Byla AS-415-38-07

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Baltisches Haus“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro prašymą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos universitetui, UAB „Baltisches Haus“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, V. M. projektavimo firmai „Archbalt“ dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dalies ir statybos leidimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija n u s t a t ė:

4I.

5Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į Klaipėdos apygardos administraciniam teismą ir bendrosios kompetencijos Klaipėdos apygardos teismu prašymu ir ieškiniu dėl panaikinimo tų pačių administracinių aktų: prašė panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. ADI-1770 „Dėl Klaipėdos universiteto sklypo H. M. g.,84 detaliojo plano patvirtinimo" dalį ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2004 m. rugpjūčio 30 d. statybos leidimą Nr. 18-NS/04, išduotą Klaipėdos universiteto auditorinio korpuso su paslaugų centru ir kitomis patalpomis statybai H. M. g., 84 Klaipėdos mieste (t. 3 b.l. 66-72, 99-104, 137). Civilinėje byloje be administracinėje byloje ginčijamų teisės aktų ginčijo ir UAB "Baltisches Haus" bei Klaipėdos universiteto 2002 m. liepos 25 sudaryta ir 2005 m. kovo 17 d. iš dalies pakeista jungtinės veiklos sutartį dėl šios statybos bei prašė įpareigoti nugriauti statinio dalį. Pareiškėjas nurodė, jog skirtinguose teismuose tarp tų pačių proceso šalių tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko nagrinėjamos dvi bylos, kurios neišnagrinėtos, todėl prašė prašymą palikti nenagrinėtą Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu.

6Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, trečiųjų suinteresuotųjų asmenų Klaipėdos universiteto, UAB „Baltisches Haus" atstovų manymu, nėra teisinio pagrindo prašymą palikti nenagrinėtą.

7II.

8Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. lapkričio 22 d. nutartimi nusprendė palikti nenagrinėtu pareiškėjo Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro prašymą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos universitetui, UAB „Baltsches Haus", Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, V. M. projektavimo firmai „Archbalt" dėl įsakymo dalies ir statybos leidimo panaikinimo.

9Teismas nurodė, jog bendrosios kompetencijos teisme ir specializuotame teisme negali būti nagrinėjamos dvi bylos tarp tų pačių proceso šalių dėl tų pačių administracinių aktų panaikinimo. Teismas pažymėjo, jog civilinėje byloje pagrindinis ginčo klausimas yra susijęs su privatine teise - ginčijama jungtinės veiklos sutartis, sudaryta tarp Klaipėdos universiteto ir UAB „Baltisches Haus". Administracinių aktų, susijusių su teritorijos planavimu, teisėtumą sąlygoja jungtinės veiklos sutarties teisėtumas, kuris bus nustatytas išnagrinėjus civilinę bylą. Teismas nurodė, jog bendrosios kompetencijos teismo kompetencija pagal savo pobūdį yra platesnė, nes šis teismas nagrinėja ne tik civilinius ginčus, bet ir administracinio teisinio pobūdžio ginčus, kurie yra susiję su civiliniais teisiniai santykiais. Teismingumą lemia pagrindinis ginčo klausimas, kylantis iš civilinių teisinių santykių. Teismas taip pat nurodė, jog ABTĮ 103 straipsnio 4 punkte išdėstyta nuostata, kad teismas skundą gali palikti nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties administracinio ginčo. Teismas pažymėjo, jog Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2006 m. spalio 23 d. nutartyje nurodė, jog administracinis teismas turėtų imtis procesinių priemonių, kad administracinė byla būtų baigta neišsprendus jos iš esmės ABTĮ 103 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu, nes bendrosios kompetencijos teisme be administracinio pobūdžio reikalavimų yra pareikšti ir civilinio pobūdžio reikalavimai. Specialiosios kolegijos nutartyje pažymima, jog tokia situacija, kai tiek administraciniame teisme, tiek bendrosios kompetencijos teisme yra priimti nagrinėti tapatūs reikalavimai, yra negalima, todėl teismas pareiškėjo prašymą paliko nenagrinėtu. palikti nenagrinėtą

10III.

11Atskiruoju skundu tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Baltisches Haus“ (toliau – ir bendrovė) prašo panaikinti 2006 m. lapkričio 22 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirajame skunde teigiama, jog ABTĮ 103 straipsnio 4 punktas turi būti taikomas vėliau priimto nagrinėti tapataus pirmiau priimtajam reikalavimo atžvilgiu. Tokį aiškinimą patvirtina CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto normos komentaras („Civilinio proceso kodekso komentaras II dalis“ Vilnius, 2005 m. „Justicija“), o teismas šią normą pritaikė palikdamas nenagrinėtu anksčiau priimtą reikalavimą. Bendrovės manymu, pareiškėjas, norėdamas nuginčyti detaliojo plano ir statybos teisėtumą, neturi prieš tai nuginčyti jungtinės veiklos sutarties teisėtumo, nes administracinių aktų neteisėtumą sąlygoja tik jų neatitikimas teisės aktams. Specialioji teisėjų kolegija 2006 m. spalio 23 d. nutartyje nurodydama, jog teismas turi imtis procesinių priemonių, kad administracinė bylą būtų baigta neišsprendus jos iš esmės, viršijo kolegijos kompetencijos ribas. Šią nuomonę grindžia 2006 m. kovo 28 d. Konstitucinio Teismo nutarimo nuostata, jog teismų instancinės sistemos negalima interpretuoti kaip varžančios žemesnės instancijos teismų procesinį savarankiškumą. Teigiama, jog teismas nepagrįstai pripažino, kad bendrosios kompetencijos teisme yra nagrinėjamas tapatus reikalavimas, nes byla yra pasirengimo stadijoje, o ABTĮ 103 straipsnio 4 punktas galėjo būti taikomas, tik jei byla būtų skirta nagrinėti teismo posėdyje. Bendrovės teigimu, ginčą nagrinėjant bendrosios kompetencijos teisme nėra aiškios praktikos vieno mėnesio termino taikymui. Pareiškėjas siekdamas apginti senaties termino taikymą, dirbtinai sujungė civilinį ir administracinį reikalavimus.

12Atsiliepimais į UAB „Baltisches Haus“ atskirąjį skundą pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ir tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo jį atmesti, paliekant nepakeistą teismo nutartį. Atsiliepimuose nurodoma, jog šioje byloje teismingumą lemia pagrindinis ginčo klausimas, kylantis iš civilinių teisinių santykių. Ginčijamų administracinių aktų teisėtumą sąlygoja jungtinės veiklos sutarties teisėtumas, kuris bus nustatytas išnagrinėjus civilinę bylą. Pažymima, jog ieškinio priėmimo klausimas išsprendžiamas teisėjo rezoliucija ir jos priėmimas reiškia civilinės bylos iškėlimą (CPK 137 straipsnis). Sujungus civilinį ir administracinį reikalavimus bus užtikrintas proceso ekonomijos principo realizavimas.

13Kolegija

konstatuoja:

14IV.

15Atskirasis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

16Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog bendrosios kompetencijos ir administraciniame teisme nagrinėjamos bylos tarp tų pačių proceso šalių dėl tų pačių administracinių aktų panaikinimo ir pagrįstai Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 4 punkto pagrindu paliko šį skundą nenagrinėtu.

17Nutartį, kuria buvo paliktas nenagrinėtu pareiškėjo prašymas, teismas grindė tuo, kad bendrosios kompetencijos teisme ir specializuotame teisme negali būti nagrinėjamos dvi bylos tarp tų pačių proceso šalių dėl tų pačių administracinių aktų panaikinimo.

18Kaip matyti iš bylos medžiagos Klaipėdos apygardos teisme pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ieškinį iškelta civilinė byla, kurioje be nagrinėjamoje byloje ginčijamų aktų, ginčijama ir trečiųjų suinteresuotų asmenų Klaipėdos universiteto bei UAB „Baltisches Haus“ 2005 m. liepos 25 d. sudaryta ir 2005 m. kovo 17 d. iš dalies pakeista jungtinės veiklos sutartis, o taip pat prašoma įpareigoti nugriauti statinio dalį (T.3 b.l. 99-104, 137). Ieškinys priimtas nagrinėti Klaipėdos apygardos teismo teisėjo 2006 m. rugsėjo 7 d. rezoliucija. Byla yra pasirengimo stadijoje, todėl teismas pagrįstai pripažino, kad bendrosios kompetencijos teisme yra nagrinėjamas tapatus reikalavimas.

19Atskirajame skunde teigiama, kad ABTĮ 103 straipsnio 4 punktas turi būti taikomas vėliau priimto nagrinėti tapataus pirmiau priimtajam reikalavimo atžvilgiu, tokį aiškinimą patvirtina CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto normos komentaras, kurio teismas nesilaikė. Teisėjų kolegija pažymi, jog administracinių bylų teisenos įstatymo 1 straipsnio 2 dalis nurodo, kad nagrinėdamas bylas, administracinis teismas vadovaujasi šio įstatymo normomis, o Civilinio proceso kodekso normos taikomos tuomet, kai šis įstatymas jas tiesiogiai nurodo. Nagrinėjamu atveju ABTĮ nenumato nuorodos dėl CPK normų taikymo, todėl trečiojo suinteresuoto asmens teiginys, jog minėta procesinė norma turėtų būti taikoma pirmiau priimto reikalavimo atžvilgiu, nepagrįstas.

20Nagrinėjamoje byloje ginčijamų administracinių aktų, susijusių su teritorijos planavimu, teisėtumą sąlygoja jungtinės veiklos sutarties teisėtumas, kuris bus nustatytas išnagrinėjus civilinę bylą. Todėl teigtina, jog jungtinės veiklos sutarties teisėtumo klausimo išsprendimas turėtų prejudicinę reikšmę administracinių aktų pagrįstumo išsprendimui. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad bendrosios kompetencijos teismų kompetencija yra platesnė už administracinių teismų kompetenciją ir apima atvejus, kai vienas iš byloje pareikštų reikalavimą yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas ginčijamas civilinėje byloje. Tokiais atvejais bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą Civilinio proceso tvarka, išsprendžia ir administracinio akto teisėtumo klausimą. Remiantis CPK 26 straipsnio 2 dalimi, jeigu valstybės ar savivaldybės aktas tėra vienas iš kelių juridinių faktų, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar baigiasi civilinis teisinis santykis, ginčas spręstinas kartu su civiliniu ginču bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-989/2000). Pažymėtina, jog šis principas leidžia visą ginčą iš karto (jo neskaidant ir nenagrinėjant atskirų reikalavimų) išspręsti bendrosios kompetencijos teisme. Nagrinėjamu atveju byla bus išnagrinėta greičiau, o pažeistų teisių ir teisėtų interesų teisminė gynyba bus veiksmingesnė.

21Pažymėtina, jog Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti nėra aukštesnė instancija Klaipėdos apygardos administracinio teismo atžvilgiu ir jos 2006 m spalio 23 d. nutartyje nurodyti motyvai negali būti vertinami kaip privalomi administraciniam teismui sprendžiant konkrečią bylą.

22Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti apygardos administracinio teismo nutartį pagrindo nėra.

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 148, 151 str. 1 p.,

Nutarė

24Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Baltisches Haus“ atskirąjį skundą atmesti.

25Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

26Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens UAB... 3. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:... 4. I.... 5. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras, gindamas viešąjį... 6. Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, trečiųjų... 7. II.... 8. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. lapkričio 22 d. nutartimi... 9. Teismas nurodė, jog bendrosios kompetencijos teisme ir specializuotame teisme... 10. III.... 11. Atskiruoju skundu tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Baltisches Haus“... 12. Atsiliepimais į UAB „Baltisches Haus“ atskirąjį skundą pareiškėjas... 13. Kolegija... 14. IV.... 15. Atskirasis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama... 16. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog bendrosios... 17. Nutartį, kuria buvo paliktas nenagrinėtu pareiškėjo prašymas, teismas... 18. Kaip matyti iš bylos medžiagos Klaipėdos apygardos teisme pagal Lietuvos... 19. Atskirajame skunde teigiama, kad ABTĮ 103 straipsnio 4 punktas turi būti... 20. Nagrinėjamoje byloje ginčijamų administracinių aktų, susijusių su... 21. Pažymėtina, jog Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp... 22. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, darytina išvada, kad... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 24. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Baltisches Haus“ atskirąjį skundą... 25. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartį... 26. Nutartis neskundžiama....