Byla I-3299-624/2013
Dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Itella Information“ atstovams advokatui Gintarui Balčiūnui ir advokato padėjėjui Vaidui Radvilai, atsakovės Ryšių reguliavimo tarnybos atstovėms Aridanai Jurčiukonienei ir Kristinai Masiulytei, trečiojo suinteresuoto asmens AB „Lietuvos paštas“ atstovams Gintarui Makšimui ir advokatui Justui Čobotui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Itella Information“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Lietuvos paštas“ dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Nustatė

2Pareiškėja UAB „Itella Information“ skunde, kurį patikslino 2013-05-16, prašo teismo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – ir RRT) 2013-03-26 sprendimą dalyje, kurioje atsisakyta tirti pareiškėjos 2012-02-29, 2012-04-23, 2012-10-04 ir 2013-02-30 raštuose nurodytus galimus įstatymo pažeidimus; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą ištirti pareiškėjos 2012-02-29, 2012-04-23, 2012-10-04, 2013-02-30 raštuose nurodytus galimus įstatymo pažeidimus ir pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė 2013-03-26 sprendime, įformintame raštu Nr. (42.1)1B-1459 informavo, jog iš dalies tenkino pareiškėjos skundus ir AB „Lietuvos paštas“ 2012-10-17 informavo apie pradėtą AB „Lietuvos paštas“ neplaninį veiklos patikrinimą, kuriuo metu būtų surinkta informacija apie AB „Lietuvos paštas“ patvirtintus ir taikomus universaliųjų pašto paslaugų ir kitos pašto paslaugos tarifus bei privalomos viešai skelbti informacijos skelbimą, tačiau netyrė 2012-02-29, 2012-04-23, 2012-10-04 ir 2013-02-30 pareiškėjos raštuose nurodytų galimai jau padarytų pažeidimų. Pareiškėja yra tarptautinė paslaugų bendrovė, siūlanti įeinančių ir išeinančių įmonės dokumentų srautų valdymo paslaugas, teikianti elektroninius dokumentų paruošimo ir pateikimo, elektroninio archyvavimo sprendimus, siūlanti finansines paslaugas ir kt. Teikiant paslaugas, pasitelkia vietos pašto paslaugų tiekėjus, tarp jų ir AB „Lietuvos paštas“, kuri yra didžiausia pašto paslaugų tiekėja, dominuojanti šioje rinkoje. Pašto įstatymo 8 str. 6 d., galiojusioje iki 2012-12-31, buvo įtvirtintas imperatyvus universaliųjų pašto paslaugų teikėjas, šiuo atveju Lietuvoje tokiu yra tik AB „Lietuvos paštas“, taikant specifinius tarifus, šiems tarifams ir su jais susijusioms sąlygoms taikyti skaidrumo ir nediskriminavimo principus. Tarifai turi būti vienodi visiems panašiomis sąlygomis siunčiantiems vartotojams. Pareiškėja, dalyvaudama UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ organizuotame viešajame pirkime „Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą spausdinimo, vokavimo ir išnešiojimo paslaugos pirkimas“, pastebėjo Pašto įstatymo 8 str. 6 d., galiojusio iki 2012-12-31, pažeidimus, t. y. neskaidrių ir diskriminacinių tarifų taikymą ir apie tai 2012-02-29 informavo atsakovę. Atsakovė, kaip matyti iš 2012-04-04 jos atsakymo, jokio tyrimo neatliko dėl pareiškėjos rašte nurodytų pažeidimų, nurodydama, kad aprašytų aplinkybių vertinimas nėra jos kompetencija ir pasiūlė kreiptis į Konkurencijos tarybą. Pareiškėjai 2012-04-23 pateikus skundą dėl neveikimo, atsakovė pateikė užklausas AB „Lietuvos paštas“ dėl nurodytų pažeidimų ir 2012-09-18 informavo, kad vien pasiūlymo pateikimas viešajame pirkime nėra pagrindas konstatuoti, kad AB „Lietuvos paštas“ yra įsipareigojęs teikti ir teikia pasiūlyme nurodytas paslaugas. Pareiškėja 2012-10-04 rašte atsakovei nurodė, kad toks aiškinimas yra klaidingas, kadangi paslaugų tarifų taikymas ir paslaugų teikimas yra skirtingos sąvokos. Tokiu aiškinimu būtų nepagrįstai toleruojami AB „Lietuvos paštas“ Pašto įstatymo 8 str. 6 d. pažeidimai, nesilaikant skaidrumo ir nediskriminavimo principų. Pažymėjo, kad Konkurencijos taryba 2007-09-27 nutarimu nubaudė AB „Lietuvos paštas“ už mažesnių nei teisės aktuose nustatytų universaliųjų pašto paslaugų tarifų taikymą. Todėl minėtas atsakovės aiškinimas nepagrįstas. RRT 2012-09-19 rašte teigė, neva pasiūlymo (ofertos) su konkrečiais universaliųjų pašto paslaugų tarifais pateikimas teisiškai neįpareigoja tokį pasiūlymą (ofertą) pateikusio asmens. Oferta asmuo (oferentas) įsipareigoja ateityje akcepto atveju būti susaistytas tam tikromis sutarties sąlygomis, šio RRT tyrimo atveju, AB „Lietuvos paštas“ įsipareigojimą taikyti tokias rezervuotųjų pašto paslaugų kainas vienam paslaugų pirkėjui, diskriminuojant visus kitus šių paslaugų pirkėjus. Šiuo atveju vien AB „Lietuvos paštas“ pasiūlymo dėl rezervuotųjų pašto paslaugų pateikimas su mažesniais nei iki tol AB „Lietuvos paštas“ taikė tarifais vienam ar keliems pasirinktiems subjektams, bet ne visiems tokių paslaugų pirkėjams, ar tik vėlesnis tokių tarifų taikymas visiems kitiems šių paslaugų pirkėjams, kaip klaidingai aiškino RRT, reiškė Pašto įstatymo 8 str. 6 d. įtvirtinto skaidrumo ir nediskriminavimo principų pažeidimą. Taip pat nurodo, kad 2012-10-04 raštu kreipėsi į RRT, kad tokiu neteisėtu ir nepagrįstu aiškinimu RRT ne tik neatlieka Pašto įstatymo 3 str. įtvirtintos funkcijos reguliuoti ir prižiūrėti pašto rinką, bet ir toleruoja ir skatina AB „Lietuvos paštas“ Pašto įstatymo 8 str. pažeidimus bei pateikė paties surinktus įrodymus apie analogiškus Pašto įstatymo 8 str. pažeidimus AB „Šiaulių energija“, AB LESTO ir TEO LT, AB pirkimų atveju ir prašė ištirti ir užkirsti kelią nurodytiems pažeidimas bei apie tai informuoti pareiškėją. Negavusi jokio atsakymo, 2013-02-20 dar kartą pateikė skundą ir prašė pradėti AB „Lietuvos paštas“ pažeidimo nagrinėjimo procedūrą. RRT 2013-03-26 rašte informavo, kad, jos nuomone, 2012-10-04 rašte išdėstytos aplinkybės dėl Pašto įstatymo 8 str. 6 d. pažeidimų nurodytuose AB „Šiaulių energija“, AB LESTO ir TEO LT, AB, UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, AB „Lietuvos draudimas“ pirkimuose neva yra grindžiamos tik prielaidomis, ir nurodytų pažeidimų netirs. Taigi, RRT tik dalinai tenkino skundus nurodydama, kad paaiškino AB „Lietuvos paštas“ apie reikalavimus laikytis skaidrumo ir nediskriminavimo principų, ir informavo apie 2013-03-08 pradėtą AB „Lietuvos paštas“ neplaninį veiklos patikrinimą, kurio metu būtų surinkta informacija apie AB „Lietuvos paštas“ patvirtintus ir taikomus universaliųjų pašto paslaugų ir kitos pašto paslaugos tarifus bei privalomos viešai skelbti informacijos skelbimą, t. y. RRT sprendimai nukreipti į ateitį, tačiau RRT netyrė nurodytų galimai jau padarytų pažeidimų, nors privalėjo tai padaryti. Pažymėjo, kad teisinėje valstybėje turi būti ginami visų asmenų teisėti lūkesčiai, kad įstatymo jiems suteiktos teisės valstybės institucijose bus įgyvendinamos laikantis įstatymo nustatytos tvarkos ir terminų. Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 1p. imperatyviai įtvirtina, jog viešojo administravimo subjektų, šiuo atveju atsakovo, įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Pašto įstatymas įtvirtina nagrinėjimo procedūrą, kurios RRT privalu laikytis. Šiuo atveju RRT 2013-03-26 rašte tik deklaratyviai nurodė, neva pareiškėjos nurodytos aplinkybės yra prielaidos. Tačiau, kaip matyti iš RRT pateiktų dokumentų, pareiškėja nurodė konkrečius faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, kurių atsakovė visiškai netyrė ir nenagrinėjo, t. y. nevykdė jai Pašto įstatymo 6, 8, 13, 20 pavestų funkcijų. Taip pat atsakovė nurodė, kad AB „Lietuvos paštas“ mažesnius tarifus taikė remdamasis direktorės įsakymu. Pareiškėja mano, kad tokiu būdu AB „Lietuvos paštas“ neturėjo teisės nevienoda rezervuotųjų pašto paslaugų kainodara diskriminuoti šių paslaugų pirkėjų. AB „Lietuvos paštas“ niekada neinformavo pareiškėjos apie 2011-12-12 įsakymą ir juo nustatytą 0.29 Lt be PVM tarifą ir jo niekada nesiūlė, nors visi kiti sutarties pagrindu AB „Lietuvos paštas“ teikiamų paslaugų tarifai yra nurodyti sutartyje. AB „Lietuvos paštas“ 2012-03-23 atsakyme Nr. 3-2030 nurodė, kad negali pasiūlyti kitų tarifų, negu yra nurodyti galiojančioje sutartyje. AB „Lietuvos paštas“ yra žinoma apie pareiškėjos perkamų iš AB „Lietuvos paštas“ paslaugų apimtis – tai yra viena iš didžiausių AB „Lietuvos paštas“ rezervuotųjų pašto paslaugų pirkėjų. Per mėnesį pareiškėja pateikia AB „Lietuvos paštas“ pristatyti apie 300 000 - 600 000 pašto korespondencijos siuntų. Visus faktus ir įrodymus, visiškai jų nevertinant ir neatsakant į juos, RRT 2013-03-26 rašte keliais sakiniais pavadino prielaidomis ir nesėmė jokių priemonių dėl nurodytų pažeidimų. RRT direktoriaus 2009-12-29 įsakymu Nr. 1V-1544 patvirtintų Pašto ir pasiuntinių paslaugų teikimo taisyklių 16.3 p. įtvirtintas įpareigojimas pašto ir pasiuntinių paslaugų tiekėjams teikti išsamią, atnaujinamą LR CK 6.719 str. 1 d. nustatytą informaciją, taip pat šių taisyklių 16.1 punkte nurodytas taisykles bei informaciją apie visas teikiamas pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugas, jų teikimo sąlygas, sutarčių sąlygas, įskaitant pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų tarifus, informaciją, kaip saugiai, be nepagrįstų nuostolių, naudotis teikiamomis pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugomis. Antstolis 2012-06-26 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksavo, kad AB „Lietuvos paštas“ deklaruotas dar 2011-12-12 priimtas įsakymas Nr. 1-561 (toliau – ir 2011-12-12 įsakymas) dėl 0.29 Lt be PVM tarifo taikymo už iki 50 g svorio siuntų siuntimą, AB „Lietuvos paštas“ interneto svetainėje buvo viešai skelbiamas tik nuo 2012-04-30, t. y. praėjus daugiau 4 mėnesiams nuo minėto AB „Lietuvos paštas“ įsakymo priėmimo. Taigi, 2012-06-26 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas paneigia AB „Lietuvos paštas“ deklaratyvius teiginius, kad tarifai buvo viešai skelbiami. Be to, šie antstolio užfiksuoti faktai rodo, kad 0.29 Lt tarifas buvo pradėtas viešai skelbti tik po to, kai UAB „Itella Information“ 2012-02-29 kreipėsi į RRT. Mano, kad tokie pažeidimai yra RRT pasyvumo vykdyti jai priskirtas priežiūros funkcijas pasekmė. Pareiškėja 2013-02-20 skundu taip pat informavo, jog AB „Lietuvos paštas“ toliau tęsė pažeidimus dėl neskaidrių ir diskriminacinių savo paslaugų tarifų taikymo AB „Lietuvos draudimas“, AB TEO LT, UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, AB LESTO, naujuose organizuotuose pirkimuose. Pažymėjo, kad visais atvejais AB „Lietuvos paštas“, kaip pašto paslaugų tiekėjas, dominuojantis pašto paslaugų rinkoje, yra įpareigotas laikytis skaidrumo ir nediskriminavimo principų, nesvarbu, ar tarifai būtų taikomi dukterinei įmonei, ar kitiems paslaugų pirkėjams. RRT 2013-03-26 rašte dėl 2013-02-20 skunde nurodytų aplinkybių nurodė, neva nepateikta išsami informacija apie naujus pažeidimus. Tačiau ne pareiškėja, o RRT, kaip pašto paslaugų teikėjų Pašto įstatymo laikymosi priežiūra atliekantis subjektas, privalo reaguoti ir aiškintis galimus pažeidimus. Pareiškėja nėra pašto ar pasiuntinių paslaugų tiekėja, tačiau būdama tokių paslaugų pirkėja, yra suinteresuota, kad visi pašto paslaugų tiekėjai vienodai laikytųsi teisės aktų reikalavimų, o RRT pareigūnai tinkamai vykdytų pareigas ir atliktų jiems pavestas funkcijas užtikrinant aukščiau nurodytų tikslų įgyvendinimą. Įstatymai visiems subjektams turi būti taikomi vienodai, tačiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad RRT pareigūnai, neatlikdami jiems pavestų funkcijų, sudaro galimybes vieniems subjektams nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, susijusių su pašto paslaugų teikimu, ir tokiu būdu darant žalą galutiniams tokių paslaugų vartotojams, todėl pažeidžiamas viešasis interesas (II tomas, b. l. 13-22).

3Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamiesi skunde nurodytais argumentais.

4Pateiktame atsiliepime atsakovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėja 2012-02-29 raštu Nr. 2480 kreipėsi į RRT dėl AB „Lietuvos paštas“ veiksmų, kuriais buvo padarytas pažeidimas analogiškas pažeidimui, už kurį Konkurencijos taryba 2007-09-27 nutarimu Nr. 2S-20 „Dėl AB Lietuvos pašto veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir 2007-09-27 nutarimas Nr. 2S-20) yra skyrusi AB „Lietuvos paštas“ baudą. Šiuo nutarimu buvo pripažinta, kad AB „Lietuvos paštas“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 str., įtvirtinančio draudimą piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi, nuostatas. Pažymėjo, kad šiuo atveju RRT nėra kompetentinga vertinti Konkurencijos įstatymo pažeidimų, o pareiškėja 2012-02-29 rašte Nr. 2480 pati teigė, kad į RRT kreipėsi dėl veiksmų, kurie, pareiškėjos manymu, buvo analogiški Konkurencijos tarybos 2007-09-27 nutarime Nr. 2S-20 konstatuotam AB „Lietuvos paštas“ įvykdytam Konkurencijos įstatymo pažeidimui, RRT 2012-04-04 raštu Nr. (42.1) 1 B-1305 informavo pareiškėją apie tai, kad kompetentinga institucija, galinti įvertinti pareiškėjos rašte išdėstytas aplinkybes, yra Konkurencijos taryba. Konkurencijos taryba 2012-07-30 nutarimu Nr. 1S-103 „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl akcinės bendrovės Lietuvos pašto veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 7 ir 15 straipsnių reikalavimams“ (toliau – ir 2012-07-30 nutarimas Nr. 1S-103) atsisakė pagal pareiškėjos skundą pradėti tyrimą dėl AB „Lietuvos paštas“ veiksmų viešuosiuose pirkimuose atitikties Konkurencijos įstatymo 7 ir 15 straipsnių reikalavimams. RRT 2012-04-27 gavo pareiškėjos 2012-04-23 skundą Nr. 2525 dėl AB „Lietuvos paštas“ viešuosiuose pirkimuose teikiamų pasiūlymų dėl universaliųjų pašto paslaugų (toliau – ir UPP) teikimo tarifų, o 2012-07-13 gavo 2012-07-11 pranešimą Nr. 1581 dėl galimų Pašto įstatymo nuostatų, galiojusių iki 2013-01-01, pažeidimų, AB „Lietuvos paštas“ taikant specifinius UPP tarifus (toliau abu kartu – ir Raštai). Pažymėjo, kad RRT atliekant tyrimą pagal pareiškėjos 2012-04-23 skundą Nr. 2525 2012-07-13 buvo gautas pareiškėjos 2012-07-11 raštas Nr. 1581, kuriame nurodyti iš esmės analogiški 2012-04-23 rašte Nr. 2525 nurodytiems, galimi Pašto įstatymo (redakcijos, galiojusios iki 2013-01-01) pažeidimai, todėl Raštų pagrindu buvo atliktas vienas tyrimas ir 2012-09-18 raštu Nr. (42.1) 1B-3795 atsakyta į pareiškėjos Raštus. Šiuo raštu pareiškėja taip pat buvo informuota apie atlikto tyrimo dėl UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ organizuoto viešojo pirkimo „Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą spausdinimo, vokavimo ir išnešiojimo paslaugos pirkimas“ ir AB „Šiaulių energija“ organizuoto viešojo pirkimo „Sąskaitų spausdinimo, paruošimo pristatymui ir pristatymo vartotojui paslaugų pirkimas“, kiek tai susiję su tyrimo objektu, rezultatus. Pareiškėja pateikė 2012-10-04 pranešimą Nr. 2639, kuriame dėl iš esmės tų pačių aplinkybių paprašė atlikti tyrimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja šiame rašte nepateikė jokios informacijos, sukeliančios pagrįstą įtarimą, kad AB „Lietuvos paštas“ vykdė savo veiklą pažeisdama Pašto įstatymo (redakcijos, galiojusios iki 2013-01-01) ar jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus, arba tiesiogiai patvirtinančios, kad tokie veiksmai buvo atliekami, RRT neturėjo teisinio pagrindo atlikti naują tyrimą dėl iš esmės ankstesnio tyrimo metu jau įvertintų faktinių aplinkybių. Pažymėjo, kad RRT, atlikusi tyrimą, kaip AB „Lietuvos paštas“, taikydamas specifinius UPP tarifus, laikosi Pašto įstatymo 8 str. 6 d. įtvirtintų skaidrumo ir nediskriminavimo reikalavimų, 2012-10-17 raštu Nr. (37.3) 1B-4297, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 361 str. 2 d. 1 p., 362 str. 1 d. 5 p., 365 str. 2 d. 4 p., išaiškino AB „Lietuvos paštas“, kad, vadovaujantis Pašto įstatymo (redakcijos, galiojusios iki 2013-01-01) 8 str. 3 d. 2 p. ir Pašto ir pasiuntinių paslaugų teikimo taisyklių 16.3 p., UPP teikėjas, be kita ko, privalo reguliariai teikti išsamią ir nuolat atnaujinamą informaciją naudotojams apie UPP, galimybes jomis naudotis bei jų kainas. Taip pat, kad, vadovaujantis Pašto įstatymo (redakcijos, galiojusios iki 2013-01-01) 8 str. 6 d., UPP teikėjas, taikydamas specifinius tarifus, šiems tarifams ir su jais susijusioms sąlygoms privalo taikyti skaidrumo ir nediskriminavimo principus. Taip pat nurodo, kad pareiškėja teigdama, kad RRT neatliko jokio tyrimo dėl jos 2012-02-29 rašte Nr. 2480 nurodytų galimų pažeidimų ir pasiūlė kreiptis į Konkurencijos tarybą, nes neva aprašytų aplinkybių tyrimas nėra priskirtas RRT kompetencijai ir tik pateikus 2012-04-23 skundą Nr. 2525 dėl neveikimo, pateikė užklausas AB „Lietuvos paštas“, klaidina teismą. RRT pagrįstai nenagrinėjo pareiškėjos 2012-02-29 rašte Nr. 2480 nurodytų aplinkybių ir pasiūlė jai kreiptis į Konkurencijos tarybą, kadangi nėra atsakinga už Konkurencijos įstatymo nuostatų priežiūrą, o pati pareiškėja į RRT kreipėsi dėl veiksmų, kurie buvo analogiški Konkurencijos tarybos 2007-09-27 nutarime Nr. 2S-20 konstatuotam AB „Lietuvos paštas“ įvykdytam Konkurencijos įstatymo pažeidimui, t. y. pareiškėja kreipėsi dėl galimo AB „Lietuvos paštas“ piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, kas yra Konkurencijos įstatymo, už kurio nuostatų priežiūrą atsakinga Konkurencijos taryba, reguliavimo dalykas. Pažymėjo, kad pareiškėjos 2012-04-23 rašte Nr. 2525 buvo prašoma imtis veiksmų ištirti galimus AB „Lietuvos paštas“ pažeidimus dėl UPP tarifų taikymo, t. y. priešingai nei 2012-02-29 rašte Nr. 2480, kuriame nurodomas galimas Konkurencijos įstatymo pažeidimas, 2012-04-23 raštu buvo kreiptasi dėl galimo Pašto įstatymo (redakcijos, galiojusios iki 2013-01-01), kurio nuostatų priežiūrą vykdo RRT, pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, RRT turėjo teisinį pagrindą pradėti tyrimą dėl pareiškėjos 2012-04-23 rašte Nr. 2525 nurodytų aplinkybių, apie ką informavo pareiškėją 2012-05-24 raštu Nr. (37.3) 1B-2040 ir tokį tyrimą atliko, apie jo rezultatus informuodama 2012-09-18 raštu Nr. (42.1) 1B-3795. Tarnyba aktyviai veikė pagal kompetenciją laikydamasi jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, todėl pareiškėjos kaltinimai dėl RRT neveikimo nenagrinėjant pareiškėjos 2012-02-29 rašto Nr. 2480, yra nepagrįsti. Be to, pareiškėjos elgesys, t. y. jos 2012-04-23 raštas Nr. 2525 (jame nurodytos faktinės aplinkybės ir reiškiami reikalavimai), kuriame jau yra nurodyti galimi Pašto įstatymo (redakcijos, galiojusios iki 2013-01-01), kurio nuostatų priežiūrą vykdo RRT, pažeidimai, patvirtina, kad pareiškėja pripažino, kad RRT nebuvo kompetentinga tirti 2012-02-29 rašte Nr. 2480 nurodytų galimų pažeidimų, už kuriuos AB „Lietuvos paštas“ jau buvo nubaudusi Konkurencijos taryba. Vadovaujantis Pašto įstatymo (redakcijos, galiojusios iki 2013-01-01) 3 str. 2 d. 6 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija pagal pašto siuntų svorio pakopas tvirtina UPP didžiausius tarifus. Vadovaujantis Universaliųjų pašto paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005-01-31 įsakymu Nr. 3-38, 6.7 punktu, UPP teikėjas, teikdamas pašto paslaugas, taiko tarifus, pagrįstus teikiamų UPP sąnaudomis, prieinamus visiems naudotojams, bet ne didesnius nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės pagal pašto siuntų svorio pakopas patvirtinti didžiausi UPP teikimo tarifai. Taigi nei Pašto įstatymas, nei jo įgyvendinamieji teisės aktai nenumatė draudimo UPP teikėjui taikyti mažesnius tarifus nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinti didžiausi UPP teikimo tarifai. Atsižvelgiant į tai, skundo ir Raštų teiginiai, kad įstatymo leidėjas iki 2013-01-01 suteikdamas išskirtines sąlygas AB „Lietuvos paštas“ teikti UPP, taip pat nustatė, kad AB „Lietuvos paštas“, teikdamas UPP, privalo taikyti Vyriausybės nustatytus šių paslaugų tarifus, neatitinka teisės aktų nuostatų ir yra klaidinantys. Dėl skundo teiginių, kad AB „Lietuvos paštas“ privalo taikyti naudotojams tokius UPP tarifus, kokius siūlo dalyvaudamas viešųjų pirkimų pasiūlymuose nustatytomis sąlygomis, nurodo, kad Pašto įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2013-01-01) 8 str. 4 d. 1 p. numatyta, kad UPP teikėjas turi teisę sudaryti individualias sutartis dėl UPP tarifų, o to paties straipsnio 6 d. - kad UPP teikėjas, taikydamas specifinius tarifus, šiems tarifams ir su jais susijusioms sąlygoms taiko skaidrumo ir nediskriminavimo principus, taip pat, kad nustatant tokius tarifus, turi būti įvertintos nepatirtos sąnaudos, palyginti su įprastai teikiamomis pašto paslaugomis, ir kad tarifai turi būti vienodi visiems panašiomis sąlygomis siunčiantiems naudotojams. Taigi, Pašto įstatymas suteikia teisę UPP teikėjui sudaryti individualias sutartis dėl UPP tarifų, ne didesnių nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės pagal pašto siuntų svorio pakopas patvirtinti didžiausi UPP teikimo tarifai, taikymo, tačiau tokiu atveju turi būti laikomasi nediskriminavimo principo ir kitiems panašiomis sąlygomis siunčiantiems naudotojams turi būti taikomi analogiški UPP tarifai. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne žodis „taikyti“ yra suprantamas kaip „turėti praktinę reikšmę, naudoti praktikoje“. Todėl mano, kad vien pasiūlymo pateikimas viešųjų pirkimų metu, nesant sutarties dėl UPP teikimo pasiūlyme nurodytais tarifais sudarymo fakto, nėra pagrindas konstatuoti, kad UPP teikėjas yra įsipareigojęs teikti ir teikia paslaugas pasiūlyme nurodytais tarifais. Pagal CK 6.161 str. 1 d., UPP teikimo sutartis yra viešoji sutartis. CK 6.161 str. 3 ir 4 dalys nustato, kad sudarydamas viešąsias sutartis, juridinis asmuo (verslininkas) neturi teisės kam nors suteikti privilegijų, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, taip pat viešosiose sutartyse nustatomos prekių ir paslaugų kainos bei kitos sąlygos turi būti vienodos visiems tos pačios kategorijos vartotojams, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai atskirų kategorijų vartotojams gali būti taikomos lengvatinės sąlygos. Taigi, paslaugų pirkimo konkurso organizavimas ir kvietimas viešosios paslaugos teikėjui pateikti savo pasiūlymą konkurse nėra laikytinas kreipimusi į viešosios paslaugos teikėją dėl viešosios sutarties sudarymo ir nesukelia CK 6.161 str. 2 d. numatytų teisinių pasekmių. Vien informavimas apie konkurso paslaugoms pirkti organizavimą neišreiškia asmens valios naudotis konkretaus viešųjų paslaugų teikėjo teikiamomis konkrečiomis paslaugomis tam tikrais tarifais ir sudaryti su juo sutartį dėl viešųjų paslaugų pirkimo. Be to, teisės aktai neįpareigoja viešųjų paslaugų teikėjų dalyvauti visuose organizuojamuose konkursuose dėl jų teikiamų viešųjų paslaugų. Tačiau UPP teikėjui laimėjus viešąjį konkursą ir sudarius sutartį dėl UPP teikimo pasiūlyme nurodytais specifiniais UPP teikimo tarifais, kurie iki tol nebuvo viešai siūlomi ir taikomi kitiems siuntėjams, UPP teikėjui kyla pareiga viešai paskelbti naujai taikomus UPP specifinius tarifus, kas, vadovaujantis CK 6.171 str. 1 d., laikytina viešąja oferta, ir vadovaujantis CK 6.161 str. ir Pašto įstatymo (redakcijos, galiojusios iki 2013-01-01) 8 str. 6 d., taikyti juos viešąją ofertą akceptavusiems kitiems panašiomis sąlygomis siunčiantiems naudotojams. Todėl AB „Lietuvos paštas“ pasiūlymų, teiktų viešajam pirkimui, negalima vertinti kaip AB „Lietuvos paštas“ įsipareigojimą taikyti UPP tarifus visiems panašiomis sąlygomis siunčiantiems naudotojams Pašto įstatymo 8 str. 6 d. prasme. Taigi, siekiant nustatyti, ar UPP teikėjas laikėsi Pašto įstatymo 8 str. 6 d. nuostatų, būtina įvertinti, ar specifiniai tarifai buvo taikomi de facto ir ar jie buvo taikomi nediskriminuojant panašiomis sąlygomis siunčiančių naudotojų, kas reiškia, kad vien tarifų identifikavimas (šiuo konkrečiu atveju pasiūlymu pateikimas viešųjų konkursų (pirkimų) metu), nenustačius fakto, kad jie realiai buvo taikomi praktikoje (šiuo konkrečiu atveju nenustačius, kad buvo sudaryta sutartis tarp siuntėjo ir AB „Lietuvos paštas“ dėl UPP teikimo konkrečiais specifiniais tarifais), yra nepakankamas Pašto įstatymo 8 str. 6 d. nuostatų pažeidimui konstatuoti. Pareiškėjos teiginiai, kad 2012-09-18 rašte Nr. (42.1) 1B-3795 pateiktas Pašto įstatymo aiškinimas yra klaidingas, nepagrįstas ir neteisėtas, tai patvirtina Konkurencijos tarybos 2007-09-27 nutarimas Nr. 2S-20, kuriuo AB „Lietuvos paštas“ buvo nubausta už mažesnių nei teisės aktuose nustatytų UPP tarifų taikymą, be to, paslaugų tarifų taikymas ir paslaugų teikimas yra dvi skirtingos sąvokos, klaidina teismą. Konkurencijos tarybos 2007-09-27 nutarimas Nr. 2S-20 niekaip negali patvirtinti ar paneigti RRT pateikto Pašto įstatymo normų aiškinimo, nes Konkurencijos tarybos nutarime buvo taikomos Konkurencijos įstatymo nuostatos ir atitinkamai pašto veikla vertinta taikant Konkurencijos įstatymo, o ne Pašto įstatymo nuostatas. Be to, AB „Lietuvos paštas“ buvo nubaustas ne už mažesnių nei teisės aktuose nustatytų UPP tarifų taikymą, o už tai, kad piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi rezervuotųjų pašto paslaugų rinkoje ir siekė įtvirtinti savo padėtį bei išstumti konkurentus iš su minėta rinka glaudžiai susijusios sąskaitų spausdinimo, lankstymo ir vokavimo rinkos. Savo nesutikimą su RRT pozicija pareiškėja taip pat grindžia CK 6.167 str. pateikta ofertos sąvoka. Tačiau pareiškėjos teiginiai klaidina teismą, nes vien tik pasiūlymo pateikimas savaime nereiškia, kad yra daromas Pašto įstatymo pažeidimas, kadangi, Pašto įstatymo (redakcijos, galiojusios iki 2013-01-01) 8 str. 6 d. pažeidimo faktui konstatuoti būtina nustatyti, kad specifiniai UPP tarifai buvo taikomi praktiškai ir kad jie buvo taikomi diskriminuojant panašiomis sąlygomis siunčiančius naudotojus, todėl RRT, atlikusi tyrimą ir nenustačiusi nurodytų aplinkybių, pagrįstai ir teisėtai netaikė poveikio priemonių AB „Lietuvos paštas“, t. y. neinicijavo pažeidimų nagrinėjimo procedūrų, kaip tai buvo numatyta Pašto įstatymo (redakcijos, galiojusios iki 2013-01-01) 13 str. Pažymėjo, kad RRT aktyviais veiksmais tyrė pareiškėjos Raštuose nurodytas faktines aplinkybes ir tą patvirtina RRT 2012-05-25 raštas Nr. (42.5) 1B-2073 ir 2012-07-19 raštas Nr. (42.5) 1B-2989, kuriais buvo kreiptasi į AB „Lietuvos paštas“, bei 2012-06-25 raštas Nr. (42.5) 1B-2608, kuriuo buvo kreiptasi į UAB „Lietuvos pašto finansinės paslaugos“. Tarnybos 2012-09-18 raštu Nr. (42.1) 1B-3795 pareiškėja buvo informuota apie atlikto tyrimo dėl UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ organizuoto viešojo pirkimo „Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą spausdinimo, vokavimo ir išnešiojimo paslaugos pirkimas“ ir AB „Šiaulių energija“ organizuoto viešojo pirkimo „Sąskaitų spausdinimo, paruošimo pristatymui ir pristatymo vartotojui paslaugų pirkimas“, kiek tai susiję su tyrimo objektu, rezultatus, taigi, Tarnyba ištyrė pareiškėjos Raštus ir atsakė jai pagal kompetenciją. Pažymėjo, kad ūkio subjektų veiklos priežiūra (kontrolė), t. y. viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teikti metodinę pagalbą ūkio subjektams, prižiūrėti, kaip ūkio subjektai laikosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kontroliuoti, ar tinkamai tuos reikalavimus vykdo, ir įgyvendinti kitas priemones, užtikrinančias tinkamą teisės aktų reikalavimu laikymąsi ir mažinančias galimų pažeidimų skaičių, turi būti atliekama tik pagal priežiūrą ir kontrolę atliekantiems viešojo administravimo subjektams VAĮ nustatyta tvarka suteiktus įgaliojimus ir vadovaujantis VAĮ. Tarnyba, vadovaudamasi Pašto įstatymo (redakcijos, galiojusios iki 2013-01-01) 3 str. 4 d. 13 p., pagal savo kompetenciją tiria ir nagrinėja Pašto įstatymo pažeidimus bei pažeidėjams taiko sankcijas teisės aktų nustatytais atvejais, sąlygomis ir tvarka. Vadovaudamasi VAĮ 364 str. 1 d. bei Ūkio subjektų veiklos patikrinimų taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2010-08-27 įsakymu Nr. 1V-853 (toliau – ir Taisyklės) 3 p., Tarnyba turi teisę atlikti planinius ir neplaninius ūkio subjektų veiklos patikrinimus, tačiau privalo laikytis VAĮ 36 str. įtvirtintų ūkio subjektų veiklos priežiūros principų, tarp jų minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principo, reiškiančio, kad priežiūrą atliekančių subjektų priežiūros veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų veiklą, bei planavimo principo. Taisyklių 16 p. įtvirtina, kad neplaninis ūkio subjekto veiklos patikrinimas gali būti inicijuojamas Tarnybos direktoriaus pavaduotojo motyvuotu sprendimu esant Tarnybos įgalioto tarnautojo teikimui ir Taisyklių 19 p. išvardytiems neplaninių patikrinimų atlikimo pagrindams. Taisyklių 19.2 p. numato, kad neplaninis ūkio subjekto veiklos patikrinimas, be kita ko, gali būti atliekamas turint informacijos ar kilus pagrįstiems įtarimams dėl ūkio subjekto veiklos, kuri gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti jų reikalavimų. Atsižvelgiant į 2012-10-04 rašte Nr. 2639 išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos reikalavimas atlikti šiame rašte nurodytuose konkursuose (viešuosiuose pirkimuose), kiek tai susiję su TEO LT, AB organizuotu konkursu dėl sąskaitų spausdinimo ir pristatymo paslaugų pirkimo ir LESTO, AB organizuotu konkursu dėl dokumentų spausdinimo, vokavimo ir siuntimo organizavimo paslaugų pirkimo, dalyvavusio AB „Lietuvos paštas“ patikrinimus išimtinai grindžiami tik faktais, kad AB „Lietuvos paštas“ galimai pasiūlė mažesnes kainas negu taikoma kitiems AB „Lietuvos paštas“ siuntų pristatymo paslaugų pirkėjams. Tačiau 2012-10-04 rašte Nr. 2639 nėra pateikiama jokios informacijos, sukeliančios pagrįstą įtarimą, kad AB „Lietuvos paštas“ vykdė savo veiklą pažeisdamas Pašto įstatymo ar jį įgyvendinančiųjų teisės aktų reikalavimus arba tiesiogiai patvirtinančios, kad tokie veiksmai buvo atliekami, kas sudarytų pagrindą neplaninio ūkio subjekto veiklos patikrinimo inicijavimui pagal VAĮ 364 str. 12 d. 2 p. Be to, kaip jau buvo minėta, vien pasiūlymo pateikimas, nesant sutarties dėl UPP teikimo pasiūlyme nurodytais tarifais sudarymo fakto, nėra pagrindas konstatuoti, kad UPP teikėjas yra įsipareigojęs teikti ir teikia UPP pasiūlyme nurodytais tarifais. Taip pat pažymėjo, kad siekdama įgyvendinti prevencinio pobūdžio priemones, padedančias ūkio subjektams laikytis teisės aktų reikalavimų, ir vadovaudamasi VAĮ 361 str. 2 d. 1 p., 362 str. 1 d. 5 p., 365 str. 2 d. 4 p., Tarnyba išaiškino AB „Lietuvos paštas“, kad UPP teikėjas, be kita ko, privalo reguliariai teikti išsamią ir nuolat atnaujinamą informaciją naudotojams apie UPP, galimybes jomis naudotis bei kainas. Taip pat, vadovaujantis Pašto įstatymo 8 str. 6 d., UPP teikėjas, taikydami specifinius tarifus, šiems tarifams ir su jais susijusioms sąlygoms privalo taikyti skaidrumo nediskriminavimo principus. Taigi Tarnyba, veikdama pagal savo kompetenciją, neinicijavo AB „Lietuvos paštas“ pažeidimų nagrinėjimo procedūrų, kadangi nenustatė jos veiksmuose galimų Pašto įstatymo pažeidimų, tačiau siekdama įgyvendinti prevencinio pobūdžio priemones, padedančias ūkio subjektams laikytis teisės aktų reikalavimų, suteikė AB „Lietuvos paštas“ metodinę pagalbą. Todėl nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, kad Tarnyba netyrė, nenagrinėjo jos raštuose nurodytų aplinkybių ir netinkamai vykdė jai teisės aktų pavestas funkcijas. Pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, kurie sudarytų pagrindą pagrįstai abejoti Tarnybos netinkami jai pavestų uždavinių įgyvendinimu, o vadovaujasi tik savo subjektyvia nuomone. Dėl RRT 2013-03-26 rašto Nr. (42.1) 1 B-1459 nurodo, kad atsižvelgiant į jo priėmimo tvarką ir turinį, jis yra informacinio pobūdžio, nesukuriantis jokių teisių ir pareigų pareiškėjai, jame nesuformuluotos elgesio taisyklės arba privalomi vykdyti nurodymai ir (ar) įpareigojimai, todėl šis raštas savo turiniu ir forma nelaikytinas individualiu administraciniu aktu, kaip jis apibrėžtas ABTĮ 2 str. 14 d. ir VAĮ 2 str. 9 d., todėl neskųstinas, atitinkamai bylą šioje dalyje turėtų būti nutraukta (II tomas, b. l. 28-37).

5Teismo posėdyje atsakovo atstovai su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remdamiesi atsiliepime išdėstytais argumentais.

6Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad UAB „Itella Information“ žinodama, kad atsakovė neatliko prašomų veiksmų, į teismą nustatytu terminu nesikreipė, dėl to praleido įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėja pakartotinai kreipėsi į atsakovę RRT dėl tų pačių faktinių aplinkybių ir iš esmės su tokiu pačiu reikalavimu. Mano, kad pareiškėja praleido terminą kreiptis į teismą, dėl to byla turėtų būti nutraukta. Pažymėjo, kad dar 2012-09-12 UAB „Itella Information“ pateikė Vilniaus apygardos teismui ieškinį, (civilinė byla Nr. 2-2710-262/2013), kuriame reikalauja pripažinti neteisėtais tuos pačius veiksmus, kurių neteisėtumą įrodinėja ir šioje administracinėje byloje. Lyginant skundo ir ieškinio pagrindus, akivaizdu, jog daugeliu atveju skundo ir ieškinio argumentai sutampa pažodžiui, nurodomos tos pačios faktinės aplinkybės. Tokia procesinė situacija, kai savo tariamai pažeistas teises pareiškėja siekia apginti ir bendrosios kompetencijos ir administraciniame teisme dviejose skirtingose bylose, rodo UAB „Itella Information“ piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, bei teisei priešingų tikslų siekimą. Pareiškėjos skundas nepagrįstas. Atsakovė pagrįstai ir teisėtai atmetė pareiškėjos argumentus kaip neobjektyvius ir nepagrįstus bei paremtus išimtinai prielaidomis. Pareiškėja kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą, kuriame išnagrinėjus UAB „Itella Information“ ieškinį ir AB „Lietuvos paštas“ priešieškinį bus konstatuotos aplinkybės susijusios su Pašto įstatymo laikymusi. Pašto paslaugų tarifų dydžius reguliuoja atitinkami norminiai teisės aktai ir AB „Lietuvos paštas“, teikdamas universaliąsias pašto paslaugas, tarifus taikė ir taiko tinkamai vadovaudamasis imperatyviomis teisės normomis ir nediskriminuodamas ūkio subjektų. Taikytini tarifai, jų dydžiai ir skirtumai visiškai atitiko ir atitinka reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimus. AB „Lietuvos paštas“, AB LESTO ir TEO LT, AB, vykdytuose pirkimuose nustatant tarifą taikė galiojantį Lietuvos pašto generalinės direktorės 2011-12-12 įsakymą Nr. 1-561. UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ vykdytame pirkime Lietuvos paštas apskritai nedalyvavo. Minėtame pirkime dalyvavo AB „Lietuvos paštas“ dukterinė įmonė UAB „Lietuvos pašto finansinės paslaugos“. UAB „Lietuvos pašto finansinės paslaugos“ paslaugas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ teikia naudodamasis AB „Lietuvos paštas“ (subrangovas) paslaugomis. Skunde nurodytame AB „Šiaulių energija“ vykdytame viešajame pirkime AB „Lietuvos paštas“ dalyvavo kartu su jungtinės veiklos partneriu UAB „Lietuvos pašto finansinės paslaugos“, kuris buvo atsakingas už pasiūlymo parengimą ir kainos nustatymą, inter alia, dėl AB „Lietuvos pašto generalinės direktorės 2011-12-12 įsakymo Nr. 1-561 taikymo (IV tomas, b. l. 1-4).

7Skundas netenkinamas.

8Proceso šalių atstovų paaiškinimais bei kitais byloje pateiktas įrodymais nustatyta, kad pareiškėja UAB „Itella Information“ kreipėsi į atsakovę Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą, vykdžiusią ir šiuo metu vykdančią Lietuvos Respublikos pašto įstatymo (toliau – ir PĮ) nuostatų laikymąsi pašto paslaugų, tame tarpe – ir universaliųjų pašto paslaugų, tiekėjų veikloje, 2012-02-29, 2012-04-23, 2012-07-11, 2012-10-04, 2013-02-20 raštais, kuriuose informavo apie trečiojo suinteresuoto asmens AB „Lietuvos paštas“, kaip teigiama, neteisėtus veiksmus teikiant universaliąsias pašto paslaugas, t. y. neskaidraus ir diskriminuojančio elgesio taikant universaliųjų pašto paslaugų tarifus, bei prašė imtis veiksmų ištirti galimus pažeidimus (I tomas, b. l. 21-26, 32-41; II tomas, b. l. 49-51; III tomas, b. l. 31-34). RRT, atsakydama į UAB „Itella Information“ 2012-02-29 pranešimą, 2012-04-04 raštu informavo, kad, vadovaujantis PĮ 8 str. 4 d. 1 p., universaliųjų pašto paslaugų tiekėjas turi teisę sudaryti individualias sutartis dėl universaliųjų pašto paslaugų tarifų ir taikyti specialius tarifus laikydamasis Pašto įstatymo 8 str. 6 d. nuostatų, o manydama, kad pažeidimas visgi yra padarytas, pareiškėja turi teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą (I tomas, b. l. 27-28). Atsakydama į 2012-04-23 skundą ir 2012-07-11 pranešimą, RRT 2012-09-18 rašte nurodė, kad UAB „Itella Information“ raštuose minimų viešųjų pirkimų pagrindu tarp AB „Lietuvos paštas“ ir UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ ar AB „Šiaulių energija“ nėra susiklostę santykiai dėl UPP teikimo specifiniais tarifais, t. y. iš esmės pasisakyta, kad pažeidimai RRT nuomone, nėra padaryti, o dėl pranešime minimo neinformavimo apie AB „Lietuvos paštas“ direktoriaus 2011-12-11 įsakymu Nr. 1-561 nustatytą tarifą paprašė pateikti papildomus duomenis (I tomas, b. l. 29-31). Atsakydama į pareiškėjos 2012-10-04 raštą ir 2013-02-20 skundą, kuriuo buvo reikalaujama nedelsiant pradėti AB „Lietuvos paštas“ pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, RRT skundžiamu 2013-03-26 raštu pranešė, kad apie atliktų tyrimų, susijusių su UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ ir AB „Šiaulių energija“ viešaisiais pirkimais, rezultatus jau informavo, skundo teiginiai, susiję su TEO Lt ir AB LESTO vykdytuose konkursuose AB „Lietuvos paštas“ pasiūlytomis mažesnėmis nei taikomos kitiems pašto siuntų pristatymo paslaugų pirkėjams kainomis, yra grindžiami tik prielaidomis, o informacija apie AB „Lietuvos draudimas“ vykdytus pirkimus nebuvo pateikta, todėl RRT, jos teigimu, laikėsi teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir procedūrų bei pagal kompetenciją ėmėsi visų būtinų veiksmų siekdama užtikrinti Pašto įstatymo nuostatų laikymąsi (III tomas, b. l. 40-42).

9Pateiktame skunde pareiškėja UAB „Itella Information“ iš esmės siekia, kad būtų pradėta Pašto įstatymo nustatyta pažeidimo nagrinėjimo procedūra dėl jos 2012-02-29, 2012-04-23, 2012-07-11, 2012-10-04, 2013-02-20 raštuose nurodytų galimų Pašto įstatymo pažeidimų AB „Lietuvos paštas“ veikloje, taikant iki 2013-01-01 galiojusius UPP tarifus.

10Iki 2013-01-01 galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos pašto įstatymas (2004-04-13 įstatymo Nr. IX-2118 redakcija), be kita ko, numatė: pašto veiklą Lietuvos Respublikoje reguliuoja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir Ryšių reguliavimo tarnyba (PĮ 3 str. 1 d.); Vyriausybė ar jos įgaliota institucija pagal pašto siuntų svorio pakopas tvirtina universaliųjų pašto paslaugų didžiausius tarifus ir kas 3 metai tvirtina periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugų didžiausius tarifu (PĮ 3 str. 2 d. 6 p., 2011-12-20 įstatymo Nr. XI-1819 redakcija); Ryšių reguliavimo tarnyba prižiūri, kaip laikomasi šio Įstatymo nuostatų ir kaip jos yra įgyvendinamos. Ryšių reguliavimo tarnybos statusą, veiklas, apibrėžtas šiame Įstatyme, finansavimo šaltinius, sąlygas ir tvarką bei kitus veiklos aspektus nustato Elektroninių ryšių įstatymas (PĮ 3 str. 3 d.); Ryšių reguliavimo tarnyba atlieka universaliųjų pašto paslaugų tarifų ir periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugų tarifų taikymo priežiūrą, pagal savo kompetenciją tiria ir nagrinėja šio Įstatymo pažeidimus ir pažeidėjams taiko sankcijas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais, sąlygomis ir tvarka (PĮ 3 str. 4 d. 12 ir 13 p., 2011-12-20 įstatymu Nr. XI-1819 redakcija); universaliosios pašto paslaugos: 1) iki 2 kilogramų pašto korespondencijos siuntų surinkimas, paskirstymas, vežimas ir pristatymas ar įteikimas; 2) iki 10 kilogramų pašto siuntinių surinkimas, paskirstymas, vežimas ir pristatymas ar įteikimas; 3) registruotųjų ir įvertintųjų pašto siuntų surinkimas, paskirstymas, vežimas ir pristatymas ar įteikimas; 4) iki 20 kilogramų pašto siuntinių, gautų iš kitų Europos Sąjungos šalių narių, pristatymas ar įteikimas (PĮ 8 str. 2 d.); universaliųjų pašto paslaugų teikėjas privalo visiems naudotojams vienodomis sąlygomis užtikrinti universaliųjų pašto paslaugų nenutrūkstamą teikimą šalies teritorijoje kiekvieną darbo dieną ir ne mažiau kaip penkias dienas per savaitę, išskyrus atvejus, priklausančius nuo nenugalimos jėgos (force majeure), taip pat užtikrinti vienkartinį pašto siuntų surinkimą ir vienkartinį pristatymą į pašto paslaugų gavėjo gyvenamąją ar buveinės vietą, išskyrus tam tikras aplinkybes, kurias Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti kaip išskirtines, reguliariai teikti išsamią ir nuolat atnaujinamą informaciją universaliųjų pašto paslaugų naudotojams apie universaliąsias pašto paslaugas, galimybes jomis naudotis, jų kainas ir kokybės reikalavimus ar standartus (PĮ 8 str. 3 d. 1 ir 2 p.); universaliųjų pašto paslaugų tarifai ir periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugų tarifai privalo būti pagrįsti teikiamų paslaugų sąnaudomis, tačiau prieinami visiems pašto paslaugų naudotojams, skaidrūs ir nediskriminaciniai. Jeigu Vyriausybė universaliųjų pašto paslaugų teikėjui didžiausius universaliųjų pašto paslaugų tarifus ir periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugų tarifus nustato mažesnius už tokių paslaugų sąnaudas, šių sąnaudų ir tarifų skirtumas padengiamas Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžete numatytų lėšų. Periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugų pajamų ir sąnaudų skirtumas už periodinių leidinių pristatymą kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams universaliųjų pašto paslaugų teikėjui kompensuojamas kas šeši mėnesiai. Universaliųjų pašto paslaugų teikėjas Susisiekimo ministerijai ir Ryšių reguliavimo tarnybai pateikia šešių mėnesių ir kalendorinių metų periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugų pajamų ir sąnaudų ataskaitą ir šio straipsnio 3 dalies 13 punkte nurodytas audito išvadas (PĮ 8 str. 5 d., 2011-12-20 įstatymo Nr. XI-1819 redakcija); universaliųjų pašto paslaugų teikėjas, taikydamas specifinius tarifus, šiems tarifams ir su jais susijusioms sąlygoms taiko skaidrumo ir nediskriminavimo principus. Nustatant tokius tarifus, turi būti įvertintos nepatirtos sąnaudos, palyginti su įprastai teikiamomis pašto paslaugomis. Tarifai turi būti vienodi visiems panašiomis sąlygomis siunčiantiems naudotojams (PĮ 8 str. 6 d.); Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjas nesilaiko pašto ir pasiuntinių paslaugų teikimo taisyklių reikalavimų, netinkamai vykdo ar nevykdo vienos ar daugiau universaliųjų pašto paslaugų teikėjui šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatytų pareigų arba pareigų, nustatytų šio Įstatymo 7 straipsnyje, nesilaiko šio Įstatymo 9 straipsnio reikalavimų, raštu praneša pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjui apie nustatytus pažeidimus ir nustato terminą pažeidimams pašalinti ir apie tai raštu informuoti Ryšių reguliavimo tarnybą per: 1) vieną mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos arba; 2) trumpesnį terminą, kuriam pritaria pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjas, arba 3) Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą kitą, bet ne trumpesnį negu vieno mėnesio ir ne ilgesnį kaip 2 mėnesių, terminą nuo pranešimo gavimo dienos (PĮ 13 str. 1 d., 2010-12-09 įstatymo Nr. XI-1216 redakcija; jeigu pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjas per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą pažeidimų nepašalina, Ryšių reguliavimo tarnyba inicijuoja ekonominių sankcijų skyrimo procedūrą (PĮ 13 str. 1 d., 2010-12-09 įstatymo Nr. XI-1216 redakcija); ekonominės sankcijos skyrimo procedūra inicijuojama Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įgalioto pareigūno teikimu (PĮ 15 str. 2 d., 2010 12 09 įstatymo Nr. XI-1216 redakcija); pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjo padarytas pažeidimas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo ekonominės sankcijos skyrimo procedūros inicijavimo dienos (PĮ 15 str. 3 d., 2010 12 09 įstatymo Nr. XI-1216 redakcija); ekonominė sankcija turi būti paskirta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjo pažeidimo padarymo dienos (PĮ 15 str. 15 d., 2010 12 09 įstatymo Nr. XI-1216 redakcija).

11Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-07-11 nutarimas Nr. 745 (2010-06-21 nutarimo Nr. 903 redakcija), kuriuo buvo patvirtinti nuo 2007-09-01 galioję universaliųjų pašto paslaugų didžiausi tarifai, pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-02-06 nutarimu Nr. 100, galiojančiu nuo 2013-02-10.

12Pagal nuo 2013-01-01 galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos pašto įstatymo (2012-11-08 įstatymo Nr. XI-2379 redakcija) 3 str. 3, 7, 9, 19, 20 ir 22 d., 14 str. 3 d. nuostatas, UAB „Itella Information“, 2006-06-13 sudariusi sutartį Nr. 89-178 su AB „Lietuvos paštas“ dėl pašto paslaugų teikimo (I tomas, 137-171), pagal kurią, kaip galima spręsti ir iš šalių atstovių paaiškinimo teismo posėdyje, teikia tikrai daugiau nei 1000 korespondencijos siuntų per mėnesį, vykdydama savo komercinę veiklą, tame tarpe – pašto siuntų surinkimą, nuo 2013-01-01 nebėra AB „Lietuvos paštas“ teikiamos universaliosios pašto paslaugos naudotoja Pašto įstatymo prasme. Pašto įstatymo nuostatos, reglamentuojančios RRT veiksmus nustačius pažeidimą, taip pat ekonominės sankcijos skyrimą, t. y. ekonominės sankcijos procedūros terminą ir ekonominės sankcijos skyrimo senaties terminą, nuo 2013-01-01 iš esmės nepakito: kaip numato Pašto įstatymo 20 ir 23 str., RRT nustačiusi pažeidimą, nustato terminą jam pašalinti ir apie tai informuoti Ryšių reguliavimo tarnybą per terminą, ne trumpesnį kaip 30 kalendorinių dienų ir ne ilgesnį kaip 60 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Jeigu pašto paslaugos teikėjas minėtų pažeidimų nepašalina, Ryšių reguliavimo tarnyba inicijuoja pažeidimo nagrinėjimo procesą. Pašto paslaugos teikėjo padarytas pažeidimas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pažeidimo nagrinėjimo proceso inicijavimo dienos. Ekonominė sankcija turi būti paskirta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo pašto paslaugos teikėjo pažeidimo padarymo dienos.

13Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, galima teigti, kad pareiškėjos skundo, kuriuo, kaip minėta, siekiama, kad būtų pradėta Pašto įstatymo nustatyta pažeidimo nagrinėjimo procedūra dėl jos 2012-02-29, 2012-04-23, 2012-07-11, 2012-10-04, 20-02-20 raštuose nurodytų galimų Pašto įstatymo pažeidimų AB „Lietuvos paštas“ veikloje, taikant iki 2013-01-01 galiojusius UPP tarifus, tenkinimas dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo nėra galimas: tiek iki 2013-01-01, tiek nuo šios datos galiojančios redakcijos Pašto įstatymo nuostatos, susijusios su RRT kompetencija tirti, nagrinėti šio įstatymo pažeidimus ir taikyti sankcijas, įpareigoja šią institucija atlikti tyrimą dėl Pašto įstatymo pažeidimų, kurie pažeidžia, o ne praeityje pažeidė, suinteresuotų asmenų teises ar teisėtus interesus: nustačiusi pažeidimus, RRT privalo nustatyti terminą jiems pašalinti, o ekonominės sankcijos skyrimo procedūra gali būti iniciuojama tik tokiu atveju, jei paslaugos teikėjas nustatytu terminiu nepašalina pažeidimų, t. y. ekonominės sankcijos skyrimo procedūra iš esmės yra skirta tik užtikrinti Pašto įstatymo nuostatų laikymąsi paslaugų tiekėjų veikloje, kadangi jos (procedūros dėl ekonominės sankcijos) pradėjimas vien dėl to, kad pažeidimai yra padaryti praeityje ir nebegalima nustatyti termino jiems ištaisyti, nėra galimas.

14Kadangi, kaip minėta, galioję UPP tarifai, kuriuos UAB „Itella Information“ teigė AB „Lietuvos paštas“ taikė nesilaikant skaidrumo ir nediskriminavimo principų, nebegalioja, be to, UAB „Itella Information“, vykdydama komercinę veiklą, nuo 2013-01-01 nebėra AB „Lietuvos paštas“ teikiamų universalių pašto paslaugų naudotoja Pašto įstatymo prasme, galima teigti, kad RRT, nepaisant ginčijamo sprendimo motyvacijos, 2013-03-26 ir negalėjo priimti kitokio nei ginčijamas sprendimas, t. y. atsisakyti atlikti veiksmus, susijusius su skunde minimų Pašto įstatymo pažeidimų, padarytų iki 2013-01-01, tyrimu šio įstatymo VI skyriaus nustatyta tvarka, kadangi dėl galimų pažeidimų, susijusių su jau nebegaliojančių UPP tarifų taikymu, negali būti nustatomas terminas jų pašalinimui, o ir ekonominė sankcija, atsižvelgiant jos skyrimo senaties terminą (6 mėnesiai nuo pažeidimo padarymo dienos), bet kokiu atveju jau nebegalėjo būti skiriama.

15Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos UAB „Itella Information“ skundas negali būti tenkinamas vien šiuo pagrindu, o jo motyvai, susiję RRT 2012-04-04, 2012-09-18, 2013-03-26 argumentavimo pagrįstumu vertinant, ar AB „Lietuvos paštas“, taikydama UPP tarifus, laikėsi skaidrumo ir nediskriminavimo principų, nėra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos teisių ar teisėtų interesų gynimo skunde nurodytu būdu šioje administracinėje byloje. Kitokio pobūdžio bylose (pavyzdžiui, kad ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje (IV tomas, b. l. 7-34)) tokio pobūdžio RRT sprendimai gali būti vertinami bendra tvarka, kadangi jais nustatytos aplinkybės nėra priskiriamos prie neįrodinėtinų (CPK 182 str., ABTĮ 58 str.).

16Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

Nutarė

17Pareiškėjos UAB „Itella Information“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

18Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai