Byla 2A-1228-232/2013

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės, teisėjų Aldonos Tilindienės, Andriaus Ignoto, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Juknevičiaus kompostas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Juknevičiaus kompostas“ ieškinį dėl žemės sklypo kadastro duomenų bylos dokumentų bei Vilniaus apskrities viršininko įsakymo panaikinimo ir žemės sklypo ribų nustatymo, pareikštą atsakovams A. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, S. S. individualiai įmonei, K. P. firmai „GMATAS“, išvadą duodanti institucija VĮ „Registrų centras“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I.GINČO ESMĖ.

4Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiu 2005-06-13 atsakovo K. P. firmos "GMATAS" parengtą ir 2005-08-31 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus suderintą žemės sklypo, unikalus Nr., adresas: kaimas Vilniaus miesto savivaldybė, nuosavybės teise priklausančio A. M., planą; pripažinti negaliojančiu 2005-06-01 žemės sklypo, unikalus Nr., adresas: kaimas Vilniaus miesto savivaldybė, nuosavybės teise priklausančio A. M., ribų paženklinimo - parodymo aktą; pripažinti negaliojančia 2005-06-13 žemės sklypo, unikalus Nr., adresas: kaimas Vilniaus miesto savivaldybė, nuosavybės teise priklausančio A. M., kadastro duomenų formą „žemės sklypo kadastro duomenys“; pripažinti negaliojančiu 2005-06-13 S. S. individualios įmonės parengtą žemės sklypo, unikalus Nr., adresas: kaimas Vilniaus miesto savivaldybė, nuosavybės teise priklausančio A. M., žemės sklypo vidutinės rinkos vertės skaičiavimo žiniaraštį; panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2006-02-07 įsakymą Nr. „Dėl privataus žemės sklypo kadastrinis Nr., esančio kaime, Vilniaus mieste, kadastro duomenų patikslinimo, atlikus kadastrinius matavimus“; nustatyti 1,75 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr., adresas: kaimas Vilniaus miesto savivaldybė, nuosavybės teise priklausančio A. M., ribas pagal pridedamą, UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ 2010-12-07 parengtą planą, kuriame žemės sklypo ribos yra pažymėtos sutartiniu ženklu „koreguoti siūloma žemės sklypo riba“; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad ieškovas nuo 1995 metų yra Lietuvos Respublikai priklausančio žemės sklypo, adresu prie g., Vilnius, naudotojas. Šioje teritorijoje yra surenkamos ir perdirbamos taip vadinamos žaliosios atliekos. Žemės sklype, adresu prie g., Vilniuje, yra įrengta iš esmės visa tokiai veiklai reikalinga infrastruktūra. Eilę metų, tiek Vilniaus miesto savivaldybė, tiek ieškovas bandė inicijuoti žemės sklypo, adresu prie g., Vilniuje, suformavimo, valdymo naudojimo klausimo sprendimą. 2003 metais buvo parengtas ir 2003-05-13 suderintas Kuprijoniškių pramoninės teritorijos, t.y. teritorijos, į kurią patenka ir ieškovo faktiškai valdomas žemės sklypas, detalusis planas. Atsižvelgdamas į tai ieškovas naudojamame žemės sklype pradėjo statyti (ir pastatė) administracinį - sandėliavimo pastatą. Minėtas detalusis planas nebuvo patvirtintas, kadangi Vilniaus apskrities viršininko administracija atsisakė jam pritarti, motyvuodama tuo, jog teritorijoje nėra išspręstas žemės grąžinimo natūra buvusiems savininkams pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą klausimas. 2008-01-08 Vilniaus apskrities viršininko administracija kreipėsi į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą su ieškiniu dėl savavališkai pastatyto pastato nugriovimo. Teismas 2008-07-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-554-653/2008 ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2009 01 05 nutartimi sprendimą paliko nepakeistą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2008 m. rugsėjo mėn. pradėjo apie 0,52 ha teritorijos prie g., Vilniuje, detaliojo planavimo procesą. Su ieškovu jokia sutartis, liečianti žemės sklypo naudojimą, planavimo metu, nebuvo sudaryta. Vilniaus apskrities viršininko 2003-06-03 įsakymu Nr. 2904-01 nuspręsta D. D. parduoti 1,75 ha ploto žemės ūkio paskirties (asmeninio ūkio) žemės sklypą Nr. 804. Valstybinės žemės sklypo 2003-10-09 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. VB7-1-4233 1,75 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. 0101-0159-1203 buvo parduotas sutuoktiniams Danutai ir K. D.. Dovanojimo 2004-03-19 sutartimi Nr. JS-1096 sutuoktiniui priklausanti Žemės sklypo dalis buvo perleista D. D., kuri 2004-06-28 Dovanojimo sutartimi Nr. JS-3353 žemės sklypą perleido savo motinai A. M.. Šis žemės sklypas ribojasi su ieškovo naudojamu žemės sklypu. A. M. 2006-02-15 ieškiniu dėl žemės savininko pažeistų teisių gynimo kreipėsi į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą be kita ko prašydama įpareigoti nugriauti atsakovo pastato dalį, pastatytą arčiau kaip 3 metrai iki A. M. priklausančio žemės sklypo ribos. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai šio reikalavimo netenkino. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-07-09 nutartimi patenkino A. M. reikalavimą ir įpareigojo ieškovą per šešis mėnesius nugriauti pastato dalį. Ieškovas kreipėsi į VĮ Registrų centrą prašydamas pateikti dokumentą, kurio pagrindu buvo įregistruotas pasikeitęs A. M. priklausančio žemės sklypo plotas - 1,7523 ha. Ieškovui buvo pateiktas Vilniaus apskrities viršininko 2006-02-07 įsakymas Nr. 2.3-876-01 bei Žemės sklypo kadastro duomenų bylos kopija. Ieškovas mano, kad atliekant kadastrinius matavimus, buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, nustatantys sklypo ribų paženklinimo tvarką, todėl A. M. buvo nepagrįstai ir neteisėtai priskirti papildomi 23 m2 žemės, ko pasėkoje buvo priimtas nepagrįstas bei neteisėtas Vilniaus apskrities viršininko 2006-02-07 įsakymas Nr. 2.3-876-01, kuris bei Žemės sklypo planas, Žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas, Žėmės sklypo kadastro duomenų forma ir Žemės sklypo vidutinės rinkos vertės skaičiavimo žiniaraštis pripažintini negaliojančiais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnio 1 dalimi, šiuo atveju žemės sklypo ribos turėtų būti nustatytos teismo sprendimu pagal pateiktą žemės sklypo planą.

6Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ginčo žemės sklypo ribų paženklinimo aktas yra pasirašytas valstybės institucijos įgaliotų atstovų. Ginčo tarp A. M. ir valstybės dėl sklypo ribų nebuvo ir nėra šiuo metu, todėl žemės sklypo paženklinimo – parodymo akte yra išreikštas valstybės institucijos - tuometinės Vilniaus apskrities viršininko administracijos sutikimas dėl sklypo ribų. Asmenys turintys teisę dalyvauti nustatant žemės sklypo ribų ženklinime yra nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32 punkte, Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 3.5, 25 punktuose. Todėl atsakovo argumentai, kad valstybės (vietos savivaldos) institucijos atstovas į žemės sklypo kadastro Nr. 0101/0159:1203 paženklinimo procedūrą nebuvo kviestas, nepagrįsti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimo Nr. 534 Dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo 65.3 punktas nustato, kad žemės sklypo ribos turi atitikti teritorijų planavimo dokumentais suformuotas žemės sklypo ribas. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 60 dalį - žemėvaldų planai - specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, nustatantys žemės sklypų formavimą, pertvarkymą, paėmimą, konsolidavimą, taip pat naudojimo sąlygas (tikslinę paskirtį, apribojimus, servitutus ir pan.). Toks teritorijų planavimo dokumentas yra D. D. žemės sklypo abrisas Nr. 804. D. D. atlikus savo sklypo kadastrinius matavimus K. P. firmos „Gmatas" parengtas planas ir kraštinių ilgiai atitinka abrise esantį planą, todėl ieškovo teiginys, kad atsakovei priklausančio žemės sklypo ribos priartėjo prie ieškovo naudojamų pastatų neturi pagrindo. Kadastro nuostatų 21 punktas nustato, kad žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes už ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių nuostatų 1 priede. Atsakovei A. M., atlikus savo sklypo kadastrinius matavimus, žemės plotas nuo 1,7500 ha padidėjo iki 1,7523 ha. Pagal kadastro nuostatų 1 priedą leistina paklaida yra 0,0397 ha, t.y. žemės sklypas galėjo padidėti iki 1,7920 ha. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad atsakovės A. M. žemės sklypo matavimai atlikti teisingai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

7Atsakovė A. M. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kreiptis į teismą dėl kitų asmenų teisių gynimo galima tik įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. CK 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus dokumentus. Ieškovas nėra žemės sklypo, adresu Liepkalnio g. 172, Vilnius, savininkas. 1998-01-01 Subnuomos sutartis, iš kurios ieškovas kildina savo reikalavimo teisę, nustojo galioti 2008-01-01. Ieškovas jau daugiau kaip 3 metus, be sutarties, neteisėtai naudojasi Lietuvos Respublikai priklausančia žemės sklypo dalimi. Ieškovas ieškinio reikalavimus kildina iš neteisėtų veiksmų, t.y. neteisėto naudojimosi valstybei priklausančio žemės sklypo dalimi, todėl iš tokių veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės. Pažymėjo, kad ieškovas neturi jokio suinteresuotumo dėl ginčo dalyko, todėl toks ieškinys negalėjo būti pareikštas. Ieškovas nenurodė argumentų ir nepateikė įrodymų leidžiančių teigti, kad žemės sklypo planas, žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas, žemės sklypo kadastro duomenų forma, žemės sklypo vidutinės rinkos vertės skaičiavimo žiniaraštis yra neteisėti. Ieškovas neįvertino tos aplinkybės, kad A. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys buvo nustatyti remiantis ankstesniais žemės sklypo preliminariais matavimais, juos patikslinant. Atsakovei atlikti matavimai yra tikslūs, atitinkantys teisės aktų reikalavimus, todėl jie negali būti keičiami pagal ieškovo poreikius. Ieškovui neįrodžius, kad žemės sklypo planas, žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, žemės sklypo kadastro duomenų forma, žemės sklypo vidutinės rinkos vertės skaičiavimo žiniaraštis yra neteisėti (negaliojantys), nėra teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti negaliojančiu ir Vilniaus apskrities viršininko 2006-02-07 įsakymo Nr. 2.3-876-01 „Dėl privataus žemės sklypo kadastrinis Nr., esančio kaime, Vilniaus mieste, kadastro duomenų patikslinimo, atlikus kadastrinius matavimus“, kadangi ieškovas nenurodė jokių argumentų leidžiančių teigti, kad šis Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymas yra neteisėtas. Pažymėjo, kad ieškovas praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio terminą šiam individualiam administraciniam aktui ginčyti. Nurodo, kad nepagrįstas ieškovo reikalavimas nustatyti 1,75 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr., adresas: kaimas, Vilniaus miesto savivaldybė, nuosavybės teise priklausančio A. M., ribas, pagal pridedamą, UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ 2010-12-07 parengtą planą, kuriame žemės sklypo ribos yra pažymėtos sutartiniu ženklu „koreguoti siūloma žemės sklypo riba“. Žemės sklypo ribos nustatomos kai: žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų; kai ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Ieškovas ginčą dėl žemės sklypo ribų nustatymo inicijavo ne todėl, kad yra neaiškios atsakovei A. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo bei gretimai esančio ieškovo naudojamo žemės sklypo ribos, o todėl, kad ieškovas valstybei priklausančiame žemės sklype yra pastatęs pastatą arčiau kaip 3 metrai iki atsakovei A. M. priklausančio žemės sklypo ribos. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-07-09 nutartimi (civilinė byla Nr. 3K-3-226/2010) yra įpareigojęs ieškovą per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinio, esančio Vilniuje, g., dalį, pastatytą arčiau kaip 3 metrai iki A. M. priklausančio žemės sklypo ribos bei per du mėnesius pašalinti iš A. M. žemės sklypo asfalto dangą. Todėl prašydamas teismo nustatyti 1,75 ha ploto žemės sklypo, -unikalus Nr., adresas: kaimas, Vilniaus miesto savivaldybė, nuosavybės teise priklausančio A. M., ribas, pagal pridedamą, UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ 2010-12-07 parengtą planą, piktnaudžiauja teise.

8Atsakovė S. S. IĮ prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad K. P. firma „Gmatas‘, vadovaudamasi individualios S. B. įmonės „Matininkas“ 2002-05-22 parengtu bei 2003 m. patvirtintu preliminariu žemės sklypo planu, atliko ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Kadastriniai matavimai buvo atlikti, nekeičiant žemės sklypo ribų bei linijų ilgių. K. P. firma „Gmatas“ parengė žemės sklypo, esančio Kuprijoniškių k., Vilniaus miesto savivaldybėje, žemės sklypo planą M 1:10000, apskaičiavo bendrą žemės sklypo plotą bei žemės ir žemės ūkio naudmenų plotus. S. S. individuali įmonė pagal šiuos duomenis apskaičiavo žemės sklypo (unikalus 59-1203) nominalią bei vidutinę rinkos vertes, užpildė žemės sklypo kadastro duomenų formą. Pažymėjo, kad nepagrįsti ieškovo argumentai, jog atliekant A. M. žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo nepagrįstai ir neteisėtai priskirti papildomi 23 m2 žemės, ko pasekoje buvo priimtas nepagrįstas bei neteisėtas Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. vasario 7 d. įsakymas Nr. 2.3-876-01. Paaiškino, kad preliminarūs matavimai ir žemės sklypo bendro ploto skaičiavimai nėra tikslūs, todėl, atlikus kadastrinius matavimus tiksliais geodeziniais prietaisais išmatavus sklypą, gavosi 23 m2 paklaida, kuri yra leistina galiojančių teisės aktų. Kadangi žemės sklypo plotas gautas leistinumo ribose, K. P. firmai „Gmatas“ parengus žemės sklypo kadastrinių matavimų planą, S. S. IĮ atliko nominalios žemės vertės bei vidutinės rinkos vertės skaičiavimus, užpildė žemės sklypo kadastro duomenų formą. Pažymėjo, kad ieškovui priklausantis administracinis - sandėliavimo pastatas pastatytas savavališkai be projekto ir statybos leidimo svetimoje, t.y., Lietuvos Respublikai priklausančioje žemėje.

9Išvadą duodanti institucija nurodė, kad sklypas nesuformuotas ir neįregistruotas, dėl jo registracijos į VĮ „Registrų centras“ niekas nesikreipė. Paaiškino, kad dėl nesuformuoto sklypo registracijos gali kreiptis tik Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, matininkas, pateikdamas planą patikrai.

10II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

11Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. vasario 23 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo UAB „Juknevičiaus kompostas“ atsakovei A. M. bylinėjimosi išlaidas – 2 720 Lt. Priteisė iš ieškovo UAB „Juknevičiaus kompostas“ valstybės naudai 102 Lt pašto išlaidų.

12Teismas nustatė, jog žemės sklypo, unikalus Nr., kadastriniai matavimai buvo atlikti ir prašomi įregistruoti sklypo savininkei pageidaujant. Geodezinius matavimus atliko tokią teisę turintis asmuo žemės sklypo savininkei pageidaujant. 2005-06-13 plane pažymėti sklypo ribos, sklypo konfigūracija, bei linijų ilgiai iš esmės atitiko žemės sklypo abrise Nr. esančius žemės sklypo ribas, konfigūraciją, linijų ilgius. Atlikus žemės sklypo, unikalus Nr., kadastrinius matavimus, šio sklypo plotas, padidėjo 23 m2, tačiau tai neviršija leistinos paklaidos. Pažymėjo, jog kadastro byloje esančiame 2005-06-01 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte yra žemės sklypo savininkės įgalioto asmens parašas ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus įgalioto asmens žyma, patvirtinanti žemės sklypo paženklinimo ir plano atitikimą teisės aktų reikalavimams. Atliekant žemės sklypo paženklinimą ieškovas, G. M. neturėjo būti kviečiami, kadangi ieškovas 2005 m. nebuvo teisėtas Lietuvos Respublikai priklausančios žemės dalies, kuri ribojasi su A. M. žemės sklypu, naudotojas, o G. M. nuosavybės teisė į žemės sklypą įregstruota tik 2006-10-27. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovės A. M. pageidavimu K. P. firmos „GMATAS“ atlikti kadastriniai žemės sklypo matavimai įvykdyti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir nėra pagrindo K. P. firmos „GMATAS“ atliktų kadastrinių matavimų pagrindu parengtų dokumentų pripažinti negaliojančiais. Taip pat teismas nurodė, jog nėra pagrindo nustatyti kitas atsakovei A. M. priklausančio žemės sklypo ribas nei tos, kurios yra nustatytos ir įregistruotos, vadovaujantis K. P. firmos „GMATAS“ 2005 metais atliktais kadastriniais matavimais, kadangi laisvos valstybinės žemės fondo dalis, tol, kol šioje dalyje nėra suformuotas žemės sklypas, nėra civilinių teisių objektas, o tai reiškia, jog negalima reikšti reikalavimo dėl sklypų ribų nustatymo CK 4.45 straipsnio pagrindu, tol, kol nėra identifikuoto ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruoto žemės sklypo. Pažymėjo, kad vadovaujantis CK 4.45 straipsniu kreiptis į teismą dėl sklypų ribų nustatyto turi teisę sklypų savininkai. Teismas nustatė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas yra žemės sklypo, kuris ribotųsi su atsakovei A. M. nuosavybės teise priklausančiu sklypu, savininkas. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas yra žemės sklypo, kuris ribotųsi su atsakovei A. M. nuosavybės teise priklausančiu sklypu, naudotojas. Aplinkybė, kad ieškovas savavališkai naudojosi valstybine žeme yra nustatyta ir Vilniaus apygardos teismo 2008-02-06 sprendime.

13III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

14Apeliantas (ieškovas) UAB „Juknevičiaus kompostas“ apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-02-23 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – UAB „Juknevičiaus kompostas“ ieškinį tenkinti; priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme; priteisti apelianto turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog nei Vilniaus apskrities viršininko 2006-02-07 įsakyme, nei žemės sklypo kadastro duomenų byloje nėra nuorodų ar užuominų į tai, kokios objektyvios ir pateisinamos priežastys lėmė būtinybę praplėsti atsakovės A. M. žemės sklypo ribas ir padidinti jai valstybės parduoto žemės sklypo plotą. Pirmosios instancijos teismo sprendime minimame K. P. firmos „GMATAS“ aiškinamajame rašte nėra paaiškinta, kodėl 23 m² padidėjo žemės sklypo plotas. Pažymėjo, jog ieškovo siūlomas UAB „Nekilnojamojo turto“ pateiktas planas patvirtina, jog tiek 2005 m. birželio mėn., tiek šiuo metu yra objektyvi galimybė žemės sklypo kadastrinius matavimus atlikti taip, kad žemės sklypo plotas atitiktų jo įsigijimo dokumentuose nurodytą plotą (1,7500 ha, t.y. toks koks buvo skirtas Vilniaus apskrities viršininko 2013-06-03 įsakymu Nr.2904-01) ir tuo pačiu nenukentėtų gretimo žemės sklypo naudotojo – UAB „Juknevičiaus kompostas“ interesai. Taip pat pažymėjo, jog pažymint žemės sklypo ribas vietovėje buvo pažeisti Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių t.y. 25, 27 p. imperatyvūs reikalavimai, kadangi nei gretimo žemės sklypo savininkė G. M., kuri savininkė buvo laikotarpiu nuo 2002-08-29 iki 2007-10-04, nei valstybės institucijos atstovas į žemės sklypo paženklinimo vietovėje procedūrą nebuvo kviesti, todėl laikytina, jog 2005-06-01 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas neatitinka imperatyvių teisės aktų reikalavimų, tuo pačiu kaip neteisėti ir nepagrįsti naikintini 2005-06-13 parengtas žemės sklypo planas, 2005-06-01 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, 2005-06-13 žemės sklypo kadastro duomenų forma bei 2005-06-13 žemės sklypo rinkos vertės skaičiavimo žiniaraštis. Nurodė, jog klausimas dėl bendrovės naudojamo Lietuvos Respublikai priklausančio žemės sklypo yra sprendžiamas – yra imtasi visų reikiamų veiksmų dėl šio sklypo suformavimo, įregistravimo ir naudojimo įteisinimo. Ieškovas objektyviai negali įtakoti šių procesų. Be to aplinkybė, jog ieškovo naudojamas žemės sklypas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir registre pati savaime negali būti laikoma kliūtimi tenkinti ieškinio reikalavimą. Apelianto teigimu UAB “Juknevičiaus kompostas” gali būti laikomas žemės sklypo naudotoju, todėl jo ir gretimo sklypo savininko ginčas gali ir turi būti sprendžiamas vadovaujantis LR CK 4.45 str. nustatytomis taisyklėmis. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, kadangi vadovaujantis LR CPK 246 str. 2 d. ir esant ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, teismas turėjo priimti sprendimą už akių, jei toks sprendimas negali būti priimtas, tokią poziciją teismas turėjo motyvuoti.

15Atsakovė A. M. atsiliepimu prašė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-02-23 sprendimą palikti nepakeistą ir ieškovo apeliacinį skundą atmesti; priteisti atsakovės naudai iš ieškovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog K. P. firmos „GMATAS“ 2011-05-28 aiškinamajame rašte paaiškinta, kaip buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai ir kodėl 23 kv.m. padidėjo bendras žemės sklypo plotas. K. P. firmos „GMATAS“ 2005-06-13 plane pažymėtos sklypo ribos, sklypo konfigūracija bei linijų ilgiai iš esmės atitinka žemės sklypo abrise Nr. 804 esančius žemės sklypo ribas, konfigūraciją, linijų ilgius. Atmestinas apelianto argumentas, kad G. M. privalėjo būti kviečiama į 2005-06-01 žemės sklypo paženklinimo – parodymo akto atlikimo procedūrą, kadangi ne tik ieškovas 2005 m. nebuvo teisėtas Lietuvos Respublikai priklausančio žemės sklypo dalies, kuri ribojasi su atsakovės A. M. žemės sklypu, naudotojas, bet ir G. M., kuri sklypo savininke tapo tik 2006-10-27. Be to Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM patvirtino, jog ieškovo prašomas panaikinti 2005-06-01 paženklinimo – parodymo aktas yra pasirašytas valstybės institucijos įgaliotų atstovų ir yra nenuginčytas. Pažymėjo, jog ieškovas nėra ir nebuvo teisėtas savininkas žemės sklypo dalies, kuris ribojasi su atsakovės nuosavybės teise priklausančiu sklypu, savavališkai naudojosi valstybine žeme, šias aplinkybes patvirtina Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-07-29 sprendimas. Ieškovas taip pat negali būti pripažintas teisėtu žemės sklypo naudotoju, kadangi subnuomos sutartis iš kurios ieškovas kildina savo reikalavimo teisę nustojo galioti 2008-01-01. Atsakovės teigimu sprendimo už akių nepriėmimas K. P. firmos „GMATAS“ atžvilgiu neturi jokios reikšmės skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

16Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog ieškovas neturi procesinės teisės reikšti reikalavimo dėl A. M. priklausančio žemės sklypo ribų nustatymo, kadangi teritorija besiribojanti su A. M. priklausančiu žemės sklypu yra laisvos valstybinės žemės fondo teritorija, kuri nelaikoma žemės sklypu pagal teisės aktus, o ieškovas nėra šios teritorijos savininku, todėl jo atžvilgiu netaikytina CK 4.45 str. numatyta teisė reikšti ieškinį dėl žemės sklypo ribų nustatymo. Taip pat nurodė, jog žemės sklypo ribos nurodytos ginčijamame plane iš esmės atitinka Nemėžio kadastro vietovės žemėtvarkos projekte suprojektuoto žemės sklypo Nr.804 ribų ilgius. Ginčo žemės sklypo plotas, apskaičiuotas atlikus kadastrinius matavimus neviršijo teisės aktų nustatytos leistinos minimalios paklaidos. Faktas, kad atlikus tiksliuosius kadastrinius matavimus padidėjo atsakovei priklausančio žemės sklypo plotas nėra lemiamas veiksnys, leidžiantis teigti, kad nustatant kadastro duomenis buvo nesivadovauta žemėtvarkos projektu, taip pat apeliantės argumentai, kad atsakovei buvo neteisėtai padidintas jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotas, tokiu atveju yra nepagrįsti ir neatitinka faktinės bei teisinės situacijos. Pažymėjo, jog apelianto teritorija nėra žemės sklypas ir jos ribos nenustatytos, todėl jokios pareigos kviesti nei paties apelianto, nei valstybės institucijos atstovo nebuvo. Atsakovo teigimu apeliantas neturi subjektinės teisės ginčyti žemės sklypo ribų paženklinimo akto ir žemės sklypo plano, vadovaujantis argumentu, kad juose nėra G. M. parašo. Tokiu argumentu ginčyti žemės sklypo ribas galėtų pati G. M. arba jos įgaliotas atstovas, bet ne apeliantas. IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

18Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.)

19Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT) formuoja praktiką (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai vertino surinktus įrodymus reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų.

20Ginčas byloje yra kilęs tarp faktinio, neįforminus nuomos ar kitokiu pagrindu teisės į valstybinę žemę nesuformavus sklypo, laisvos valstybinės žemės naudotojo, savavališkai, be reikiamų dokumentų įforminimo pasistačiusio gamybinį pastatą ieškovo ir atsakovės, kurios nuosavybės teisės į gretimą 17523 kv.m. sklypą yra įformintos. Ieškovas siekia įrodyti, kad atsakovės sklypas suformuotas ir įgytas pažeidžiant nustatytą tvarką, dėl ko jo nuomone būtina naikinti administracinį aktą, taip pat įrodinėja, kad atliekant kadastrinius matavimus be pagrindo padidintas atsakovei priklausančio sklypo plotas 23 kv.m. Iš esmės konflikto priežastimi yra tapusi aplinkybė, kad ieškovo savavališkai pastatytas gamybinis pastatas yra pastatytas per arti (nesilaikant 3 metrų atstumo) nuo atsakovės sklypo ribos. Šios aplinkybės jau buvo tapusios teisminio nagrinėjimo objektu ir Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT), nagrinėdamas atsakovės (ieškovės ankstesnėje byloje) kasacinį skundą jos ieškinį dalyje dėl savavališkai pastatyto pastato bei asfaltuotos aikštelės nugriovimo tenkino 2010 07 09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2010, panaikindamas pirmosios ir apeliacinės instancijos sprendimo bei nutarties dalis, bei įpareigodamas atsakovą (ieškovą šioje nagrinėjamoje byloje UAB Juknevičiaus kompostas) per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinio dalį, pastatytą arčiau kaip 3 m iki jos žemės sklypo ribos, bei per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti iš ieškovės žemės sklypo asfalto dangą.

21LAT remdamasis suformuota praktika (LAT 2010 07 02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010) taikė CK 4.103 straipsnio 1 dalies nuostatas ir konstatavo statybą reglamentuojančių teisės aktų, įtvirtinančių būtinumą laikytis juose nustatytų atstumų iki kaimyninio sklypo ribos pažeidimą. Konkrečiai LAT konstatavo jog buvo pažeistas Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, kurio 192.1 punkte nustatytas reikalavimas, kad pastatų atstumas iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai, jeigu pastatai yra 1-2 aukštų. To paties reglamento 1 priedo 4 punkte nurodyta, kad, mažinant pastatų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai ir gautas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas raštu. LAT pažymėjo, kad statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai nėra savitiksliai: jais siekiama užtikrinti, kad statybos darbai būtų atliekami nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nesukeltų grėsmės kitiems asmenims, todėl šie reikalavimai negali būti vertinami kaip formalus teisės būti statytoju kaip vienos iš nuosavybės teisės įgyvendinimo formų ribojimas, kad STR normos, nustatančios atstumus nuo pastato iki kaimyninio žemės sklypo ribos, yra imperatyvaus pobūdžio, turi tam tikrų viešųjų tikslų. Teisės aktuose nenustatyta galimybės keisti šiuos atstumus teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio laisvu susitarimu. Tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinį mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas negali tokio atsisakymo nuginčyti.

22LAT remtasis bylos duomenimis, nustatė, kad ginčo statinys pastatytas 0,01–2,67 m atstumu iki A. M. sklypo ribos, byloje pripažinta, kad atsakovas statinį pastatė savavališkai, be statybos leidimo ir statinio projekto. Nei A. M., nei jos dukters, kuri iki m. d. dovanojimo sutarties sudarymo buvo žemės sklypo savininkė, sutikimo dėl atstumo sumažinimo atsakovas neprašė. Taip pat nustatyta, kad žemei kompostuoti yra asfaltu padengta aikštelė, prie ginčo statinio išasfaltuotas kelias, kurie užima dalį kasatorės žemės sklypo. Tuo tarpu šioje byloje ieškovas ginčija administracinį aktą, kadastrinius matavimus, kuriais remiantis suformuotas ir įformintas atsakovės sklypas, teigdamas, kad įforminimo procedūros atliktos pažeidžiant įstatymo reikalavimus, kad neva atsakovei neteisėtai suformuotas 23 kv.m. didesnis sklypas nei buvo parduotas pirmiesiems savininkams, valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi (t.1,b.l.50-54), sudaryta remiantis Vilniaus apskrities viršininko 2003-06-03 įsakymu Nr. 20904-01(t.1,b.l. 47-49), bei dovanojimo keliu perleisti atsakovei (t.1,b.l. 54-61). Su tokiais apelianto teiginiais negalima sutikti. Byloje pateikti žemės sklypo Nr. 804 planai (t.1, b.l. 49, 53, t. 2 b.l.92), žemės sklypo abrisas (t.2, b.l. 89), iš kurių matyti, kad atsakovei A. M. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas buvo suformuotas dar 2002 metų gegužės mėnesį, sklypo ribos kadastro ir registro žemėlapyje pažymėtos 2003-06-16. Vilniaus apskrities viršininko 2006-02-07 įsakymu Nr. 2.3-876-01, leista įregistruoti patikslintus žemės sklypo (toliau ginčo sklypas ), kadastrinis Nr., kadastrinius duomenis (T1 b.l. 84-91).

23Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį visiškai pagrįstai byloje rėmėsi Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintais Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais (toliau – nuostatai), kurių 15.5. punktas nustato, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose, atliekami žemės sklypo savininkui ar naudotojui pageidaujant. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintose Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – taisyklės) 3.5 punkte. Remdamasis minėtais teisės aktais bei ginčo sklypo kadastro duomenimis (b.l.60-63) pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ginčo sklypo, kadastriniai matavimai buvo atlikti ir įregistruoti teisėtai, sklypo savininkei pageidaujant (b.l.59), įgyvendinant jai Nuostatų 12 punkte numatytą teisę atlikti nekilnojamojo turto kadastro objektų geodezinius matavimus. Iš kadastrinės bylos (b.l. 53) matyti, kad K. P. firmai „Gmatas“ 2005-06-13 parengusiai ginčo sklypo planą suteikta licencija, tokiems darbams atlikti. Byloje nesant kitokių duomenų pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad geodezinius matavimus atliko tokią teisę turintis asmuo. Remdamasis Taisyklių 11 punktu, byloje pateiktu K. P. firmos „Gmatas“ aiškinamuoju raštu, kuriame pateikiamas pagrindimas, kaip buvo atlikti kadastriniai matavimai ir kodėl 23 kv.m. padidėjo ginčo sklypo plotas ( t..2 b.l. 105), byloje pateiktu ginčo sklypo abrisu (b.l. 3) bei ir K. P. firmos „Gmatas“ 2005-06-13 parengtu žemės sklypo planu pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo išvados jog 2005-06-13 plane pažymėti: sklypo ribos, sklypo konfigūracija, bei linijų ilgiai iš esmės atitinka žemės sklypo abrise Nr. 804 esančius žemės sklypo ribas, konfigūraciją, linijų ilgius. Todėl, turint omenyje, kad pagal Nuostatų 21 punkto reikalavimus žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis, tik naudojant tikslesnes priemones nei ankstesnių matavimų, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba (neįregistruotų žemės sklypų) nuo žemėtvarkos projekte ar kitame teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede, o atlikus ginčo sklypo, tikslius geodezinius matavimus, jo plotas padidėjo 23 kv.m. ir neviršija leistinos paklaidos, nepagrįsti apelianto teiginiai jog atliekant kadastrinius matavimus sklypo plotas padidintas specialiai tam, kad apelianto pastatas atsidurtų per arti sklypų ribos. Apeliantas nėra atlikęs savo geodezinių matavimų. Jo pateiktas į bylą planas kuriuo jis remia apeliacinio skundo teiginius nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų šiuo klausimu, paremtų rašytiniais bylos duomenimis. Apeliantas nėra pateikęs tikslių paskaičiavimų ir geodezinių matavimų, kurie įrodytų jog atsakovės sklypo plotą sumažinus iki 17500 kv.m. nepasikeistų jo konfigūracija kraštinių linijų ilgis ir pagaliau, kad ginčo statinio vieta tokiu atveju būtu nutolusi nuo sklypų ribos per 3 metrus. Be to, ieškovas savo teisėms naudotis valstybine žeme pagrįsti yra pateikęs 1998-01-01 terminuotą žemės subnuomos sutartį (t.1, b.l. 123 – 124) su UAB „Hidora“, kuri galiojo 10 metų iki 2008-01-01 dėl dalies (2160 kv.m.) sklypo, kadastrinis Nr. subnuomos. Minėtos sutarties 2 straipsnyje ieškovas buvo įsipareigojęs nestatyti subnuomojamame pastate jokių statinių.

24Apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo jog atliekant atsakovės sklypo kadastrinius matavimus buvo pažeisti Nuostatų 32 punkto reikalavimai, kad nebuvo įvykdytas 32.1.1. papunktyje įtvirtintas reikalavimas, jog atliekant žemės sklypo ribų vietovėje paženklinamą dalyvauja žemės sklypo savininkas (esamas arba būsimas) arba jo įgaliotam asmuo, taip pat suinteresuoti asmenys – gretimų sklypų savininkai ar jų įgalioti asmenys, tačiau kadastro byloje esančiame 2005-06-01 žemės sklypo ribų paženklinimo –parodymo akte (b.l.54) yra žemės sklypo savininkės įgalioto asmens (b.l.59) parašas ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus įgalioto asmens žyma, patvirtinanti žemės sklypo paženklinimo ir plano atitikimą teisės aktų reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo pateiktus kadastrinius duomenis bei nustatė, kad iš byloje esančių: ištraukos iš Vilniaus miesto suvestinių skaitmeninių grafinių duomenų (t.2, b.l. 213) ir nekilnojamojo turto registro 2010-12-20 išrašo (t.1 b. l. 95-97), 2008-06-03 išrašo (t.2, b.l. 177-178), nekilnojamojo turto, žemės sklypo unikalus Nr., kadastro ir registro duomenų byloje, esančio 2004-05-04 išrašo (b.l. 23-24) matyti, kad: žemės sklypas, kadastrinis Nr., nuosavybės teise priklausantis Lietuvos Respublikai, 2004-04-30 nuomos sutartimi Nr. 14-2787 išnuomotas UAB „Švarus miestas“ nesiriboja su atsakovei A. M. nuosavybės teise priklausančiu ginčo sklypu; žemės sklypas, kadastrinis Nr., nuosavybės teise priklausantis Lietuvos Respublikai, 1994-10-14 nuomos sutartimi Nr. N01/95-7214 nuo 1995-06-29 išnuomotas UAB „Hidora“, o nuo 2004-10-29 nuomojamas UAB „Hansa lizingas“, nesiriboja su atsakovei A. M. nuosavybės teise priklausančiu ginčo sklypu. Iš Vilniaus miesto suvestinių skaitmeninių grafinių duomenų, matyti, kad šiuos sklypus nuo atsakovei A. M. priklausančio sklypo skiria valstybinė žemė, kurioje nėra suformuotas žemės sklypas. Ieškovas 1998-01-01 buvo sudaręs jau minėtą terminuotą žemės subnuomos sutartį (t.1, b.l. 123 – 124) su UAB „Hidora“, kuri galiojo 10 metų iki 2008-01-01 dėl dalies sklypo, kadastrinis Nr. 0101/0081:0017, (2160 kv.m.) subnuomos, tačiau duomenų, kad subnuomos sutartis būtų buvusi įregistruota viešajame registre nėra, o ieškovo pateikti detaliojo planavimo dokumentai (t.1,b.l. 31-46, 134-174), susirašinėjimas su Vilniaus apskrities viršininko administracija (t.1, b.l. 28-23), projektavimo darbų sutartis (t.2 b.l. 1-4) nepatvirtina, kad ieškovas 2005 metais buvo teisėtas valstybinės žemės dalies, kuri ribojasi su atsakovės A. M. žemės sklypo dalimi, naudotojas. Todėl, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada jog atliekant atsakovei A. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, sklypo paženklinimą, aukščiau nurodytų sklypų naudotojai bei ieškovas neturėjo būti kviečiami, o G. M., kuriai iki 2007 11 13 nuosavybės teisėmis priklausė žemės sklypas kadastriniu Nr. (t.1 b.l. 95-96), besiribojantis su atsakovei A. M. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kadastrinis Nr., nuosavybės teisės į šį sklypą buvo įregistruota tik 2006-10-27, jau po to, kai buvo atlikti A. M. priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai, todėl ji taip pat neturėjo būti kviečiama atliekant sklypo paženklinimą. 2005-06-01 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte (b.l.54) yra Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus įgalioto asmens žyma ir parašas. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog apelianto užimama teritorija nėra žemės sklypas ir jos ribos nenustatytos, todėl jokios pareigos kviesti nei paties apelianto, nei valstybės institucijos atstovo nebuvo, be to ginčo tarp atsakovės A. M. ir valstybės dėl žemės sklypo ribų nėra. Todėl kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovės A. M. pageidavimu K. P. firmos „GMATAS“ atlikti kadastriniai žemės sklypo matavimai įvykdyti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir nėra pagrindo šių matavimų pagrindu parengtų dokumentų: 2005-06-13 atsakovo Pleskio firmos „GMATAS“ parengto ir 2005-08-31 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus suderinto žemės sklypo, unikalus Nr., plano; 2005-06-01 žemės sklypo, unikalus Nr., ribų paženklinimo - parodymo akto; 2005-06-13 žemės sklypo, unikalus Nr., kadastro duomenų formos „Žemės sklypo kadastro duomenys"; 2005-06-13 S. S. individualios įmonės parengto žemės sklypo, unikalus Nr., vidutinės rinkos vertės skaičiavimo žiniaraščio pripažinti negaliojančiais. Nesant pagrindo aukščiau nurodytų dokumentų pripažinti negaliojančiais, nėra pagrindo ir naikinti Vilniaus apskrities viršininko 2006-02-07 įsakymo Dėl privataus žemės sklypo kadastrinis Nr., esančio kaime, Vilniaus mieste, kadastrinių duomenų patikslinimo atlikus kadastrinius matavimus Nr. 2.3-876-01, priimto remiantis minėtais dokumentais .

25Apeliantas Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnio nuostatomis, kad sklypų savininkams nesutariant dėl ginčytinų sklypo ribų ir kai jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus prašė nustatyti atsakovės sklypo ribas pagal jo pateiktą planą.

26Pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje pateiktais dokumentais bei atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepime ir atstovės pasisakymuose nurodyta aplinkybe, kad žemės dalis, kurioje ieškovas yra pastatęs statinį, yra laisvos valstybinės žemės fondo dalis, kurioje nesuformuotas joks sklypas, pagrįstai priėjo išvados, kad pagal CK 1.109 straipsnio nuostatas ši žemė negali būti civilinių teisių objektu, o ieškovas be jokio teisėto pagrindo naudojantis šią laisvos žemės dalį neturi teisės reikšti reikalavimo dėl sklypų ribų nustatymo CK 4.45 straipsnio tvarka. Ta aplinkybė, kad ieškovo iniciatyva buvo rengiamas „apie 0,52 ha teritorijos prie Liepkalnio g. 172 detalusis planas, nepatvirtina to, kad ieškovas teisėtai naudojosi greta atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo esančia valstybinės žemės dalimi.

27Kiti apeliaciniame skunde įvardijami argumentai yra teisiškai nereikšmingi todėl kolegija dėl jų nepasisako.

28Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo kolegija

Nutarė

29Vilniaus 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

30Panaikinti 2013 02 12 Vilniaus apygardos teismo nutartimi byloje taikytas laikinąsias priemones, išieškojimo sustabdymą antstolės A. P. vykdomojoje byloje Nr. 173/11/11, pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-354-155.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I.GINČO ESMĖ.... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiu... 5. Nurodė, kad ieškovas nuo 1995 metų yra Lietuvos Respublikai priklausančio... 6. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su... 7. Atsakovė A. M. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti patirtas... 8. Atsakovė S. S. IĮ prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad... 9. Išvadą duodanti institucija nurodė, kad sklypas nesuformuotas ir... 10. II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI... 11. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. vasario 23 d. sprendimu ieškovo... 12. Teismas nustatė, jog žemės sklypo, unikalus Nr., kadastriniai matavimai buvo... 13. III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.... 14. Apeliantas (ieškovas) UAB „Juknevičiaus kompostas“ apeliaciniu skundu... 15. Atsakovė A. M. atsiliepimu prašė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo... 16. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 18. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir... 19. Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT) formuoja praktiką (LAT 2009 10 14... 20. Ginčas byloje yra kilęs tarp faktinio, neįforminus nuomos ar kitokiu... 21. LAT remdamasis suformuota praktika (LAT 2010 07 02 nutartimi civilinėje byloje... 22. LAT remtasis bylos duomenimis, nustatė, kad ginčo statinys pastatytas... 23. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį... 24. Apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo jog atliekant atsakovės sklypo... 25. Apeliantas Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnio nuostatomis, kad... 26. Pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje pateiktais dokumentais bei... 27. Kiti apeliaciniame skunde įvardijami argumentai yra teisiškai nereikšmingi... 28. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 29. Vilniaus 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimą palikti... 30. Panaikinti 2013 02 12 Vilniaus apygardos teismo nutartimi byloje taikytas...