todėl ieškovė negali reikšti pretenzijų suinteresuotam asmeniui S. A..

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011-10-24 sprendimu (t. 2, b.l. 48-61) priėmė ieškovės D. M. T. atsisakymą (t.2, b.l. 43) nuo ieškinio dalies dėl 2002-09-10 pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo neteisėta ir panaikinimo ir šią civilinės bylos dalį nutraukė, kitus ieškovės reikalavimus atmetė ir priteisė iš ieškovės 38,09 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

8Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 1994-06-10 Valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartimi, sudaryta tarp ieškovės ir Vilniaus rajono valdybos, ieškovei buvo parduotas 600 kv. m. žemės sklypas Nr. 127, SB „Riešė“, ( - ). Tačiau ieškovė 1994-06-10 sutarties pagal tuo metu galiojusio 1964 m. CK 255 str. normas neįregistravo. 1993-09-23 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta tarp atsakovės S. A. ir Vilniaus rajono valdybos, atsakovei buvo parduotas 600 kv. m. žemės sklypas Nr. 63, esantis SB „Riešė“, ( - ). 2001-05-20 SB „Riešė“ valdyba savo nutarimu bendrijos narei atsakovei S. A. leido permatuoti ir privatizuoti didesnį, nei ši jau buvo privatizavusi, žemės sklypą – iš viso 11,51 arų ploto sodų bendrijos žemės sklypą Nr. 63. Atsakovė 2001-09-10 pateikė Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui prašymą jai leisti privatizuoti patikslinto dydžio - 11,51 arų bendrijos sklypą Nr. 63. 2001-11-10 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 3591-41 buvo patikslintas S. A. naudojamo sodo sklypo Nr. 63 SB „Riešė“ plotas - 1151 kv. m. ir leista papildomai parduoti 551 kv. m ploto žemės sklypą, kas buvo įgyvendinta 2002-02-12 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta tarp atsakovės S. A. ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos, t.y. atsakovei buvo parduotas 1151 kv. m. žemės sklypas Nr.63, SB „Riešė“, ( - ) Jai priklausančio nuosavybės teise sklypo 81/1151 dalį S. A. 2002-09-10 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė J. R.. Tokios faktinių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog 1994-06-10 pirkimo-pardavimo sutartis ieškovei nuosavybės teisių į žemės sklypą Nr. 127, esantį SB „Riešė“, nesukūrė. Ieškovė ieškinio kitu pagrindu ar dalyku, t.y. dėl termino atnaujinimo 1994-06-10 sutarčiai įregistruoti ir/ar pripažinti 1994-06-10 sutartį galiojančia, nepareiškė.

9Dėl ieškinio senačiai taikyti prielaidų teismas pasisakė, jog ieškovė žinojo apie ginčijamus aktus ir sprendimus iš c. b. Nr. 2-987-723/2009 medžiagos, į kurią jie buvo pateikti, nes ieškovei atstovavo ta pati atstovė, kuri atstovauja ją ir nagrinėjamoje byloje. Kadangi dėl ginčijamo SB „Riešė“ valdybos 2001-05-20 sprendimo atsakovas SB „Riešė“ reikalavimo taikyti ieškinio senatį nereiškė, teismas, nesant kitos ginčijamo teisinio santykio šalies prašymo, savo iniciatyva ieškinio senaties taikymo klausimo šioje ginčo dalyje nenagrinėjo ir nenustatinėjo ieškinio senaties termino pradžios bei pabaigos, nesprendė ieškinio senaties termino SB “Riešė“ sprendimui ginčyti atnaujinimo klausimo. Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymą taikyti ieškinio senatį teismas atmetė, nesutikęs su atsakovo pozicija, kad šiame ginče taikytinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. numatytas kreipimosi į teismą terminas. Dėl tos pačios priežasties netenkino ir ieškovės prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą VAVA 2001-11-10 įsakymui nuginčyti.

10Pirmosios instancijos teismas ieškovės teiginius dėl jos faktinio naudojimosi žemės sklypu atmetė nurodęs, kad apie tai duomenų į bylą nepateikta, o narystė SB „Riešė“ ar nario mokesčio mokėjimas nepatvirtina žemės sklypo naudojimo ir jo valdymo ar, juo labiau, ieškovės nuosavybės teisių į šį sklypą.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

12Ieškovė D. M. T. apeliaciniu skundu (t. 2, b.l. 64-71) prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-10-24 sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo arba ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

  1. 1964 m. CK, privalomos žemės valdymo teisių registracijos nenumatė. Įsigaliojus 2000 m. CK, šios valdymo teisės savaime neišnyko, todėl teismas privalėjo jas ginti. Ieškovė reikalavo panaikinti VAVA 2001-11-10 įsakymą Nr. 3591-41 kaip priimtą pažeidžiant Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 60 patvirtintą valstybinių žemės sklypų pardavimo tvarką. P. T. 3 p. ir 6.1.1. p., sodininkų bendrijos nariams buvo suteikta teisė įgyti iš valstybės nuosavybėn tik jų faktiškai naudojamus žemės sklypus, o naudojamais pagal tos pačios Tvarkos 2 p. laikomi tik nustatyta tvarka suteikti naudotis sodininkams sklypai. Atsakovė S. A. niekada nebuvo teisėta ieškovei paskirto sklypo Nr. 127 naudotoja, todėl šis ieškovei priklausantis žemės sklypas S. A. parduotas neteisėtai. Sklypų ribų keitimas atliktas nesilaikant Teritorijų planavimo įstatymo ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių. VAVA sprendimas buvo priimtas Sodininkų bendrijos „Riešė“ valdybos 2001-05-20 sprendimo pagrindu. Šis sprendimas yra neteisėtas ir turėjo būti panaikintas, kadangi priimtas nesvarsčius jo visuotiniame sodininkų bendrijos „Riešė“ narių susirinkime. Sklypas Nr. 127 buvo teisėtai paskirtas ieškovei, kuri mokėjo bendrijos nario mokesčius ir niekada savo teisių į sklypą neatsisakė. Sklypas jokiu bendrijos sprendimu negalėjo būti panaikintas ir atimtas. Be to, 2001-05-20 neteisėto sprendimo pagrindu sodininkų bendrija leido S. A. permatuoti natūroje ir privatizuoti iki 11,51 arų neteisėtai padidintą ieškovės sklypo sąskaita sodo sklypą Nr. 63, panaikinant buvusį teisėtai suformuotą sodo žemės sklypą Nr. 127. Šis 2001-05-20 sprendimas turėjo būti pripažintas negaliojančiu ir panaikintas, tačiau teismas šio sprendimo teisėtumo klausimo, kaip ir ginčijamo VAVA 2001-11-10 įsakymo Nr. 3591-41 teisėtumo klausimo, neapsvarstė ir nenagrinėjo.
  2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai traktavo ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškovė pareiškė ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Sodininkų bendrijai „Riešė“ dėl žemės sklypo valdymo, kaip savarankiškos daiktinės teisės (CK 4.27 str. 2 d.), o ne nuosavybės teisių gynimo. Ji reikalavo pripažinti negaliojančiais ir panaikinti neteisėtus sprendimus, kurių pagrindu buvo panaikintas teisėtai valdomas valstybinės žemės statusą turintis sodo paskirties 0,06 ha žemės sklypas Nr. 127. Ieškovė ieškinį grindė tuo, kad ieškovė yra teisėta šio žemės sklypo valdytoja, o atsakovai teismui nepateikė jokių įrodymų, galinčių tai paneigti. Todėl teismas privalėjo išaiškinti ginčo sodo sklype valdymo ir jo pasibaigimo aplinkybes ir jas įvertinti galiojančių teisinių norminių aktų kontekste. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovo ginčo sklypo valdymo teisių niekada neatsisakė. Teismo išvada, kad nario mokesčio mokėjimas nepatvirtina sklypo naudojimo ir jo valdymo, yra nepagrįsta. Valdymo faktui pagrįsti buvo pateikta pakankamai įrodymų. Teismas nukrypo nuo ieškinio dalyko ir pagrindo ir nagrinėjo tik ieškovės sudarytos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir jos neįregistravimo aplinkybes.
  3. Teismas neišnagrinėjo visų pateiktų įrodymų ir aplinkybių ir nenustatė, ar galėjo būti priimtas teisės normoms prieštaraujantis individualaus pobūdžio administracinis aktas, kuriuo panaikintas žemės sklypas Nr. 127. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ieškinio iš esmės neginčijo, tik prašė teismą ieškinį atmesti tuo pagrindu, kad ieškovė praleido 1 mėnesio ieškinio senaties terminą administraciniam teisės aktui nuginčyti. Tačiau pirmosios instancijos teismui skundžiamame sprendime konstatavus, jog ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, inicijuotas ir vyksta civilinio proceso tvarka, taigi Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. numatytas kreipimosi į teismą terminas netaikomas, jau nebuvo pagrindo nepatenkinti ieškovės ieškinio. Ieškinio reikalavimai panaikinti sandorius yra išvestiniai, todėl panaikinus VAVA 2001-11-10 įsakymą Nr. 3591-41, turi būti panaikintini ir jų pagrindu sudaryti sandoriai. Atsakovė S. A. negali būti laikoma sąžininga ieškovei priklausančio žemės sklypo įgijėja.

13Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu (t. 2, b.l. 79-81) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-10-24 sprendimą palikti nepakeistą. Sutinka su apeliantės argumentais, kad VAVA 2001-11-10 įsakymas Nr. 3591-41 priimtas pažeidžiant Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintos tvarkos 2.2 p., pagal kurį Lietuvos Respublikos piliečiai įsigyti nuosavybėn gali tik jų, kaip sodininkų bendrijų narių, naudojamus sodo sklypus. Parduodamo sodo sklypo ribos nustatomos pagal sodininkų bendrijos sodo planą. Sodo sklypai parduodami tik tiems asmenims, kurių vardu jie įforminti. Ginčo žemės sklypas sodininkų bendrijoje „Riešė“ nebuvo suteiktas (įformintas) atsakovei S. A. ir nebuvo jos naudojamas, todėl negalėjo būti jai parduotas. Tačiau atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog nagrinėjamoje byloje netaikytinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatytas 1 mėnesio terminas individualiam administraciniam aktui apskųsti. Byloje nagrinėjamam reikalavimui turi būti taikomas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatytas 1 mėnesio terminas individualiam administraciniam aktui apskųsti, tokias terminų taikymo taisykles patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika: 2008-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008; 2002-05-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-658/2002; 2006-06- 07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2006. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad apie ginčijamo 2001-11-10 VAVA įsakymo Nr. 3591-41 priėmimą ieškovei tapo žinoma dar 2008-03-06 Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjant c. b. Nr. 2-987-723/2009. Todėl, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, taikytinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatytas terminas 1 mėnesio terminas individualiam administraciniam aktui apskųsti, o nesant pagrindo panaikinti 2001-11-10 VAVA įsakymą Nr. 3591-41, kiti išvestiniai ieškovės reikalavimai atmestini.

14Atsakovė S. A. atsiliepimu (t. 2, b.l. 83-86) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-10-24 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog sodininkų bendrijos „Riešė“ sklypas Nr. 127 buvo suteiktas V. J., todėl tik jis turėjo teisę privatizuoti šį sklypą. Joks įstatymas nei poįstatyminis aktas V. J. nesuteikė galimybės perleisti sodo sklypo naudojimo teisės ieškovei, todėl joks faktinis žemės sklypo naudojimas ir valdymas teisiniu aspektu nuo 1991 m. neprasidėjo ir ieškovė niekada nebuvo teisėta žemės naudotoja bei valdytoja. VAVA neturėjo jokio teisinio pagrindo parduoti ieškovei žemės sklypą Nr. 123 ir 1994-06-10 sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Pateikti rašytiniai įrodymai - sodo bendrijos „Riešė“ nario bilietas su duomenimis apie sodininkų bendrijos nario mokesčio mokėjimą, sodininkų bendrijos pateikta pažyma, kad ieškovė įsiskolinimų bendrijai neturi, nepatvirtina jos teisės sklypą naudoti ir valdyti bei jį įsigyti. Teigti, kad žemės sklypas iš jos buvo neteisėtai atimtas ir parduotas atsakovei S. A., nėra jokio teisinio pagrindo. V. J. atsisakius teisės įsigyti žemės sklypą iš valstybės, šis sklypas priklausė sodininkų bendrijai „Riešė“ ir turėjo valstybinio žemės sklypo statusą. Teismas neprivalėjo aiškintis ginčo sodo sklypo valdymo ir valdymo pasibaigimo aplinkybių.

15Atsakovai, Sodininkų bendrija „Riešė“, J. R. ir tretieji asmenys Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės D. S. ir L. Š., ir atsiliepimų į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Apeliacinis skundas tenkintinas.

18Apeliacinės instancijos teisme yra patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų faktinių bei teisinių išvadų teisėtumas bei pagrįstumas ta apimtimi, kiek jos yra ginčijamos apeliaciniame skunde (CPK 320 str. 1 d.), taip pat įvertinama, ar nėra absoliutaus apskųsto teismo sprendimo negaliojimo pagrindo bei viešo intereso, apsprendžiančio būtinybę peržengti apeliaciniu skundu nustatytas bylos nagrinėjimo ribas.

19Šios bylos atveju teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės (apeliantės) reikalavimus, netinkamai identifikavo ginčo pobūdį. Pareikštu ieškiniu buvo prašoma įvertinti, ar atsakovė S. A. turėjo teisę į ginčo žemės sklypą privatizavimą tuo aspektu, kad ginčo žemės sklypo teisėta naudotoja mano esanti apeliantė, teigianti, kad šio valstybinės žemės sklypo naudotojos statuso ji neprarado, o atsakovei šis ginčo sklypas naudojimuisi niekuomet nebuvo ir negalėjo būti suteiktas. Apeliantės procesinė pozicija yra tokia, kad ginčo sklypas nepriskirtinas laisvai valstybinei žemei ir negalėjo būti jos ginčijamų teisme sandorių objektu, sklypą valdė ir juo naudojosi apeliantė, siekianti teisme įrodyti savo valdymą. Ginčijamo teisinio santykio netinkamas nustatymas lėmė situaciją, kad teismas iš esmės netyrė reikšmingų būtent tokiam ginčui teisingai išnagrinėti aplinkybių, susijusių su ieškinyje įvardintu teisiniu bei faktiniu ieškinio pagrindu. Sprendime teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovės S. A. sudaryto privatizavimo sandorio teisėtumo, dėl iki šio sandorio sudarymo sodų bendrijos bei valstybės įgaliotos institucijos priimtų aktų teisėtumo ir pagrįstumo. Sprendimo motyvuojamoje dalyje didesnis dėmesys yra skiriamas nuosavybės atsiradimo pagrindams bei jos gynimo aspektams. Bylą nagrinėjęs teismas detaliai išdėstė šį institutą reglamentuojančių teisės aktų turinį, tačiau taip ir nepadarė bylos medžiagos analize pagrįstos išvados, ar kurie nors ieškovės teisėti interesai yra pažeisti ir teisme gintini, ar, priešingai, S. A. yra teisėta jos privatizuoto žemės sklypo savininkė. Teismas sprendime aiškiai nenurodė, ar apeliantės (ieškovės) ieškinio reikalavimai yra atmetami dar dėl kurių nors kitų priežasčių, išskyrus teismo įvardintą argumentą - galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka apeliantės neįregistruotą pirkimo-pardavimo sutartį dėl to paties sklypo privatizavimo.

20Nereikšmingi teisės požiūriu (pertekliniai) yra teismo sprendimo motyvai, kad apeliantė turėjusi byloje reikšti kitokius reikalavimus - dėl termino 1996-06-10 pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti atnaujinimo arba dėl šios sutarties pripažinimo galiojančia. Viena vertus, šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudojasi dispozityviai (CPK 13 str.), pagal šį principą teisminio nagrinėjimo ribų (pagrindo ir dalyko) nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo prerogatyva. Tai, kad ginčo šalis kurių nors reikalavimų nepareiškė vienoje byloje, neužkerta kelio juos reikšti atskirai, juolab, nepasinaudojimas vienomis ar kitomis procesinėmis teisėmis negali atimti teisės į realiai jau pareikšto ieškinio tinkamą išnagrinėjimą ir jo teisinį įvertinimą.

21Kita vertus, nesant natūroje paties ginčo objekto, į kurį apeliantė pretenduoja – žemės sklypo Nr. 127 sodų bendrijoje „Riešė“, jos teisių ir teisėtų interesų gynimo perspektyvos abejotinos net ir pripažinus pirkimo-pardavimo sutartį sudaryta ar atnaujinus jai terminą sutarčiai įregistruoti, jeigu nebūtų nuginčyta kitų asmenų nuosavybės teisė į tą patį daiktą - tokį ginčą ieškovė šioje byloje yra inicijavusi. Priešingu atveju galėtų susidaryti teisiškai ydinga situacija, kuomet tas pats objektas (žemės sklypas, esantis konkrečioje vietoje) turėtų kelis savininkus. Byloms nagrinėti įtvirtinta instancinė teismų sistema lemia, kad kiekvienos instancijos teismas atlieka jam priskirtas funkcijas. Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga, aukštesnės instancijos teismai dėl nurodyto kompetencijos pasiskirstymo pirmosios instancijos teismo pakeisti negali. Priešingu atveju apeliacinės instancijos teismas pažeistų byloje dalyvaujančių asmenų teisę pasinaudoti viena (pirmąja) teismine instancija. Todėl kolegija, sutikdama su apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad bylos esmė liko neatskleista ir pagal esančius joje įrodymus ginčo negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 str. 1 d. 2 p. taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, į įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio yra pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai sudaro prielaidas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą. Todėl teismo sprendimo dalis, susijusi su atmestais apeliantės ieškinio reikalavimais, panaikintina, o byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.). Sprendimas dalyje, kurioje teismas priėmė ieškovės atsisakymą nuo reikalavimo panaikinti 2002-09-10 pirkimo pardavimo sutartį tarp S. A. ir J. R. neskundžiama, taigi ši sprendimo dalis paliktina nepakeista.

22Kaip nurodyta, ieškovė savo reikalavimą kildina iš nekilnojamojo daikto valdymo, kaip savarankiškos daiktines teisės, teisinių santykių. Daikto valdymo teisė pagal CK gali būti ne tik nuosavybės teisės sudedamoji dalis, bet ir savarankiška daiktinė teisė. Daikto valdymu kaip savarankiška daiktine teise pripažįstamas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą. Kadangi valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 str. 2 d.), iš naujo nagrinėdamas šią bylą pirmosios instancijos teismas byloje surinktų įrodymų pagrindu turėtų įvertinti bei aptarti, ar atsirado teisėtas apeliantės valdymas kaip savarankiška daiktinė teisė (ieškinio faktinis bei teisinis pagrindas), priimant domėn ir atsakovės S. A. išsakytas abejones dėl V. J. teisės perleisti sklypo naudojimo teisę apeliantei, ar valdymas, jeigu jis atsirado narystės bendrijoje pagrindu, įsigaliojus naujam teisiniam reglamentavimui turėjo, o šiuo konkrečiu atveju - ar ir galėjo būti įregistruotas viešame registre (CK 4.27 str. 2 d. ir 3 d.), ar valdymas, jei tokį galima būtų pripažinti, nepasibaigė kuriuo nors teisėtu pagrindu. Pasisakant dėl teisinės registracijos reikšmės valdymo įgyvendinimui, atkreiptinas dėmesys ir į besiklostančią teismų praktikoje taisyklę, kad toks registravimas yra išvestinio pobūdžio veiksmas. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas teisinė registracija nenurodyta kaip valdymo sampratos elementas ar valdymo atsiradimo pagrindas. Pagal savo teisinę reikšmę ji pati savaime nesukuria teisės ir negali paneigti kitais pagrindais atsirandančios teisės. Tiek valdymo registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis c.b. Nr. 3K-7-67/2011). Taip pat pastebėtina, kad daikto išlaikymas (įmokų už jį mokėjimas) yra vienas iš valdymo teisę įgyvendinančių požymių ir negali būti neargumentuotai atmetamas. Tačiau šioje byloje, vertinant apeliantės naudojimosi ir valdymo teisės įgyvendinimo aspektus, būtina ištirti faktines aplinkybes kaip realiai buvo įgyvendinama narystės sodų bendrijoje teisė, patikrinant, ar nario įmokų mokėjimą patvirtinančiame dokumente (nario knygelės originalas, esantis byloje) žymos apie įmokų sumokėjimą 2003 – 2008 metų laikotarpiu nebuvo padarytos vienu metu, kas leistų manyti apie visų jų įmokėjimą iš karto, prieš pirmosios bylos (c.b. 2-987-723/2009) iškėlimą teisme.

23Kolegijos nuomone, svarbu yra išklausyti ir vieno iš atsakovų – sodų bendrijos „Riešė“, kuris nėra pateikęs atsiliepimo į ieškinį, poziciją dėl jam keliamų ieškinio reikalavimų, dėl ginčijamo sodų sklypo paskyrimo naudotis atsakovei S. A. prielaidų bei aplinkybių, išreikalauti su tuo susijusius bendrijos sprendimus, juos įvertinti ir bendrijos įstatų, kurių teismas į bylą net neišreikalavo, ir sodų bendrijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų kontekste, pasisakant dėl bendrijos valdymo organų kompetencijos spręsti minėtus klausimus. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas dėl nei vienos iš šių aplinkybių skundžiamame sprendime nepasisakė, tokių teisiškai svarbių aplinkybių iš viso nenustatinėjo, jų egzistavimą galinčių patvirtinti ar paneigti įrodymų neanalizavo ir nevertino, taigi dėl faktiškai pareikšto reikalavimo pagrįstumo ar nepagrįstumo iš esmės ir nepasisakė. Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą visiškai sutinka su apeliantės teiginiais, kad ginčijamas VAVA 2001-11-10 įsakymas Nr. 3591-41 priimtas pažeidžiant Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 nustatyta pardavimo tvarką, kadangi ginčo žemės sklypas sodininkų bendrijoje „Riešė“ nebuvo suteiktas (įformintas) atsakovei S. A. ir nebuvo jos naudojamas, todėl negalėjo būti jai parduotas, prašydamas ieškinį atmesti tik dėl praleisto ieškinio senaties termino pažeistai teisei ginti. Tačiau ieškinio senaties taikymo klausimo šios bylos faktinių aplinkybių kontekste teismas aktualiu nelaikė ir ši aplinkybė pati savaime nesąlygojo ieškinio nepatenkinimo. Kadangi nei viena iš ginčo šalių apeliaciniu skundu šios teismo išvados dėl senaties instituto netaikymo nekvestionuoja, teisėjų kolegija neturi pagrindo to aptarti dėl CPK 320 str. 1 d. nustatytų apribojimų peržengti skundo ribas, juo labiau, kad tokia teismo išvada nesaisto bylą iš naujo nagrinėsiančio teismo sprendimų šiuo klausimu, jei prielaidos taikyti senatį būtų byloje nustatytos.

24Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 4 p., kolegija

Nutarė

25Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimą toje dalyje, kurioje ieškovės D. M. T. ieškinys buvo atmestas, panaikinti ir perduoti bylą šioje dalyje nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. ieškovė D. M. T. 2010-06-04 kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą... 4. Atsakovė S. A. atsiliepimu (t. 1, b.l. 61-63) prašė ieškinį atmesti.... 5. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011-10-24 sprendimu (t. 2, b.l. 48-61)... 8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 1994-06-10 Valstybinės žemės... 9. Dėl ieškinio senačiai taikyti prielaidų teismas pasisakė, jog ieškovė... 10. Pirmosios instancijos teismas ieškovės teiginius dėl jos faktinio... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 12. Ieškovė D. M. T. apeliaciniu skundu (t. 2, b.l. 64-71) prašo panaikinti... 13. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 14. Atsakovė S. A. atsiliepimu (t. 2, b.l. 83-86) prašo apeliacinį skundą... 15. Atsakovai, Sodininkų bendrija „Riešė“, J. R. ir tretieji asmenys... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 18. Apeliacinės instancijos teisme yra patikrinamas pirmosios instancijos teismo... 19. Šios bylos atveju teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos... 20. Nereikšmingi teisės požiūriu (pertekliniai) yra teismo sprendimo motyvai,... 21. Kita vertus, nesant natūroje paties ginčo objekto, į kurį apeliantė... 22. Kaip nurodyta, ieškovė savo reikalavimą kildina iš nekilnojamojo daikto... 23. Kolegijos nuomone, svarbu yra išklausyti ir vieno iš atsakovų – sodų... 24. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 4 p., kolegija... 25. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimą toje dalyje,...